Nemuno aušra

Naujausia visuomenės apklausa rodo, kad rudenį smuko gyventojų pasitikėjimas dviem politikais, jų tarpe Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, taip pat nepatikimųjų gretose atsidūrė ir partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Kas lemia gyventojų pasitikėjimą politikais, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadove Rasa Ališauskiene.

Atlikusi aplinkybių patikslinimą, policija nepradės ikiteisminio tyrimo dėl buvusio kultūros ministro Ignoto Adomavičiaus su neįvardytais asmenimis iš įstaigos darbuotojų kompiuterių galimai surinktų duomenų. „Dėl jūsų minimo atvejo nenustatytos aplinkybės, leidžiančios pagrįstai matyti, kad padaryta nusikalstama veika, (...) todėl ikiteisminis tyrimas nepradėtinas“, – BNS šią savaitę teigė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

Socialdemokratams jau mėnesį ieškant naujojo Kultūros ministerijos vadovo, Gintauto Palucko Vyriausybėje šias pareigas ėjęs Šarūnas Birutis sako – tai nebegali tęstis. Pasak parlamentaro, kultūros sektorius nėra nė kiek mažiau svarbus, nei kitos sritys. Todėl Seimo narys kritikuoja partijos vadovybę, kuri delsia rasti tinkamą žmogų vadovauti Kultūros ministerijai. „Dabar yra blogai. Aš, galbūt, skirtingai nuo savo partiečių turiu kitą nuomonę.

Visus metus keičiantis ministrams ir vyriausybėms dėl ministrų portfelių dažnai sprendžia ir net juos dalinasi ne tiek valdančioji dauguma, kiek prezidentas Gitanas Nausėda ir jo patarėjų komanda. Apie tai, kiek ši padėtis normali ir kodėl socialdemokratai stokoja politinio stuburo, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanu Mindaugu Jurkynu.

„Nemuno aušros“ anksčiau į aplinkos ministro postą siūlyta Renata Saulytė įsidarbino Aplinkos ministerijai pavaldžioje Statybos sektoriaus vystymo agentūroje (SSVA).  Konkurse penkis konkurentus nurungusi R. Saulytė nuo pirmadienio dirbs agentūros Administravimo ir finansų padalinio vadove, penktadienį pranešė SSVA.

Protestuojantiems kultūrininkams kritikuojant valdančiųjų socialdemokratų sprendimą pirmiau formuoti politinę Kultūros ministerijos komandą, o ne surasti ministrą, premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas sako, jog pastaroji situacija yra specifinė. Todėl, pasak jo, sprendimai taip pat yra netradiciniai. „Situacija yra ganėtinai specifinė, dėl to ir sprendimai yra specifiniai.

Socialdemokratų lyderiui Mindaugui Sinkevičiui teigiant, kad tęsiantis kultūros ministro paieškoms šios ministerijos vadovybę turėtų papildyti trys viceministrai, protestuojantys kultūrininkai sako nesuprantantys tokio sprendimo. Pasak jų, pirmiausia turi būti paskirtas kultūros ministras, o tik po to formuojama jo politinio pasitikėjimo komanda. „Manome, kad komandos formavimas iš apačios, o ne iš viršaus, yra visiška nesąmonė.

Sulaukusi kelių partijos skyrių palaikymo, parlamentarė Lina Šukytė-Korsakė svarsto kandidatuoti kitą savaitgalį vyksiančiuose „Nemuno aušros“ pirmininko rinkimuose.  „Dar turiu laiko pagalvoti. Kiek žinau, iškėlė ne tik Klaipėdos skyrius, bet ir Klaipėdos rajonas. Žmonės turi pasitikėjimą, rinkimai turi būti demokratiški. Turbūt dalyvausiu“, – Eltai teigė L. Šukytė-Korsakė.  „Vakar turėjau susitikimą su vadovybe, turbūt neatsisakysiu“, – akcentavo ji.

Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkui, socialdemokratui Laurynui Šedvydžiui žadant registruoti įstatymo projektą dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės, valdančiosios koalicijos partneriai šios iniciatyvos nežada palaikyti. Savo ruožtu Seimo vicepirmininkė Orinta Leiputė ragina partnerystės klausimą spręsti nedelsiant, tačiau pripažįsta, kad paramos šiuo klausimu gali pritrūkti ne tik valdančiosios daugumos, bet ir pačių socialdemokratų gretose.

Prie kultūros ministro klausimo socialdemokratai veikiausiai grįš tik po to, kai bus patvirtintas ateinančių metų valstybės biudžetas, sako liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Taip, pasak jos, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovai siekia išsaugoti koalicijos partnerių „Nemuno aušros“ balsus.  „Tai, matyt, yra žaidimas su laiku ir su kultūros bendruomenės ryžtu, manant, kad (jiems – ELTA) nusibos protestuoti ir pasimirš.

Ingos Ruginienės Vyriausybei daugiau nei mėnesį veikiant be kultūros ministro, į šį postą yra svarstomi du kandidatai, sako Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Mindaugas Sinkevičius. Politiko teigimu viena iš kandidatų – dar vasarą prezidento į šias pareigas paskirta, tačiau prisiekti taip ir nespėjusi Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė. Tuo metu kas yra antrasis svarstomas kandidatas, M. Sinkevičius sako nežinantis ir pats.

Nors spalio pradžioje Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) nutarė iš „aušriečių“ perimti Kultūros ministeriją, koalicijoje nėra sutarimo, kas iš tikrųjų bus atsakingas už šį Vyriausybės kabineto portfelį. „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui kartojant, jog ministerija priklauso jo vadovaujamai partijai ir socialdemokratams, pastarieji kartoja, kad kultūros ministro vis tiek ieškos LSDP.

Savaitės pradžioje kultūros bendruomenėms atstovams raštu kreipusis į premjerę Ingą Ruginienę ir prašant susitikti, Vyriausybės vadovės patarėjas Tadas Vinokuras sako, jog į kvietimą bus atsiliepta. Pasak jo, šiuo metu derinamas būsimo susitikimo formatas.  „Šiandien kaip niekad svarbu stiprinti dialogą tarp Vyriausybės ir kultūros bendruomenės, ieškoti bendrų sprendimų ir sąlyčio taškų. Į kultūrininkų kvietimą žiūrime labai pozityviai ir iš karto reaguojame“, – Eltai sakė T. Vinokuras.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Mindaugas Sinkevičius. sako, kad kandidato į krašto apsaugos ministrus paieškos vyksta atsakingai, o Roberto Kauno pavardė – tik viena iš kelių rimtai svarstomų. Jis tikina nejaučiantis prezidento spaudimo, tačiau pripažįsta – politinė dinamika jautri, o Kultūros ministerijos istorija parodė, kaip greitai gali kilti krizės.

Lietuvoje sprendžiant hibridinę grėsmę dėl į šalį įskrendančių kontrabandinių balionų iš Baltarusijos, socialiniuose tinkluose išplito trumpas vaizdo klipas iš gyventojų susitikimo su „Nemuno aušros“ lyderiu Remigijumi Žemaitaičiu. Jame žemaitiškai prabilęs Seimo narys teigė, kad „Lietuva yra Baltarusija“, o tai sukėlė nemažą gyventojų pasipiktinimą dėl galimai skleidžiamo litvinizmo. Tuo metu pats Seimo narys tikino, kad vaizdo įrašas buvo iškirptas iš 3 valandų pokalbio.

Iš kultūros ministro pareigų pasitraukęs „aušrietis“ Ignotas Adomavičius nuo pirmadienio pradės dirbti „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio patarėju Seime.  Pasak R. Žemaitaičio, naujasis patarėjas dirbs su kultūros srities klausimais. „Kaip ir dirbo prieš tai, taip ir pareina dirbti atgal“, – Eltai teigė R. Žemaitaitis.  „Pagrinde ir bus atsakingas už visą kultūros sektorių.

