nedarbo lygis

Nedarbo lygis Švedijoje praėjusį mėnesį nukrito iki 7,4 proc. nuo 7,7 proc. ankstesnį mėnesį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Praėjusį mėnesį Švedija turėjo 416 tūkst. bedarbių, 5,237 mln. dirbančiųjų. Užimtumo lygis sudarė 68,9 proc., darbo jėgos aktyvumo lygis – 74,4 procento. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai spaliu) nedarbas šalyje padidėjo 0,3 procentinio punkto.

Pagal sezoniškumą suderintas nedarbas Airijoje praėjusį mėnesį nepakito, išlikdamas žemiausiame nuo 2021-ųjų lygyje – 4,1 proc., trečiadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Bedarbių gretos šalyje per mėnesį praretėjo nuo 112,2 tūkst. iki 111,5 tūkst. žmonių. Vien tik jaunimo nedarbo lygis išaugo nuo 10,8 proc. liepą iki 11,2 proc. rugpjūtį.

Nedarbas Švedijoje praėjusį mėnesį sumenko iki 6,2 proc., skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Ekonomistai pranašavo gerokai kuklesnį jo sumažėjimą – vidutiniškai iki 7,8 proc., pažymi „Trading Economics“. Praėjusį mėnesį Švedija turėjo 364 tūkst. bedarbių, 5,533 mln. dirbančiųjų. Užimtumo lygis siekė 73,1 proc., darbo jėgos aktyvumo lygis – 78 procentus. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai liepa) nedarbas šalyje sumažėjo 0,2 procentinio punkto.

Faktinis nedarbas Latvijoje liepą sudarė 6,5 proc., nepakito palyginti su patikslintu ankstesnio mėnesio rodikliu, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Moterų realus nedarbas per mėnesį padidėjo 0,1 procentinio punkto iki 4,7 proc., o vyrų – nepakito – 8,2 procento. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo apytikriai 62,2 tūkst. bedarbių, iš jų 22,4 tūkst. buvo moterys, 39,8 tūkst. – vyrai. Per mėnesį bedarbių padaugėjo 0,6 tūkst., tačiau per metus sumažėjo 4,1 tūkstančio.

Nedarbo lygis Lietuvoje antrąjį ketvirtį sudarė 5,9 proc. ir, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 1,8 procentinio punkto. Palyginti tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, nedarbo lygis padidėjo 0,7 punkto, remdamasi Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, penktadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. Vyrų nedarbo lygis antrąjį ketvirtį buvo 6 proc., moterų – 5,9 proc. Jaunimo (15–24 metų) nedarbo lygis siekė 8,5 proc., per ketvirtį jis sumažėjo 7,6 punkto, per metus – 3,1 punkto.

Nedarbo lygis Vokietijoje liepą smuko iki 5,6 proc. ir buvo mažesnis negu ankstesnį mėnesį bei mažesnis negu prognozavo analitikai, kurie spėjo, kad šis rodiklis, kaip ir mėnesiu anksčiau, sieks 5,7 proc., parodė antradienį paskelbti federalinės užimtumo agentūros duomenys. Bedarbių skaičius per mėnesį sumažėjo 4 tūkst. iki 2,604 mln., nors rinkose buvo prognozuota, kad bedarbių padaugės 20 tūkst.

Nedarbo lygis Suomijoje praėjusį mėnesį, palyginti su pernai birželiu, pakilo nuo 6,8 proc. iki 7,2 proc., antradienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi darbo rinkos tyrimų duomenimis. Bedarbių per metus padaugėjo 11 tūkst. iki 211 tūkst., dirbančiųjų – 8 proc. iki 2,737 milijono. Užimtumo lygis padidėjo nuo 71,1 proc. iki 71,4 proc., darbo jėgos aktyvumo lygis sumažėjo nuo 76,9 proc. iki 76,8 procento.

