nors lietuva

2008 metais, kai Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė, kad nori statyti atominę elektrinę vos 40 kilometrų nuo Lietuvos sostinės, nedaug kas tikėjo, kad šis noras išsipildys. Tiesa, gavus paskolą iš Rusijos ir 2012 metais padėjus simbolinį statybų pradžios akmenį abejonės pamažu blėso, bet net tada dvejota ar šis atominis monstras pradės veikti.

Lietuvą alina viena kaitri savaitė po kitos. Išvargusiems nuo aukštų termometro rodmenų meteorologai žiebia viltį, kad nuo savaitgalio kurį laiką šiek tiek atsikvėpsime. Vis tik, pasak Dotnuvos meteorologijos stoties vyriausiosios stebėtojos Natalijos Gaurilčikienės, karštas bus ir paskutinis vasaros mėnuo.

Nors Lietuva ir maža šalis, galime pasidžiaugti vis augančių užsieniečių susidomėjimu mūsų kraštu bei svarbiais kultūrinais mainais. Vieni tokių – neseniai sostinės Vaidilos teatre vykęs iškilmingas Indijos 70-ųjų Nepriklausomybės metinių minėjimo šventinis vakaras, į kurį buvo pakviesti ir ministrai, diplomatai, Lietuvos bei Indijos verslo elitas.

Šį vakarą visa Europa susės prie televizijos ekranų tam, kad sužinotų šalį, kuri visus metus galės džiaugtis „Eurovizijos“ pergalės laurais. Nors Lietuva ir kitos Baltijos šalys į Kijeve vykstantį finalą nepateko, BBC siūlo apžvelgti 8 išskirtinius numerius, kurie laikomi šio konkurso favoritais ir galimais laimėtojais.

Didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės „Nordea“ analitikai 0,5 procentinio punkto pablogino 2009-ųjų prognozę Lietuvai ir Estijai, bet pagerino šių šalių prognozes ateinantiems metams. Atsigavimas, kurio analitikai Baltijos šalyse laukia 2011-aisias, turėtų būti netolygus, sparčiausiai iš duobės kils Estija, lėčiausiai ropšis Latvija. „Per kelis pastaruosius mėnesius pasaulio ekonomikos prognozės ženkliai pagerėjo, nes daugelis rinkų pakilo iš recesijos.

Nenustebkite, jei šį šeštadienį (spalio 24 d.) apsilankę uostamiesčio naktiniame klube „Kiwi“ neišvysite įprasto vyriško linksėjimo už didžėjaus pulto. Kiekvieno dėmesį turėtų patraukti grakštūs muziką parinkinėjančios merginos judesiai: čia pasirodys ypatingą viešnia iš Latvijos Ksenia Kamikaza. Nors Lietuva juokais vadinama manekenių ir didžėjų šalimi, dailiosios lyties atstovės čia prie pulto stoja ne per dažniausiai.

Nors Lietuva ir nėra priskiriama prie didžiųjų pasaulio valstybių, lyderės pozicijos jai nėra svetimos. Šį kartą skiriamuoju bruožu tapo: aštuonios savaitės atostogų. Šią ypatybę portalo CNNMoney.com žurnalistė Jessica Dickler įvardino kaip priežastį, kodėl verta dirbti Lietuvoje. Šią savaitę konsultacinė firma „Mercer" paskelbė atlikto tyrimo rezultatus: darbuotojai daugiausia laisvadienių turi Lietuvoje ir Brazilijoje.

Pagal bendrą socialinį pragyvenimo lygį Lietuva šiemet nusirito trimis pozicijomis žemiau ir užima 46 vietą. Tuo tarpu geriausia gyventi - Norvegijoje ir Australijoje, o blogiausia - Afganistane ir Siera Leonėje. Tai paaiškėjo pirmadienį Jungtinėms Tautoms paskelbus šalių žmogaus socialinės raidos indeksus. Jais yra matuojama pasaulio valstybių gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė, raštingumo, švietimo ir pragyvenimo lygiai.

Rugsėjo 19 d. nuo 12 val. ekologinio švietimo projekto iniciatyvinė  grupė „Eko karta“, kartu su „Ozono“ komanda ir kitais socialiniais partneriais, susirinks iš peties padirbėti ir atsakingai papramogauti ant Vilnelės kranto, netoli Belmonto krioklių, rašoma „Ozono“ pranešime spaudai. Renginio dalyviai valys Vilnelės upę ir jos krantus, mokysis muselinės žvejybos meno ir muselių rišimo.