Didesnės galios automobiliai lietuviams nėra būtinybė. Dėl to už juos turėtų būti mokamas papildomas mokestis, kurio dydis priklausytų nuo pačios automobilių galios ir jų vertės. Tuo yra įsitikinęs Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narys Karolis Neimantas. Jis oficialiai registravo Motorinių transporto priemonių prabangos mokesčio įstatymo projektą. Seimui jį priėmus, tūkstančiams gyventojų už automobilius tektų mokėti papildomai.

Kultūros bendruomenei toliau reiškiant pasipiktinimą dėl „aušriečiams“ deleguotos Kultūros ministerijos, ketvirtadienį Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) studentai organizuoja akciją „Dainuojantis protestas. Jaunimas už kultūrą“. Jos metu sostinėje, Vinco Kudirkos aikštėje prie Vyriausybės rūmų, skambės gyvai atliekamos lietuviškos dainos. „Vinco Kudirkos aikštėje mes visi uždainuosime.

Vilniaus apygardos teismas nukėlė nuosprendžio paskelbimą parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio baudžiamojoje byloje, kurioje jis teisiamas dėl galimai antisemitinių pasisakymų.  Anksčiau planuota, kad teismas nuosprendį byloje paskelbs šią savaitę, spalio 31 d. Tačiau, kaip Eltai sakė Vilniaus apygardos teismo atstovė spaudai Lina Nemeikaitė, nuosprendžio paskelbimas perkeltas į gruodžio mėnesį. „Nuosprendžio paskelbimas byloje perkeltas į gruodžio 4 dieną“, – teigė L. Nemeikaitė.

Šią savaitę posėdžiauti planuojanti socialdemokratų vadovybė nediskutuos dėl galimų kandidatų į kultūros ministrus, sako premjerės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Dobrovolskas. „Valdyboje bus kalbama apie krašto apsaugos ministro kandidatūrą. Kultūros ministro kandidatūra, ko gero, dar ne šios savaitės klausimas“, – žurnalistams Vyriausybėje teigė I. Dobrovolskas, akcentuodamas, kad tiek į kultūros, tiek į krašto apsaugos ministrus I. Ruginienė turi po keletą kandidatų.

„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis sako, kad Kultūros ministerijos kontrolę vykdys visa valdančioji koalicija, o į ministro postą yra du kandidatai. „(Ministerijos kontrolę – BNS) vykdys visa Vyriausybė, visa koalicija.

 „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad kontrabandinių balionų keliama grėsmė kilo dėl diplomatinių santykių su Baltarusija nebuvimo, silpnos infrastruktūros apsaugos. „Mes neturime užsienio politikos ir pas mus diplomatinių santykių praktiškai nėra su Baltarusija žemesnėje grandyje, su kuria būtų galima kalbėti, šnekėtis, tai yra vienas niuansas.

Jau daugiau nei mėnesį protestuojantys kultūros bendruomenės atstovai raštu kreipėsi į premjerė Ingą Ruginienę, prašydami skubaus susitikimo, tačiau ministrė pirmininkė į šį prašymą kol kas nesureagavo, sako Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė Gintarė Masteikaitė. „Kol kas mes jo (atsakymo – ELTA) negavome ir toliau laukiame žinių“, – trečiadienį LRT radijui sakė Lietuvos šokio informacijos centro vadovė G. Masteikaitė.

Per trumpą laiką – svaiginanti politinė karjera. Socialdemokratai kaip galimą kandidatą į krašto apsaugos ministrus siūlo dabartinį susisiekimo ministrą Jurą Taminską. Tiesa, J. Taminskas ne tik politikos naujokas, prieš tapdamas susisiekimo ministru dirbo tik patarėju Seime ir kitose įstaigose. Apžvalgininkai kelia klausimą, kodėl socdemai į vieną svarbiausių ministerijų kelia silpno ir nepatyrusio politiko kandidatūrą. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Premjerė Inga Ruginienė sako, kad kandidato į vis dar laisvą kultūros ministro postą ieškos iš šios srities profesinės bendruomenės. Vyriausybės vadovė pabrėžia, kad naujasis ministerijos vadovas turės būti nepriklausomas. „Norėčiau, kad tas žmogus turėtų ryšį su kultūrininkais. Girdžiu lūkestį ir atsiliepimus ir ties tuo tikslu susikoncentravau, savo pažadus aš vykdau. Jeigu būtų tiesiog partietis iš kurios nors partijos, tai būtų penkių minučių reikalas. Noriu rasti žmogų profesionalą.

