nigeris

Rusija pasiuntė į Nigerį, Vakarų Afrikos valstybę, oro gynybos sistemą ir 100 karinių instruktorių. Rusijos gynybos ministerijos kariškiai turi įdiegti sistemą ir išmokyti Nigerio kareivius ja naudotis, vėlai ketvirtadienį pranešė Nigerio valstybinis transliuotojas RTN. Prieš tai kovo pabaigoje įvyko karinės chuntos lyderio Abdourahamane'o Tchiani ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbis telefonu.

Nigerio karinio režimo vadas generolas Abdourahamane Tiani antradienį telefonu kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, su kuriuo aptarė „saugumo bendradarbiavimo stiprinimą“, teigiama oficialiame pranešime. Abi šalys karinius ryšius stiprinti sutarė dar sausį, kai Nigerio ministro pirmininko Ali Lamine Zeine vadovaujama delegacija lankėsi Maskvoje.

Rusijos delegacija, vadovaujama gynybos ministro pavaduotojo, pirmadienį Niamėjuje susitiko su Nigerio kariuomenės vadais, pranešė Nigerio pareigūnai, abiem šalims susitarus stiprinti karinį bendradarbiavimą. Tai buvo pirmasis oficialus Rusijos vyriausybės nario vizitas po liepos 26-ąją Nigeryje įvykdyto perversmo, kai kariuomenė nušalino civilinę vyriausybę ir sulaukė tarptautinio pasmerkimo.

Nigerio chuntos nušalinto šalies prezidento teisininkai teigia pradėsiantys bylą prieš perversmo vadovus ir žada kreiptis į Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybą. Skunde, su kuriuo pirmadienį susipažino naujienų agentūra AFP, teigiama, kad jis nukreiptas prieš naująjį šalies lyderį generolą Abdourahamane Tiani ir visus jo bendrininkus.

Prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį paskelbė, kad Nigerį paliks Prancūzijos ambasadorius, o per ateinančius mėnesius iš šalies bus išvestas ir prancūzų karinis kontingentas. E. Macronas apie tai pranešė praėjus dviem mėnesiams po perversmo Vakarų Afrikos šalyje, per kurį buvo nuverstas Paryžiui palankus prezidentas. „Prancūzija nusprendė atšaukti savo ambasadorių.

Nigerio karinė valdžia uždraudė Prancūzijos lėktuvams skraidyti šalies oro erdvėje, teigiama Afrikos ir Madagaskaro oro navigacijos saugumo agentūros (ASECNA) interneto svetainėje. Paskelbtame pranešime nurodoma, kad Nigerio oro erdvė yra atvira visiems nacionaliniams ir tarptautiniams komerciniams skrydžiams, išskyrus Prancūzijos orlaivius arba Prancūzijos išnuomotus orlaivius, įskaitant oro linijų bendrovės „Air France“ lėktuvus.

Nigeris pirmadienį vėl atvėrė savo oro erdvę, pranešė oficialioji Nigerio naujienų agentūra ANP. Tai įvyko praėjus beveik mėnesiui po to, kai draudimas buvo įvestas po liepą įvykdyto karinio perversmo. Liepos 26 dieną į valdžią atėję perversmo lyderiai uždarė šalies oro erdvę, o rugpjūčio 2 dieną ją vėl atidarė. Visgi ši priemonė buvo atšaukta rugpjūčio 6 dieną, po to, kai regiono šalys pagrasino karine intervencija, kad būtų atkurta civilinė valdžia.

Nigerijos prezidentas ir Vakarų Afrikos bloko ECOWAS pirmininkas Bola Tinubu ketvirtadienį pasiūlė Nigerio naujajam režimui per devynis mėnesius grįžti prie demokratijos, kaip Nigerija tai padarė XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje po karinio valdymo. Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija (ECOWAS) įvedė sankcijas Nigeriui po to, kai liepos 26 dieną kariai nušalino prezidentą Mohamedą Bazoumą. Blokas taip pat grasina karine intervencija, jei derybomis nepavyks atkurti civilinės valdžios.

Prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pareiškė, kad Prancūzijos ambasadorius lieka dirbti Nigeryje, nors valdančioji chunta jo paprašė išvykti, ir griežtai pasisakė prieš perversmininkus, tvirtindamas, kad jo šalis nėra Nigerio priešas.

Afrikos Sąjunga antradienį pareiškė, kad sustabdė Nigerio narystę, kol šalyje bus atkurta civilinė valdžia, ir kad ji įvertins bet kokios ginkluotos intervencijos Sachelio šalyje pasekmes. 55 šalis vienijančio bloko Taikos ir saugumo taryba „prašo AS komisijos atlikti ekonominių, socialinių ir saugumo pasekmių, susijusių su budinčiųjų pajėgų dislokavimu Nigeryje, vertinimą ir pateikti Tarybai ataskaitą“, pareiškė blokas po didelių nesutarimų šiuo klausimu.

Krizė Nigeryje, kurio demokratiškai išrinktas prezidentas buvo nuverstas liepos 26 dieną, didina pavojų milijonams pažeidžiamų vaikų, teigė Jungtinių Tautų vaikų agentūra UNICEF. „Dabartinė padėtis kelia didelį susirūpinimą ir dar labiau apsunkina ir taip siaubingą humanitarinę padėtį, – pareiškime sakė UNICEF atstovas Nigeryje Stefano Savi. – Šiuo metu krizė paveikė daugiau nei du milijonus vaikų, kuriems labai reikia humanitarinės pagalbos.

Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrijos (ECOWAS) delegacija šeštadienį susitiko su nušalintu Nigerio prezidentu Mohamedu Bazoumu. ECOWAS siekia taikiai, o ne karine jėga išspręsti Nigerio problemas po to, kai praėjusį mėnesį perversmo metu valdžią užgrobė kariškiai. Bendrijai artimas šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad M. Bazoumas yra geros nuotaikos, nors vis dar yra sulaikytas ir neturi elektros.

 Vakarų Afrikos bloko ECOWAS delegacija šeštadienį atvyko į Nigerį derybų su valdžią praėjusį mėnesį užgrobusiais karininkais, naujienų agentūrai AFP pranešė šiai organizacijai ir nušalintam prezidentui Mohamedui Bazoumui artimi šaltiniai. Vakarų Afrikos valstybių ekonominė bendrija (ECOWAS) sutiko aktyvuoti rezervines pajėgas kaip kraštutinę priemonę demokratijai Nigeryje atkurti po to, kai liepos 26 dieną generolai nuvertė ir sulaikė M. Bazoumą.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį pareiškė, kad vis dar mato galimybę diplomatinėmis priemonėmis užkirsti kelią perversmui Nigeryje.  Tuo tarpu Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (ECOWAS) lyderiai ir toliau daro spaudimą kariuomenės lyderiams, kurie prieš dvi savaites užėmė Nigerį.

Nigerio perversmo lyderiai vėlų sekmadienio vakarą pažadėjo nušalintąjį prezidentą Mohamedą Bazoumą (Mohamedą Bazumą) patraukti baudžiamojon atsakomybėn už valstybės išdavimą.  Jie taip pat pasmerkė Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (ECOWAS) paskelbtas sankcijas.  ECOWAS įvedė prekybos ir finansines sankcijas Nigeriui po to, kai liepos 26 dieną sukilėlių kariai nuvertė išrinktą šalies prezidentą M. Bazoumą.

Nigerio prezidentą Mohamedą Bazoumą , kuris lieka sulaikytas nuo tada, kai praėjusį mėnesį jį nušalino jo gvardijos nariai, šeštadienį apžiūrėjo jo gydytojas, pranešė jo aplinka. Prezidentą „šiandien aplankė jo gydytojas“, naujienų agentūrai AFP pareiškė vienas iš prezidento aplinkos žmonių ir pridūrė, kad gydytojas taip pat atnešė maisto M. Bazoumui, jo žmonai ir sūnui, kurie laikomi kartu su juo. „Atsižvelgiant į situaciją, jis laikosi gerai“, – sakė šaltinis.

Tūkstančiai Nigerio perversmo lyderių šalininkų penktadienį susirinko prie Prancūzijos karinės bazės sostinės Niamėjaus pakraštyje, pranešė vietoje esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį paragino rasti taikų sprendimą perversmui Nigeryje atšaukti po to, kai Vakarų Afrikos blokas ECOWAS patvirtino, kad dislokuos rezervines pajėgas. „Jungtinės Valstijos vertina ECOWAS pasiryžimą ištirti visas galimybes taikiai išspręsti krizę“, – teigiama A. Blinkeno pareiškime.

Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (ECOWAS) lyderiai ketvirtadienį pareiškė, kad prieš kariuomenės lyderius, kurie prieš dvi savaites užėmė Nigerį, dislokuos rezervines pajėgas. Po aukščiausiojo lygio susitikimo Nigerijoje bloko pirmininkas Omaras Touray nurodė, kad ECOWAS nusprendė dislokuoti rezervines pajėgas, kad būtų atkurta konstitucinė tvarka Nigeryje.

Jungtinių Tautų vadovas trečiadienį pareiškė esąs labai susirūpinęs dėl nušalinto Nigerio lyderio Mohamedo Bazoumo sulaikymo sąlygų ir paragino jį paleisti. Antonio Guterresas pasmerkė „apgailėtinas gyvenimo sąlygas, kuriomis, kaip pranešama, gyvena prezidentas Bazoumas ir jo šeima“, teigiama JT pareiškime. Televizija CNN trečiadienį pranešė, kad liepos pabaigoje perversmo metu M. Bazoumą nuvertę sukilėliai laiko jį izoliuotą ir verčia valgyti sausus ryžius bei makaronus.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas perspėjo, kad Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdiniai naudojasi nestabilumu perversmo paveiktame Nigeryje, kurio kaimynas Malis palaiko partnerystę su Maskva.

Nigeris uždarė savo oro erdvę dėl, jo teigimu, intervencijos grėsmės, chuntai nepaisius Vakarų Afrikos bloko ECOWAS nustatyto termino grąžinti į valdžią demokratiškai išrinktą prezidentą Mohamedą Bazoumą (Mohamedą Bazumą) arba sulaukti galimų karinių veiksmų. ECOWAS prieš savaitę paskelbė ultimatumą ir pareikalavo, kad generolai atsisakytų valdžios iki sekmadienio vidurnakčio vietos (2 val. Lietuvos) laiku.

Vladimiras Putinas į Sankt Peterburgą susikvietė Afrikos šalių lyderius. Visgi susitikimas, turėjęs parodyti, kad Rusija nėra visiškoje tarptautinėje izoliacijoje, nesiklostė pagal Kremliaus scenarijų – Putinas sulaukė kritikos strėlių, o į patį susitikimą daugelis Afrikos valstybių atsiuntė žemesnio rango pareigūnus, o ne savo vadovus. Visgi Rusijos čiuptuvai siekia Afriką. Nigeryje, kuris buvo paskutinis provakarietiškas regionas Sahelio regione, įvyko perversmas.

Nigerio chunta pagrasino nedelsiant atsakyti į bet kokią agresiją, o nušalintasis šalies lyderis paprašė tarptautinės pagalbos atkuriant konstitucinę tvarką. Šiuo metu artėja šios Vakarų Afrikos valstybės kaimynių nustatytas terminas praėjusią savaitę įvykdytam perversmui atšaukti. Pučistai tarptautiniam perversmo pasmerkimui atsakė ir diplomatinėmis priemonėmis – nutraukė karinį paktą su Prancūzija ir atšaukė ambasadorius iš Paryžiaus bei Vašingtono, taip pat iš Togo ir Nigerijos.

JAV trečiadienį nurodė iš dalies evakuoti savo ambasadą Nigeryje, pranešė Valstybės departamentas. Šių veiksmų imtasi praėjus savaitei po to, kai perversmo metu buvo nuverstas vienas paskutinių provakarietiškų lyderių džihadistų nuniokotame Sachelio regione. „2023 metų rugpjūčio 2 dieną departamentas nurodė išvykti iš ambasados Niamėjuje JAV vyriausybės darbuotojams ir jų šeimos nariams“, – teigiama atnaujintose JAV kelionių į Nigerį rekomendacijose.

Nigerija nutraukė elektros energijos tiekimą Nigeriui po to, kai Vakarų Afrikos kaimynės įvedė sankcijas jo chuntai, praėjusią savaitę nušalinusiai išrinktą prezidentą, trečiadienį pranešė šaltinis iš Nigerio energetikos įmonės. „Nuo vakar Nigerija yra atjungusi aukštos įtampos liniją, kuria į Nigerį tiekiama elektra“, – naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis Nigerio įmonėje „Nigelec“. Nigeriui Nigerija tiekia 70 proc. reikalingos elektros energijos.

Generolas Salifou Mody, vienas iš praėjusią savaitę Nigeryje valdžią užgrobusių kariškių, trečiadienį atvyko į kaimyninį Malį, kurio chunta, nepaisydama tarptautinio spaudimo, palaikė perversmo lyderius, teigė šaltiniai. Balandį atleistas buvęs kariuomenės vadas S. Mody su delegacija atvyko į Bamaką, naujienų agentūrai AFP sakė aukšto rango Nigerio pareigūnas ir Malio saugumo pareigūnas. Daugiau informacijos jie nepateikė.

Lenkija skelbia, kad 100 „Wagner“ samdinių juda link Suvalkų koridoriaus. Lietuva ramina, kad yra pasiruošusi, bet pripažįsta, kad Baltarusijoje esantys Prigožino samdiniai – didelė grėsmė. Jeigu „Wagner“ galiausiai peržengtų į NATO teritoriją, ar tai reikštų, kad Rusija užpuolė Aljansą? Pasaulio įvykius ir politinius procesus tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ aptaria naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk.

Nigerio sausumos ir oro sienos su penkiomis kaimyninėmis šalimis vėl atidarytos praėjus beveik savaitei po to, kai jos buvo uždarytos po perversmo ir prezidento Mohamedo Bazoumo (Mohamedo Bazumo) nušalinimo, antradienį per nacionalinę televiziją pranešė vienas iš pučistų. „Sausumos ir oro sienos su Alžyru, Burkina Fasu, Libija, Maliu ir Čadu vėl atidaromos“, – pareiškė jis.

Paryžiuje ankstyvą trečiadienio rytą nusileido pirmasis lėktuvas, kuriuo iš Nigerio evakuoti daugiausia prancūzai ir Europos Sąjungos piliečiai.  Tai įvyko praėjus savaitei po to, kai perversmo metu buvo nuverstas vienas paskutinių provakarietiškų lyderių džihadistų nuniokotame Sachelio regione.

Prancūzija neplanuoja evakuoti 1 500 Nigeryje dislokuotų prancūzų karių, Paryžiui ruošiantis išskraidinti po karinio perversmo šioje šalyje įstrigusius savo piliečius, antradienį pareiškė štabo viršininkas. Prancūzijos karinio personalo evakuacija iš Nigerio nėra numatyta, sakė Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo štabo pareigūnas, prašęs neskelbti jo pavardės, ir pridūrė, kad trys Prancūzijos kariniai lėktuvai „Airbus“ yra pakeliui į Niamėjų paimti Prancūzijos piliečių.

Vokietijos užsienio reikalų ministerija antradienį patarė savo piliečiams, esantiems Nigerio sostinėje, pasinaudoti pasiūlymu išvykti Prancūzijos organizuojamais evakuacijos lėktuvais. „Mūsų kolegos prancūzai pasiūlė pagal esamus pajėgumus paimti Vokietijos piliečius į jų [lėktuvus], skrisiančius iš Nigerio“, – sakė ministerijos atstovas. „Užsienio reikalų ministerija pataria... visiems Vokietijos piliečiams Niamėjuje priimti pasiūlymą“, – sakė jis.

Prancūzijos užsienio reikalų ministrė pirmadienį paneigė naujosios Nigerio chuntos kaltinimus, kad Paryžius planuoja karinę intervenciją Nigeryje. „Tai netiesa“, – naujienų kanalui BFM sakė Catherine Colonna ir pridūrė, kad vis dar įmanoma ir būtina sugrąžinti į valdžią nušalintą prezidentą Mohamedą Bazoumą.

Nigeryje karinio perversmo rėmėjai į gatves išeina su Rusijos vėliavomis ir skanduoja Putino vardą. Vos per 3 metus jau septyniose Afrikos šalyse įvyko kariniai perversmai. Tai akivaizdus Rusijos įtakos regione rezultatas. Maskva savo įtaką Afrikoje plečia per propagandą, demokratijos menkinimą ir „Wagner“ grupuotę. Kadaise Putino sukurtos privačios kariaunos vadeiva jau siūlo savo paslaugas Nigerio karinei chuntai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Valdžią Nigeryje perėmusi chunta sulaikė keturis ministrus, vieną buvusį ministrą ir nušalinto prezidento Mohamedo Bazoumo  partijos vadovą, pirmadienį pranešė partija. „Po to, kai praėjusią savaitę buvo sulaikytas prezidentas, pučistai vėl ėmėsi puolimo ir sulaikė daugiau asmenų“, – sakoma Nigerio demokratijos ir socializmo partijos (PNDS) pareiškime naujienų agentūrai AFP.

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija šeštadienį pranešė, kad po karinio perversmo prieš Nigerio prezidentą Mohamedą Bazoumą sustabdė paramą vystymuisi ir biudžeto paramą šiai Vakarų Afrikos valstybei.  Prancūzijos užsienio reikalų ministerija savo pareiškime pakartojo raginimą atkurti konstitucinę tvarką Nigeryje ir paleisti demokratiškai išrinktą prezidentą. Šioje šalyje, kurioje gyvena apie 26 mln. gyventojų, demografinis augimas yra vienas didžiausių pasaulyje.

Perversmui Nigeryje vadovavęs generolas Abdourahamane Tchiani penktadienį per valstybinę televiziją paprašė paramos valdžios perėmimui. Jo pareiškimas per televiziją nuskambėjo praėjus dviem dienoms po to, kai kariškiai sulaikė demokratiškai išrinktą prezidentą Mohamedą Bazoumą ir sukėlė politinį chaosą, galintį pakenkti šalies kovai su džihadistais ir padidinti Rusijos įtaką Vakarų Afrikoje.

Europos Sąjunga penktadienį pagrasino nutraukti pagalbą Nigeriui, kur per karinį perversmą buvo nušalintas demokratiškai išrinktas prezidentas Mohamedas Bazoumas. „Bet koks konstitucinės tvarkos žlugimas turės pasekmių ES ir Nigerio bendradarbiavimui, įskaitant skubų visos biudžetinės paramos sustabdymą“, – sakoma 27 valstybių bloko pareiškime.

Naujasis Nigerio lyderis po karinio perversmo yra generolas Abdourahamane Tchiani, penktadienį pranešė valstybinė televizija. Prezidento sargybos viršininkas A. Tchiani paskirtas Nacionalinės krašto apsaugos tarybos – perversmą įvykdžiusios karinės chuntos – prezidentu, sakoma pranešime. Išrinktą šalies prezidentą Mohamedą Bazoumą perversmininkai laiko nuo trečiadienio ryto.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį perversmą Nigeryje, kur buvo nušalintas išrinktas prezidentas, pavadino pavojingu visam Sachelio regionui.  Po perversmo Nigeryje Vakarų valstybės stengiasi išlaikyti šį svarbų sąjungininką sukilimų apimtame regione. „Perversmas yra visiškai neteisėtas ir labai pavojingas Nigerio gyventojams, Nigeriui ir visam regionui“, – sakė E. Macronas.  Jis taip pat paragino paleisti Nigerio prezidentą Mohamedą Bazoumą.

Europos Sąjunga ketvirtadienį pareikalavo nedelsiant paleisti Nigerio prezidentą Mohamedą Bazoumą ir jo šeimos narius, sulaikytus karių. Nigerio kariškiai paskelbė nuvertę vyriausybę ir perėmę valdžią po to, kai trečiadienį šioje Vakarų Afrikos valstybėje prezidento sargybos nariai sulaikė M. Bazoumą.

Nigeryje kareiviai tvirtina nuvertę Nigerio vyriausybę po to, kai trečiadienį šioje Vakarų Afrikos valstybėje įvyko perversmas ir prezidento sargybos nariai sulaikė šalies vadovą Mohamedą Bazoumą. Nepatenkinti sargybos nariai užblokavo prieigą prie prezidento rezidencijos ir biurų sostinėje Niamėjuje, o po to, kai derybos nutrūko, atsisakė šalies vadovą paleisti, sakė šaltinis. Kariškiai teigė, kad šalyje nuo 22 val. iki 5 val. vietos (nuo vidurnakčio iki 7 val.

Nigerio centrinėje dalyje pirmadienį, užsidegus iš šiaudų ir medžio suręstai mokyklai, žuvo trys vaikai, o dar 11 buvo sužeisti, du iš jų – sunkiai, pranešė vietos pareigūnai. Gaisras kilo Zindero miesto mokyklos klasėje ir greitai išplito, pučiant sezoniniams harmatano vėjams, naujienų agentūrai AFP sakė regiono vyriausybės generalinis sekretorius Harou Mamane (Haru Mamanė). „Vaikai supanikavo ir bandė ištrūkti“, tačiau kai kurie liko įstrigę, sakė jis.

Trys Afrikos šalys – Alžyras, Nigerija ir Nigeris – ketvirtadienį pasirašė susitarimo memorandumą dėl milžiniško dujotiekio projekto, kuris Europai ateityje galbūt galėtų pasiūlyti alternatyvų rusiškoms dujoms, pranešė Alžyro valstybinė naujienų agentūra APS. Trans-Saharos dujotiekiu (TSGP) milijardai kubinių metrų dujų būtų tiekiami maždaug 4,128 tūkst. kilometrų atstumu iš Nigerijos Vakarų Afrikoje per Nigerį į Alžyrą Afrikos žemyno šiaurėje.

Pietvakarių Nigeryje šeši prancūzų turistai, jų vietos gidas ir vairuotojas sekmadienį buvo nužudyti motociklais atvažiavusių ginkluotų užpuolikų, pranešė pareigūnai. Manoma, kad tokia ataka prieš turistus yra pirmoji šiame buvusios Prancūzijos kolonijos regione, garsėjančiame paskutiniąja unikalia Vakarų Afrikos žirafų populiacija. „Yra aštuoni žuvusieji: du nigeriečiai – gidas ir vairuotojas, o kiti šeši yra prancūzai“, – naujienų agentūrai Tilaberio regiono gubernatorius.

Nigerio sostinėje praėjusią naktį šalia tarptautinio oro uosto sprogus kuro autocisternai žuvo 55 žmonės, pirmadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija. „Per sprogimą žuvo 55 ir buvo sužeisti dar 36 žmonės“, – sakė ministerijos atstovas spaudai naujienų agentūrai AFP. „Aukos sudegė“, – pridūrė jis. Liudininkai pasakojo, kad sprogimas driokstelėjo, kai žmonės susirinko prie ant geležinkelio bėgių apvirtusio benzinvežio pasisemti išsiliejusių degalų.

Nigerijos pasienyje su Nigeriu per smarkių liūčių sukeltą potvynį žuvo 49 ir dar kelios dešimtys dingo, žmonės neteko namų, antradienį pranešė pagalbos tarnybos. Po kelias valandas trukusių liūčių naktį iš sekmadienio į pirmadienį patvinus upei vanduo užliejo penkias gyvenvietes Džibijos rajone, nurodė Kacinos valstijos ekstremalių situacijų valdymo tarnybos vadovas Aminu Waziri (Aminas Vaziris). „Mes radome 49 lavonus, dar 20 žmonių ieškoma“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

 Pietvakarių Nigeryje per bendrą JAV ir Nigerio karių patruliavimą prie pasienio su Maliu žuvo trys JAV kariai ir vienas kitos šalies karys, ketvirtadienį patvirtino Pentagonas. Komentuodamas šį išpuolį, Nigerio prezidentas Issoufou Mahamadou (Isufu Mahamadu) ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalį atakavo „teroristų grupės“, kad esama daug aukų.

Nigerio sostinėje dėl pastarąsias dienas siaučiančių smarkių liūčių sugriuvus keliems namams žuvo mažiausiai devyni vaikai, trečiadienį pranešė pareigūnai. Tie vaikai žuvo per namų griūtis skirtinguose miesto rajonuose, informavo vietos valdžios generalinis sekretorius Zourkaleini Maiga (Zurkalenis Mega). Viena moteris vietos televizijai sakė, kad žuvo trys iš keturių jos vaikų. Pasak jos, jie slėpėsi nuo liūties prie kaimynų namo sienos.