nuotolinis darbas

Lietuva yra aštunta pasaulyje tarp geriausių pagal nuotolinio darbo sąlygas šalių. Pernai  šalis buvo penkta.  Lietuvių įkurtos kibernetinės saugos sprendimų bendrovės „Nord Security“ įmonės „NordLayer“ (anksčiau – „NordVPN Teams“) sudarytas indeksas rodo, kad Lietuvos vertinimas yra 0,808 balo (maksimalus – 1 balas), skelbia bendrovė.

Karantinas ir nuotolinis darbas, regis, buvo taip seniai ir liko praeityje, tačiau kai kurie darbdavių ir vadovų įpročiai, panašu, nepasikeitė. Neretas darbuotojas iki šiol sulaukia jų skambučių ar žinučių net pasibaigus darbo valandoms ar net savaitgalį. Teisininkai paaiškino, kokias teises darbuotojas turi tokiais atvejais.

„Amazon“ reikalaus, kad įmonės darbuotojai grįžtų dirti į biurus bent tris dienas per savaitę. Internetinės prekybos milžinės generalinis direktorius Andy Jassy paskelbė apie naująjį reikalavimą penktadienį išsiuntinėtame pranešime darbuotojams. Iki šiol skyrių vadovai galėjo nustatyti, kaip dirbo jų komandos. Pakeitimas įsigalios nuo gegužės 1 dienos. Daugelis įmonių vėl kviečia savo darbuotojus į biurą po to, kai COVID-19 pandemija privertė juos dirbti virtualiai.

Pandemija jau pasibaigė, tačiau dalis darbuotojų taip ir liko dirbti namuose. Tuo patenkinti ne visi darbdaviai. Dalis jų bando susigrąžinti darbuotojus į biurą, o kiti atvirai rėžia, kad darbuotojas, kuris gali dirbti namuose yra nereikalingas. Vis tik įdarbinimo specialistai pažymi, kad patys darbuotojai teikia pirmenybę mišriam darbo pobūdžiui – nori dirbti ir namuose, ir biure.

Karantinas daugumą įmonių privertė darbą perkelti į virtualią erdvę, ko prieš tai nebuvo darę. O po dvejus metus trukusios pandemijos kai kurie darbdaviai nuotolinį darbą paliko arba darbuotojams pradėjo siūlyti hibridinį variantą. Prasidėjus COVID–19 pandemijai dauguma žmonių buvo priversti pakeisti savo dienotvarkę: pamokos ir paskaitos persikėlė į virtualią aplinką, konsultacijos su gydytojais, sporto treniruotės, darbo pokalbiai ir konferencijos vyko nuotoliniu būdu.

Vyriausybė dėl Lietuvoje blogėjančios epidemiologinės situacijos kitą savaitę ketina priimti sprendimą, kuriuo grąžintų privalomą nuotolinį darbą tose darbo vietose. Tiesa, toks sprendimas įsigaliotų tik užpildžius tam tikrą COVID-19 gydymui skirtų lovų skaičių ligoninėse. Tokį sprendimą ministrų kabinetas ketina priimti posėdyje pirmadienį. Siūlymą pateikė Sveikatos apsaugos ministerija. „Nuotolinio darbo metu mažesnis kontaktų su kitais asmenimis skaičius.

Tarp naujausių siūlymų Vyriausybėje siekiant valdyti pandemiją – ir privalomas nuotolinis darbas. Šiuo metu yra tik pateikta rekomendacija, jei įmanoma, dirbti nuotoliniu būdu. Be kitų ribojimų galimo griežtinimo, ministrų kabinetas turės apsispręsti ir dėl prievolės dirbti iš namų, jei tą leidžia funkcijos.  Pažymima, kad nuotolinio darbo metu mažesnis kontaktų su kitais asmenimis skaičius.

Pandemijai vėl kylant, darbdaviai su profsąjungomis ginčijasi – nuotolinis darbas privilegija ar bausmė. Darbuotojai reikalauja darbdavių kompensacijų, mat turi papildomų išlaidų darbo įrangai, be to dirbant namuose išsipučia elektros, šildymo sąskaitos. Tačiau darbdaviai įrodinėja atvirkščiai, esą dirbdami namuose darbuotojai sutaupo – turi mažiau išlaidų degalams, rūbams, daugiau laisvo laiko.

