odos ligos

Tyrimai rodo, kad maždaug 75 proc. europiečių kasmet patiria saulės sukeltų odos nudegimų. Ši statistika, pasak gydytojo onkodermatologo, Lazerinės dermatologijos centro vadovo Viktoro Sidorovo, tikėtina, tik blogės, nes dabar tenka kovoti ne tik su žmonių abejingumu ir neatsargumu, bet ir klimato kaitos padariniais, lemiančiais dažnėjančius odos ikivėžinius ir vėžinius susirgimus.

Kontaktinis dermatitas yra dažna, bet neretai neteisingai interpretuojama odos būklė, į kurią reikia nedelsiant atkreipti dėmesį ir tinkamai ją prižiūrėti. Vaistininkė Inga Norkienė ir gydytojas Jokūbas Liutkus pabrėžia – norint veiksmingai valdyti šią ligą ir išvengti komplikacijų, svarbu laiku imtis gydymo ir suprasti sudėtingą jos pobūdį.

Plieskiant vasaros saulei, o termometro stulpeliui šokus vos ne iki 30-ies laipsnių, prasidėjo intensyvus paplūdimių sezonas. Ir ne tik prie jūros. Paupius nugulė ir sostinės gyventojai. Stengiasi kuo ilgiau išbūti, kuo tamsiau įdegti. Specialistai ragina saule mėgautis saikingai ir naudoti apsauginius saulės kremus, tačiau tautiečiai jų baidosi, sako, mieliau tepasi dumblu iš upės ar tiesiog apsišlaksto vandeniu.

Nuožmūs išbandymai žmogų gali lydėti ilgus dešimtmečius, jam sukelti sudėtingų iššūkių, tačiau ryžtas, atkaklumas ir laiku suteikta pagalba leidžia įveikti visus sunkumus. Toks būtų 75-erių vilnietės Antaninos kovos su žvyneline, dar žinomos kaip psoriazė, apibendrinimas. Šia liga moteris serga jau ilgiau nei pusę savo gyvenimo ir, ieškodama išeičių, nuėjo ilgą gydymo kelią bei išbandė kone visas įmanomas priemones.

Turėti kantrybės, nes viskas nepasikeičia per vieną dieną, laiku kreiptis pagalbos į specialistus ir tvirtai pasitikėti medikais, nes jie puikiai žino, ką daro. Tokiais esminiais patarimais sergantiems žvyneline, dar kitaip vadinamą psoriaze, dalinasi 37-erių Gediminas. Jis gimė bei užaugo Šiauliuose, vėliau atvyko mokytis į Vilnių, sostinėje liko, gyvena iki šiol ir sėkmingai dirba programuotoju.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, žvyneline, dar kitaip vadinama psoriaze, pasaulyje serga apie 125 mln. žmonių. Lietuvoje šis skaičius taip pat didelis, siekiantis apie 2-3 % gyventojų - tiek, kiek turi Šiaulių ir Utenos miestai kartu sudėjus. Tačiau Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų gydytoja dermatovenerologė Iveta Gylienė sako – apie žvynelinę žinome labai nedaug, nors ji yra išties klastinga, sudėtinga ir daugybės išbandymų lydima liga.

Cinko oksido tepalas ne veltui yra laikomas pirmąja pagalba sudirgusiai odai. Be abejonės, labiausiai jis atpažįstamas patyrusiems tėveliams, kurių stalčiuose visuomet galima rasti ne vieną išnaudotą jo tūbelę. Kaip teigia viena žinomiausių Lietuvos akušerių Ieva Girdvainienė, šis tepalas dėl savo ypatingų savybių ir universalumo bent kelis dešimtmečius yra nepakeičiama visos šeimos odos priežiūros priemonė. Tėveliai visada siekia, kad jų vaikai būtų sveiki ir laimingi.

Rožinė – tai veido odos liga, su kuria tenka išmokti susigyventi visam likusiam gyvenimui. „Eurovaistinės“ farmacininkė Fausta Barisevičienė pasakoja, kad šią ligą gali išprovokuoti patys įvairiausi veiksniai – nuo nudegimų saulėje ar didelio temperatūrų skirtumo išėjus į lauką iki paprasčiausiai netinkamų maisto produktų bei prieskonių. Ji dalinasi patarimais, kaip lengviau atpažinti šios ligos dirgiklius ir išvengti stiprių rožinės proveržių.

Visiems žinoma, kad alkoholis, ypač vartojamas dideliais kiekiais, nėra naudingas sveikatai. Nuo to, kiek ir kaip dažnai geriate, priklauso organizmui daroma žala. Ypač pošventiniu laikotarpiu žmonės dažnai pradeda pastebėti kai kuriuos nepageidaujamus alkoholio vartojimo šalutinius poveikius. „Evergreen Life“ direktorius dr. Brianas Fisheris pasidalijo faktais, kokie yra pavojingi šalutiniai alkoholio vartojimo padariniai, rašo express.co.uk.

Pastebėjus ant odos bet kokį nerimą keliantį darinį, geriausia apsilankyti pas gydytoją dermatovenerologą, kuris įvertins, ar tai pavojinga ir reikalauja gydymo. Vienas iš tokių nerimą galinčių kelti darinių yra seborėjinė keratozė, kuri, kaip sako profesorė gydytoja dermatovenerologė Matilda Bylaitė-Bučinskienė, nėra piktybinė, bet nepašalinta gali sukelti nemažai estetinių ir traumavimo problemų.

Naujojoje Akmenėje gyvenantis Dovydas (30) į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi norėdamas įspėti kitus dėl veido erkučių, su kuriomis pats kovoja jau daugiau kaip 10 metų. Iš pradžių varginančius spuogus vyras nurašė paauglystei, kol, galiausiai, gydytojai nustatė, kad dėl jų kalta odos liga. Apie tai, kaip atsiranda veido erkutės ir kokie požymiai jas išduoda, papasakojo gydytoja dermatovenerologė-trichologė Aušrinė Ramanauskaitė. Dovydas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut.

Oda – didžiausias žmogaus kūno organas, pasižymintis itin dideliu jautrumu išoriniams ir vidiniams dirgikliams. Ji – atspindys kone visko, kas vyksta mūsų gyvenime, – mitybos įpročių, įvairių išgyvenimų, streso, psichologinių problemų ir kitų veiksnių. Būtent oda išduoda ir pirmuosius organizme prasidedančio senėjimo proceso požymius, pasireiškiančius glebti pradedančia oda, negiliomis raukšlelėmis ir kitais ženklais.

Vizažiste dirbanti kaunietė Laura (36) jau dešimtmetį kovoja su varginančiais bėrimais. Netikėtai nėštumo metu ant odos atsiradusios raudonos dėmės pasirodė esą klastingos ligos požymis. Dilgėline sergančios moters teigimu, ši liga stipriai paveikia gyvenimo kokybę, nes sukelia ne tik skausmingus bėrimus ir niežulį, bet ir psichologinius sunkumus. Anot Lauros, daugelis žmonių, turinčių simptomus, net nenutuokia, kad serga dilgėline.

Žvarba, drėgmė, vėjas, temperatūrų pokyčiai, sausas patalpų oras nepalankiai veikia veido ir kitų atvirų kūno vietų odą. Kartais pažeidžiami ir gilesni odos sluoksniai, kaip ją apsaugoti, domėjosi TV8 laidų „Sveikas rytojus“. Pažeidus odą, susidaro palankios sąlygos bakterijoms plisti, o tiems, kurių oda ypač jautri, gali išsivystyti uždegimas, todėl žiemą itin svarbu stebėti odos sveikatos būklę ir prireikus pakoreguoti jos priežiūros rutiną.

Ligoninių Odos ir venerinių ligų skyriuose pacientai gydosi sirgdami infekcinėmis odos ligomis bei lytiniu keliu plintančiais susirgimais, paūmėjus lėtinėms odos ligoms, atsiradus ūmioms alerginėms reakcijoms. Specialistai pabrėžia, kad dažnas pacientas ligoninės galėtų išvengti, jei laiku kreiptųsi pagalbos ar odos problemų nebandytų gydyti liaudiškais metodais.

Dažnai atšilus orams ir pasirodžius taip išsiilgtiems saulės spinduliams skubame džiaugtis pastaraisiais net nesusimąstydami apie pavojingą saulės poveikį odai. Viena tokių rizikų – aktininė keratozė, dar kitaip vadinama – nemelanominio odos vėžio (NMSC) pirmtaku. Taigi, tai yra ikivėžinis pažeidimas, galintis tapti piktybiniu.

Dažnas iš mūsų šiuo metu laukia vis šiltesnių pavasario dienų, o kai kurie jau pasvajoja ir apie vasarą, kuri taip pat ne už kalnų. Tačiau tuo metu, kai daugeliui šiltesni metų laikai asocijuojasi su vis kaitriau šildančia saule, sergantiesiems baltme šis laikas primena apie tai, kad jų odą puošiančių dėmelių nebepavyks paslėpti po storu drabužių sluoksniu. Baltme nuo 9-erių serganti vilnietė Alina Cikanavičiūtė pripažįsta su šia liga vis dar iki galo nesusidraugavusi.

Žmonės, sergantys žvyneline, susiduria ne tik su sunkiais ligos simptomais, bet ir su nemaloniu visuomenės dėmesiu. Sulaukę aplinkinių žvilgsnio, jie ima gėdytis savo kūno ir visais įmanomais būdais jį slepia. Odos akademijos lektorės, gydytojos Linos Kuliešytės teigimu, patiriamas stresas ne tik apsunkina ligos gydymą, bet gali sukelti  ir depresiją. Gydytojos teigimu, ilgą laiką buvo manyta, kad žvynelinė tėra odą pažeidžianti liga.

Nagų grybelis – dažna ir nemaloni liga, nuo kurios nėra apsaugotas nei vienas, o susirgti šia liga itin lengva. Grybelis gali užpulti matuojantis parduotuvėje batus ar prausiantis duše, kuriuo prieš tai naudojosi kitas žmogus. Inovatyvios dermatologijos centro gydytoja Giedrė Tamulytė portalui tv3.lt atskleidė, koks grybelio gydymo būdas yra efektyviausias ir kokios klaidos daromos susidūrus su šia problema. Gydytoja nurodo, kad grybelis – ne vien su nagais susijusi problema.

Kartais ant odos susidaro įvairūs dariniai. Vienas iš jų – papilomos. Dažnai šis odos darinys kelia daugybę klausimų ir nerimą, o kartais net išgąstį. Tačiau, ar iš tikrųjų verta nerimauti dėl šio odos darinio? Į šį klausimą portalui tv3.lt atsako Inovatyvios dermatologijos centro gydytoja Giedrė Tamulytė. Papiloma – dažnas, minkštas odos darinys, kuris dažniausiai yra ant plonos kojytės. Papilomos gali būti nuo kūno odos spalvos iki tamsiai rudos spalvos.

Iš pirmo žvilgsnio žvynelinė (psoriazė) daugeliui atrodo kaip liga, pasireiškianti tik kosmetinėmis problemomis. Tačiau ja sergantys pacientai susiduria su daug rimtesnėmis problemomis, o jų gyvenimo kokybė yra prilyginama vėžiu sergančių pacientų kokybei. Lietuvoje apie 3 proc. gyventojų serga šia liga, tačiau jų gyvenimo kokybei trukdo ne tik sudėtingi simptomai, bet ir visuomenės priešiškumas bei gydymo ribojimas, kuris atima galimybę gauti tinkamiausius vaistus, rašoma pranešime spaudai.

Kaip nustatoma ir gydoma rožinė? Konsultuoja gydytoja dermatovenerologė Agnė Bagdonė. 1) Rožinė, kuperozė, eritrozė.... ar tai vienas ir tas pats? Rožinė yra lėtinis ir progresuojantis odos uždegimas, kuris labiausiai pasireiškia centrinėje veido dalyje. Rožinei yra būdingas laipsniškumas kuomet iš pradžių skruostai tik laikinai parausta,tačiau su laiku vystosi nuolatinis raudonis, vadinamas eritroze. Kuperoze vadinamas pastovus raudonis su paviršiuje matomomis kraujagyslėmis.

Judita ir Kristina jau atskleidė savo išgyvenimus ir sunkumus su kuriais jos susiduria kovodamos su rožine. [Skaitykite pirmąją „Gyvenimas su rožine – iššūkis" dalį] Šiandien papasakosime dar dviejų moterų, Sandros ir Uršulės, istorijas – kaip liga joms pasireiškia, kokie iššūkiai kyla raustančios odos savininkams, kokie būdai veiksmingiausi pažaboti rožinės sukeliamiems simptomams ir kokį poveikį liga turi jų socialiniam gyvenimui bei emocinei sveikatai.

Rožinė – lėtinė uždegiminė odos liga, kuriai būdingas veido paraudimas, ryškiai matomas kapiliarų tinklas poodyje ir bėrimas, taip pat gali rausti, ašaroti ir perštėti akys. Sergantieji skundžiasi varginančiu tempimu, perštėjimu, kaitimu, odai būdingas jautrumas.

Tokiu metų laiku visi retkarčiais jaučiasi pavargę ir ne itin žvalūs. Bet jei pastoviai jaučiatės pavargę, neišsimiegoję ir viskam apatiški, net savo partneriui, turite rimtai atsižvelgti į savo sveikatą. Jei jau nepamenate, kada mylėjotės su partneriu ir visai nenorite to daryti – vertėtų sunerimti, jus veikia stresas. Štai populiariausi simptomai, rodantys, kad jūsų kūnas patiria stresą. Odos ligos Spuogai ir kitos odos ligos gali sukelti stresas.

