nijolė sadūnaitė

Trečiadienį sostinės Verkių kapinėse palaidota Sovietmečio disidentė, vienuolė Nijolė Sadūnaitė. Prieš laidotuves Vilniaus Kalvarijų Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčioje buvo laikomos mišios mirusiajai atminti. Atsisveikinti su N. Sadūnaite atvyko naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, Seimo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir kiti politikai. Antradienio popietę norintieji pagerbti velionę rinkosi Vilniaus laidojimo paslaugų centre.

Vilniuje atsisveikinama su sekmadienį mirusia Sovietmečio laikų disidente ir vienuole Nijole Sadūnaite. Antradienio popietę norintieji pagerbti velionę rinkosi Vilniaus laidojimo paslaugų centre. Trečiadienį nuo 9 val. atsisveikinti su N. Sadūnaite bus galima Vilniaus Kalvarijų Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčioje. Vėliau čia bus laikomos ir mišios mirusiajai atminti. Po jų N. Sadūnaitė bus laidojama sostinės Verkių kapinėse.

Šventų Velykų rytą į Tėvo namus iškeliavus vienai iš Carito Lietuvoje atkūrėjų seseriai Nijolei Felicijai Sadūnaitei, dėkojame už jos gyvenimą, pašvęstą tikėjimo ir žodžio laisvei bei artimo meilės darbams. Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių vienuolija, kuriai priklausė ses.

Sovietmečio disidentė, vienuolė Nijolė Sadūnaitė trečiadienį bus palaidota sostinės Verkių kapinėse. Mišios prieš laidotuves bus aukojamos Vilniaus Kalvarijų Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčioje, BNS nurodė Švenčiausios Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacijos vienuolynas. Antradienį vienuolės kūnas bus pašarvotas šalia bažnyčios esančiame laidojimo paslaugų centre. N. Sadūnaitė mirė sekmadienį, būdama 85-erių.

Pirmąją Šv. Velykų dieną Lietuvą apskriejo žinia apie sovietmečio disidentės, vienuolės Nijolės Sadūnaitės mirtį. 86-uosius metus ėjusios moters gedi artimieji, kolegos, ją pažinoję žmonės. Tai – liūdna netektis ir atlikėjui Stanislavui Stavickiui-Stano.  Socialiniame tinkle „Facebook“ S. Stavickis-Stano paviešino jautrų įrašą, kuriame pasidalijo prisiminimais apie velionę N. Sadūnaitę.  „Šventą dieną išėjo šventas žmogus... Nijolė Sadūnaitė Ji buvo mano pirmojoje komunijoje.

2017-ųjų Laisvės premijos laureatė, kovotoja už Lietuvos Nepriklausomybę, politinė kalinė vienuolė Nijolė Sadūnaitė mini 85-ąjį gimtadienį.   Sveikindamas disidentę Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) pabrėžė, kad jos vardas Lietuvos kelyje į nepriklausomybę ypatingai svarbus ir ryškus.  „Pažadame, kad jūsų žodžio ir tikėjimo laisvės tiesa bus perduota ateities kartoms“, – teigiama sveikinime.

Kai prieš 30 metų pasaulį nustebino Baltijos kelias nuo Vilniaus iki Talino, keliolika Lietuvos jaunimo organizacijų atstovų Paryžiuje dalyvavo Pasaulio jaunimo kongrese. Tarp jų buvo ir nemažai Klaipėdos, Vakarų Lietuvos gyventojų. Kongrese Prancūzijoje dalyvavo ir teisininkas, diplomatas Vygaudas Ušackas, parašęs straipsnį tuo metu leistam savaitraščiui „Atgimimas“. Baltijos kelio 30-mečio proga V. Ušackas pasidalijo prisiminimu. „Čia visa spalvinga delegacija.

 Vienuolyne Pavilnyje gyvenanti Nijolė Sadūnaitė naujienas sužino itin retai, nes nesinaudoja internetu, nežiūri televizoriaus ir beveik neklauso radijo, o apie Seimo sprendimą skirti jai Laisvės premiją išgirdo tik po pusdienio. Sovietmečiu leistos „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ platintoja vis gūžčioja pečiais, abejodama, ar iš tikrųjų yra verta tokio praėjusią savaitę jai paskirto apdovanojimo.