Nors Lietuva – krepšinio šalis, žaisti su ispanais mūsų krepšininkams sekasi itin sunkiai. Paskutinę pergalę prieš varžovus yra pavykę iškovoti tik kone prieš 6 metus. Ar pavyks šiandien nutraukti ši prakeiksmą? Paskutinė pergalė – finale 2003 metų rugsėjo 14 d. Europos čempionato finale Švedijoje lietuviai gražių stiliumi palaužė ispanus rezultatu 93:84 ir trečią kartą per visą istoriją tapo stipriausia Senojo žemyno komanda.

Pergalę kontrolinėse rungtynėse prieš Lietuvos ekipą iškovojusios Latvijos nacionalinės rinktinės vyr. treneris Kęstutis Kemzūra džiaugėsi teigiamu rezultatu bei pažymėjo, jog su lietuviais Europos čempionate susitikti nenorėtų. "Rungtynės vėl buvo geros, aukšto lygio. Vienu metu net pagalvojau, ar čia draugiškas susitikimas, ar jau Europos čempionatas prasidėjo. Nei viena pusė nenorėjo nusileisti, tačiau mes šiandien buvome laimingesni. Nors lietuviai įmetė tokių metimų, kad nėra ką pasakyti.

Žiniasklaida nuolat eskaluoja apie Lietuvą ir pasaulį ištikusią ekonominę krizę. Neseniai premjeras A. Kubilius pareiškė nenorintis gadinti švenčių „baisiais skaičiais“. Kaip tokios kalbos veikia žmones? Ar po jų visuomenė nusiteikusi įsilieti į Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo, „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ (VEKS) ir Valstybės dienos renginius? Lietuvoje trūksta lyderio Susitikome su visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktoriumi, sociologu dr.

Nors Lietuva iškilmingai mini savo vardo tūkstantmetį, šiųmetis Valstybės dienos proga rengiamas priėmimas prezidentūroje bus kuklesnis nei pernai. Užtat nedidelis būrelis iškilių mūsų krašto žmonių galės karališkai papietauti su kelių šalių monarchais. Liepos 6-ąją Vilniuje vyks šeši iškilmingi renginiai. Tačiau patekti į du iš jų galės tik gavusieji prezidento Valdo Adamkaus kvietimą.

Dalios Grybauskaitės išrinkimas Prezidente Vakarų Europai atnešė žinią, kad nestabilus laikotarpis Lietuvoje baigėsi, teigia žinomas politikos apžvalgininkas, britų savaitraščio "The Economist" žurnalistas Edvardas Lukasas (Edward Lucas). Jis taip pat pabrėžia ypač vertinąs išrinktąją šalies vadovę kaip ekonomikos, finansų ekspertę. "Vakarų Europai šie rinkimai rodo, kad pasibaigė labai nestabilus laikotarpis, kuris prasidėjo dar Pakso (nušalintojo Prezidento Rolando Pakso. - ELTA) laikais.

Nors Lietuva tarp pirmųjų įsivedė draudimą rūkyti viešose vietose, lietuviai tebėra vieni daugiausia rūkančių Europos Sąjungos (ES) gyventojų. Nors taisyklės skirtingos, daugelyje Europos šalių vienaip ar kitaip ribojamas rūkymas viešose vietose. Airiai tuo labai patenkinti ir jų garsiosios aludės nebankrutavo. Ne visoms šalims sekasi taip gerai. Didžiojoje Britanijoje draudimas rūkyti viešose vietose nedavė norimo rezultato.

Negalėjome įsivaizduoti, kad ateis diena, kai pasitikdami Kovo 11-ąją, turėsime mitinguoti prieš savo pačių išrinktą, ilgai sava laikytą valdžią. Kovo 10 d. į mitingą prie Seimo kvietė Aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas ir kitos dėl akademinių reikalų susirūpinusios organizacijos, protestuojančios prieš Švietimo ir mokslo ministerijos siūlomą radikalią mokslo ir studijų sistemos reformą.

Mėgstame sakyti, kad gyvename vieningoje Europoje, tačiau ne paslaptis, kad egzistuoja dvi arba net trys Europos, kurios kartais gana sunkiai randa bendrą kalbą, nes blogai viena kitą supranta.

Kalbos, kad šiuolaikinių elektroninių komunikacijų plėtra grasina pašto ateičiai, pačių paštų nepaliečia - šis svarbus ekonominis sektorius ir toliau auga bei keičiasi besitaikydamas prie sparčiai kintančio pasaulio. Šiais metais savo 90-metį švenčia ne tik Lietuvos Vyriausybė, bet ir Lietuvos paštas. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui susikūrusi Lietuvos valstybė suformavo Vyriausybę, jai vadovavo Augustinas Voldemaras, o susisiekimo ministru tapo Martynas Yčas.

Seimo rinkimus Lietuvoje stebės užsienio šalių vyriausiųjų rinkimo komisijų atstovai, Baltarusijos studentai bei diplomatinių atstovybių Lietuvoje darbuotojai. Nors Lietuva stebėti rinkimų pakvietė ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO), tačiau jų atstovai neatvyks. Atstovai iš įvairių tarptautinių organizacijų Lietuvos Seimo rinkimus paskutinį kartą stebėjo 2000 metais. Po jų ESBO nutarė stebėtojų į Lietuvą nebesiųsti.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Ignalinos rinktinėje, netoli Latvijos, Baltarusijos ir Lietuvos sienos sankirtos, ketvirtadienį prasideda trišalis susitikimas, kuriame pasieniečių operatyvininkai tarsis, kaip bendromis jėgomis efektyviau kovoti su nelegalia migracija bei prekių ir narkotikų kontrabanda.

Ketvirtadienį ryte gurkšnodamas kavą pasiskaičiau vieną Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) projekto „Piliečių pasirinkimas 2008“ tekstą. Tai buvo ne kas kita, o Pilietinės demokratijos partijos (PDP) rinkiminių nuostatų analizė. Programa esą vertinta pagal prielaidas ekonomikos augimui, nuoseklumą, realistiškumą, konkretumą ir atitikimą deklaruojamoms vertybėms.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) projekto „Piliečių pasirinkimas 2008“ dalis. 16 rinkimuose dalyvaujančių partijų pagal rinkimų biuletenių numerius vertinamos pagal prielaidas ekonomikos augimui, nuoseklumą, realistiškumą, konkretumą ir atitikimą deklaruojamoms vertybėms. Jūsų dėmesiui, 7 numeriu rinkimų sąraše esančios Pilietinės demokratijos partijos rinkiminių nuostatų analizė.

Europos moterų lobistinės organizacijos pradeda kampaniją, kad kuo daugiau moterų kitąmet dalyvautų Europos Parlamento rinkimuose. Artėjančių Lietuvos Seimo rinkimų kandidatų sąrašuose – tik apie trečdalį moterų. Nors Lietuva pagal politikoje dalyvaujančių moterų skaičių ne paskutinėje vietoje Europos Sąjungoje, tačiau ekspertai pastebi, kad padėtis keičiasi labai lėtai. Steigiamajame Lietuvos Seime 1920 metais moterų buvo kone kas dešimta.

Nors Lietuva pasaulyje reklamuojasi kaip šalis, kurioje mokslininkai nustatė esant Europos geografinį centrą, šis faktas Vilniaus apskričiai pasirodė besąs pernelyg brangus ir keblus malonumas, rašo „Lietuvos žinios“. Praėjus ketveriems metams nuo tos dienos, kai Lietuvai stojant į Europos Sąjungą Girijos kaime buvo įrengtas informacinis centras ir pastatytas paminklas, skirtas įamžinti svarbią datą ir geografinį centrą, valstybė nebesidomi Europos centru. Tinklalapis neveikia.

Nors Lietuva nėra ilgaamžių šalis, vis dėlto gali pasigirti turinti beveik pusę tūkstančio šimtamečių. Šiuo metu Lietuvoje gyvena 479 senoliai, perkopę 100 metų. Tą rodo trečiadienį pateikti Gyventojų registro tarnybos duomenys. Tarp tokio garbingo amžiaus sulaukusių piliečių – 274 moterys ir 205 vyrai. Vyriausia mūsų šalies moteris gyvena Šalčininkų rajone ir gali pasidžiaugti sulaukusi 116 metų. Vyriausias Lietuvos vyras yra iš Kauno rajono. Jis yra atšventęs 112 metų jubiliejų.

