novaja gazeta

Rusijos žurnalistas ir Nobelio taikos premijos laureatas Dmitrijus Muratovas ketvirtadienį traukinyje buvo užpultas asmens, kuris apipylė jį dažais, pranešė jo laikraštis „Novaja Gazeta“. „Nežinomas užpuolikas traukinio vagone užpuolė „Novaja Gazeta“ vyriausiąjį redaktorių ir Nobelio premijos laureatą“, – per „Telegram“ pranešė nepriklausomas leidinys. „Į kupė jis įmetė aliejinių dažų, sumaišytų su acetonu.

Pagrindinis Rusijos nepriklausomas laikraštis „Novaja gazeta“, kurio vyriausiasis redaktorius pernai pelnė Nobelio taikos premiją, pirmadienį paskelbė stabdantis leidybą iki Maskvos karinių veiksmų Ukrainoje pabaigos. „Gavome dar vieną perspėjimą iš „Roskomnadzor“, – sakoma leidinio pranešime, kuriame turima galvoje Rusijos žiniasklaidos ir ryšių priežiūros tarnyba.

Koks ryšys tarp teroro išpuolio ir karo? Rusijos daugiabučių sprogdinimo istorija rodo, kad tai – tiesiausias kelias susišluoti politinius reitingus. Prieš daugiau nei 20 metų Vladimiras Putinas po kruvinų teroro aktų ir netrukus pradėto Antrojo Čečėnijos karo netruko tapti populiariausiu politiku šalyje. Tiesa, kalbos apie tai, kad išpuolis buvo paties Kremliaus surežisuotas spektaklis, netyla iki šiol.

Austrijos perduotas Rusijai organizuotos nusikalstamos grupuotės vadeiva Aslanas Gagijevas („Džako“), kuris įtariamas nužudęs mažiausiai 40 žmonių įskaitant Vladikaukazo merą ir Šiaurės Osetijos vicepremjerą, turėjo įtakingų užtarėjų Rusijos teisėsaugos sistemoje. Tyrimo duomenimis, A. Gagijevas „nusikalstamą bendruomenę“ įkūrė 2004-aisiais.

Vladimiras Putinas davė vieną iš savo retų interviu užsienio žiniasklaidai – Austrijos televizijai ORF. Sudėtingų klausimų sulaukęs Rusijos prezidentas demonstravo nervingumą ir pažėrė dažnai kartojamas propagandines klišes. Atsiribojo nuo „Vieningosios Rusijos“ V. Putinas pokalbio metu nepanoro prisiimti atsakomybės už valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ veiksmus, įskaitant jos ryšius su Europos nacionalistinėmis kraštutinių dešiniųjų partijomis.

Rusijoje, Gynybos ministerijos lėšų grobstymo byloje teisiamas inžinierius, dalyvavęs povandeninio laivo kūrime, tardymo izoliatoriuje buvo išprievartautas, sumuštas ir uždusintas, rašoma „Novaja gazeta“. Oficiali tyrimo versija nurodė, kad jis „pasikorė ant virvelės nuo gobtuvo“. Leidinio duomenimis, inžinierius Valerijus Pšeničnas neaiškiomis aplinkybėmis mirė vasario 5-ąją, dalyvaujant apklausose.

CNN paviešino bepiločio nufilmuotus JAV vadovaujamos koalicijos smūgius vasario 7-ąją Deir ez Zore prieš Sirijos valdžią palaikančias pajėgas. Įvairių neoficialių šaltinių teigimu, tarp žuvusiųjų buvo nenustatytas skaičius rusų samdinių. Grupė nepriklausomų tyrėjų „Conflict Intelligence Team“ (CIT) pažymi, kad vaizdo įraše užfiksuota vieno tanko T-72 ir vienos 122 mm haubizos M-30 sunaikinimas.

Lietuvos sprendimas įtraukti Čečėnijos lyderį Ramzaną Kadyrovą į nepageidaujamų šalyje asmenų sąrašą jo niekaip nepaveiks, nes Lietuva niekada šio politiko nedomino, teigia Čečėnijos prezidento atstovas spaudai. „Turiu nuliūdinti Lietuvos valdžią, kuri ilgą laiką puoselėjo mintį, kad Ramzanas Kadyrovas atvyktų į jos šalį.

