nina puteikienė

Į paplūdimius per kelias dienas jūra išmetė net tris negyvus ruonius. Šių žinduolių gaišenų Lietuvos pakrantėse kasmet vis daugėja – jei prieš šešerius metus bangos išskalaudavo kelias dešimtis negyvų ruonių per metus, pastaruoju metu jų jau šimtai. Specialistų akys krypsta į žvejus, tačiau šie ginasi. Esą nors su ruoniais ir kovoja dėl žuvies, tikrai jų nežudo.

Lietuvos jūrų muziejus įsitaisė naujus kaimynus. Naktimis ten ėmė lankytis pulkas šernų, tad pievelės šalia įstaigos atrodo tarsi nusėtos kurmiarausių. Darbuotojai bandė šernus ir specialiu skysčiu atgrasyti, ir garsiniais signalais baidė, tačiau laukinėms kiaulėms tai įspūdžio nepadarė. Muziejaus darbuotojai galų gale nuleido rankas, o tai pajutę šernai knisti veją po pat langais pradėjo net dienomis. Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojus naktimis pakeičia šernai.

Antrame didžiausiame pagal priimtų pabėgėlių skaičių mieste Klaipėdoje iškils ukrainietiška mokykla. Tuo užsiima patys ukrainiečiai. Jie ir mokytojų bei patalpų ieško, ir vaikus iš viso pajūrio buria. O štai rusų mokyklose, kur dauguma mažųjų ukrainiečių mokėsi pavasarį ar planavo tai daryti nuo rudens, jaučiamas sujudimas. Pedagogai spėja, kad šios bijo prarasti už mokinius gaunamas lėšas.

Į laisvę iškeliavo dar aštuoni Jūrų muziejuje slaugyti ruoniukai. Ten jie pateko šiais metais visai nusilpę ir išmesti Baltijos į krantą. Muziejaus biologai juos slaugė, kol gyvūnai sustiprėjo, ir dabar jau patys gali susirasti maisto ir nevaržomai gyventi natūralioje aplinkoje. Lietuvos jūrų muziejuje šnypščia ir kitaip nepasitenkinimą rodo būrys ruoniukų. Gyvūnai nesupranta, kodėl pusmetį juos slaugę ir globoję biologai dabar sugalvojo sukišti į tinklus.

Laivo Kurėno kapitono sūnus kartu su ugniagesiais gelbėtojais šiandien rado nuskendusį laivą. Deja, laivo kapitonas Romaldas Adomavičius iki šiol nesurastas. Narai dėl blogų oro sąlygų dirbti negali, tačiau ugniagesiai marių krantinėje aptiko kapitono daiktus. Kurėnas rastas apvirtęs ir lūžusiu stiebu įsmigęs į dugną, apie 5-is kilometrus nuo Ventės pakrantės. Į paieškas kartu su ugniagesiais gelbėtojais šiandien leidosi ir laivo kapitono Romaldo Adomavičiaus sūnus.

Kuršių mariose trečiadienio popietę rastas laivas kurėnas ir dingusio kapitono Romaldo Adomavičiaus krepšys, BNS sakė Klaipėdos jūrų muziejaus viešųjų ryšių vadovė Nina Puteikienė. „Laivas aptiktas apvirtęs ir greičiausiai stiebu atsirėmęs į dugną tarp Preilos ir Šturmų kaimų“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Klaipėdos pajėgų valdymo skyriaus viršininkas Vaidas Masiliauskas. PAGD kartu su dingusiojo kapitono sūnumi buvo priplaukę prie laivo ir jį pažymėjo plūduru.

Skęstant kurėnui antradienio popietę įgula bandė gelbėtis kibiru semdami vandenį iš laivo, trečiadienį BNS sakė Klaipėdos jūrų muziejaus viešųjų ryšių vadovė Nina Puteikienė. Antradienį Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) narai su Valstybės sienos apsaugos departamento pareigūnų kateriu tęsią dingusiojo Romaldo Adomavičiaus paiešką. „Išsigelbėjusieji sakė, kad laivą pradėjo semti vanduo. Bangos pasidarė labai didelės, jie vandenį bandė semti kibirais.

Dėl uostamiesčio mero posto rungiasi gausus būrys margų kandidatų, kurių biografijoje – ir meilė džiazui, ir „misės“ titulas, ir skandalinga istorija apie Lietuvos partizanų vardo šmeižtą. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su dauguma kandidatų į Klaipėdos miesto merus. Rinkimai į savivaldybių tarybas vyks kovo 3 dieną. Džiazo aistruolis Dabartinis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas bando pratęsti savo meravimą uostamiestyje.

Pirmą kartą idėja Klaipėdoje įrengti tramvajaus liniją viešai nuskambėjo daugiau nei prieš 15 metų. Dabar žengiamas pirmas žingsnis, kad ši idėja taptų realybe. Tam negailima pusės milijono eurų. Būtent už tiek ketinama išsiaiškinti, įmanoma šią transporto priemonę įrengti uostamiestyje ar verčiau rinktis greitaeigius elektrobusus. Kai kurie politikai mano, jog tokie uostamiesčio valdininkų sprendimai išties prasilekia su sveiko proto logika.

Kol medikai ir šveitimo atstovai garsiai reikalauja geresnių darbo sąlygų bei didesnių atlyginimų, kultūros srityje – mirtina tyla. Ir nors darbo užmokestis toli gražu netenkina, imtis panašių priemonių kultūrininkai neketina. Tam yra kelios priežastys: streikuojantis muziejininkas ar bibliotekininkas nieko nesujaudins, o ir ginti šios srities atstovų nėra kam. Portalas tv3.lt jau rašė, jog kultūros srityje šiuo metu jau trūksta ne tik pinigų, bet ir darbuotojų.