Verslininkų nuomone, kylančias kuro kainas galėtų pažaboti importo rinkos liberalizavimas arba kainų reguliavimas „Mažeikių naftos“ įmonei. Nors Lietuva ir turi naftos perdirbimo įmonę, šalies gyventojai ir verslininkai tuo džiaugtis negali – vidutinė degalų kaina šalyje yra gana didelė, palyginti su kitomis ES valstybėmis ir net šalimis kaimynėmis. Kylančios degalų kainos didina ir vis augančias prekių bei paslaugų kainas.

Iš JAV sugrįžęs Premjeras sako, kad greičiausiai nuo kitų metų pradžios Lietuvos piliečiai į šią šalį vyks be vizų. Ministro Pirmininko teigimu, su Amerikos pareigūnais aptarta daug klausimų, taip pat ir derybų su Lenkija dėl priešraketinio skydo dislokavimo jos teritorijoje eiga, tačiau Lietuva į jas nesikiša, praneša LTV naujienų tarnyba.

Niujorko lietuviai džiaugėsi, sveikindami pas juos atvykusį premjerą Gediminą Kirkilą ir dėkojo jam už paramą, patyrę, kad kaip tik šiomis Amerikoje svečiavimosi dienomis Lietuvos Seimas didele balsų persvara priėmė dvigubos pilietybės įstatymą. Susitikimas malonus abiem pusėm. Tačiau jis gali būti ir per ankstyvas, nes vos tik balsavimui pasibaigus - 78 už , 4 prieš, 9 susilaikė - tuojau pat pasigirdo ūžimas prieš.

Iškilo pavojus, kad Kuršių nerija gali būti išbraukta iš UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašo, nes visai šalia Nidos, Rusijos Kaliningrado sričiai priklausančioje nerijos dalyje, planuojamos milžiniškos statybos.Užsimota pastatyti dešimtis viešbučių, prie kurių bus nutiestos vandentiekio, kanalizacijos, dujotiekio trasos. Taigi bus kertami miškai, kasamos kopos, rašo „Lietuvos rytas“. „Rusija nerijoje ketina urbanizuoti beveik 320 hektarų teritoriją. Tai yra labai daug.

Viso pasaulio gyventojai šiandien nuo 20 iki 21 valandos vietos laiku gesina šviesas. Nors Lietuva nėra pareiškusi, jog dalyvauja šioje akcijoje, kiekvienas norintis gali prie jos prisijungti. „Žemės valanda“ pirmą kartą buvo surengta pernai metais Sidnėjuje, šioje akcijoje dalyvavo daugiau nei 2 mln. gyventojų, o elektros sunaudojimas mieste tuo metu sumažėjo 10 proc. Šiandien šioje akcijoje dalyvauja beveik 40 šalių, netgi tokios egzotiškos valstybės kaip Fidži ir Tuvalu.

Kai kurios E. Aleksandravičiaus rašinių mintys pažadino ir man minčių, kuriomis norėčiau pasidalyti su „Balsas.lt“ skaitytojais. Būdingas dabartinės viešosios raiškos požymis – Lietuvoje beveik nėra konstruktyvių diskusijų. Jokiais klausimais – politikos, ekonomikos, švietimo, kultūros. Čia įprasta priiminėti sprendimus. Pirmiausiai – kokiame nors „valstybininkų“ ratelyje, paskiau – organizuojama „piaro“ kampanija spaudoje, pagaliau – duodama patvirtinti Seimui.

„Ateities imperijos yra proto imperijos“, – teigė V.Čerčilis. Globalus, greitai kintantis XXI a. kelia vis daugiau ekonominių iššūkių ne tik mažoms valstybėms, bet ir ištisiems regionams. J.Enriquezas, gyvybės mokslų projektų vadovas Harvarde, knygoje „Kai ateitis užvaldo mus“ statistika ir kitais rimtais argumentais įrodinėja, jog šiame šimtmetyje vyraus genomika, biotechnologijos bei robotechnika.

Lietuvos visuomenę ir lietuvių tautą pastaruoju metu kankina vis daugiau skaudulių, kitaip tariant, socialinių problemų. Dalį tų skaudulių galima įvardyti kaip savinaikos apraiškas. Šiuo atžvilgiu tvirtai „pirmaujame“ Europos Sąjungoje, tačiau politikai nėra linkę apie tai kalbėti. Kurį laiką socialinės problemos buvo nuslepiamos iškeliant vis gerėjančius makroekonominius rodiklius bei užsienio politikos laimėjimus, tad tarsi susiklostė tų problemų apėjimo ar nutylėjimo nuostata.

Praeitą savaitgalį vienoje pagrindinių ir įtakingiausių Londono šiuolaikinio šokio teatrų „The Place“ scenoje debiutavo lietuviškas šiuolaikinis šokis – čia vieną vakarą parodyti du spektakliai, kuriems choreografiją kūrė jauna ir talentinga menininkė Lora Juodkaitė. Spektaklių kūrėjai prieš šį debiutą jaudinosi it prieš egzaminą, tad kai po antrojo spektaklio išvydo stovinčią ir audringai plojančią publiką bei išgirdo „bravo“ šūksnius, susijaudinimo nesistengė paslėpti.

Pirmąją šio rašinio dalį baigdamas, tęsinyje žadėjau panagrinėti politikavimą ten, kur jo reikia. Taip ir darysiu, tačiau negaliu palikti nepaminėto dar vieno naujo nereikalingo politikavimo reiškinio, spalio paskutinę dieną į sceną įšokusio iš pačios aukščiausios Lietuvos valdžios įstaigos – Prezidentūros.

Jau gruodį Lietuvoje turėtų būti išduotas pirmasis vienodo Europos Sąjungos (ES) pavyzdžio pasas. Keliautojams kartais sunkumų sukeliančio lietuviško dokumento pakaitalas vėluoja apie metus. "Tie kitos spalvos pasai suprojektuoti, jie atsiras dar šiemet. Tada, kai baigsis žaliųjų pasų partija, susikaupusi dar nuo 2002-ųjų", - dienraščiui "Lietuvos žinios" aiškino Vidaus reikalų ministerijos (VRM) sekretorius Anatolijus Rimkevičius.

Penktadienį oficialiai pristatytas naujasis Vilniaus tarptautinio oro uosto terminalas, leisiantis atskirti keleivių srautus pagal Šengeno reikalavimus, praneša lrt.lt. Per pusantrų metų pastatytą keleivių terminalą stebės per 200 vaizdo kamerų, o pasieniečiams įtarus narkotikų ar sprogstamųjų medžiagų gabenimu, speciali įranga parodys net skrandžio turinį. Didžiausias šalies oro uostas jau pertvarkytas pagal Šengeno sutarties reikalavimus.

Apyvartiniai taršos leidimai įmonėms bus skirstomi pagal įmonių gamybos apimtis, pranešė Vyriayusybės spaudos tarnyba. Vyriausybės strateginio planavimo komitetas nutarė, kokiu būdu šalies įmonėms bus skirstomi apyvartiniai taršos 2008-2012 metais leidimai. Šiuo penkerių metų laikotarpiu Lietuva į atmosferą galės išmesti vidutiniškai 8,85 mln. tonų šiltnamio dujų per metus. Tokią kvotą mūsų šaliai nustatė Europos Komisija.

Lietuva kreipėsi į Europos Teisingumo teismą dėl Europos Komisijos sprendimo, nustatančio apyskaitinių taršos leidimų (ATL) kiekį 2008-2012 m. periodui, praneša lrt.lt. Nors Lietuva pageidavo 16,59 mln. tonų ATL, Europos Komisija skyrė tik 53%  prašyto kiekio - 8,8 mln. ATL.

Nepaisant Vyriausybės skelbiamos kovos su korupcija, Lietuvos įvertinimas skelbiant valstybių korupcijos suvokimo indeksą nesikeičia. Tačiau Premjeras Gediminas Kirkilas atvirai suabejojo tarptautinės organizacijos „Tranparency International“ parengtu tyrimu, kuris neva yra subjektyvus.Nors Lietuva vis dar lieka žemiau 5 balų, skiriamų šalims sugebančioms pažaboti korupcijos lygį, Premjeras teigia, kad Vyriausybė dirba skaidriai ir kritikuoja tyrimą, praneša "Lrt.

Tikimasi, kad jau šiemet nesveiki užkandžiai bei gazuoti saldūs gėrimai bus "iššluoti" iš mokyklų valgyklų, bufetų ir užkandžių automatų, o mokyklinio amžiaus vaikai maitinsis sveikiau, rašo "Vakarų ekspresas".  Pirmi žingsniai sveikesnės mitybos šalies mokyklose link, anot Respublikinio mitybos centro direktoriaus pavaduotojo Almanto Kranausko, būtų žengti įgyvendinus Švietimo įstatymo pataisas bei naujai parengtą higienos normą.

Automobilio konfiskavimas, baudžiamosios bylos, uždrausta prekyba alkoholiu degalinėse - tokios politikų vizijos pažaboti nelaimes keliuose ir sudrausminti vairuotojus, - rašo "Lietuvos žinios".Prezidentas Valdas Adamkus ragina griežčiausiomis priemonėmis kovoti su nedrausmingais vairuotojais. Jis siūlo uždrausti prekiauti alkoholiu degalinėse. Tokiai idėjai pritaria ir Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas bei susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius.

Nuo rusiškų dujų ir naftos priklausanti Lietuva netrukus priklausys ir nuo elektros. Uždarius Ignalinos AE jokiais elektros tiltais su Vakarų Europa nesusijungusi Lietuva trūkstamos elektros nusipirkti gali tikėtis nebent iš Rusijos, rašo „Verslo žinios“. 2009-aisiais uždarius Ignalinos AE Lietuvai stigs energijos. Teoriškai tai truks iki 2015 m., kai, tikėtina, bus paleista nauja atominė jėgainė. Viena iš galimų elektros Lietuvai tiekėjų yra Rusija.

Pagrindinės problemos: Teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribojimas • 2006 metais sparčiai plito vaizdo stebėjimo sistemų diegimas. Vilniuje gatves stebi jau virš 200 vaizdo kamerų, jų tinklas yra plečiamas Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje, o Šiauliuose bei Kėdainiuose vaizdo stebėjimo sistemas planuojama įdiegti. Vilniaus savivaldybės duomenimis vaizdo transliavimo programai įgyvendinti kasmet numatoma skirti daugiau kaip 2 mln. litų.

Praėjusią savaitę Kaune įvykusiame Lietuvos krepšinio 85 metų jubiliejaus iškilmėse dalyvavo ir FIBA Europa prezidentas George'as Vassilakopoulosas, kuris aukštai įvertino Lietuvos krepšinio pasiekimus ne tik Europoje, bet ir pasaulyje, taip pat pabrėžė puikius santykius su Lietuvos krepšinio federacija."Pirmiausiai, norėčiau padėkoti už tokį didelių žurnalistų dėmesį. Tai dar kartą įrodo, kokią didžiulę aistrą krepšiniui jaučia lietuviai.

„Svarbus kiekvienas lašas“, – skelbia šiandien minimos Pasaulinės vandens dienos šūkis. Milijardas žmonių planetoje kenčia dėl geriamo vandens trūkumo. Ekspertai perspėja, kad greitai tai gali tapti tarptautinių konfliktų ir tokių ligų kaip AIDS plitimo priežastimi, praneša Lietuvos radijas. Vien nuleidžiant vandenį standartinio buto tualete kasdien į kanalizaciją gali nutekėti apie 50 litrų vandens.

Nors Lietuva prarado kelis šimtus tūkstančių gyventojų, jų svetur uždirbti pinigai maitina ir rengia nemažą dalį Lietuvos – šalies bankuose kasmet gula maždaug po milijardą litų, tvirtina „Respublika“. Be to, gal antra tiek lėšų iš JAV, Airijos, Ispanijos, D. Britanijos parplaukia į mūsų šalį siuntiniuose, kelionės krepšiuose ir kitais įmanomais būdais. O kai kurie emigrantai savo pinigus įduoda prekes vežiojantiems vairuotojams.

Visai neseniai Lietuviai šunų kinkinių lenktynes galėjo stebėti tik televizoriuje, o dabar jau ir mūsų šalyje kelerius metus iš eilės rengiamos šios varžybos. Nors Lietuva – ne Kanada ir ne Aliaska, klimatas visai tinkamas. Pirmosios neoficialios šunų kinkinių lenktynės, kurias organizavo medžiotojai, vyko Kanadoje. O pirmąsias tikras lenktynes „All Alaska Sweepstake“ surengė Skotas Allanas.

Dar ne taip seniai atsisveikinom su perpus pigesne nei dabar nafta, o jau atėjo eilė dujoms. Vienas ir vienintelis mūsų dujų tiekėjas (gamintojas, perdavėjas ir paskirstytojas) nusprendė kelti kainas - vokiečiams ir austrams vienaip, ukrainiečiams kitaip, mums - trečiaip. Užsimojimas keturis kartus padidinti kainą Ukrainai tiekiamoms dujoms, paties tiekimo nutraukimas, unikalaus sandorio sudarymas po trijų dienų, sujudimas nuo Tadžikistano iki Vašingtono.