Ukrainiečių Krymą okupavę ir pačioje Ukrainoje karą įžiebę, bei teritorinių klausimų daugeliui savo kaimyninių valstybių turintys rusai, rodosi, nelabai saugo savo rytinių teritorijų ir jose slypinčių turtų. Kai kuriuose regionuose net iki 80 proc. žemės de facto valdo kinai, kurie net ir neslepia savo realių ketinimų – apgyvendinti savo žmonėmis menkai rusų prižiūrimas teritorijas ir išgauti vietos resursus. Pavyzdžiui.

Neidentifikuoti asmenys, manoma, nušalinto taip vadinamos apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos vidaus reikalų ministro Igorio Korneto šalininkai, jau antrą dieną ginkluoti blokuoja administracinius pastatus Luhanske.

Rusijos elite – oligarchų ir kitų artimų prezidento Vladimiro Putino sąjungininkų, sugebėjusių per kelis dešimtmečius susikrauti turtus – pasirodė susiskaldymo požymiai, rašoma „New York Times“. Dabar, kuomet ekonomika išgyvena savo stagnacijos laikotarpį dėl tarptautinių sankcijų ir žemų naftos kainų, rezonansinė byla dėl kyšininkavimo aiškiai pademonstravo, kaip Rusijos visuomenės privilegijuotieji pademonstravo prasidėjusią kovą dėl gerokai sumenkusio ekonominio pyrago, siekdami persvaros pri...

Maskvoje vienas biurų pastatas, kuriame, be kitų įstaigų, įsikūrusi laikraščio „Novaja gazeta“ redakcija“, trečiadienį evakuojamas gavus anoniminį skambutį apie neva gresiantį sprogimą, pranešė vienas informuotas šaltinis. „Gautas pranešimas apie sprogimo grėsmę Potapovo skersgatvio 3-ame numeryje. Įvykio vietoje dirba miesto tarnybos“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė šaltinis. Pasak jo, iš pastato evakuota apie 500 žmonių, viduje dirba kinologai su sprogmenis užuodžiančiais šunimis.

Ne visi tie, kurie pykstasi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, žūsta įtartinomis ar žiauriomis aplinkybėmis – toli gražu ne visi. Tačiau gana didelis skaičius žymių Rusijos prezidento politikos kritikų buvo nužudyti, rašoma „The Washington Post“. Paskutinis žymesnis atvejis – Kijeve prieš kelis mėnesius nušauto buvusio Rusijos Dūmos parlamentaro Deniso Voronenkovo, 2016-ųjų pabaigoje pabėgusio į Ukrainą ir ten pradėjusio aštriai kritikuoti V. Putiną, istorija.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas žada asmeniškai pasidomėti, kodėl Rusijos žurnalistui Jevgenijui Titovui nepavyksta gauti prieglobsčio Lietuvoje. 2016 metais į Lietuvą atvykusio „Novaja gazeta“ dirbusio žurnalisto prieglobsčio prašymą atmetė Migracijos departamento pareigūnai. J.Titovo skundą vėliau atmetė Vilniaus apygardos administracinis teismas. Jis BNS patvirtino jau apskundęs teismo sprendimą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Tyrimas dėl net Rusijai įspūdingo 22 mlrd. dolerių „dingimo“, pasinaudojus korupcija apipinta teisėsauga Moldovoje, yra stabdomas dėl Fedaralinio Saugumo Tarnybos (FST) pareigūnų veiklos, skelbia „Reuters“ ir žurnalistinį tyrimą 2014-aisiais inicijavęs leidinys „Novaja Gazeta“. Rusijos BBC padalinys pabandė išsiaiškinti, kodėl pačioje Rusijoje nepavyksta šio skambaus korupcinio skandalo paversti teismo byla.

Putino populiarumas nenukentės: „Panamos ataskaitos“ aidas Rusijoje atrodo itin santūrus. „Valstybės vadovo ir taip niekas nelaiko krištolinės sąžinės žmogumi“, – rašoma „Der Spiegel“. „Tas, kuriam užteko kantrybės pirmadienį išsėdėti iki vakarinių žinių per televiziją „Rossija“, prieš pat jos pabaigą, buvo apdovanotas, – pažymi „Der Spiegel“ Maskvos žurnalistas Benjaminas Bidderas.

Vladimiro Putino vaikystės draugas, žymus Rusijoje violončelininkas Sergejus Rolduginas atsidūrė pačiame ofšorinių bendrovių ir trestų schemų epicentre. Rusijoje leidinys „Novaja Gazeta“ paviešino vyro finansines schemas, kurios yra susiję su Panamos juridine įmone „Mossack Fonseca“ ir kurių pagalba buvo plaunami milijardai dolerių iš Rusijos valstybinių įmonių. Sergejus Rolduginas – V. Putino klasioko brolis. „Jis man paprasčiausiai kaip brolis.

Šveicarijos generalinė prokuratūra svarstys „Nastojaščeje vremia“ prašymą pasidomėti Rusijos generalinio prokuroro Jurijaus Čaikos sūnaus Artiomo Čaikos veikla šioje šalyje. Prokuratūra pažadėjo atsakyti artimiausiu metu, praneša visuomeninės organizacijos atstovai. Aleksejaus Navalno kovos su korupcija fondas antradienį paviešino įspūdingos apimties tyrimą, kuris yra skirtas Rusijos gen. prokuroro Jurijaus Čaikos sūnų verslui, jų sąsajomis su šalies prokuratūra ir banditų struktūromis.

Vienas Rusijos televizijos kanalas netikėtai entuziastingai įterpė informaciją apie Rusijos aviacijos antskrydžius Sirijoje į orų prognozę, kuri, pasak pranešėjos, leis naikintuvams tęsti pradėtą darbą Sirijoje.

Tarptautinio „Boeing“ MH17 skrydžio tragedijos tribunolo bent jau artimiausiu metu nebus: Rusija, kaip ir žadėjo, vetavo JT Saugumo Tarybos rezoliuciją. Inžinierius, istorikas ir publicistas Markas Soloninas, kalbėdamas leidiniui „Fontanka“ paaiškino tragedijos technines aplinkybes. Markas Soloninas yra puikiai žinomas ir Lietuvos skaitytojams, jis – ne vienos knygos apie Antrąjį pasaulinį karą autorius.

ESBO atstovai Ukrainoje vakar, rugpjūčio 3-ąją, paviešino ataskaitą, kurioje kalbama apie „DLR“ teritorijoje aptiktą Orenburgo 16-osios desantininkų brigados karį, neturėjusį jokių skiriamųjų ženklų, praneša „Dožd“. Ataskaitoje teigiama, kad stebėtojų misijos nariai atvyko į sandėlį, kuriame yra saugoma smogikų karinė technika. Įėjimą saugojo vyras, kuris papasakojo, kad jis ir tie, kurie yra sandėlio teritorijoje, yra Orienburgo 16-osios desantininkų brigados kariai.

Rusijos „pamiršti“ kariai J. Jerofejevas ir A. Aleksandrovas neturėtų stebinti tų, kurie pamena pirmąjį Čečėnijos karą. Pats Ukrainoje sulaikytas rusų GRU kapitonas J. Jerofejevas interviu „Novaja Gazeta“, sužinojęs, kad Rusijos gynybos ministerija atsisako juos pripažinti, teigė, kad taip jau buvo Čečėnijoje, tas pats vyksta ir dabar. 1994-ųjų lapkričio 29 dienos „Kommersant“ laikraštyje kaip tik apie vieną tokį pavyzdį ir rašoma.

2015-ųjų gegužės 16 dieną, apie 14 valandą, netoli Luhansko šiluminės jėgainės, šalia Sčastje miestelio, įvyko dviejų karinių grupių susidūrimas: Ukrainos 92-oji mechanizuota brigada, budinti savo poste, susidūrė su „pasiklydusiu“ Rusijos žvalgybos būriu. Pačių rusų karių teigimu, jiems buvo pranešta, kad ukrainiečiai paliko saugotas pozicijas, o dėl vietovės gamtinių sąlygų jiems nepavyko nepastebėtiems „išžvalgyti“ šios vietovės.

Ukrainoje sulaikyti rusai Aleksandras Aleksandrovas ir Jevgenijus Jerofejevas interviu Rusijos leidiniui „Novaja Gazeta“ pripažino, kad nežino, kas ir kada juos atleido iš Rusijos ginkluotųjų pajėgų. Pokalbis buvo filmuojamas, praneša rbc.ru. „Na, kiek man žinoma, pats aš neatsistatydinau, raportų jokių nerašiau“, – pareiškė A. Aleksandrovas atsakydamas į „Novaja Gazeta“ žurnalisto klausimą, ar jis šiuo metu yra Rusijos ginkluotųjų pajėgų karys.