Augant sergamumui ir blogėjant pandeminei situacijai – nuo penktadienio visi žmonės uždarose patalpose ir biuruose privalės dėvėti apsaugines veido kaukes. Vyriausybė primygtinai reikalauja ir dirbti nuotoliniu būdu. Kai kurie verslai piktinasi tokiais valdžios sprendimais – stinga nuoseklių sprendimų ir aiškumo, kaip planuotis darbus. O sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys beda pirštu į epidemiologinę situaciją ir sako, esą be griežtinimų apsieiti nebeįmanoma.

Jeigu jums tektų dirbti nuotoliniu būdu ir dėl to patirsite kokių nors išlaidų, tai jas turės kompensuoti darbdavys. Tai numatančias Darbo kodekso pataisas registravo socialdemokratas Linas Jonauskas kartu su frakcijos kolegomis. „Jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos.

Karantinui pasibaigus didelė dalis darbuotojų jau grįžo į biurus, tačiau pandeminei situacijai vis dar nesitraukiant, įmonės ieško tinkamiausio darbo organizavimo būdo. „Darnu Group“ įsteigtos  „Darnaus miesto laboratorijos“ atlikto tyrimo duomenimis, net 68 proc. apklaustų darbuotojų nori bent dalį laiko dirbti iš namų, o dar 20 proc. dirbti norėtų tik nuotoliniu būdu, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Justina Jakštienė šiuo metu dirba nuotoliniu būdu iš Ispanijos. Ji svetur ketina darbuotis mėnesį. Ministerija teigia, kad dabar visi tarnautojai dirba nuotoliniu būdu, kai kurie – ne iš Vilniaus, tačiau už Lietuvos ribų darbuojasi vienintelė viceministrė.  „J. Jakštienė yra informavusi, kad šiuo metu dirba ne iš Lietuvos.

Ar kada nors pasvajojote apie darbo ofisą, kybantį nuo olos krašto? Ne? Štai šis vaikinas ne tik taip sumanė, bet ir padarė. Šiltą konsultanto kėdę skambučių centre jis išmainė į virš Airijos jūros kyburiuojančią platformą. Nuotykius mėgstantis Jason džiaugiasi, kad karantino metu turi puikią progą išnaudoti šiuolaikines technologijas – jos leidžia dirbti iš kur tik panorėjus. „Nuotolinis žodis reiškia nuotolinį.

Išplaukusios ribos tarp darbo ir laisvalaikio, susijaukusi darbotvarkė ir nuolatinis stresas gali pastūmėti kiekvieną žmogų perdegimo link. Kaip dirbant iš namų išmokti treniruoti savo emocinę būseną? Ką turėtų padaryti vadovas, kad laiku pastebėtų pokyčius darbuotojo elgesyje? Įžvalgomis apie tai, kaip padėti darbuotojui išvengti perdegimo sindromo dalijasi JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ žmonių ir organizacijos vystymo direktorė, ISM profesorė dr.

Per pandemiją didelei daliai darbuotojų persikėlus dirbti į namus, Seime iškeltas siūlymas įteisinti darbuotojams galimybę būti nepasiekiamais darbo metu. Vis dėlto, ne visi Seimo nariai skuba ją palaikyti. Dalies parlamentarų manymu, tam visai nereikia Darbo kodekso pataisų, užtektų, kad darbdaviai su darbuotojais susitartų gražiuoju. Socialdemokratas Tomas Bičiūnas Seimui antradienį siūlė tobulinti Darbo kodeksą, bandant aiškiau reglamentuoti nuotolinį darbą.

Pastarieji metai daugelį dalykų padarė ne tik įmanomais, bet ir įprastais. Vienas jų – darbas iš namų arba užsienio, nors iki tol daug įmonių net nesvarstė tokios galimybės. Dabar klausimas – ar žengsime dar toliau, ar darbas iš bet kurios vietovės mėnesiui ar metams irgi taps įprasta praktika? Į šį ir kitus iš to kylančius klausimus atsako Rimantas Stanevičius, Personalo valdymo profesionalų asociacijos (PVPA) valdybos pirmininkas, skelbiama pranešime žiniasklaidai.

