neelie kroes

Mobiliųjų telefonų naudotojai už tokias pačias paslaugas įvairiose Europos Sąjungos šalyse moka labai skirtingai. Didžiausias yra skambučių šalies viduje kainų skirtumas – 774 proc. tarp Lietuvos, kurioje šie skambučiai pigiausi, ir Nyderlandų, kur jie brangiausi. Šių kainų skirtumų negalima paaiškinti kokybės, teikiant paslaugą susidarančių sąnaudų ar šalių vartotojų perkamosios galios skirtumais.

Šiandien Europos Komisijos (EK) paskelbtos skaitmeninės darbotvarkės rezultatų suvestinės duomenimis, europiečiai gali naudotis baziniais skaitmeniniais tinklais ir paslaugomis, tačiau dėl Europos ryšių ir platesnių skaitmeninių rinkų problemų neturi galimybių naudotis svarbiausiais turimais ir būsimais skaitmeninės revoliucijos laimėjimais.

Europos Komisija pradeda suderinto viešojo investavimo į mikroelektroniką ir nanoelektroniką (pavyzdžiui, puslaidininkius ir kompiuterinius lustus) kampaniją, skirtą Europos pažangios gamybos bazei plėsti. Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Neelie Kroes sakė: „Kitos šalys aktyviai investuoja į kompiuterinius lustus, tad ir Europai negalima atsilikti. Turime sustiprinti turimus pranašumus ir įgyti naujų.

Europos Komisija pranešė ketinanti per 7 artimiausius metus į naujų mikroelektronikos pramonės gamyklų statybą ES šalyse investuoti 5 milijardus eurų. Dar 5 milijardus investicijų planuojama prittraukti iš privataus sektoriaus: EK siekia 2 kartus padidinti europietiškos puslaidininkių produkcijos apimtis. „Aš noriu padvigubinti mūsų (ES - red.) dalį pasaulinėje puslaidininkių gaminių rinkoje iki 20 procenetų.

Europos Komisija siūlo uždrausti papildomu mokesčiu apmokestinti pokalbius išvykus į kitas ES šalis, rašo „dailymail.co.uk“. Europos Komisijos skaitmeninės darbotvarkės komisarė Neelie Kroes pareiškė, jog skirtumas tarp kainų šalies viduje ir išvykus į užsienį yra nepateisinamai didelis. Pasak jos, siekiama jį panaikinti iki 2015-ųjų. Šiuo metu jau priimti įstatymai draudžiantis papildomus mokesčius už skambučius bei SMS siuntimą iš užsienio valstybių.

Iš Europos Komisijos parengtos naujausios Valstybės pagalbos rezultatų suvestinės matyti, kad dėl finansų krizės bendra pagalbos suma padidėjo nuo 66,5 mlrd. eurų (0,52 proc. Europos Sąjungos šalių BVP) 2007 metais iki 279,6 mlrd. eurų (2,2 proc. BVP) 2008 metais. Be antikrizinių priemonių, bendra pagalba 2008 metais buvo 67,4 mlrd. eurų, t. y. 0,54 proc. BVP. Valstybių narių ir Komisijos suderinti veiksmai, kurių imtasi laiku, padėjo užtikrinti finansinį stabilumą.

Kaip ir turi būti, metų viduryje pirmininkavimą Europos Sąjungoje iš Čekijos perėmė Švedija. Kaip kažkada JAV valstybės sekretorius H.Kissingeris, ieškojęs kam prireikus reikia skambinti Europos Sąjungoje, taip ir dabar visi suinteresuotieji turi braukti čekų ministrų telefonus ir įrašyti švedų. Aukščiausios valdžios keitimasis kas pusmetį toli gražu nereiškia, kad dukart per metus ES institucijose tvyro chaosas, permainos ir kontrpermainos.