Seimui alkoholį ribojančių pataisų paketą pateikti siekiantys visuomenininkai sako per kelias savaites jau surinkę tam būtiną parašų skaičių – 50 tūkst., tačiau procesą tęsiantys toliau. „Mūsų tikslas surinkti žymiai daugiau nei reikalaujama pagal įstatymą. Akivaizdu, kad tiek visuomenė, tiek politinė bendruomenė pribręsta esminėms permainoms alkoholio vartojimo problemai spręsti“, – pranešime spaudai antradienį paskelbė iniciatyvos koordinatorius Juozas Dapšauskas.

Visuomenininkai rinks parašus dėl įstatymo pataisų, kurios ribotų alkoholio pardavimą ir reklamą. Iniciatyvinę grupę antradienį įregistravo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Parašų lapai „Už blaivią“ pasivadinusiems visuomenininkams bus įteikti pirmadienį, o parašus pristatyti jie turės iki gegužės 14 dienos. Norėdami pataisų projektą pateikti Seimui, iniciatoriai per du mėnesius turi surinkti ne mažiau kaip 50 tūkst. parašų.

Lietuvos valstybingumo atkūrimo mintis visada buvo gyva išeivijoje. Buvo minimos Lietuvos nepriklausomybės metinės, puoselėjamos viltys apie galimą nepriklausomybės sugrįžimą ir tėvynėje. 1966m. spalio 22 d. JAV Senate buvo pirmą kartą iškeltas Lietuvos,Latvijos ir Estijos okupacijos klausimas. 1978 m. Lietuvoje susibūrė Lietuvos laisvės lyga (LLL), kuriai vadovavo Antanas Terleckas.

Vilniaus apygardos teisme pirmadienį nagrinėjama byla, kurioje klaipėdietė Eglė Kusaitė kaltinama teroristine veikla. Įtariamoji, nepripažįstanti savo kaltės, šiandien sako baigiamąją kalbą. Bylą nagrinėja trijų teisėjų kolegija: Virginija Švedienė (pirmininkė), Artūras Pažarskis ir Jūratė Damanskienė. E. Kusaitė teigia, kad dalis bylos medžiagos (gautos pagal teisinės pagalbos sutartį iš Vokietijos) buvo nuo jos nuslėpta.

„Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi šiuo Bažnyčios pasisrinkimu. Aleliuja“, – vertindama kardinolo iš Lotynų Amerikos Jorge Bergoglio išrinkimą popiežiumi Pranciškumi, portalui balsas.lt sakė sesuo Nijolė Sadūnaitė, sovietinių lagerių sąžinės kalinė, dar 1992 metais apdovanota Poverello (Šv. Pranciškaus Asyžiečio) medaliu už artimo meilę.  „Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi. Visiškai viskam pritariu, ką naujasis Šventasis Tėvas skleidžia.

„Svarbiausias dalykas, kurio linkiu prasidėjusiais metais – atsakomybė“, – sako sovietinio režimo lagerių sąžinės kalinė, sesuo Nijolė Sadūnaitė. Šventės baigėsi, metai prasidėjo, ko linkite Lietuvai ir žmonėms? Pirmiausia atsakomybės, nes jos labiausiai trūksta. Žinoma, iš šv. Evangelijos man patinka šv. Jobo žodžiai, kad Dievas yra meilė, kas myli – pasilieka Dieve. Bet meilė tai nereiškia pataikavimo – ji neatleidžia nuo atsakomybės.

Rugpjūčio 23 d. Lietuva mini svarbią datą – 1987 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos laisvės lyga suorganizavo pirmą viešą mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje. Ta proga rezistentai ir pirmieji atkurtos valstybės vadovai susirinko paminėti vieno svarbiausių įvykių - mitingo, pasmerkusio nusikalstamą Ribbentropo-Molotovo paktą, 25-ąsias metines.

Rugpjūčio 23 d. Lietuva mini svarbią datą – 1987 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos laisvės lyga suorganizavo pirmą viešą mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje. Ta proga rezistentai ir pirmieji atkurtos valstybės vadovai susirinko paminėti vieno svarbiausių įvykių – mitingo, pasmerkusio nusikalstamą Ribbentropo–Molotovo paktą, 25–ąsias metines.

Artėjant rinkimams, vis dažniau susimąstoma, už ką atiduoti savo balsą. „Nežinau, ko noriu, bet tikrai žinau, ko nenoriu“, - yra pasakiusi viena neapsisprendusi mergina garsaus režisieriaus Woody Alleno filme „Viki Kristina Barselona“. Vadovaudamasis šiuo principu, naujienų portalas Balsas.lt aiškinosi, ko garsūs įvairių sričių Lietuvos žmonės nenori matyti po rinkimų Seime. Aktorius Antanas Šurna.

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienio rytą tęsė Eglės Kusaitės tetos Elenos Jeleniauskaitės apklausą, kuri nutrūko posėdyje, vykusiame prieš dvi savaites. Tada moteris iš teismo salės išvežta į Santariškių klinikas. Šį kartą liudytoja kalbą užrašė ant lapo ir skaitė, o vėliau atsakė į teisėjų, prokuroro ir advokato klausimus.

Austrijos valdžia pasielgė, kaip Kremliaus liokajai, tačiau Lietuvos valdžia galėtų pasižiūrėti ir į veidrodį, – mano buvusi politinė kalinė, sesuo Nijolė Sadūnaitė. „Ką čia ir pakomentuosi – Kremliaus liokajai. Dujos, nafta, eurai ir tiek. Jokios vertybės nebėra įdomios. Tokia padėtis visoje Europėlėje, tad Austrijos sprendimas nelabai ir nustebino“, – sakė portalui „Balsas.

Naujo LNK realybės šou „Aš myliu Lietuvą“ dalyviai sulaukė griežtos kritikos dar net nepradėję savo patriotinės kelionės per Lietuvą. Iš karto po iškilmingos Lietuvos vėliavos įteikimo ceremonijos Katedros aikštėje dalyviai susirinko viename iš Vilniaus klubų atšvęsti projekto starto. Vakarėliui įsisiūbavus, linksmybes netikėtai nutraukė viena iš žymiausių Lietuvos disidenčių Nijolė Sadūnaitė. Žymią visuomenės veikėją papiktino tai, kad vakarėlyje buvo nesaikingai vartojamas alkoholis.

Prezidento ir dukart premjero Algirdo Mykolo Brazausko laidotuves aptemdė politinė kova už nuopelnus ir politikų mėginimas daryti spaudimą Bažnyčiai. Kalbėkime tiesą Buvęs pogrindinės Lietuvos laisvės lygos vadovas, politinis sovietų kalinys Antanas Terleckas teigia nenorįs šmeižti ar niekinti mirusio žmogaus, bet ragina prisiminti tiesą. „Apie numirusį blogai nekalbėčiau. Tiesiog nereikia iškraipyti istorijos ir pamiršti, kaip buvo iš tikrųjų.

Pirmadienį, 2010 metų sausio 25 dieną teismas atmetė penkerius metus su žiniasklaida dėl garbės ir orumo besibylinėjusio verslininko Algio Klimaičio ieškinį. Pastarasis siekė, jog būtų paneigtas viešai paskelbtas teiginys, kad jis buvo KGB agentas. Byla, kuri liko centrinės žiniasklaidos susidomėjimo paraštėje. Be reikalo. Byloje, kaip jau rašė Ingrida Vėgelytė, buvo teisiamas ne „Lietuvos rytas“ ar trečiuoju asmeniu patraukta disidentė sesuo Nijolė Sadūnaitė su dar 13 bendražygių.

Panevėžio apygardos prokuratūra teismui perdavė vieno paskutinių Lietuvos partizanų Antano Kraujelio žūties baudžiamąją bylą. Kadangi daugelis jaunesniųjų skaitytojų nežino istorijos apie jį, "Akistata" trumpai ją primena. Bylos tyrimas užtruko daugiau kaip dešimtmetį. Kaltinimai pateikti 4 asmenims. Prokuratūra neviešina jų pavardžių, tačiau pagal inicialus bent du jų galima atpažinti.

MIRNYJ- skamba grėsmingai, kaip rusų povandeninio atominio laivo, ledlaužio ar karinės bazės tolimoje šiaurėje pavadinimas. Nors kaip būdinga sovietinei naujakalbei, žodžio prasmė yra priešinga (iš rusų kalbos išvertus reikštų "taikusis"), be to, tai yra nepriklausomos Lietuvos prokuratūros veterano pavardė. Anatolij Mirnyj, baigęs Charkovo juridinį institutą, nuo 1974 metų - Jonavos prokuratūros tardytojas, nuo 1984 metų - Šiaulių miesto vyriausiasis prokuroras.

Dėl garbės ir orumo įžeidimo jau penktus metus su žiniasklaida besibylinėjantis Algis Klimaitis, per teismus atsikratęs KGB agento "Kliugerio" etiketės, iki šiol nepasirodo teismo posėdžiuose.

Portalo „Balsas.lt“ „vanagų“ klube svečiavosi politologas Vladimiras Laučius ir Pilietinės demokratijos partijos (PDP) lyderis Algimantas Matulevičius. Kartu su jais portalo vyr. redaktorius Arūnas Brazauskas ir autoriai Gintaras Ronkaitis bei Imantas Melianas kalbėjosi apie premjero Andriaus Kubiliaus paskelbtas posovietinės epochos pakasynas. Pokalbį moderavo portalo apžvalgininkas Tomas Čyvas. Pokalbio temą padiktavo šalies ministras pirmininkas Andrius Kubilius.

Naujausioje „Balsas.lt savaitėje“ -  socialdemokratų lyderis ir kandidatas į prezidentus Algirdas Butkevičius prisiima atsakomybę už tai, kad įkeitė televizijos bokštą, bet nepatikslina, ką tai reiškia. Artėjant prezidento rinkimams, įdomu pasižvalgyti, kaip kandidatams į šį postą sekėsi ankstesnė veikla ir kaip jie vertina savo laimėjimus.

Premjeras Andrius Kubilius gauna trečdaliu mažiau nei jo pirmtakas Gediminas Kirkilas, tačiau vargu ar vidutines pajamas gaunantiems žmonėms tai pasirodys svarbus skirtumas. Tėvynės sąjungos-Lietuvos konservatorių frakcijos spaudos tarnyboje pasiteiravus, ar tiesa, kad sudėjus tai, ką premjeras  gauna parlamente ir Vyriausybėje, jo pajamos siekia 18 tūkst. litų, atsakyta neigiamai. „Balsas.lt savaitė“ pabandė suskaičiuoti A. Kubiliaus pajamas.

Amerikiečių kūrėjų dokumentinis filmas „Raudonasis teroras gintaro krante“ - tai pasakojimas apie Lietuvos pokarį: tremtis, rezistenciją, dvasines ir fizines lietuvių tautos kančias. Juostos „Raudonasis teroras gintaro krante“ premjera vyks vasario 16 dieną sostinės „Skalvijos“ kino centre.

Pirmadienį – sausio 12 d. 18 val. – prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (S. Konarskio g. 49) vėl uždegtas tradicinis atminimo laužas. Prie Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) bei sostinės televizijos Sausio 13-osios proga susiburiančių žmonių, kaip juokauja nuolat čia ateinantys dramatiškų įvykių veteranai, bent jau nebemažėja.   „Ateina ir šeimos su vaikais, ir studentai. Viskas ypač beviltiškai atrodė 1999-aisiais – 2000-aisiais metais.

O atrodė, kad šį kartą gali būti kitaip, nes istorija, prasidėjusi Lietuvos valdžios viršūnėse ir, bent pradžioje, irgi atrodė tikroviška, žengianti į tokią pat baigtį. Konstitucija įpareigoja prezidentą teikti Seimui Aukščiausiojo Teismo (AT) teisėjų kandidatūras ir, Seimui jas patvirtinus, vieną iš jų pasiūlyti teismo pirmininku. Teisėjo tarnybiniam laikotarpiui pasibaigus, prezidentas gali siūlyti Seimui paskirti jį kitam tarnybiniam laikotarpiui arba prašyti atleisti.

Gyvename lyg ir Europoje, bet tikrai ne Senosios tradicinės Europos viduryje ir jos įtakoje. Esame nevienalyčio, susiskaldžiusio, nežinia ko siekiančio, nežinia kokias vertybes išpažįstančio sambūrio, vadinančio save Europos Sąjunga  geografiniame centre.