Spalio mėnesį bibliotekoje Telšiuose vykusį „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio susitikimą su gyventojais paženklino netikėtas jaunimo pasirodymas – kelių jaunuolių grupė surengė tylų piketą, išreiškiant nepasitenkinimą politiko veikla ir viešais pasisakymais.  „Telšių Žinios“ socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo įrašu, kuriame matyti, kas įvyko, kai R. Žemaitaitis bibliotekoje susitiko su gyventojais.

Lietuvos oro erdvę skrodžiant oro balionams iš Baltarusios teritorijos, Lietuvos atsakas vis dar toks pat neveiksmingas, kaip ir tada, kai ši problema iškilo dar Ingridos Šimonytės vyriausybės laikais. Kodėl ši problema vis neišsprendžiama? Apie mūsų saugumo politiką ir chaosą krašto apsaugos sistemoje TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ lyderiu Sauliumi Skverneliu.  Virš Lietuvos skraido balionai iš Baltarusijos, oro uosto veikla trikdoma.

Valstybės įmonei Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) ieškoma naujo vadovo – Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pirmadienį paskelbė bendrovės vadovo konkursą, paraiškų jam laukiama iki lapkričio 6 dienos. „Iš būsimo direktoriaus tikimasi lyderystės, veiklos valdymo, komunikacijos, organizuotumo ir analizės kompetencijų, orientacijos į rezultatus“, – pranešime teigė ŽŪM.

Viešojoje erdvėje paplitusi informacija, kad vadovauti krašto apsaugos ministerijai (KAM) socialdemokratai svarsto deleguoti dabartinį susisiekimo ministrą Jurą Taminską, sulaukė aršios kritikos. Ekspertai pastebi, kad dabartinis susisiekimo ministras paprasčiausiai neturi patirties vadovauti KAM, o prabangos mokytis vadovauti tokiai ministerijai, jau pradėjus eiti pareigas, šiuo metu valstybė neturi.

Dar visai neseniai visa Lietuva aidėjo nuo naujienų apie tai, kad atsistatydino kultūros ministras Ignotas Adomavičius, o šiuo metu Lietuvoje netyla kalbos apie tarp premjerės Ingos Ruginienės ir krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės kilusius nesutarimus, pasibaigusius ministrės atstatydinimu. „Turime savotišką vėžį. Klausimas, ar mes jį išoperuosime, ar būsime pasmerkti“, – naujienų portalui tv3.lt sakė buvęs Seimo pirmininkas, televizijos laidų prodiuseris Arūnas Valinskas.

Prabėgo beveik mėnuo, kai Kultūros ministerija neturi nuolatinio vadovo. Nors socialdemokratai pasiskelbė perimantys šią ministeriją, Remigijaus Žemaitaičio aušriečiai aiškina, kad dabar visa koalicija ieško bendro kandidato į kultūros ministrus. Tuo metu premjerė Inga Ruginienė iki šiol negali pasakyti, kas vadovaus tiek Kultūros, tiek Krašto apsaugos ministerijoms, sako, kad dabar yra didesnių problemų šalyje. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Premjerės Ingos Ruginienės Vyriausybei tęsiant darbus be kultūros ir krašto apsaugos ministrų, antradienį į posėdį renkasi valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) valdyba ir prezidiumas.  Pasak LSDP atstovo Andriaus Grumado, posėdžių metu bus aptarti galimi kandidatai į Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vadovus bei pastarųjų dienų aktualijos. „Antradienį į nuotolinius posėdžius renkasi valdančiosios LSDP valdyba ir prezidiumas.

