nordbalt

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad pirmadienį ryte atsijungė Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“. Pirminiais duomenimis, aukštos įtampos nuolatinės srovės jungtis atsijungė dėl gedimo keitiklio stotyje Švedijos pusėje. Pranešime pažymima, kad atsijungus „NordBalt“ aktyvuoti rezervai, vartotojams Lietuvoje elektros energijos perdavimas nesutriko.

Ketvirtadienį pirmą kartą nuo 2021 metų pasiektas maksimalus elektros eksportas į Švediją. Jūrinė jungtis „NordBalt“ dienos metu eksportavo maksimaliai – 700 megavatų (MW), pranešė „Litgrid“. „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė sako, kad elektros gamybą šiomis dienomis augino saulėti ir vėjuoti orai.  „Aplink nulį svyruojančios kainos tai atspindi.

Siekiant greičiau pašalinti galimus Lietuvos ir Švedijos elektros jungties „NordBalt“ gedimus, Klaipėdoje esančioje jos keitiklių stotyje planuojama įrengti paskirstyto akustinio jutimo (ang. distributed acoustic sensing, DAS – BNS) sistemą.  „Litgrid“ Sisteminių įrenginių priežiūros skyriaus vadovas Rokas Muleravičius sako, kad sistema leistų nustatyti gedimo vietą ir taip paspartinti jo šalinimą.

Reaguojant į incidentus Baltijos jūroje, kai buvo pažeisti dujotiekis ir telekomunikacijų kabelis tarp Suomijos ir Estijos, Karinės jūros pajėgos (KJP) išsiuntė priešmininį laivą vykdyti „NordBalt“ elektros jungties stebėseną. KJP duomenimis, jai deleguotoje Baltijos jūros zonoje patikrinus kabelį, šis yra saugus.

Dėl planinio remonto spalio 23–29 dienomis neveiks Lietuvą ir Švediją jungianti jūrinė elektros jungtis „NordBalt“. „NordBalt“ elektros prekybai nebus prieinama nuo pirmadienio 7 val. iki sekmadienio 18 val. Lietuvos laiku, pranešė Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“. „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis sako, kad bus atlikti keitiklio stoties Klaipėdoje techninės priežiūros darbai.

Beveik tris savaites neveikusi Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“ šeštadienį 1.51 val. įjungta po remonto ir tapo prieinama elektros prekybai, pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Kaip anksčiau skelbta „Nord Pool“ elektros biržoje, elektros prekyba diena prieš rinkoje prasidės sekmadienio naktį, 1 val. Lietuvos laiku.

Lietuvą su Švedija jungiančio elektros kabelio „NordBalt“ remonto darbai baigti, tačiau jis dar neįjungtas. Kaip praneša šalies elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“, šiuo metu jungtis testuojama. „NordBalt“ jungties remonto darbai baigti. Pirmiausia buvo rasta gedimo vieta, ji yra Švedijos pusės sausumos dalyje, vėliau buvo pakeista sugedusi kabelio atkarpa. Šiuo metu atliekamas 24 valandas trunkantis kabelio įsisotinimo testas.

Beveik tris savaites neveikiančios Lietuvos–Švedijos elektros jungties „NordBalt“ remontas yra baigtas, ji turėtų būti įjungta naktį iš šeštadienio į sekmadienį, BNS pranešė „Litgrid“. Anot bendrovės, šiuo metu atliekamas 24 val. trunkantis kabelio įsisotinimo testas. „NordBalt“ jungties remonto darbai baigti – pirmiausia buvo rasta gedimo vieta, ji yra Švedijos pusės sausumos dalyje, vėliau buvo pakeista sugedusi kabelio atkarpa.

Penktadienio popietę turėjęs baigtis ilgiau nei planuota užtrukęs Lietuvos-Švedijos elektros jungties „NordBalt“ remontas pratęstas dar beveik savaitei – iki rugsėjo 14-osios. Kaip skelbia elektros birža „Nord Pool“, elektros kabelio remontą numatoma užbaigti rugsėjo 14 dieną 00.59 val. Lietuvos laiku.