Permanentinis makiažas jau nėra naujovė, tačiau tarp merginų ir moterų, norinčių visą laiką būti pasitempusiomis ir net ryte atsibusti lyg pasidažiusioms, ši grožio procedūra ypač populiari. Atrodo, kad ilgalaikis makiažas kur kas palengvina moterų kasdienybę, leidžia jaustis visuomet gražioms, tačiau neigiamas poveikis dažnai yra pamirštamas.

Merginų, kurios nenaudotų kosmetinių priemonių, tikriausiai, rasti beveik neįmanoma. Vienos priemones renkasi atsižvelgdamos į prekinį ženklą, kitos į kainą ar kitus aspektus, tačiau ar tikrai žinome, į ką reikia atkreipti dėmesį, kad grožio priemonės netaptų žalingos mūsų sveikatai? „Jaunesnė merginos, kurioms apie 18-25 m., labiau domisi dekoratyvine kosmetika, vyresnės moterys, maždaug nuo 30 metų, ima domėtis odos priežiūros priemonėmis, apie kurias dažnai informacijos randa profesinėje lite...

Nuo celiulito kenčia daugiau nei 90 proc. viso pasaulio moterų. Šis pradeda formuotis jau paauglystėje, o su amžiumi problema vis ūmėja. Tai pakitusio poodinio riebalinio audinio struktūros padarinys, kuris sutrikdo limfotaką ir mirkocirkluliaciją. Atpažinti jį nesunku, kadangi šis primena apelsino žievelę. Celiulitas dažniausiai pasitaiko kojų ir sėdmenų srityje, tačiau esant didelėms riebalų sankaupoms gal atsirasti ir ant rankų, pilvo ar net kaklo.

Mano paaugliui sūnui prieš kelerius metus diagnozuotas atopinis dermatitas. Vos prasidėjus mokslo metams, jam liga smarkiai paūmėja. Kokios būtų to priežastys?Alma Atsako Klaipėdos vaikų ligoninės Konsultacinės poliklinikos gydytoja alergologė Violeta Dumbrauskienė: Atopinis dermatitas paūmėja rudenį, kai yra daugiau drėgmės. Kalbant apie atopinį dermatitą, reikia žinoti, kad jį labai paaštrina stresai.

Lietuviška vasara vis neleidžia atsipalaiduoti. Labai karštus, sausus orus keičia liūtys ir vėjai. Tokios gamtos permainos kenkia net tik žmogaus psichikai, bet ir jo fizinei sveikatai. Užtat tai palanki terpė grybeliniams ir infekciniams susirgimams. Šį kartą pakalbėkime apie odą. – Kokios dažniausios odos problemos paūmėja tokiu metu? – klausiame klinikos „Asmeda“ gydytojos dermatovenerologės Danutės Mačiulienės? – Odos ligos bet kuriuo metų laiku – aktuali problema.

Vasarą parduotuvių lentynose didžiulis pasirinkimas įvairiaspalvės atviros avalynės, deja, džiugina ne kiekvieno pirkėjo akį. Kaip rodo tyrimai, nagų grybelis sudaro trečdalį visų grybelinių odos ir apie pusę nagų ligų. Tai kur kas daugiau nei besiskundžiančiųjų nuospaudomis ar plokščiapėdyste. Kaip apsisaugoti nuo šios lengvai plintančios infekcijos pasakoja, Kauno Gedimino klinikos gydytoja dermatovenerologė Jolanta Urbštienė.

Kaip vaikystėje įsivaizdavote raganą? Nuožmią senutę, raukšlėtu veidu, su didele karpa ant kumpos nosies? Vaikystė praeina, raganos jau nebeegzistuoja, tačiau...su karpomis bent kartą gyvenime yra susidūręs kone kiekvienas. Pasak statistikos, praktiškai 75 proc. žmonių nors kartą gyvenime buvo atsiradusios šios nemalonios odos „puošmenos“. Vieną gražų rytą netikėtai aptinkame ant savo rankos ar kojos pado neestetišką mazgelį, kurio dar berods vakar nebuvo.

Metafiziniu požiūriu, žmogaus odos būklė atspindi, kaip jis vertina pats save jį supančio pasaulio akivaizdoje. Oda yra žmogaus apvalkalas, rodantis turinio būklę. Ką mes apie save galvojame - tokia dažniausiai ir mūsų oda. Jeigu žmogus kruopščiai slepia nuo aplinkinių savo polinkius, mintis, nuomonę, nuslopina negatyvias emocijas, nuoskaudas, pretenzijas, - jo apvalkalas greičiausiai sureaguos į šį papildomą krūvį.