Protesto prie Rusijos ambasados Lietuvoje akcijos metu kalbintas tarptautinės teisės specialistas Dainius Žalimas portalui „Balsas.lt“ sakė, jog prieš suverenią Gruziją vykdoma agresija. Anot jo, Rusija savo veiksmais dar kartą įrodo, kad vadinamosios Abchazijos ir Pietų Osetijos autonomijos tėra Maskvos marionetės, naudojamos faktinei šių teritorijų okupacijai maskuoti.

Iš varginančios kelionės po Lotynų Amerikos šalis grįžusiam šalies vadovui Valdui Adamkui reikia atokvėpio? Užvakar Prezidentūra paskelbė apie prezidento sprendimą nevykti į Lenkiją, kur jis buvo kviečiamas, o vakar pranešta, kad jis nedalyvaus ir Pekino olimpinių žaidynių atidaryme. (Prezidento kanceliarijos nuotr.) „Su sveikata nesusiję“ Lietuvos vadovas nevyks stebėti olimpinių žaidynių atidarymo – tokią žinią vakar išplatino prezidento spaudos tarnyba.

Šiandien garsūs rašytojai, aktoriai, filosofai, politikai, signatarai, pirmosios Vyriausybės ministrai ir kiti visuomenės veikėjai atviru laišku kreipėsi į Lietuvos radijo ir televizijos tarybą (LRT) ragindami įpareigoti LRT administraciją atnaujinti Dariaus Kuolio tiesiogiai vedamas laidas Lietuvos radijuje ir televizijoje.

 „Dariaus Kuolio klausimas“ iškilo, kai Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovybė atsisakė pratęsti su juo sutartį dėl radijo laidos „Tarp Rytų ir Vakarų“. „D.Kuolio virtimas disidentu yra gera pamoka likusiems eteryje: apie duobkasius (dar vadinamus „valstybininkais“), ypač tuos, kurie dūduoja ir geria per Siauruko gimtadienius, galima pasisakyti tik palankiai“, - rašė Rūta Grinevičiūtė. Su Pilietinės visuomenės instituto direktoriumi D.Kuoliu šnekėta apie bendrą padėtį valstybėje.

Penktadienį – gegužės 30d. Veiveriuose atidaryta muziejinė ekspozicija legendiniam Lietuvos pokario partizanui Juozui Lukšai-Daumantui, taip pat - Tauro apygardos  žuvusių partizanų palaidojimo vietoje – Kančių kalnelyje – ir simbolinis partizanų bunkeris (žr. nuotraukas). Iš JAV atvykusią partizano našlę Nijolę Bražėnaitę, kuriai šiuo metu 85-keri, iškilmių metu kalbino „Balsas.lt“ spec. korespondentas Tomas Čyvas.

Trečiadienį Vilniaus miesto III-iasis apylinkės teismas paskelbė nutartį byloje, kurioje Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojas D. J. bylinėjosi su žurnalistais dėl neva pažemintos garbės bei orumo, ir atmetė jo ieškinį. Nutarta, kad atsakovų veiksmai nepažeidė ieškovo, kaip viešojo asmens, teisių. Skaitant nutartį dalyvavo ne tik žurnalistų būrys, bet ir visuomeninių organizacijų atstovai. Piliečių Santalkai atstovaujantys Darius Kuolys, gen.

Pirmadienį prie Valstybės saugumo departamento (VSD) susirinkę dvi dešimtys protestuotojų piktinosi vadinamosios „valstybininkų“ grupuotės įsigalėjimu šalies politikoje, institucijose bei žiniasklaidoje. Protestuotojai taip pat pažymėjo, kad Lietuvos specialiosios tarnybos praktiškai nėra kontroliuojamos parlamento. Reportažą iš piketo žiūrėkite straipsnio pabaigoje.

Lietuviai – gabi, savarankiška ir ambicinga tauta. Tai parodė jų išsikovota ir sukurta tarpkario laikotarpio nepriklausoma valstybė, kai per trumpus 22 metus iš šiaudinės pastogės išsiugdyta, palyginti dar labai negausi, šviesuomenė ją išvedė į modernią dvidešimtojo amžiaus valstybę ir subrandino penkiasdešimties metų kovai prieš žiaurų sovietinį okupantą.