Lietuvos-Švedijos elektros jungties „NordBalt“ remontas užtruko ilgiau nei planuota, todėl nustatant gedimo priežastį kartu bus atliekamas ir planinis kasmetinis patikrinimas, kurį buvo numatyta atlikti spalio mėnesį, pirmadienį pranešė bendrovė „Litgrid“ .   „Šeštadienį atlikus remonto darbus kilo papildomi trikdžiai, šiuo metu nustatinėjama gedimo priežastis“, – nurodoma pranešime.

Šią savaitę įvykus gedimui ir kelias valandas neveikus Lietuvą ir Švediją jungiančiam elektros kabeliui Baltijos jūroje „NordBalt“ šeštadienį bus atliekami jo remonto ir techninės priežiūros darbai.  Jungtis bus atjungta nuo 9 val. ryto iki 16 val., o darbai apims kasmetinę planinę priežiūrą bei gedimo šalinimą. Pasak Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“, dėl valdymo sistemos gedimo kabelis antradienį neveikė nuo maždaug 13 iki 15 val.

Dėl kasmetinių priežiūros darbų šią savaitę neveikiant Lietuvos ir Švedijos elektros jungčiai Baltijos jūroje „NordBalt“, rinkos dalyviai prognozuoja, kad elektra Lietuvoje turėtų kiek brangti arba jos kaina išliks panaši į pastarojo meto lygį.     „Iš Švedijos vis tiek gauname pigesnės elektros energijos, tai „NordBalt“ jungtis mums labai svarbi.

Lietuvą ir Švediją jungiančio elektros kabelio Baltijos jūroje „NordBalt“ kasmetiniai priežiūros ir remonto darbai atidedami daugiau nei dviem mėnesiams.  „Litgrid“ ketvirtadienį elektros biržai „NordPool Spot“ pranešė, jog rugpjūčio 29 – rugsėjo 4 dienomis planuoti darbai atidedami iki lapkričio 7-13 dienos.   Atliekant linijos priežiūros darbus ji netieks elektros. Apie numatomą „NordBalt“ remontą šiemet rupjūtį-rugsėjį „Litgrid“ biržai pranešė 2021 metų spalį.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, mažėjo 20 proc., praneša perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Spalio 11-17 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 113,2 euro už megavatvalandę (MWh), tokia pati vidutinė savaitės kaina fiksuota ir Latvijoje bei Estijoje.

Balandžio pabaigoje planuojamas Lietuvos ir Švedijos elektros jungties „NordBalt“ atjungimas, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“. Jungtis balandžio 26–29 dienomis atjungiama Švedijos perdavimo sistemos operatorius „Svenska kraftnat“ prašymu dėl numatytų planinių priežiūros darbų Nibru keitiklio stotyje. Jungtis nebus prieinama prekybai nuo pirmadienio 7 val. iki ketvirtadienio 17 val. Lietuvos laiku, teigiama „Litgrid“ pranešime.

Elektros importas į Baltijos valstybes iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių 2020-aisiais sumenko 50 proc., tuo tarpu iš ES – išaugo 45 proc., skelbia Latvijos elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“ (AST). Jos duomenimis, pernai 74 proc. importuotos elektros Baltijos šalys pirko iš ES, 26 proc. – iš kitur.

Dvi paras neveikusi elektros jungtis su Švedija „NordBalt“ vėl veikia. Švedijos operatorė „Svenska kraftnat“ biržos „NordPool“ sistemoje penktadienio naktį paskelbė, kad jungtis vėl prieinama.  Lietuvos „Litgrid“ pranešė, kad „Svenska kraftnat“ pašalino gedimą Nibru keitiklio stotyje ir jungties veikla atstatyta apie 1 val. nakties, o vėliau pradėta elektros prekyba.  „Jau 6 val.

Gruodžio 2 dienos naktį dėl gedimo Švedijoje nustojo veikti „NordBalt“ elektros jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos, pranešė elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“. Gedimas įvyko apie 1 valandą nakties, Nibru keitiklio stotyje Švedijoje. Švedijos perdavimo sistemos operatoriaus „Svenska kraftnät“ ir gamintojo atstovų „Hitachi ABB Power Grids“ komanda nustatė gedimo pobūdį ir ėmėsi veiksmų jį pašalinti, kad jungties veikla būtu kuo greičiau atstatyta.

Lietuvoje tarp skirtingų institucijų ir politikų kilę ginčai dėl prekybos elektra su Rusija gali pakenkti šalies tarptautinei reputacijai, sako kai kurie BNS kalbinti energetikos ekspertai.

Latvijai imantis veiksmų užsitikrinti elektros importą iš trečiųjų šalių, o Lietuvai abejojant, ar taip nebus atvertas kelias Astravo atominės elektrinės (AE) srautams, ekspertai sutaria, kad kalbėti apie solidarią abiejų šalių laikyseną energetikoje šiuo atveju yra sunku. Lietuvai ketinant atsisakyti importo iš Baltarusijos po to, kai šioje šalyje pradės veikti nesaugia laikoma Astravo AE, Latvija argumentuoja, jog Baltijos regione pritrūks elektros.

Baltijos šalims įgyvendinant elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa projektą ir tiesiant jungtį Baltijos jūra tarp Lietuvos ir Lenkijos, Rusija gali tam trukdyti, perspėja energetinio saugumo ekspertas. NATO Energetinio saugumo kompetencijos centro Strateginės analizės ir tyrimų skyriaus vadovas Artūras Petkus, teigia, kad dujotiekį „Nord Stream 2“ Baltijos dugnu nutiesusi Rusija jo apsaugai tikriausiai skirs ypač didelį dėmesį, tad reikia stengtis išvengti rizikų.

Elektros ir dujų kainos buitiniams vartotojams kitąmet turėtų augti apie 15 proc., teigia Kainų komisijos pirmininkė. Pasak Ingos Žilienės, galutiniai tarifai turėtų būti patvirtinti penktadienį, o galimybių mažinti kainų augimą yra nedaug. „Buitiniams vartotojams gamtinių dujų kainos nuo kitų metų sausio 1 dienos gali augti apie 15-20 proc., tačiau komisija turėtų priimti sprendimą dėl atskirų (vartotojų – BNS) pogrupių penktadienį.

Elektrą buitiniams vartotojams tiekiančios bendrovės „Lietuvos energijos tiekimas“ (LET) visuomeninės kainos viršutinė riba kitąmet auga vidutiniškai apie 15 procentų. Kainų komisija penktadienį nusprendė, kad kainos viršutinė riba buitiniams vartotojams, perkantiems elektrą iš žemosios įtampos tinklų, kitais metais didės 14,9 proc. iki 10,317 centro už kilovatvalandę (be PVM), o iš vidutinės įtampos tinklų – 15,5 proc. iki 7,76 cento, pranešė LET.

Kainų komisija nustatė 20 proc. didesnę elektros rinkos kainą kitiems metams. Padidėjusi rinkos kaina sudaro apie trečdalį galutinės elektros kainos buitiniams vartotojams ir neabejotinai ją didins.

Elektros rinkos kaina Lietuvoje kitąmet preliminariai bus 20 proc. didesnė nei šiemet. Tai lems ir galutinį elektros tarifą buitiniams vartotojams. Kainų komisija pirmadienį spręs, ar nustatyti prognozuojamą 4,348 cento už kilovatvalandę (kWh) kainą 2019-iems metams (šiemet ji yra 3,613 cento). Pasak komisijos specialistų, didžiausios įtakos kainos pokyčiui turėjo palyginti sausa vasara, jungties su Švedija „NordBalt“ remontas, dėl kurio nebuvo galima įsigyti pigesnės energijos, bei padidėjusios...

Nuo rugpjūčio vidurio remontuojama jungtis su Švedija „NordBalt“ pradės veikti kur kas anksčiau nei planuota – spalio 12 dieną, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. „Visus remonto darbus pavyko atlikti sklandžiai, oro sąlygos buvo palankios. Rangovai savo darbe laikėsi griežčiausių kokybės reikalavimų, ir mes kartu dedame visas pastangas, kad rinka galėtų kuo daugiau išnaudoti infrastruktūrą“, – pranešime sakė „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas.

Elektra Lietuvoje brango penkis pastaruosius mėnesius iš eilės, jos vidutinė kaina nuo balandžio išaugo 47 proc. Tam įtakos turėjo visame regione pastaruoju metu brangusi elektra ir besitęsiantis „NordBalt“ jungties remontas, praneša bendrovė „Energijos tiekimas“. Elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje rugsėjį pasiekė 59,11 euro už megavatvalandę (MWh). Per mėnesį – rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, kaina išaugo nedaug – 0,13 proc. arba 0,08 euro.

Rugpjūčio viduryje pradėjus elektros jungties su Švedija „NordBalt“ remontą, Lietuvos pusėje darbai jau baigti, teigia elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. „Viskas pagal planą, labai tvarkingai, mūsų pusėje (Lietuvoje – BNS) darbai baigti, dabar jie vyksta Švedijos pusėje. Jokių nukrypimų nuo plano kol kas nėra“, – BNS komentavo „Litgrid“ atstovė Jurga Eivaitė.

Baltijos šalių elektros rinkose antrą savaitę iš eilės stebimos tokios pat tendencijos – Lietuvoje ir Latvijoje kaina išaugo, o Estijoje – sumenko. Tai lėmė iki 10 eurų išaugusį skirtumą tarp Estijos ir Lietuvos elektros kainų, teigia nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. Lietuvoje ir Latvijoje elektros kaina praėjusią savaitę ūgtelėjo atitinkamai 2 proc. iki 64,83 euro ir 1 proc. iki 64,19 euro už už megavatvalandę (MWh), tuo metu Estijoje kaina sumenko net 10 proc. iki 54,57 euro.

Elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje rugpjūtį augo ketvirtą mėnesį iš eilės ir pasiekė rekordines aukštumas. Palyginti su liepa, ji padidėjo 8 proc. iki 59,03 Eur/MWh – paskutinį kartą panaši kaina užfiksuota 2015 metais. Kainos augimą lėmė elektros importo iš Švedijos apribojimas dėl prasidėjusio planinio „NordBalt“ jungties su Švedija remonto. Vidutinė elektros energijos kaina šiemet Lietuvoje didėja nuo balandžio mėnesio.

Remontuojant elektros jungtį su Švedija „NordBalt“, elektros kaina Lietuvoje auga jau trečią dieną iš eilės – dabar ji svyruoja ties 60 eurų už megavatvalandę (MWh) riba. Neatmestama, kad elektra pabrangs dar trečdaliu, sako ekspertas. Nepriklausomos elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ smulkaus ir vidutinio verslo klientų vadovas Karolis Bagdonas teigia, kad jungties remontas daro įtaką elektros kainai, bet kokią, pasakyti dar anksti. Be to, kainą lemia ir orai.

Pastaruosius kelerius metus mažėjusios energijos kainos pradėjo keisti kryptį – šiemet matoma jų augimo tendencija. Ilgainiui prognozuoti elektros kainas bus vis sudėtingiau, o jų svyravimai bus didesni, teigia Nacionalinė Lietuvos energetikos asociacija (NLEA). NLEA ataskaitoje nurodoma, kad pirmąjį šių metų pusmetį vidutinė didmeninė elektros kaina visoje „Nord Pool“ biržoje siekė apie 39 eurus už megavatvalandę (MWh) ir 50 proc.

Liepą išaugusiai elektros kainai Lietuvoje kristi neleis ir ketvirtadienį prasidėjęs jungties su Švedija „NordBalt“ remontas, tačiau elektros prekybos bendrovės nesitiki, kad ir po remonto artimiausiu metu elektra pigs iki pernykščio lygio, rašo „Verslo žinios“. „Paskutinį šių metų ketvirtį ir pirmąjį ateinančių metų ketvirtį elektros kaina, matome, bus tikrai didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Ar ji bus žemesnė negu šiuo metu (apie 55 eurus už megavatvalandę) – nelabai tuo tikime.

Dėl elektros jungties tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ remonto Lietuvai teks du mėnesius gyventi be pigesnės elektros iš Skandinavijos, teigia ekspertai. Dalis jų įsitikinę, kad verslui ir buitiniams vartotojams gali brangti elektra. Savo ruožtu perdavimo sistemos operatorius tiki, kad remontas iš esmės pašalins pustrečių metų veikiančios jūrinės jungties gedimus. 700 megavatų (MW) galios jungties taisymo darbai suplanuoti rugpjūčio 16 - spalio 28 dienoms.

Jūrinės elektros jungties tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ remonto pradžia atidedama daugiau nei dviem savaitėms. Kaip nurodoma biržoje „NordPool“, jungiamosios sausumos kabelio movos turėtų būti keičiamos nuo rugpjūčio 16 iki spalio 28 dienos. Anksčiau skelbta, kad darbai prasidės liepos 30 dieną ir tęsis iki spalio 10 dienos.

Daugiau kaip du mėnesius truksiantis elektros jungties su Švedija „NordBalt“ remontas gali didinti elektros kainą Lietuvos rinkoje, todėl verslas tam turėtų ruoštis, teigia ekspertai ir energetikos politikos formuotojai. Jie, be to, pabrėžia, kad kainą lemia ir orų sąlygos, gamybos mastai regione.

Elektros jungtys su Švedija ir Lenkija – „NordBalt“ ir „LitPol Link“ – Lietuvos vartotojams nuo 2016 metų padėjo sutaupyti 69 mln. eurų, teigia elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ vadovas. „Bendras rezultatas nuo jungčių pradžios 69 mln. eurų. Tai yra ta suma, kurią Lietuvos vartotojai mokėjo mažiau už elektrą. Tai yra vidutiniškai 30 mln. eurų kasmet“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Daivis Virbickas. Pasak jo, pernai jungties „LitPol Link“ prieinamumas siekė 99 proc.

 Savaitę neveikusi elektros jungtis tarp Švedijos ir Lietuvos „NordBalt“ vėl prieinama rinkai. Elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ atstovas Giedrius Karsokas pranešė, kad jungtis pradėjo veikti pirmadienį vakare apie 22.50 valandą. Jungtis neveikė nuo sausio 15 dienos.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui iki 18 metų ar iki 21-erių, jei jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bus skiriama 30 eurų išmoka per mėnesį. Sostinės savivaldybė tėvelius kviečia prašymus pateikti patogiai ir greitai – elektroniniu būdu, per socialinės paramos informacinę sistemą www.spis.lt.

Elektros kaina vartotojams nuo sausio turėtų mažėti 0,5–1 proc., skaičiuoja Energetikos ministerija. Tačiau galutines kainas paskelbs Kainų komisija – tikėtina, kad jos bus paskelbtos jau gruodį.

Bendrovei „Litgrid“ remontuojant elektros pastotę šalia Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės, šeštadienį mažesne galia veikia elektros jungtis su Švedija „NordBalt“. Elektros biržoje „Nord Pool“ nurodoma, kad 700 MW galios jungtis iš Švedijos į Lietuvą veiks maksimalia 452 MW galia. Šalia Kruonio HAE esančioje pastotėje nuo 7 val. iki 19 val. atliekami planiniai remonto darbai, todėl tuo metu 900 MW galios Kruonio HAE negalės tiekti elektros rinkai ir nebus užtikrintas elektros galios rezervas.

Kitąmet daugiau nei du mėnesius dėl remonto neveiksianti elektros jungtis su Švedija „NordBalt“ įneš chaoso į elektros rinką ir į Lietuvą gali grąžinti buvusias kainų aukštumas. Nuo 2015-ųjų pabaigos veikiančia jungtimi pirmą kartą taip ilgai nebus importuojama pigi švediška elektra, tad rinkos dalyviai ruošiasi naujiems iššūkiams, kurie greičiausiai atsispindės ir elektros vartotojų sąskaitose.

Lietuvoje elektros biržoje „Nord Pool“ pirmadienį šoktelėjus elektros kainai, įjungtas moderniausias Lietuvos elektrinės devintasis blokas. Tai BNS patvirtino „Lietuvos energijos gamybos“ atstovas Valentas Neviera. Pasak jo, elektros kaina pakilo dėl remontų dviejuose Rygos termofikacinėse elektrinės blokuose bei atominių jėgainių planinio remonto Suomijos atominės elektrinės Olkiluoto 2 bloke.

Lietuvos ir Švedijos elektros perdavimo sistemų operatoriai bei Švedijos bendrovė ABB iki kovo pabaigos ketina susitarti dėl elektros jungties „NordBalt“ pagerinimo. Penktadienį Lietuvos elektros perdavimo bendrovės „Litgrid“ valdyba pritarė pozicijai dėl „NordBalt“ veiklos pagerinimo, analogiškas pozicija suderinta ir Švedijos elektros perdavimo sistemos operatorės „Svenska Kraftnat“ valdyboje, BNS pranešė „Litgrid“ valdybos pirmininkas Rimvydas Štilinis.

Lietuvos ir Švedijos elektros rinkas iki 2025 metų turėtų sujungti antroji elektros jungtis „NordBalt“, o Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą siūloma įšaldyti. Tai numato kadenciją baigiančios Energetikos ministerijos parengta nauja Lietuvos energetikos strategija, kurios kryptis antradienį viešai pateikė ministras Rokas Masiulis.

Elektra Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės turėtų būti ribojama, sako rinkimus laimėjusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatu į energetikos ministrus įvardijamas buvęs Kainų komisijos ir energetikos įmonių holdingo „Epso-G“ vadovas Virgilijus Poderys. V.Poderys neatmeta galimybės elektros importą iš Astravo AE riboti fizinėmis priemonėmis, neleidžiant jai apskritai patekti į Lietuvą.

Dėl nežinomos priežasties elektros jungtimi su Švedija „NordBalt“ penktadienį neteka elektra. Švedijos elektros perdavimo operatorė „Svenska Kraftnat“ per elektros biržą pranešė, kad elektra neteka dėl nežinomų priežasčių, taip pat neaišku, kiek laiko tai truks. „Lietuvos energijos gamybos“ atstovas valentas Neviera BNS informavo, kad sugedus jungčiai, apie 11.30 val. pradėjo veikti 400 megavatų galios Kruonio hidroakumuliacinės jėgainės rezervas.

Lietuvoje nieko nekeičiant po kiek daugiau nei dešimtmečio ims trūkti elektros energijos ir vien jungčių apsirūpinti energija nepakaks, sako energetikos ministras Rokas Masiulis. Anot jo, Lietuvoje būtina svarstyti apie dujinių arba branduolinių elektrinių statybas. Lietuvos energetikos konferencijoje antradienį R.Masiulis prognozavo, kad 2030 metais Lietuvoje energijos trūkumas gali siekti daugiau negu 500 megavatų.

Elektros kainoms Lietuvoje ir ketvirtojoje Švedijos elektros zonoje suvienodėjus, energija jungtimi su Švedija „NordBalt“ teka iš Lietuvos į Švediją. Tačiau elektros perdavimo operatorės „Litgrid“ strateginės infrastruktūros departamento direktorius Karolis Sankovskis teigia, kad tai - pavienis atvejis.