Po penktosios Kultūros asamblėjos jos iniciatyvinės grupės narė Gintarė Masteikaitė sako, jog kultūrininkai spaus valdančiuosius sparčiau ieškoti ministerijos vadovo. „Reikalauti iš valdančiųjų kuo greičiau suformuoti politinę komandą Kultūros ministerijoje, nes šiuo metu ministerija – neveiksni ir nesprendžia kultūros bendruomenės klausimų. Ir šitas dalykas turi būti išspręstas kuo greičiau, mes matom didelius pavojus“, – BNS tikino Lietuvos šokio informacijos centro vadovė.

Iš krašto apsaugos ministrės pareigų pasitraukus Dovilei Šakalienei, į jos vietą socialdemokratai svarsto deleguoti Susisiekimo ministerijai vadovaujantį Jurą Taminską, remdamasis šaltiniais praneša portalas „Lrytas“. Portalo šaltinių teigimu, į krašto apsaugos ministrus pretenduoti norėtų ir socialdemokratas Robertas Kaunas, tačiau partiečiai neva abejoja jo patirtimi ir autoritetu šioje srityje.

Per mėnesį vadovavimo Vyriausybei premjerė Inga Ruginienė neteko dviejų ministrų. Kultūros ministro I. Ruginienė ieško jau trečią savaitę, sprendžia galvosūkį ir dėl krašto apsaugos ministro. Kai kurie apžvalgininkai tikina, kad I. Ruginienės Vyriausybė chaose gyvena nuo pirmųjų darbo dienų, todėl abejoja, ar politikos naujokė sugebės valstybės vairą išlaikyti visus likusius trejus metus. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Kas galėtų tapti naujuoju krašto apsaugos ministru vietoj atleistos Dovilės Šakalienės? Viešumoje girdisi 3 pavardės – du viceministrai Karolis Aleksa ir Tomas Godliauskas, NSGK pirmininkas Rimantas Sinkevičius. Komunikacijos specialistas Linas Kontrimas prakalbo, kad aplink socialdemokratus yra moterų, kurios norėtų.

Vyriausybei siūlant nekoreguoti ankstesnės valdžios sudaryto tabako ir alkoholio akcizų didinimo plano, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas sako, jog dėl šių akcizų spartesnio didinimo dar bus tariamasi, kad būtų atliepti koalicijos partnerių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lūkesčiai.

Seimo vicepirmininkė Rasa Budbergytė sako, kad pirmadienį posėdžiavusi koalicinė taryba neaptarinėjo potencialių kandidatų į kultūros bei krašto apsaugos ministrus. „Buvo labai ribotas koalicinės tarybos laikas, kalbėjome ir apie įvykusį komisijos posėdį dėl (meteorologinių oro – ELTA) balionų, ir apie biudžetą. Žinokite, tikrai pritrūkome laiko. Be to, nebuvo ir tokios aktyvios sudėties koalicijos, kuriems yra aktualus šitas klausimas.

 Prie Vyriausybės rūmų, Vinco Kudirkos aikštėje, pirmadienį ryte surengta akcija „Mes esame kultūra: peticijos vardų skaitymas“. Jos metu buvo perskaityti visų peticiją prieš Kultūros ministerijos perleidimą „aušriečiams“ pasirašiusiųjų vardai. Akciją inicijavo režisierius Aleksandras Špilevojus, o prie jos prisijungė daugiau nei šimtas žmonių.

Dėl „Nemuno aušrai“ perleistos Kultūros ministerijos protestuojantys menininkai nežada pavargti ir tęs protestus tiek, kiek reikės, sako teatro režisierius Aleksandras Špilevojus. Taip jis kalbėjo pirmadienį prie Vyriausybės vykstant akcijai „Mes esame kultūra“ – Vinco Kudirkos aikštėje skaitomi kultūrininkų platintą peticiją pasirašiusių žmonių vardai.

Menininkų bendruomenei toliau piktinantis dėl „Nemuno aušrai“ atiduotos Kultūros ministerijos, pirmadienio rytą prie Vyriausybės bus skaitomi anksčiau kultūrininkų platintą peticiją pasirašiusiųjų vardai. „Prie Vyriausybės, Vinco Kudirkos aikštėje bus skaitomi Lietuvos kultūros bendruomenės peticiją prieš Kultūros ministerijos politinį išmainymą pasirašiusiųjų vardai“, – skelbė Kultūros asamblėjos atstovai.  Iš viso peticiją pasirašė per 81 tūkst. piliečių.

