olando kepurė

Pajūryje vanduo nuplovė tiek smėlio, kad susiformavo net kanjonas, virš kurio tiesiog ore pakibo tiltas. Nuslinko ir dalis išskirtinio grožio – įspūdingo Olando kepurės skardžio. Mokslininkai aiškina, kad taip po pajūryje vyravusių liūčių ir potvynių, plaudamas viską pakeliui, į jūrą grįžta vanduo. O paplūdimių prižiūrėtojai su nerimu jau laukia pavasario audrų. Pajūriu su drauge išėjusi pasivaikščioti Stefanija nustebo, pamačiusi, kad pakeliui dažnai jos įveikiamas tiltelis užtvertas.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba informuoja, kad nacionalinių ir regioninių parkų pažintinius bei mokomuosius takus vis gausiau lanko keliautojai. Tai fiksuoja ir takuose įrengti specialūs lankytojų srautų skaičiuotuvai. Populiariausi praėjusiais metais buvo Litorinos, Arlaviškių kadagių slėnio ir Šeirės pažintiniai takai. Litorinos pažintinio tako fragmente prie gamtos paminklo „Olando kepurės“ pernai užfiksuota 417 tūkst. lankytojų. Daugiausia jų apsilankė liepos mėnesį – 83,1 tūkst.

Klaipėdos rajono Olando kepurėje įsikūrę verslininkai, siekdami skatinti lankytojų atidumą juos supančiai gamtai, sugalvojo švaros akciją: „Parnešk iš miško šiukšlių maišelį ir gauk kavos puodelį“. Ši akcija susilaukė itin didelio populiarumo socialiniuose tinkluose, o idėjos sumanytoja tvirtina, kad dabar planuose jau yra ir daugiau tvarų turistų vartojimą skatinančių pasiūlymų.

Karklėje Klaipėdos rajone esančio Olando kepurės skardžio teritorija nėra pritaikyta tokiam aktyviam lankymui, kokio šis gamtos objektas sulaukia, rašo „Vakarų ekspresas“. „Norint išlaikyti tokį aktyvų lankymą, reikalingos atitinkamos priemonės srautams reguliuoti – reikia naujų takų, laiptų. Planavimo dokumentuose tai yra laukinė gamtinė teritorija, kuri turi tam tikras ribas.

Jau nuo šiandien, balandžio 28 d., vėl galima lankytis Olando Kepurėje. Panaikinti draudimą nuspręsta Vyriausybei švelninant karantino sąlygas. Nuo šios savaitės žmonės jau gali lankytis bibliotekose, sporto aikštynuose, vaikščioti pažintiniais takais, todėl nuspręsta to nebedrausti ir Olando Kepurėje. Tačiau lankytojams primenama, kad reikalavimas laikytis būtinųjų saugumo priemonių – išlieka, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pajūryje dažno akį džiuginanti vadinamoji Olando kepurė yra. Po žiemos šį skardį aplankę gyventojai išsigando, kiek jo nubyrėję. Specialistai ramina, esą, vyksta natūralūs gamtos procesai. Be to, esą yrantis skardis mums daro ir vieną paslaugą. Olando kepurės skardis Pajūrio regioniniame parke – vienas lankomiausių objektų. Net ir vėsoką vėjuotą dieną čia galima sutikti smalsuolių. Vieni skardį pamato pirmą kartą, kiti Olando kepurę stebi nuolat.

 Įspūdinga pajūrio vieta, Olando kepurės skardis, ėmė slinkti ne pavasarį po šalčių, kaip įprasta, o dar prieš žiemą, po rudens liūčių. Lankytojai ragina kaip nors skardį gelbėti, tačiau specialistai ragina nepanikuoti: skardžio griuvimas – tai natūralus gamtos procesas.  Vienas lankomiausių gamtinių objektų Baltijos pakrantėje – Olando kepurės skardis prie Karklės – šį rudenį gan sparčiai slenka.

Laivo dalis vieniems tebus senų ąžuolinių lentų rinkinys, o kitiems – vertingas istorinis radinys. Jūra į krantą išmetė kelių šimtmečių senumo burlaivio liekaną. Laukia ilgas archeologų ir istorikų darbas, kol pavyks nustatyti, kada šis burlaivis pastatytas. Tačiau šį tą išduoda ir tvirtinimui naudotos ne metalinės vinys ar kniedės, o mediniai kaiščiai. Greičiausiai tai buvęs iki 10-ies metrų ilgio prekybinis ar žvejybinis burlaivis, dėl kažkokių priežasčių nuskendęs netoli mūsų krantų.

Pajūryje surastus du mamuto kaulų fragmentus apžiūrėję mokslininkai sako beveik neabejojantys, kad kaulai tikrai šio priešistorinio gyvūno. Tačiau kokio jie amžiaus dar nežinia, praneša „Panorama“. Radinius apžiūrėjęs Klaipėdos universiteto mokslininkas Linas Daugnora sako beveik neabejojantis, kad tai stambaus suaugusio mamuto kaulai – dalis kaklo slankstelio ir dubens fragmentas. Abu kaulai rasti maždaug prieš savaitę, pajūryje.