„Būtinai pasirūpinsiu, kad istorijai išliktų ir nepasimirštų tų Seimo narių pavardės, kurie balsavo už „Leo LT“. Juos laikau niekšais“, sako buvęs disidentas.Praėjusį savaitgalį 80-ties metų jubiliejų šventė vienas iš labiausiai žinomų kovotojų už Lietuvos valstybingumą, sovietinių laikų disidentas Antanas Terleckas. Jo įkurta Lietuvos laisvės lyga (LLL), pogrindinė tautinė, politinė Lietuvos organizacija, kovojo už Lietuvos Nepriklausomybę nuo SSRS.

Ketvirtadienį teisme vėl susitiko aršūs priešininkai europarlamentaras Vytautas Landsbergis ir rašytojas Vytautas Petkevičius. Šalys nusprendė, jog byla gali būti nagrinėjama iš esmės.Abi pusės tesutarė, kad civilinėje byloje dėl garbės ir orumo bus remiamasi per baudžiamąjį nagrinėjimą surinkta medžiaga ir liudytojų parodymais, teigia Alfa.lt.Į nedidelę Vilniaus apygardos teismo salę ketvirtadienį netilpo visi norintieji stebėti procesą. Alfa.

Rugpjūčio 23-iąją suėjo 20 metų, kai dėl Lietuvos laisvės kovojančių pogrindininkų grupė - Nijolė Sadūnaitė, Antanas Terleckas, Vytautas Bogušis, Petras  Cidzikas, Julius Sasnauskas ir dar keli kiti drąsūs lietuviai – Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo, suorganizavo paminėjimą vienos iš juodžiausių Lietuvos istorijos dienų.

Lietuvos politika, arba tai, kas iš jos likę, grįžta iš atostogų. Pirmieji rimti požymiai buvo skaudoki rugpjūčio 23 d. mitingo prie A.Mickevičiaus paminklo dvidešimtmečio aidai ir G.Kirkilo sudaryta komisija A.Pociūno žūties aplinkybėms tirti. Žinoma, norint galima parinkti ir daugiau įvykių, sueigų, susitikimų, impotentiškų skandalijimo bandymų, kad parodyti tai, kas ir be viso to aišku. Vasara baigiasi, o politinio poilsio naudą dar reikės pamatuoti.

Lygiai prieš 20 metų įvykęs mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo tapo sovietinės eros Lietuvoje pabaigos pradžia. Dauguma iš jo organizatorių taip ir nerado deramos vietos laisvoje Lietuvoje, tuo tarpu tie, kurie pylė pamazgas ant šį simbolinį aktą surengusių disidentų šiandien jaučiasi visiškai neblogai. 1987-ųjų rugpjūčio 23-ąją, prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje įvyko sovietų valdžios nesankcionuotas mitingas.

Lygiai prieš 20 metų įvykęs mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo tapo sovietinės eros Lietuvoje pabaigos pradžia. Dauguma iš jo organizatorių taip ir nerado deramos vietos laisvoje Lietuvoje, tuo tarpu tie, kurie pylė pamazgas ant šį simbolinį aktą surengusių disidentų šiandien jaučiasi visiškai neblogai. 1987-ųjų rugpjūčio 23-ąją, prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje įvyko sovietų valdžios nesankcionuotas mitingas.

Vakar paminėtas prieš dvidešimt metų Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo vykęs mitingas, kuriame pirmą kartą buvo pasmerktas Molotovo-Ribbentropo paktas. Buvę mitingo organizatoriai šią datą minėjo atskirai.

Prieš 20 metų Lietuvos laisvės lygos surengtas Molotovo-Ribentropo pakto metinių paminėjimo mitingas Vilniuje, prie A. Mickevičiaus paminklo tapo disidentinės veiklos Lietuvoje kulminaciniu veiksmu. Vienas iš šio mitingo organizatorių parlamentaras Vytautas Bogušis praėjus 20-čiai metų prisimena laikotarpį po garsiojo mitingo.

Filmo "Raudonasis teroras gintarinėje pakrantėje" kūrėjai Dominikonai Davidas O'Rourke iš Kalifornijos ir Kenas Gumbertas iš Rodo salos didžiuojasi, kad su jais susitiko ir Lietuvos prezidentas V.Adamkus, rašo "Lietuvos žinios". Pastarosiomis dienomis visa Lietuva aptarinėjo internete išplatintą vaizdelį, kaip kaimo "erelis" talžė savo sugyventinę. Vieni piktinosi demonstruojamu smurtu, kiti tais, kurie tą smurtą paviešino pasaulyje.