Protesto mėnesį inicijavusi meno atstovų bendruomenė pirmadienį renkasi į 5-ąją Kultūros asamblėją. Reikalaujantys atriboti „Nemuno aušrą“ nuo Kultūros ministerijos aktyvistai pirmadienio vakarą žada aptarti praėjusią savaitę pradėto protesto mėnesio veiksmus, įsitraukimo galimybes, atsakys į bendruomenės klausimus. „Sukanka mėnuo, kai Lietuvos kultūros bendruomenė sužinojo, kad socialdemokratai sulaužė prieš rinkimus duotą pažadą rūpintis kultūros sektoriumi.

Rugsėjį atlikta apklausa rodo, kad daugėja neigiamai padėtį šalyje vertinančių gyventojų. Remiantis rezultatais, per mėnesį jų skaičius išaugo 4 procentiniais punktais. Apklausa parodė, kad 29 proc. šalies gyventojų galvoja, jog reikalai valstybėje pastaruoju metu krypsta gerąja kryptimi, 69 proc. mano atvirkščiai.  Pernai rugsėjį situacija buvo panaši – 29 proc. manė, kad situacija gerėjo, 63 proc. nurodė, kad blogėjo.

Po protestais ir vidiniais nesutarimais pažymėtos valdančiosios daugumos bei Ministrų kabineto darbo pradžios, per mėnesį 10 procentinių punktų krito palankus „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio vertinimas, rodo naujausia Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Taip pat mažėja gyventojų palankumas šalies vadovui Gitanui Nausėdai bei šią savaitę iš posto atleistai krašto apsaugos ministrei Dovilei Šakalienei.

Dar visai neseniai visa Lietuva aidėjo nuo naujienų apie tai, kad atsistatydino kultūros ministras Ignotas Adomavičius, o šiuo metu Lietuvoje netyla kalbos apie tarp premjerės Ingos Ruginienės ir krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės kilusius nesutarimus, pasibaigusius ministrės atstatydinimu. „Turime savotišką vėžį. Klausimas, ar mes jį išoperuosime, ar būsime pasmerkti“, – naujienų portalui tv3.lt sakė buvęs Seimo pirmininkas, televizijos laidų prodiuseris Arūnas Valinskas.

Auganti įtampa tarp prezidento ir valdančiųjų kelia klausimą, kas taps nauju krašto apsaugos ministru. Ar šį svarbų postą užims viceministrai, ar sprendimą nulems užkulisiniai politiniai žaidimai? Apie tai, kas galėtų tapti naujuoju krašto apsaugos ministru – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja komunikacijos specialistas Linas Kontrimas ir politologas Ignas Kalpokas.

Dovilė Šakalienė atstatydino iš krašto apsaugos ministrės pareigų. Tokį sprendimą premjerė pateikė šalies prezidentui, o Gitanas Nausėda jos nuomonės nepakeitė. Tą sužinojusi, atsistatydinimo pareiškimą išsiuntė ir pati D. Šakalienė. Abi Vyriausybės moterys dar spėjo viešai viena kitą pakritikuoti. Premjerė sako, kad D. Šakalienė melavo, nebendradarbiavo, blogai elgėsi su ministerijos žmonėmis. D. Šakalienė atkerta, kad ginant gynybos biudžetą visos priemonės pateisinamos.

Tai, jog socialdemokratai dar nepateikė kandidato į kultūros ministrus, rodo, jog ši ministerija tebėra „Nemuno aušros“ politinėje įtakoje, sako Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.

Vasarą suformavus naująją koaliciją, valdantieji sugrįžo prie svarstymų apie tai, jog valstybei reikėtų išpirkti privačių investuotojų valdomas „Ignitis grupės“ akcijas ir taip šios bendrovės valdymą visiškai perimti į valstybės rankas. Kaip rodo naujausia Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta visuomenės apklausa, šiai valdančiosios „Nemuno aušros“ rinkimų programos nuostatai pritaria daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų.