nemuno aušra

Į nedarbo draudimo išmoką pretenduojantiems bedarbiams Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narys Karolis Neimantas siūlo numatyti naują reikalavimą – priklausyti Šaulių sąjungai. Tokį pasiūlymą įregistravęs parlamentaras mano, kad bedarbiai, siekiantys gauti paramą, turėtų jausti atsakomybę ir pareigą prieš valstybę – ne tik gauti paramą, bet ir teikti savo pagalbą šalies institucijoms ir Lietuvos kariuomenei.

Seime daugėja milijonierių. Jų dabar priskaičiuojama net 13. Turtingiausias tarp valstybės vadovų – praeities verslų skandale įklimpęs premjeras Gintautas Paluckas su 2 milijonais eurų. Milijonu mažiau turi prezidentas Gitanas Nausėda, o tarp jų įsiterpia Remigijus Žemaitaitis.  Didžiausius turtus susikrovė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis – 60 milijonų eurų, kurių apie pusę yra paskolinęs.

Liepos 17 dieną vykusiame Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) posėdyje komisija svarstė gautą „Redakcijos“ žurnalistų, atlikusių žurnalistinį tyrimą dėl „Nemuno Aušros“ politinės kampanijos finansavimo, raštišką kreipimąsi į VRK, rašoma VRK pranešime. Komisijos nariai aptarė tiek pavasarį pačios VRK atlikto tyrimo, tiek praėjusią savaitę „Redakcijos“ žurnalistų paskelbto žurnalistinio tyrimo metu išryškintus politinės partijos „Nemuno Aušra“  politinės kampanijos finansavimo aspektus.

Siekiant paskatinti bedarbius greičiau grįžti į darbo rinką, Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narys Karolis Neimantas siūlo įstatyme numatyti pareigą Užimtumo tarnybai asmens kompetenciją atitinkantį darbą siūlyti tik pirmuosius 6 mėnesius, o vėliau – teikti dar 2 pasiūlymus, kurie gali neatitikti kvalifikacijos. „Įstatyme numatytus tinkamo darbo apibrėžimo kriterijus siūlau pilnai taikyti pirmuosius 6 mėnesius, taip skatinant sparčiau ieškoti darbo, kuris atitiktų kompetenciją.

Žurnalistinio tyrimo autoriai paviešino informaciją, kad G. Paluckas praeityje pirko butą sostinėje iš „ofšorų“, kurių galai tęsiasi nuo verslo Kipre iki akcininkų Bahamuose, aštresnių žodžių nepagailėjo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Apie šį skandalą prakalbo ir „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Atskleidė detalių, ką praėjusią savaitę 5 valandas aptarė valdybos posėdyje.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė ragina Seimo narius pradėti diskusijas, ar ir priešiškų valstybių pilietybę turintys lietuviai gali dalyvauti politinių organizacijų veikloje.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį nusprendė kreiptis į atsakingas institucijas, siekiant papildomos informacijos dėl praėjusių metų Seimo rinkimų „Nemuno aušros“ kampanijos finansavimo. „Šio (žiniasklaidos platformos „Redakcija“ – BNS) prašymo šviesoje kreipiamės į Valstybinę mokesčių inspekciją ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), kad būtų patikrinti (...) tie aukotojai“, – kalbėjo komisijos pirmininkė Lina Petronienė.

Ketvirtadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) svarstys „Redakcijos“ kanalo žurnalistų kreipimąsi dėl jų tyrime atskleistų galimai neleistinų valdančiosios „Nemuno aušros“ finansavimo šaltinių. „Peržiūrėję „Redakcijos“ žurnalistų atliktą tyrimą matome, kad nemaža dalis jame publikuotų duomenų remiasi šį pavasarį VRK atlikto tyrimo medžiaga, kuri jau mums buvo žinoma.

Interneto žvaigždė „IShowSpeed“, turintis daugiau nei 40 milijonų sekėjų socialiniuose tinkluose, nusileido Lietuvoje ir kaitino Vilniuje esantį jaunimą. Po jo vizito kilo audra emocijų. Pasisakė ir politikas Remigijus Žemaitaitis. Liepos 15-osios vakarą „IShowSpeed“ nusileido Vilniaus oro uoste. Čia jį pasitiko ne tik gerbėjai, bet ir lietuvių interneto žvaigždė Paulius Mikolaitis-Paul de Miko. Kartu jie sėdo į autobusiuką ir išvyko į miesto centrą.

Valdančiosios koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad Seimas padarė klaidą paskutinę minutę įteisinęs gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą žemdirbiams – pasak jo, mažesni mokesčio tarifai turėtų būtų taikomi tik iš žemės ūkio gautoms pajamoms.  „Prisidirbo Seimas. Padžiazavo bandydamas apsaugoti stambiuosius, didžiausius ūkininkus, kurių yra beveik 760“, – trečiadienį Žinių radijui sakė R. Žemaitaitis.

Valdančiosios koalicijos partnerės „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad siūlymo uždrausti vienkartines elektronines cigaretes atsisakyta teisėsaugai teigiant, kad tokiu atveju išaugtų nelegali prekyba.   Pasak jo, dabar „aušriečiai“ ir grupė kitų frakcijų narių siūlo uždrausti skelbti pranešimus apie elektroninių cigarečių pardavimą mobiliosiose programėlėse ir socialiniuose tinkluose.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, jog nėra itin patenkintas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sprendimu pridėti po 10 taškų prie abiturientų valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų. Vis tik, politikas tikina užstojantis ministrę Ramintą Popovienę, sulaukusią nemažai kritikos dėl pastarųjų sprendimų. „Aš galiu pasakyti – nesu patenkintas tais balais.

Tęsiantis skandalui dėl premjero Gintauto Palucko verslo ryšių, valdančiosios koalicijos partneris, „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tikina publikuotuose žurnalistiniuose tyrimuose nematantis jokių probleminių aspektų dėl Vyriausybės vadovo veiklos. Politikas sako pats analizavęs socialdemokrato jam pateiktus dokumentus ir nieko įtartino nepastebėjęs. „Jeigu ten išaiškėtų kažkokio masto korupciniai dalykai – manau, tada pozicija būtų kitokia.

 Opoziciniams konservatoriams kritikuojant Teisingumo ministerijos siūlymą  valstybės atstovavimą tiek tarptautiniuose, tiek vietos teismų bylose sukoncentruoti savo rankose ministras Rimantas Mockus sako, kad tai būtų daug efektyviau ir naudingiau – valstybė galėtų kontroliuoti augančias bylinėjimosi išlaidas.  Tuo metu kelios ministerijos pateikia daug motyvų, kodėl nereikėtų keisti tvarkos.

Naujos kadencijos Seime dirba trylika politikų, kurių šeimos turtas viršija milijoną eurų, turtingiausias – „Nemuno aušros“ atstovas Dainoras Bradauskas, rodo antradienį paskelbtos Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) turto ir pajamų deklaracijos. Tuo metu „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tapo milijonieriumi. Buvęs VMI vadovas D. Bradauskas deklaravo pernai su žmona Aire turėjęs turto ir pajamų už 3,4 mln. eurų.

Turtingiausias šios kadencijos Seimo narys – „Nemuno aušros“ partijos narys Dainoras Bradauskas, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paskelbtos 2024 m. turto deklaracijos. „Aušrietis“ už praėjusius metus deklaravo kiek daugiau nei 3,4 mln. eurų turto. Didžiausią dalį jo sudaro parlamentaro laikomų akcijų vertė, kuri siekia 1,2 mln. eurų. D. Bradauskui priklauso nekilnojamasis turtas (NT), kurio vertė yra daugiau nei 1,5 mln. eurų (132 tūkst.

Viešojoje erdvėje dažnai aptarinėjama, kiek uždirba valstybės politikai, tačiau mažiau kalbama apie atlyginimus įmonėse, kurias jie patys valdo arba kuriose turi akcijų. Taigi, kokias darbo sąlygas politikai sukuria savo valdomose įmonėse? Šiuo metu vidutinis atlyginimas Lietuvoje siekia 2 326,3 euro prieš mokesčius arba 1 430,56 euro į rankas.

Buvusios kadencijos Seimui nepritarus automobilių techninės apžiūros sistemos liberalizavimui, šis klausimas vėl sugrįš į politikų darbotvarkę.  Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos seniūno pavaduotojas Tadas Sadauskis kartu su įvairioms frakcijoms atstovaujančių parlamentarų grupe įregistravo tai numatančias įstatymų pataisas.  Iniciatyvos autoriai deklaruoja siekį sukurti kokybiškesnę, konkurencingą ir vairuotojų poreikius atitinkančią automobilių techninės apžiūros sistemą.

Trečiadienį posėdžiavę Seimo etikos sargai nustatė, jog „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, apdraudęs savo automobilį KASKO draudimu, o sąskaitą už tai išrašęs savo žmonos darbovietei, netinkamai panaudojo parlamentinei veiklai skirtas lėšas. Šias išlaidas – maždaug 400 eurų – komisijos sprendimu, R. Žemaitaitis turės atlyginti. Už tokį sprendimą balsavo 8 komisijos nariai.  Tiesa, viena parlamentarė, „aušrietė“ Daiva Petkevičienė tokiai išvadai nepritarė.

Prasidėjus remontui Seimo viešbutyje, jiems skirto būsto netekę parlamentarai sunerimo – vykstant komitetų bei komisijų posėdžiams, prašo kanceliarijos suteikti alternatyvų apgyvendinimą sostinėje arba leisti nakvynės paslaugas apmokėti parlamentinėmis lėšomis.

Opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pakilo į pirmą politinių partinių reitingų lentelės vietą, antri rikiuojasi valdantieji socialdemokratai, rodo penktadienį paskelbta „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Birželį atliktos apklausos duomenimis, už TS-LKD balsuotų 11,7 proc. gyventojų, už socialdemokratus – 11,2 proc. gyventojų. Gegužę šie duomenys atitinkamai siekė 12,5 ir 13,5 procentus.

Pasibaigus pirmajai valstybinių brandos egzaminų (VBE) sesijai šios Vyriausybės kadencijoje, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė pripažįsta, kad klaidų nebuvo išvengta. Visgi, ministrė neketina ieškoti kaltų ar reikalauti, kad už įvykusius nesklandumus kas nors prisiimtų atsakomybę. „Mes matėme, kad taip buvo, bet nuo to niekas nepasikeitė. Čia yra svarbiausia.

Trečiadienį posėdžiavusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, jog „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbęs įrašą su klaidinančia informacija apie neva Ukrainos valstybinėmis lėšomis statomą slidinėjimo kurortą, pažeidė politiko elgesio normas. Toks sprendimas buvo priimtas bendru 10 posėdyje dalyvavusių komisijos narių sprendimu.

Keli tūkstančiai žmonių prie Seimo reikalavo Gintauto Palucko atsakyti, kas finansavo prieš dešimtmetį vystytą nesėkmingą žvejybos žemėlapių verslą bei kaip premjeras įsigijo butą sostinėje. Protestuotojams užkliuvo ir Gitanas Nausėda. Susirinkusiuosius įžeidė Frederiko Jansono žodžiai, kuriais buvo pasijuokta iš mitingo dalyvių reikalavimų.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Mitingo metu žmonės ne tik rinkosi prie Seimo, bet ir žygiavo nuo parlamento link Vyriausybės.

„Redakcijos“ kanalo kreipimąsi dėl žurnalistiniame tyrime atskleidžiamų galimai neleistinų valdančiosios „Nemuno aušros“ finansavimo šaltinių Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketina svarstyti kitą savaitę vyksiančiame posėdyje. „Peržiūrėję „Redakcijos“ žurnalistų atliktą tyrimą matome, kad nemaža dalis jame publikuotų duomenų remiasi šį pavasarį VRK atlikto tyrimo medžiaga, kuri jau mums buvo žinoma.

Antradienį įvykus protestui prieš valdančiąją koaliciją ir dėl verslo ryšių skandalo epicentre atsidūrusį premjerą Gintautą Palucką, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako – jeigu visuomenė kažką sureikšmina, vadinasi, yra dėl ko. Vis tik politikas pabrėžia, kad reikia sulaukti oficialių teisėsaugos institucijų vertinimų ministro pirmininko atžvilgiu. „Yra ką sureikšminti, kiekviena situacija yra reikšminga.

Trečiadienį posėdžiausianti Seimo Etikos ir procedūrų komisija pateiks dviejų tyrimų, susijusių su „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio elgesiu, išvadas. Ketinama apsispręsti, ar socialiniame tinkle paskelbęs įrašą apie Ukrainoje neva statomą slidinėjimo kurortą bei parlamentinėmis lėšomis apmokėjęs savo automobilio KASKO draudimą, R. Žemaitaitis nepažeidė politiko etikos elgesio normų.

Kilus visuomenės pasipiktinimui dėl premjero Gintauto Palucko verslo ryšių ir neatsakytų klausimų, antradienio pavakarę Vilniuje į protestą „Sureikšminkim“ prieš Vyriausybės vadovą ir visą valdančiąją daugumą susirinko keli tūkstančiai žmonių Protestuotojai dar prieš 18 valandą susirinko į Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų, po 19 valandos eisena Gedimino prospektu patraukė į Vinco Kudirkos aikštę, čia protestas iki 20 valandos tęsiamas priešais Vyriausybę.

Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, antradienį vyksta mitingas dėl premjero Gintauto Palucko buvusio ir esamo verslo, valdančiosios koalicijos veiksmų. Mitingą organizuoja Demokratijos forumas, studentas Robertas Koroliovas ir rudenį prieš valdančiąją koaliciją nukreiptą protestą rengęs Mantas Meškerys. „Premjeras turėjo aibę progų parodyti, kad jis yra nekaltas žmogus, prisiimti atsakomybę ir parodyti, kad jis yra stiprus lyderis, tačiau jis to nesugebėjo padaryti.

Kilus visuomenės pasipiktinimui dėl premjero Gintauto Palucko verslo ryšių ir neatsakytų klausimų, antradienio pavakarę Vilniuje prasideda protestas „Sureikšminkim“ prieš Vyriausybės vadovą ir visą valdančiąją daugumą. Protestuotojai dar prieš 18 valandą renkasi Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo rūmų, vėliau ketinama Gedimino prospektu žygiuoti į Vinco Kudirkos aikštę ir protestą tęsti priešais Vyriausybę.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, jog nei šalies vadovas, nes jis pats nedalyvaus antradienį rengiamame proteste prieš Vyriausybės vadovą G. Palucką. Nors protestuotojai tikisi, jog antradienį vykstančios akcijos metu prezidentas atsiprašys už kai kuriuos sprendimus, F. Jansonas tikina nesuprantantis, už ką G. Nausėda turėtų atsiprašinėti. „Prezidentas proteste prieš premjerą nedalyvaus“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė prezidento patarėjas.

Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje, antradienį rengiamas mitingas dėl premjero Gintauto Palucko buvusio ir esamo verslo, valdančiosios koalicijos veiksmų. Po jo protesto dalyviai eis iki Vinco Kudirkos aikštės, kur įsikūrusi Vyriausybė. „Šios koalicijos valdymo pusmetis pasižymėjo puolimais prieš žiniasklaidos nepriklausomybę, korupcijos ir nesąžiningumo teisinimu, nacionalinio saugumo menkinimu“, – teigiama socialiniuose tinkluose išplatintame kvietime į protesto akciją.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis atkreipia dėmesį, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šiuo metu neturi galimybių nagrinėti, kas remia įvairias politines jėgas.