Neįtikėtinus civilizuotame pasaulyje cenzūros metodus demonstruoja Rusijos valdžia – „svoboda.org“ praneša, kad straipsnį apie tankistą iš Rusijos, buriatą Dorži Batomunkujevą, sunkiai sužeistą mūšiuose Donbase, spec. tarnybų pareigūnai privertė ne tik išimti iš vietos naujienų portalo, tačiau ir iškirpti iš jau atspausdinto laikraščio tiražo puslapių.

Socialinius tinklus Rusijoje tampo saldūs traukuliai. Kalbama, virš Kremliaus praskrido sraigtasparniai. Igoris Ivanovičius (Igoris Sečinas, Kremliaus pilkasis kardinolas, – red. past.) neva atsistatydino. O Dmitrijus Anatoljevičius (Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas, – red. past.) atseit gedi. Į sostą tariamai ateina naujoji valdžia su generolo munduru pasipuošusiu Sergejumi Borisovičiumi (Sergejus Ivanovas, ilgametis Vladimiro Putino patikėtinis, dabartinis administracijos vadovas, – red.

Per visą Vladimiro Putino valdymo laikotarpį Rusija „užsidirbo“ 3,5 trilijono dolerių už naftą. Tie pinigai, kaip leidiniui „Novaja Gazeta“ rašo Julija Latynina, kažkur dingo. Rusijos realios aukso atsargos sudaro beveik 200 mlrd. dolerių, iš jų – 25 mlrd. (tai yra daugiau nei 10 proc.) šalies Centrinis bankas išleido per paskutines dvi 2014-ųjų savaites tam, kad tos valstybinės įmonės, kurios pateko į Vakarų sankcijų sąrašus, galėtų pigiau nusipirkti valiutos ir išsimokėti skolas.

Rusijos televizijos „Dožd“ žurnalistai, atvykę į Pskovo kapines, kuriose galimai yra palaidoti Rytų Ukrainoje žuvę rusų desantininkai, susidūrė su vietiniais „tituškomis“. Taip Ukrainoje vadinami sportiški vaikinai, V. Janukovyčiaus valdymo paskutiniais metais terorizavę visuomenininkus, žurnalistus, verslininkus ir eilinius šalies gyventojus, išdrįsusius dalyvauti pilietinėse akcijose.

 „Aš specialiai laukiau savaitę po to, kai „Pirmasis kanalas“ paskelbė skandalingą interviu apie tariamai ukrainiečių nukryžiuotą trimetį berniuką Slavianske,“ - Dmitrijus Travinas leidinyje „Novaja Gazeta“ pateikė savo įžvalgas dėl tariamai nukryžiuoto berniuko Slavianske istorijos: Per savaitę jau be abejonės būtų kas nors pateikęs mobiliuoju nufilmuotą medžiagą internete, juk ukrainiečiai į egzekuciją tariamai suvarė minias žmonių.

Georgijaus juostelių pasirodymas Lietuvoje sukėlė dviprasmiškus jausmus net tiems, kurie pasyviai stebėjo konfliktą Ukrainoje. Artėjant gegužės 9-osios pergalės prieš nacistinę Vokietiją minėjimui kilęs „kolorado vabalų“ ažiotažas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti dirbtinai išpūstas, tačiau faktai rodo, kad šie simboliai reiškia daugiau, nei tik pergalę prieš fašizmą. Pačios juostos istorija mena dar carinę Rusiją.

Rusijos tinklalapis „Politonline“ sudarė visuomenės informavimo priemonių, kurios nepalaiko oficialios Kremliaus politikos, sąrašą, praneša censor.net.ua. Norėdami įsitikinti „antirusiškumu“, tinklalapio darbuotojai sudarė specialų raktinių žodžių, memų, pavadinimų, politikų pavardžių ir terminų paieškos sistemose algoritmą, pranešą censor.net.ua.

 Rusijos prokurorai ketvirtadienį pradėjo tyrimą dėl žurnalisto, kuris juokais kreipėsi į prezidentą Vladirimą Putiną, prašydamas atsiųsti karius į jo gyvenamą Vologdos regioną ir išlaisvinti jo gyventojus nuo korumpuotų pareigūnų.

„Lietuva pati sukūrė „teroristės“ Eglės Kusaitės problemą, pati turi ją ir spręsti“, - mano žinoma žmogaus teisių gynėja, Suomijoje gyvenanti Oksana Čelyševa. Rusija pamiršo Lietuvoje prie pat pabaigos byla, kurioje Klaipėdos mergina Eglė Kusaitė kaltinama tarptautiniu terorizmu, organizacijos kūrimu ir pan. Rusijoje jos „bendrininkai“ jau nuteisti. Jūs stebite visą šį procesą iš šalies.

