nuošliaužos

Kai kurių Austrijos miestų gatvės šiuo metu labiau primena Venecijos kanalus – dėl smarkių liūčių daug namų ir kelių atsidūrė po vandeniu. O smarki kruša danguje gerokai apgadino lėktuvą. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Iš paukščio skrydžio galima matyti, kaip atrodo apsemti Austrijos keliai ir netgi geležinkelio bėgiai, kuriais įprastai kasdien traukiniais keliauja tūkstančiai žmonių.

 Praėjus savaitei po to, kai Papua Naujojoje Gvinėjoje nuslinko milžiniška nuošliauža, praktiškai nebeliko vilčių rasti gyvųjų. „Tikrai būtų stebuklas, jei dabar dar pavyktų rasti gyvų žmonių“, – penktadienį agentūrai dpa sakė pagalbos organizacijos „Care International“ direktorė Justine McMahon. Ir toliau nežinoma, kiek žmonių yra po griuvėsių ir purvo masėmis, kurios prieš savaitę nuošalioje Engos provincijoje palaidojo visą kaimą.

Smarkios liūtys Šiaurės Italijoje sukėlė nuošliaužas Veneto, Ligūrijos ir Toskanos regionuose, valdžia perspėjo apie didelių potvynių pavojų. Kai kuriose vietose kelius jau užliejo vanduo, buvo uždaryti tiltai. Venecijos regiono Vičencos miesto meras Giacomo Possamai interviu Italijos transliuotojui „Rai“ sakė, kad padėtis „kritiška“. Žmonės, kuriems nereikia išeiti iš namų, raginami juose likti, sakė jis. Ligūrijos regione nuošliauža iš esmės perpus padalijo Pieve Ligure savivaldybę.

Kinijoje žuvusiųjų po nuošliauža skaičius ketvirtadienį išaugo iki 44, pranešė valstybinė žiniasklaida, gelbėtojams radus paskutinio dingusio žmogaus kūną. Nuošliauža nuslinko Junano provincijos Džensiongo apskrityje pirmadienį prieš aušrą, palaidojo 18 namų ir privertė evakuoti daugiau nei 200 žmonių.

Atokioje kalnuotoje pietvakarių Kinijos vietovėje nuslinkus nuošliaužai žuvusiųjų skaičius antradienį pasiekė 31, pranešė valstybinė žiniasklaida. Gelbėtojai ieškojo po nuolaužomis įstrigusių žmonių. Anksti pirmadienį prieš aušrą Junano provincijoje nusiritusi nuošliauža palaidojo 18 namų, daugiau nei 200 žmonių teko evakuoti. Po pusantros paros po nelaimės patvirtinta 31 žmogaus žūtis.

Smarkūs lietūs plauna Skandinavijos pusiasalį. Gausiai lietuvių gyvenamoje Norvegijoje nuošliaužos griauna gyventojų namus, žmonės pasakoja vos suspėję išsigelbėti. Švedijoje lietus išplovė geležinkelį, dėl to nuo bėgių nuvažiavo traukinys. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Šiauriau nuo Norvegijos sostinės Oslo nenutrūkstantys lietūs taip merkia kalnuotas vietoves, kad žemė ima šliaužti žemyn griaudama gyventojų namus.

Brazilijos pietrytinėje San Paulo valstijoje karnavalo savaitgalį per liūčių sukeltus potvynius ir nuošliaužas žuvo mažiausiai 24 žmonės, sekmadienį pranešė pareigūnai. Televizijos reportažuose ir socialinėje žiniasklaidoje paskelbtoje vaizdo medžiagoje iš San Sebastiauno miesto matyti užlieti ištisi rajonai ir keliai, nuošliaužos sugriauti namai, nuvirtusių medžių sumaitoti automobiliai. San Sebastiaune žuvo mažiausiai 23 žmonės, pranešė meras Felipe Augusto.

Venesuelos šiaurėje esančioje pakrantės Ansoategio valstijoje dėl liūčių sukeltų nuošliaužų ir potvynių penktadienį žuvo mažiausiai septyni žmonės, pranešė regiono valdžios institucijos. Šeši kūnai buvo rasti Puerto la Kruso mieste, o dar vienas, vaiko, – netoliese esančiame Gvantos mieste, sakė valstijos gubernatorius Luisas Marcano (Luisas Markanas). „Visa kalva nuslinko.

Dar vis pasitaikančios nuošliaužos nekelia grėsmės Lietuvos simboliu laikomo Gedimino kalno Vilniuje stabilumui, sako Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė. „Nuošliauža yra ir vizualinė tarša, bet tai nekelia grėsmės pačiam kalno stabilumui“, – trečiadienį per Seimo Kultūros komiteto posėdį sakė Rūta Kačkutė. „Grėsmės pačiam kalnui nėra. Jo šerdis yra stabili“, – tvirtino ji.

Gedimino kalno šlaitu nudardėjo nuošliauža – vėl. Ir vėl pasigirdo kalbos apie dirvožemyje besikaupiantį vandenį – tarsi tai pirmas lietus Gedimino kalno istorijoje. Juk lydavo ir prieš 10 ir prieš 20 metų, bet šlaitai kažkodėl laikėsi. Kodėl?  Padarykime nedidelę ekskursiją. Vilniečiai galėtų nukreipti žvilgsnį į Trijų Kryžių kalną – šlaitas į Vilnelę dar statesnis nei Gedimino kalno, bet kažkodėl niekas niekur negriūva ir nešliaužia.

Sakartvelo vidaus reikalų ministerijos Nepaprastųjų situacijų valdymo tarnybos gelbėtojai šeštadienį dviem sraigtasparniais gabeno turistus iš atokios kalnų vietovės Tušetijos, kai didelės žemės ir purvo nuošliaužos užtvėrė vienintelį į tą vietovę vedantį kelią. Kaip praneša šalies žiniasklaida, dešimtys užsienio turistų sraigtasparniais evakuoti iš kalnuoto Kachetijos regiono Sakartvelo šiaurės rytuose, besiribojančiame su Čečėnija ir Dagestanu.

Norvegijoje gelbėtojai pirmadienį pranešė tebesitikintys rasti žmonių, likusių gyvų po purvo nuošliaužos, prieš penkias dienas palaidojusios daug namų viename kaime ir pražudžiusios mažiausiai septynis žmones. Dar trys asmenys tebelaikomi dingusiais po gruodžio 30 dienos paryčiais įvykusios tragedijos maždaug už 25 km į šiaurės rytus nuo Oslo esančiame Asko kaime.

Japonijos tarnybos trečiadienį paskelbė retą nurodymą evakuotis 240 tūkst. žmonių šalies pietvakariuose, didėjant nuogąstavimams dėl potvynių ir žemės nuošliaužų grėsmės siaučiant smarkioms liūtims, jau pareikalavusioms mažiausiai trijų žmonių gyvybių. Japonijos meteorologijos agentūra tai pat paskelbė aukščiausio laipsnio perspėjimą Kiūšiū salos keliems šiauriniams rajonams.

Nepale per smarkių liūčių sukeltus potvynius ir žemės nuošliaužas žuvo mažiausiai 65 žmonės, dar dešimtys dingo, pranešė televizija CNN. Vietos policijos duomenis, dingusiais laikomi iš viso 30 žmonių. Labiausiai paveiktuose rajonuose aktyviai vykdomos paieškos ir gelbėjimo operacijos, mobilizuotos daugelis federalinių agentūrų ir šalies kariuomenė. Liūtys prasidėjo Nepale ketvirtadienį.

Kaune, ant Aleksoto kalno, aptikus nedidelių nuošliaužų, siekiama sutvirtinti jo šlaitą, pranešė „Kauno diena“. „Šlaitas ganėtinai šaltiniuotas. Apatinėje dalyje pastebėtos nedidelės nuošliaužos, todėl šlaitas šiuo metu tvirtinamas. Projektuotojai taip pat numatė šlaite įrengti drenažo sistemą, kuri surinktų vandenį ir nukreiptų jį žemyn", – patikslino Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus atstovai.

Gedimino kalnas paruoštas žiemai ir artėjantys šaltesni orai jam grėsmės nekelia, tačiau nerimą kelia stebimi įtrūkimai pietrytinio šlaito viršuje, po gynybine siena, sako kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius. „Jei netvarkytumėme plyšių, nuošliaužų kūnų, yra didelė tikimybė, kad nuošliaužos gali susijungti į vieną didelę stambią nuošliaužą ir „palipti“ į viršų. Monitoringo duomenys rodo, kad nuošliaužos šiek tiek, po po truputėlį artėja į viršų.

Lietuvos geologijos tarnybos specialistai nuolatos stebi Gedimino kalną – atlieka tiesioginius vizualinius stebėjimus ir deformacijų matavimus, be to, stebi deformacijų daviklių poslinkius nuotoliniu būdu. 2017-11-06 d. duomenimis, deformacijos – grunto poslinkiai ir įtrūkimais stebimi beveik visose kalno pusėse.

Praėjusią savaitę milžiniškai žemių nuošliaužai užgriuvus pietinį Kolumbijos miestą Mokoa, žuvo 301 žmogus, tarp aukų buvo ir 92 vaikai, pranešė ketvirtadienį vyriausybė. Nuošliauža užgriuvo penktadienį vėlai vakare, kai dėl smarkios liūties iš krantų išsiveržė trys upės, kurių srautai nešė žemyn slėniais gruntą, akmenis, išverstus medžius. Žuvusiųjų vaikų skaičių oficialiai paskelbė Nelaimių rizikos valdymo tarnyba.

Situaciją dėl pasikartojančių nuošliaužų Gedimino kalne Vilniuje specialistams pavyko stabilizuoti, tačiau nuošliaužų prasidėjus pavasariui dar gali būti, neatmeta kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. Ministrė žurnalistams teigė, kad kalnas šiuo metu dar tvarkomas, stiprinant jį įtvirtinti du rostverkai, įrengti kalno vibraciją matuojantys detektoriai. „Visos pagrindinės grėsmės yra pašalintos.

Per pastarąsias savaites potvyniai ir nuošliaužos Peru nusinešė penkias gyvybes ir privertė iš savo namų trauktis daugiau kaip 11 tūkst. šeimų, pranešė pareigūnai. Trys žmonės nuskendo, kai jų automobilį nusinešė srautas pietinėje Arekipos srityje, pranešė Nacionalinis civilinės gynybos institutas. Vieną žmogų nusinešė upė, dar vieną moterį mirtinai prispaudė vandens srautų spaudimo neatlaikiusi ir nuvirtusi jos namo siena pietrytiniame Huankavelikos regione.

Stiprus lietus toliau siaubia Pietų Ameriką ir jaukia Dakaro ralio organizatorių planus. Į Saltos mieste įrengtą bivuaką vakar atvykti turėję sportininkai ir jų komandos susidūrė su gamtos jėgų sukeltais padariniais. Kelias, kuriuo turėjo judėti karavanas buvo užverstas liūčių sukeltos nuošliaužos. Ta pati nuošliauža pasiglemžė ir Argentinos Volkano kaimelį. Buvo priimtas sprendimas atšaukti šiandienos lenktynes.

Namus griaunantys potvyniai ir žemės nuošliaužos penktadienį niokojo Japoniją, kai daugiau upių išsiliejo iš krantų ir dingo bent 23 žmonės, tarp jų du vaikai, o dar per 100 tūkst. buvo priversti evakuotis. Perspėjimas dėl smarkių liūčių liko galioti dalyje šiaurės Japonijos, bet potvynis jau pradėjo slūgti labiausiai nukentėjusiame Džioso mieste, kuriame buvo išvartyta medžių ir nuplauta namų – kai kada dar nespėjus iš jų pasitraukti žmonėms.

Nuo šiol Lietuvoje jau galėsime prognozuoti galimas šlaitų nuošliaužas ir užkirsti kelią šiam vienam pavojingiausių geologinių reiškinių šalyje. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) įdiegta sudėtinga programinė įranga leidžia matematiškai įvertinti, kiek pastovūs geologiniu požiūriu itin problemiški šlaitai. Nuošliaužos būdingiausios statiems šlaitams ir ypač kelia grėsmę, jeigu tie šlaitai yra urbanizuotose teritorijose.

Per antradienio naktį siautusį škvalą Kretingos rajono Kartenos miestelyje paplautas magistralinis kelias Šiauliai – Palanga. Kartenos seniūnė Gintarė Padvaiskienė antradienio vakarą BNS sakė, kad dėl nuošliaužų kelias netapo neišvažiuojamas, tačiau turės būti tvirtinamas. Kelininkai jo šlaitus laikinai sutvirtino žemėmis. „Kritinės situacijos nėra. Kelininkai jį dar turės tvirtinti, kad po kitos liūties jis tiesiog neįlūžtų“, – BNS aiškino seniūnė.

Mažiausiai 27 žmonės žuvo staigiuose potvyniuose ir nuošliaužose Sikimo ir Arunačal Pradešo kalnų valstijose Šiaurės Rytų Indijoje. Sikimo valstijoje potvyniai nušlavė namus, tiltus ir greitkelių dalis. Žuvo 24 asmenys. Paieškos ir pagalbos darbus apsunkina stiprus lietus. Arunačal Pradešo valstijoje dėl potvynių žuvo trys žmonės. Tuo tarpu kilus naujai potvynių bangai 70 tūkst. žmonių nukentėjo 13-oje Asamo valstijos rajonų.

Šeštadienį Vietnamo vyriausybė ir valstybinė žiniasklaida pranešė, kad per pastarąsias dienas stipriam lietui merkiant šalies centre ir šiaurėje purvo nuošliaužos bei potvyniai nusinešė 29 žmonių gyvybes. Sinoptikai prognozuoja, kad iškris dar daugiau lietaus, todėl iš pavojingų vietovių evakuojami gyventojai. Nuo stichijos Vietnamo kavos plantacijos ir ryžių laukai nenukentėjo.

Naujos liūtys trikdo valymo darbus Japonijos Kiusiu saloje, kurią kelias dienas merkė lietus. Meteorologai įspėjo dėl naujų nuošliaužų ir potvynių, jei lietus nesiliaus, praneša agentūra AFP. Per audras Japonijoje, naujais duomenimis, žuvo mažiausiai 28 žmonės. Dar keturi asmenys laikomi dingusiais. Liūtys saloje pliaupė nuo trečiadienio iki šeštadienio, sukeldamos nuošliaužas ir potvynius. Savo namus buvo priversti palikti 400 000 žmonių, kai kurie kaimai buvo atkirsti nuo išorės pasaulio.

Per trumpiau nei savaitę Filipinams smogė antras taifūnas. Šalies šiaurę merkia stiprūs lietūs, ūžauja smarkūs vėjai, skelbia BBC. Taifūnas „Nalgae“ smogė Filipinų vietovėms, kurios vis dar apsemtos po ankstesnio taifūno „Nesat“, pareigūnai perspėja apie staigių potvynių ir žemės nuošliaužų pavojų. BBC korespondentė Maniloje pasakoja, kad daugybė vietos gyventojų nuo pirmojo taifūno pradžios vis dar tebėra prisiglaudę ant namų stogų ir laukia gelbėtojų.

Brazilijoje nuošliaužų ir potvynių aukomis tapo 741 žmogus. Tai trečiadienį pranešė šios Pietų Amerikos šalies Civilinės saugos tarnyba. Stichija smogė smūgį prieš savaitę, kai Rio de Žaneiro valstijos kalnų rajonuose per parą iškrito mėnesinė kritulių norma. Gelbėtojai randa vis daugiau aukų, pereidami nuo vieno sugriauto objekto prie kito. Aštuntąją gelbėjimo darbų dieną sugriautuose gyvenamuosiuose namuose aptiktas dar 31 lavonas.

Naujausiais duomenimis, Brazilijoje, Rio de Žaneiro valstijoje, liūčių sukeltų potvynių ir nuošliaužų aukų skaičius viršijo 630. Daugiau kaip 13 tūkstančių gyventojų liko be pastogės. Pagal aukų skaičių palyginti mažoje teritorijoje ši tragedija tapo skaudžiausia gamtine katastrofa didžiausios Pietų Amerikos šalies istorijoje. Brazilijoje nuo šeštadienio paskelbtas nacionalinis trijų dienų gedulas. Rio de Žaneiro valstijoje gedulas truks savaitę.

Potvyniai ir žemių nuošliaužos Brazilijoje, naujais duomenimis, nusinešė daugiau kaip 500 žmonių gyvybių – tai yra didžiausia šalies istorijoje gamtos katastrofa. Žinybų duomenimis, žuvusiųjų yra mažiausiai 506, praneša agentūra AFP.

Smarki audra praūžė pro Italiją, pridarydama didelių nuostolių Kampanijos regione. Iš Salerno provincijos pranešama apie liūtis ir potvynius. 300 žmonių Kapako rajone buvo priversti palikti savo namus, nes iš krantų išsiliejo kelios upės. Buvo uždarytas greitkelis, jungiantis Salerną su Redžio Kalabrijos miestu Pietų Italijoje. Tai sukėlė dideles transporto problemas. Sarno regione, kur 1998-aisiais žemių nuošliauža pražudė 137 žmones, paskelbtas pavojus.

Liūtys išplovė sostinės Gedimino kalno šlaitus, atsirado realus nuošliaužų pavojus. todėl, kaip pranešė LNK žinių tarnyba, ieškoma Gedimino kalno šeimininkų. Išsiaiškinus kalno juridinę priklausomybę būtų galima skirti lėšas kalno tvarkymui. Teigiama, kad vieno šeimininko kalnas šiuo metu neturi. Anksčiau jis priklausė apskričiai kaip visa valstybės žemė. Panaikinus apskritis, jis priklauso Nacionalinei žemės tarnybai.