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) neturi reikiamų įgaliojimų užtikrinti finansavimo skaidrumą, anot jo, šį klausimą galėtų nagrinėti Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) arba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). „Tai tikrai sistemos bėda, sisteminė bėda, nes Vyriausybėje kažkada diskutavome su STT, FNTT, ta pačia VRK dėl to, kas turėtų užtikrinti finansavimo skaidrumą.

Antradienį prie parlamento rengiant protestą prieš valdančiąją koaliciją ir žurnalistinių tyrimų centre atsidūrusį premjerą Gintautą Palucką, kaip ir Vyriausybės vadovas, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis su aktyvistais taip pat nesusitiks. „Seimo pirmininkas rytoj pikete nedalyvaus“, – pirmadienį Eltai nurodė S. Skvernelio patarėja komunikacijai Ramunė Muzikevičiūtė-Narmontienė. Kaip jau buvo skelbta, G. Paluckas pirmadienį žurnalistams teigė, jog su mitinguotojais susitikti neketina.

Tarp „Nemuno aušros“ finansuotojų per pernykščius Seimo rinkimus buvo Rusijos oligarchų patikėtinis, dosnūs buvo ir su parlamentaru Robertu Puchovičiumi susiję asmenys, teigiama pirmadienį paskelbtame „Redakcijos“ atliktame tyrime. Pasak jo, partijos finansavimo ataskaitos ir kiti dokumentai rodo, jog vienas iš „aušriečių“ narių, steigėjų ir finansinių rėmėjų buvo Rusijoje didelę dalį gyvenimo praleidęs, šios šalies pilietybę turintis bei su dviem rusų milijardieriais susijęs Alvydas Brusokas.

Seime iš naujo užgimė idėja atrišti rankas servisų atstovams. Jeigu nauja tvarka įsigaliotų, techninę apžiūrą vairuotojams būtų leista atlikti ne tik techninių apžiūrų centruose, bet ir sertifikuotuose servisuose. Transporto veiklos pagrindų įstatymo pataisas pasiūlė „Nemuno aušros“ atstovai, taip pat ir liberalai. Tokią idėją parėmė ir dalis kitų politikų, įskaitant socialdemokratų atstovus.

Pagal naujausius partijų reitingus, nors premjero Gintauto Palucko paskolos skandalas dar nebuvo pilnai atskleistas tyrimo metu birželio pradžioje, socialdemokratų partijos reitingai jau smuko. Eksperto nuomone, tam tikros partijos yra degraduojančios ir susiduria su reputacijos problemomis dėl neskaidrių sprendimų. Tuo metu Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis išlaiko solidų politinį įvaizdį.

Prieš kelias dienas socialiniuose tinkluose ėmė plisti užfiksuotas vaizdo įrašas, kaip laiką pasibaigus Seimo pavasario sesijai pajūryje leidžia politikas Remigijus Žemaitaitis. Į tokio dėmesio sulaukusią naujieną sureagavo ir pats partijos „Nemuno aušra“ lyderis. Naujienų portalas tv3.lt primena, kad pasibaigus posėdžiams, kai kurie Seimo nariai pasinaudojo proga „ištrūkti“ iš miesto ir pasidžiaugti saule.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neabejoja, kad socialdemokratai rudens sesijos metu ir vėl sugrįš prie kritikos susilaukusių Baudžiamojo kodekso (BK) įstatymo pataisų, palankių „čekiukų“  byloje įsivėlusiems politikams. Pasak jos, atidėti projekto svarstymą buvo nuspręsta tik dėl to, jog projektas turėjo nemažai teisinių ydų. „Manau, kad planas tikrai yra svarstyti prasidėjus rudens sesijai – tai yra rugsėjo mėnesiui.

Valdančiajai koalicijai priklausanti Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ įtvirtina pozicijas kaip antra populiariausia partija, lyderiais toliau išlieka socialdemokratai, rodo naujausia „Lietuvos ryto“ užsakymu „Vilmorus“ atlikta penktadienį paskelbta apklausa. Jos duomenimis, birželį už demokratus būtų balsavę 10,5 proc. apklaustųjų, gegužę tokių buvo 11,6 proc., tuomet ši partija iš ketvirtos vietos jau buvo pakilusi į antrą. „Faktiškai nepasikeitė eiliškumas.

Mažėjant pasitikėjimui premjeru Gintautu Palucku, jo reitingas menkiausias nuo Ministrų kabineto darbo pradžios, socialdemokratų lyderį daugiau žmonių vertina neigiamai negu teigiamai, rodo penktadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa. Jos duomenimis, birželį G. Palucką palankiai vertino 34,4 proc., nepalankiai – 38,7 proc. respondentų.

Pirmadienį Seime finišavo pavasario sesiją, politikams nepagailėjusi įtampos. Pasibaigus posėdžiams kai kurie Seimo nariai pasinaudojo proga „ištrūkti“ iš miesto ir pasidžiaugti saule. Tarp jų – ir partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Plinta vaizdo įrašas Socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašas, kuriame politikas užfiksuotas pajūryje – nešinas kibiru, kuriame matomas šampano butelis ir kelios taurės.

Kaip ir pernai, didžiausią paramą iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies už 2024 m. gaus Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Skiriant 1,2 proc. GPM už 2024 m. mokestinį laikotarpį, šiuo metu opozicijoje dirbanti partija sulaukė daugiausiai – per 15,3 tūkst. – rėmėjų. Konservatoriai iš viso gaus kiek daugiau nei 939 tūkst. eurų paramos. Tuo metu į Seimą neperrinktą Laisvės partiją parėmė maždaug 5,4 tūkst.

Pastarosiomis savaitėmis kilus visuomenės pasipiktinimui dėl premjero Gintauto Palucko verslo ryšių ir neatsakytų klausimų, antradienį prie Seimo rengiamas protestas prieš Vyriausybės vadovą ir visą valdančiąją daugumą. Tiesa, politine organizacija save pristatantys renginio iniciatoriai „Demokratijos Forumas“ ragina protestuoti ne tik prieš į skandalus įsivėlusį premjerą. Anot jų, renginio tikslas – išreikšti nepasitenkinimą valdžios vykdoma politika.

Opozicijos bandymas inicijuoti tyrimą dėl daugiau nei prieš dešimtmetį premjero Gintauto Palucko vystyto verslo ir jo ryšių baigėsi neprasidėjęs – dauguma komisijos narių nepritarė komisijos darbotvarkei. Už darbotvarkę, kurioje buvo klausimas „Komisijos apsisprendimas dėl papildomos informacijos gavimo pagal tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ ir „Laisvės TV“ atliekamą tyrimą“, balsavo trys komisijos nariai, šeši buvo prieš.

Šeši iš dešimties lietuvių pritaria, kad nėštumo nutraukimo paslauga moterims būtų visiškai arba iš dalies finansuojama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa. Gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, 30,2 proc. respondentų mano, kad abortai turėtų būti finansuojami visais atvejais, 32,4 proc. – tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, pastojus po išprievartavimo arba esant medicininėms indikacijoms.

Seime aistras kelia premjero praeities šešėliai – paskolos, susijusios su Gintauto Palucko verslu, plėtotu prieš daugiau nei dešimtmetį. Po paskelbto „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimo, konservatoriai beda pirštu į porą šimtų tūkstančių negrąžintų eurų, kuriuos praeityje iššvaistė nesėkmingas G. Palucko žvejybos žemėlapių verslas. Neaišku, kas investavo į premjero buvusį verslą.

Lietuvoje įsigalėjo sveikintina politika, kai akcizai planuojami trims metams. Tai suteikia prognozuojamumo verslui, kainų vartotojams nuoseklumą bei aiškią žalingų produktų politiką. Taip pat ir daug aistrų paskutiniu metu keliančiu elektroninių cigarečių klausimu. Elektroninių cigarečių akcizas turėtų būti didinamas gan sparčiai. Seimui pritarta dėl 2026 m. 1,56 euro už 1 ml akcizo tarifo, 2027 metams – 3,91 euro už 1 ml akcizo tarifui.