Seimo nario, valstiečio Valiaus Ąžuolo atostogos Egipte sukėlė nepasitenkinimą parlamente dirbti likusiems kolegoms – kol valstietis, spjovęs į posėdžius, lepinasi šiluma ir saule, Seimo pirmininkė kreipėsi į Etikos komisiją, mat parlamentarui reikėjo gauti valdybos palaiminimą, bet jis į ją nė nesikreipė. Pats valstietis teisinasi, kad kelionė buvo žmonos siurprizas, o ir nėra jokio skirtumo iš kur dirbti nuotoliniu būdu.

Karantinas dalį darbuotojų privertė iš biurų persikelti į namus. Ir nors nuotolinis darbas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti patraukliai, psichologai sako, kad yra dalykų, kurie, jais laiku nepasirūpinus, gali itin neigiamai paveikti tiek darbuotojų emocinę, tiek fizinę sveikatą.

Daugybė griežto karantino išvargintų lietuvių traukia į šiltus kraštus be atgalinio bilieto namo. Ypač populiarus – Kanarų salynas. Keli tūkstančiai tautiečių ten ne tik atostogauja, bet jau kurį laiką dirba ar mokosi nuotoliniu būdu. Nors dėl laiko skirtumo dieną jiems tenka pradėti 6 valandą ryto vietos laiku, saulė, įspūdinga gamta ir geras maistas atperka nepatogumus.  Treniruotė namų terasoje per pietų pertrauką. Taip sportuoja lietuviai Tenerifėje.

Atliktas tyrimas ir darbuotojų atstovai tikina, kad dirbant nuotoliniu būdu, koronaviruso pandemijos metu išnyko riba tarp darbo ir asmeninio gyvenimo. Darbdaviai nori, kad ir po darbo valandų darbuotojai būtų pasiekiami, tačiau apskaičiuoti jų dirbamus viršvalandžius ir už tai papildomai sumokėti esą sudėtinga. Lietuvoje net 44 proc. gyventojų dirbdami nuotoliniu būdu dirba ilgesnes darbo valandas, rodo „Swedbank“ atliktas tyrimas.

Dėl pandemijos dažniau iš namų kompiuteriu dirbantys Lietuvos gyventojai tapo mažiau produktyvūs nei ofise. Naujausių apklausų duomenys rodo, kad namuose žmonės dirba lėčiau, dėl to užduotims per dieną skiria daugiau laiko, o tai tai, anot psichologų, kenkia sveikatai. O štai naujausi tyrimai rodo, kad estai lengviau prisitaiko prie pokyčių nei lietuviai, kurie pesimistiškiau vertina darbą iš namų.

Antradienį Lietuvos Seimas pirmą kartą pradėjo nuotolinį plenarinį posėdį. Daliai parlamentarų kilo nesklandumų jau tvirtinant darbotvarkę, du Seimo nariai atvyko į posėdžių salę ir piktinosi, kad negali dirbti įprastu būdu. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nuotoliniam posėdžiui pirmininkavo iš nuolatinės darbo vietos plenarinių posėdžių salėje, tačiau kiti parlamentarai dirbti salėje negalėjo.

Antradienį apie keturios dešimtys Seimo narių mokėsi dirbti nuotoliniu būdu.  Per vieną dieną surengti dveji mokymai – iš ryto ir popiet. „Didele dalimi viskas yra gerai. (...) Judame į priekį labai stipriai“, – po pirmųjų mokymų BNS sakė Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas. „Prisijungė Seimo nariai ir nuotoliniu būdu, ir sėdintieji Seimo salėje. Tiems, kurie salėje, jiems iškart galėjo prieiti ir padėti IT specialistai. Galų gale visiems pavyko.

Pirmąją naujų metų savaitę parlamentarai išbandys naują nuotolinio darbo Seime sistemą ir pagal poreikį bus pereinama prie darbo per nuotolį, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Seimui besiruošiant pereiti prie nuotolinio darbo, dalis parlamentarų neslepia, kad laukia nemažai chaoso ir kuriozų. To jau pasitaikė ir iki šiol tiek Vyriausybės, tiek atskirų Seimo komitetų posėdžiuose. Dirbant iš namų galima išvysti ir šeimų dramas, o kai kurie politikai net neužsimauna kelnių ir užsimiršę tai pademonstruoja visiems. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje vakar nuskambėjo skundas, tačiau kiek kitoks, nei būtų galima tikėtis: „Jonas mane muša.

Ketvirtadienį Seimas galutinai apsisprendė dėl nuotolinio parlamentarų darbo. Šalyje blogėjant koronaviruso situacijai, Seimas posėdžius galės vykdyti nuotoliniu būdu. Parlamento vadovės teigimu, tam pasiruošta bus per maždaug tris savaites. Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, svarstant projektą, atsižvelgta į opozicijos kritiką. Prieš savaitę ji teigė, kad iki mėnesio pabaigos Seimas bus pilnai pasiruošęs dirbti nuotoliniu būdu.

Ilgai trukęs bandymas įtvirtinti nuotolinį Seimo darbą pasiekė finišo tiesiąją. Po daugybės diskusijų parlamentarai linkę pritarti darbui iš namų. Visgi už tai jie turės balsuoti dar vieną kartą. Po svarstymo už nuotolinį Seimo darbą balsavo 125 parlamentarai, 2 Seimo nariai buvo prieš, 2 parlamentarai susilaikė. Kad Seimo statuto pataisos virstų realybe, parlamentarai turės balsuoti dar vieną kartą, tad galutinis sprendimas bus priimtas ketvirtadienį.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė besitikinti, kad antradienį pavyks priimti reikalingus statuto pakeitimus dėl nuotolinio parlamentarų darbo. „Pateikimo stadijoje turėjome didelį palaikymą iš visų frakcijų ir tikiuosi, kad šiandien taip pat pavyks priimti, teisinius visus reikalingus žingsnius žengti, kad galų gale galėtume pereiti prie nuotolinio darbo“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimas pritarė projektui, numatančiam galimybę rengti parlamento posėdžius nuotoliniu būdu. Pasak Seimo pirmininkės, priėmus reikalingus teisės aktus, parlamentas darbą iš namų galėtų pradėti gruodžio pabaigoje. Po pateikimo projektą palaikė 117 Seimo narių, 2 balsavo prieš, 5 parlamentarai susilaikė. Kad parlamentarai turėtų galimybes dirbti iš namų, Seimas už šį projektą turės balsuoti dar du kartus.

Seimo pirmininkė tikina, kad Seimas prie nuotolinio darbo visiškai pereiti gali po 3-4 savaičių. V. Čmilytė-Nielsen tikisi, kad šį kartą užteks kolegų valios priimti reikalingas pataisas. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikėjosi, kad Seimo statuto pataisos, numatančios nuotolinio darbo parlamentarams galimybę, bus priimtos ir sulauks gausesnio palaikymo nei prieš savaitę. Jos teigimu, techniniai sprendimai būtų parengti per 3-4 savaites.

Valdantieji konservatoriai save įstūmė į problemą, iš kurios išsikapstyti vis dar nesugeba. Pavasarį nepritarę nuotoliniam Seimo darbui, jie dabar karštligiškai ieško būdų, kaip dirbti pandemijos sąlygomis, o taip pat kaip būtų galima išrinktiesiems apeiti saviizoliacijos taisykles. Pasiaiškinti į valdybą iškviestas Aurelijus Veryga iš bandymų gudrauti tik pasijuokė ir pareiškė, kad niekuo padėti negali.

Seimas kitą savaitę grįš prie statuto pakeitimo dėl nuotolinio darbo galimybės, teigia parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Kitą savaitę, ketvirtadienį, Seimas susirinks į eilinius posėdžius ir grįšime prie svarbiausių klausimų, tarp jų – ir prie statuto pakeitimo dėl nuotolinio darbo“, – LRT radijui trečiadienį sakė ji. Parlamento vadovė vylėsi, kad daliai parlamentarų grįžus iš saviizoliacijos užteks balsų priimti tai numatančius Seimo statuto pakeitimus.

Seimas nepritarė pataisoms, pagal kurias leidžiamas politikų dalyvavimas parlamento posėdžiuose nuotoliniu būdu. Seime daugėjant koronaviruso atvejų ir politikams esant saviizoliacijoje, šis sprendimas būtų leidęs Seimo nariams būnant namuose dalyvauti ir pasisakyti posėdžio metu.

Seimas linkęs leisti dirbti iš namų. Parlamente daugėjant užsikrėtimų koronavirusu atvejų, kelią skinasi siūlymas įteisinti nuotolinį Seimo narių darbą. Galutinį sprendimą politikai priims dar šią popietę. Seime valdančiųjų teikiama pataisa numato, kad paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną Seimo pirmininko nurodymu galėtų būti užtikrinta galimybė Seimo nariams prisijungti prie Seimo posėdžio elektroninių ryšių priemonėmis. Visgi tai nenumato balsavimo nuotoliniu būdu.

Dažnai darbo priemonėmis nuotolinio darbo metu rūpinasi pats darbuotojas. Tačiau profesinių sąjungų atstovai tikina, kad jomis turėtų rūpintis darbdaviai. Ir ne tik stalais ar kėdėmis, jie turėtų apmokėti ir interneto, elektros ar vandens sąskaitas. Darbdaviai sutinka, kad turi aprūpinti darbo priemonėmis tačiau pastebi, kad tada teks mokėti dvigubai – išlaikyti biurus ir darbuotojus namuose.

Šiandien paaiškėjo, kad virusas pričiupo jau septintą parlamentarą – buvusį Seimo pirmininką, dabar liberalą Viktorą Pranckietį. Kai kurie jo kolegos išsityrė, bet vis dar neturėdami testų atsakymų ir toliau eina į darbą – esą tokios rekomendacijos. Vis dėlto parlamentarai balsavo už nuotolinio darbo galimybę, tačiau susiriejo, mat neaišku, kaip tai vyktų. Viktoro Pranckiečio kėdė parlamente tuščia – paaiškėjo, kad jis užsikrėtė koronavirusu.

Per Lietuvą ritantis antrajai koronaviruso bangai, vis daugiau žmonių prireikia nedarbingumo pažymos – tiek sveikti, tiek prižiūrėti užsikrėtusius ar į saviizoliaciją patekusius vaikus. Tokių pažymų per mėnesį padaugėjo beveik 5000, tad „Sodra“ neatmeta, kad išmokoms mokėti teks tuštinti rezervus. Vyriausybė per antrą karantiną žada mažinti paramą verslui. Viena priemonių – naikinamos subsidijos patalpų nuomai. Kai kurie sostinės barų atstovai sako, kad tai – mirties nuosprendis.

Pasirodo, jog norint dirbti užsienyje visai nėra būtina išvykti iš Lietuvos. Vis daugiau tarptautinių kompanijų naudojasi darbo nuotoliu galimybėmis ir siūlo darbą net neiškėlus kojos iš namų, o užsienyje dirbantys emigrantai grįžta atgal į Lietuvą, čia ieškodami pigesnio pragyvenimo. Ekspertai sako, kad tokių atvejų bus vis daugiau, o darbas, neprisirišus prie vienos šalies, gali tapti mūsų ateitimi.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir „Sodra“ informuoja, kad Vyriausybei paskelbus karantiną, visos paslaugos klientams nuo lapkričio 9 d. toliau bus teikiamos nuotoliniu būdu.  Konsultacijas mokesčių klausimais gyventojai gali ją gauti paskambinę 1882 ar pateikę paklausimą elektroniniu būdu per Mano VMI. Papildomas konsultantų telefonu sąrašas gyventojams ir įmonėms pagal aptarnavimo teritorijas skelbiamas VMI interneto svetainėje.

Dirbti iš namų sveikiau, nei iš biuro. Šią taisyklę Lietuvos gyventojams ir verslui vėl kartoja visuomenės sveikatos specialistai. Esą reikia atsisakyti nereikalingos rizikos, nebūtino tiesioginio bendravimo su bendradarbiais. Panašu, kad dalis verslo klausosi šių patarimų. Lietuvos įmonės nuotoliniu būdu dirba dar nuo pavasario ir šios strategijos nežada išsižadėti, kol dirbti patalpose vėl taps visiškai saugu. Darbas nuotoliniu būdu ne tik užsienio, bet ir Lietuvos įmonėse virsta kasdienybe.

Karantino metu daugybei darbuotojų teko dirbti nuotoliniu būdu – iš namų. Ir nors daugeliui toks darbo stilius atrodo patrauklus, atliktas tyrimas parodė, kad jis gali turėti didelį trūkumą – dėl jo ilgėja darbo diena. Programinės ir techninės gamintojas „Microsoft“ neseniai atliko tyrimą, kaip keičiasi žmonių darbo specifika jiems pradėjus dirbti namuose.

Koronaviruso pandemija neabejotinai paveikė įprastą gyvenimo ritmą, o nemaža dalis dirbančiųjų galėjo išbandyti darbą nuotoliniu būdu. Štai socialinių tinklų gigantas „Twitter“, planuodamas savo ateitį po pandemijos, darbuotojams pranešė, kad jei tik norės, iš namų jie gali dirbti „amžinai“. Ekspertai mano, kad ir Lietuvoje padaugės įmonių, kurios į darbą iš namų žvelgs palankiau.

Toliau plintant koronavirusui, uždarant darželius ir mokyklas, įvedant kitus papildomus ribojimus, daugeliui darbuotojų aktualus tampa klausimas, ką daryti, kad finansiškai šeima nukentėtų mažiausiai. Šiuo metu žmonės gali rinktis iš kelių alternatyvų. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia galimas alternatyvas. Nuotolinis darbas Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad kai tai įmanoma, darbdavys turėtų sudaryti sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu.

Tik maždaug kas septintas lietuvis naudojasi nuotolinio darbo galimybėmis ir tam tikrą darbo laiko dalį dirba ne biure. Taip rodo Europos gyvenimo ir darbo sąlygų fondo „Eurofound“ ataskaita. Panašus kaip ir lietuvių rodiklis fiksuojamas Latvijoje, o estai lietuvius lenkia beveik dvigubai – ten net 24 proc. dirba mobilųjį darbą, nuolatinį ar nenuolatinį darbą nuotoliniu būdu. Minėtoje ataskaitoje pirmauja danai (37 proc.), jie šiek tiek lenkia švedus ir olandus.

Išjungiate žadintuvą, pasirąžote lovoje ir palaimingai nusišypsote: „O šiandien į darbą nereikia!“ Tingiai pasidarote kavos puodelį, paršlepsite atgal į lovą, pasiimate nešiojamąjį kompiuterį ir... pradedate dirbti. Kol jūsų bendradarbiai bando pabusti darbo vietoje su antru kavos puodeliu, jūs jau atsakėte į svarbiausius ryto laiškus, jie važiuoja pietų, jūs – spėjate peržvelgti kelis dokumentus, kol išverda bulvės.

Dauguma žmonių, išgirdę žodžius „darbas namie“, pagalvoja apie ilgas miego valandas, niekieno nevaržomą darbo grafiką ir ilgus ir sočius pietus, rašo „Forbes“. „Tačiau daugelis žmonių pamiršta, kad, nors darbas namie ir suteikia lankstumo, jis vis tiek yra darbas“, – sako Holly Reisem Hanna, tinklaraščio „The Work at Home Woman“ įkūrėja, kuri  duoda patarimų, kaip lanksčiau dirbti namie. Štai keletas jų: Dirbkite organizuotai.

Gegužės 31 d. pirmą kartą Lietuvoje rengiamos „Lanksčiojo darbo stiliaus dienos“ išvakarėse verslo įmonių ir valstybės institucijų atstovai pripažino, kad mūsų šalyje yra sukurtos visos technologinės ir teisinės sąlygos dirbti lanksčiuoju būdu. Nors daugiau nei 86 proc. darbuotojų norėtų dirbti lanksčiai, kol kas didžioji įmonių ir organizacijų dalis nesiryžta pereiti prie lanksčiojo darbo organizavimo.

Jeigu gyventumėte Kaune, o dirbti važinėtumėte į Vilnių kelyje sugaišdami maždaug tris valandas per dieną, pasibaigus balandžiui kelyje būtumėte sugaišę beveik aštuonias darbo dienas. Tai greičiausiai taptų svarbia priežastimi darbdavio prašytis leidimo dirbti iš namų arba laisvu grafiku. Specialistai tikina, kad retas darbdavys sulaukęs tokio darbuotojo prašymo imsis jį svarstyti, mat kol kas, kitaip nei Vakaruose, darbas laisvu grafiku Lietuvoje nėra populiarus.

Jei darbuotojai turėtų galimybę rinktis darbovietę, bendrovės, suteikiančios darbuotojams nuotolinio darbo galimybę, patektų tarp patraukliausių. Tai atskleidė telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ apklausa, atlikta naudojantis tarptautine mobiliąja programėle išmaniesiems telefonams „Omnitel Trends“. Remiantis „Omnitel Trends“ apklausos rezultatais, organizaciją, sudarančią savo darbuotojams galimybę dirbti mobiliai, rinktųsi net 84 proc. apklaustų išmaniųjų telefonų turėtojų, o 76 proc.