Rusijoje tęsiasi teismas, mėginant uždrausti knygą apie žmogaus teisių pažeidimus ir jų galima taikymą įvykiams Čečėnijoje. Dėl 2009 metais Stanislavo Dmitrijevskio, Oksanos Čelyševos ir Usamo Baisajevo knygos „Tarptautinis tribunolas Čečėnijai“ („Международный трибунал для Чечни“) įvyko jau antras teismo posėdis.

„Nuotaikos kovingos. Visi sėdime be darbo. Šiandien vėl renkamės. Apie mus daug rašoma ir kalbama“, – portalui balsas.lt teigia neseniai iš esmės sunaikintos rusiškos „Laisvės radijo“ (Radijo svoboda) redakcijos buvęs darbuotojas Dmitrijus Florinas. „Pasitarimas Vašingtone mažai ką pakeitė. Tik buvęs pasiuntinys Lenkijoje ten aiškiai pasisakė už mus. Po kokio pusmečio išvaikys visus – jie juk uždarė radijo stotį ir sugadino interneto portalą. Pririnko ištikimų, snargliuotų priekvaišų.

Rusijos saugumo pajėgos trečiadienį Maskvoje išvaikė protestuotojus, reiškusius solidarumą grupės „Pussy Riot“ narėms, praneša agentūra AFP. Maždaug 20 grupės šalininkų susirinko prie Kristaus Išganytojo katedros Rusijos sostinėje, kurioje atlikėjos buvo surengusios prieš prezidentą Vladimirą Putiną nukreiptą akciją. Demonstrantai ant galvų buvo užsimaukšlinę spalvotas kojines, panašiai kaip „Pussy Riot“ narės per savo akciją. Protestas buvo išvaikytas, suimti trys žmonės.

Policija Rusijoje per nesankcionuotą aktyvistų protestą sulaikė 18 žmonių, įskaitant neregistruotos partijos „Kitokia Rusija“ lyderį Eduardą Limonovą, praneša „RIA Novosti“. Rusijos opozicijos grupės rengia mitingus Maskvoje, Sankt Peterburge ir kituose šalies miestuose paskutinę – 31-ąją – mėnesio dieną, norėdamos apginti teisę į susirinkimus, kuri įrašyta 31-ajame Konstitucijos straipsnyje.

Rusijoje sumušta opozicinio laikraščio „Novaja Gazeta“ žurnalistė Jelena Milašina, praneša agentūra AFP. Pačios žurnalistės teigimu, ją ir jos draugę ketvirtadienį sumušė ir apiplėšė du asmenys. „Jie mušė mus kaip gyvulius, išmušė man dantis“, – rašo žurnalistė „Facebook“ tinkle. Anot jos, ją ir jos draugę ko gero būtų mirtinai užmušę, jei nebūtų įsikišusios trys gretimai buvusios moterys. J. Milašina yra žinoma savo pranešimais apie Kaukazą ir policijos korupciją.

Kovo 3-9 dienomis Maskvoje budės 6 tūkstančiai omonininkų, permestų į sostinę iš Rusijos regionų, rašo penktadienį „Novaja gazeta“. Jie padės Maskvos omonininkams „užkirsti kelią valdžios nesankcionuotiems viešiems renginiams“. Leidinio duomenimis, perdislokavimo įsakymas dar negautas, bet jo laukia būriai Čeliabinske, Rostove, Jekaterinburge ir Saratove.

Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas, kovą pasikvietęs draugiškoms rungtynėms Brazilijos futbolo veteranų rinktinę, spalio 5-ąją su pasaulio „žvaigždėmis" atšventęs savo 35-ąjį gimtadienį, vėl sumanė surengti pompastišką sporto šventę. Šį kartą jis suteikė garbę antrajai Lietuvos futbolo rinktinei. Kas už to slypi? Į tokią akibrokštus mėgstančio Čečėnijos lyderio iniciatyvą galima žvelgti su šypsena ir visai rimtai.

Lietuvos delegacija Europos Sąjungos Rytų partnerystės iniciatyvos šalių vadovų susitikime Varšuvoje iškėlė žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų, politinių kalinių išlaisvinimo ir reabilitavimo Baltarusijoje klausimus. Ypatingas dėmesys susitikime atkreiptas į Andrejaus Sanikovo ir Dmitrijaus Daškevičiaus padėtį, informacija apie galimą jų kankinimą, fizinės ir psichologinės prievartos naudojimą pasiekė Lietuvos užsienio reikalų ministrą pakeliui į Varšuvą.

Dėl žurnalistės tyrėjos Anos Politkovskajos nužudymo 2006 metais antradienį buvo suimtas buvęs aukštas Rusijos policijos pareigūnas, skelbia „RIA Novosti“ pagal laikraščio, kuriam dirbo žurnalistė, redaktoriaus pranešimus. „Buvęs leitenantas Dmitrijus Pavliučenkovas buvo sulaikytas“ tyrėjams jį apklausiant, sakė „Novaja Gazeta“ redaktorius Dmitrijus Muratovas.

Pasak Rusijos ir Čečėnijos šaltinių, Čečėnijoje suimtas žmogus, įtariamas 2006 metais nušovęs žurnalistę Aną Politkovskają, praneša BBC. Įtariamasis Rustamas Machmudovas naktį buvo suimtas savo tėvų namuose, teigia jo advokatas. Du sulaikytojo broliai ir dar vienas vyras šiuo metu laukia teismo dėl A. Politkovskajos nužudymo Maskvoje.

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Minske buvo sumušta, o po to sulaikyta Rusijos laikraščio „Novaja gazeta“ korespondentė Irina Chalip. Tai pirmadienį pranešė šio Maskvos leidinio atstovai. I. Chalip buvo sulaikyta kartu su vyru, vienu iš opozicijos kandidatų į Baltarusijos prezidentus Andrejumi Sanikovu. Sulaikymo momentu žurnalistė tiesiogiai komentavo radijo stočiai „Echo Moskv“ įvykius Minske.

Rusijos žiniasklaida palaipsniui atsigręžia i Lietuvoje pradėtą bylą, kurioje „terorizmu“ įtariama Eglė Kusaitė kaltinama sukūrusi ginkluotą formuotę. Pagal formuluojamus kaltinimus ir bylų medžiagas jos tariami bendrininkai  Apti ir Aiša Magmadovai,  kalintys Maskvos Lefortovo kalėjime, esą tik „talkino neteisėtoms ginkluotoms formuotėms“. Teroristinės organizacijos šaknų Rusijos žurnalistai ėmė ieškoti Lietuvoje.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas gali spręsti, ką Lenkijos prezidentas gali apdovanoti, o ko ne, skelbia „Polskie radio“. Tarptautinėje erdvėje pripažintas Rusijos žurnalistas ir žmogaus teisių aktyvistas Aleksandras Podrabinekas turėjo gauti vieną iš aukščiausių Lenkijos valstybės apdovanojimų – Lenkijos Respublikos ordiną už nuopelnus. Tačiau D. Medvedevas sustabdė apdovanojimų ceremoniją.

Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ politinėje Europos Sąjungos sostinėje Briuselyje pradeda viešųjų ryšių kampaniją, kuria, anot viešųjų ryšių ekspertų, siekiama pateisinti Rusijos didžiavalstybines ambicijas ir pagerinti Josifo Stalino įvaizdį.

Žurnalistės Anos Politkovskajos byloje atsirado nauji įtariamieji. Dabar tyrėjai tikrina, ar jie tikrai prisidėjo prie šio nusikaltimo, kurio taip ir nepavyko iki galo atskleisti per trejus metus. Apie naujus įtariamuosius byloje paskelbė laikraščio „Novaja Gazeta“ vyriausiasis redaktorius Sergejus Sokolovas per spaudos konferenciją antradienį, trečiųjų šio laikraščio apžvalgininkės nužudymo metinių išvakarėse.

Rusijos laikraštis „Novaja Gazeta“ skelbia, kad Rusijos oro desantinių pajėgų vadas generolas leitenantas Vladimiras Šamanovas į pagalbą pasitelkė specialiųjų pajėgų karius, kad šie užkirstų kelią milicijai, norėjusiai atlikti kratą jo žentui priklausančioje gamykloje. Kremliaus numylėtiniu laikomas karys yra apdovanotas Rusijos didvyrio apdovanojimu, o praėjusiais metais vadovavo separatistinėje Abchazijos respublikoje dislokuotiems Rusijos kariams.