Oficialus nedarbas Lietuvoje birželį siekė 8,1 proc. – 0,2 punkto mažiau nei gegužę ir 0,5 punkto mažiau nei tuo pačiu laiku prieš metus. Liepos 1 dienos duomenimis, šalyje dirbo 1,47 mln. asmenų – 5,8 tūkst. daugiau nei prieš mėnesį, o darbo neturinčių žmonių skaičius susitraukė 0,8 tūkst. iki 143,7 tūkst., skelbia Užimtumo tarnyba. Labiausiai dirbančiųjų skaičius ūgtelėjo apgyvendinimo ir maitinimo, didmeninės ir mažmeninės prekybos, transporto ir saugojimo sektoriuose.

Naujausi nedarbo lygio JAV statistiniai duomenys stebina analitikus – nepaisant žiniasklaidoje skelbiamų tūkstančių atleidžiamų IT sferos darbuotojų, nedarbo lygis sausį sumažėjo dar 0,1 proc. ir pasiekė 3,4 proc., nors buvo tikėtasi, kad išaugs. Tai yra žemiausias nedarbo lygis per paskutinius 53 metus. Maža to, JAV sausio mėnesį išaugo ir vidutinis darbo užmokestis – 4,4 proc. lyginant su ankstesniais metais ir tai yra didžiausias augimas nuo praėjusių metų liepos mėnesio.

Nedarbo lygis Baltarusijoje pagal Tarptautinės darbo organizacijos metodologiją paskutinį 2022-ųjų ketvirtį siekė 3,6 proc., skelbia nacionalinė statistikos tarnyba „Belstat“. Vidutinis užimtumas šalyje pernai spalio-gruodžio mėnesiais sudarė 67,7 procento.

Padariniai dėl sudėtingų geopolitinių ir ekonominių situacijų jau pastebimi ir kasdieniame gyvenime. Kylančios kainos jau smukdo lietuvių pragyvenimo lygį, tačiau yra galima ir kita pasekmė – didelis nedarbas šalyje. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Romas Lazutka atsakė, ar galime tikėtis didelio nedarbo ir atlyginimų mažinimo. Buvo kalbėta, kad darbuotojų „aukso amžius“ baigėsi.

Nedarbo lygis antrąjį šių metų ketvirtį siekė 5,2 proc. ir, palyginti pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 1,1 proc. punkto, o palyginti su tuo pačiu metu pernai – sumažėjo 2,2 punkto, remdamasis gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, pranešė Statistikos departamentas. Vyrų nedarbo lygis buvo 5,7 proc., moterų – 4,8 proc. Jaunimo nuo 15 iki 24 metų nedarbo lygis siekė 11,6 proc., per ketvirtį jis sumažėjo 1,1 punkto, per metus – 7,8 punkto.

Darbo – nors vežimu vežk, o darbuotojų – nė su žiburiu. Tiesa, ne visur, mat specialistams darbo kaip tik tektų gerai pasidairyti. Tačiau aptarnavimo ir pramonės sektoriai nuogąstauja negalintys dirbti dėl rekordinio darbuotojų trūkumo. Verslo atstovai šiuo klausimu kaltę verčia klestinčiam šešėliniam darbui. Užimtumo tarnyba ir Socialinės apsaugos ministerija pripažįsta, kad problema bent iš dalies slypi šešėlyje.

Dar pirmajam karantinui prasidėjus, didelė dalis žmonių ėmė jaudintis, kad liks be pajamų šaltinio. Buvo uždaromos ne maisto prekių parduotuvės, suvaržomos maitinimo paslaugas teikiančios įmonės ir kiti verslai. Tyrėjai sako, kad gyventojų baimės išsipildė – pandemija ir jos suvaldymo priemonės šalies nedarbo lygį pakėlė į ilgai nematytas aukštumas. Koronaviruso pandemijai prasidėjus, imta spėlioti, ar virusas neturės neigiamos įtakos gyventojų nedarbo lygiui šalyje.

Jau pora savaičių, kaip Lietuvoje atšauktas karantinas, tačiau krizę pavasarį išgyvenusiai darbo rinkai atsigauti vis dar sunku. Nors matyti pagyvėjimas ir itin nuo pandemijos nukentėjusiuose apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose, registruoto nedarbo lygis šalyje vis dar auga ir pasiekė ne vienerius metus nematytas aukštumas. Tikrąją pandemijos įtaką darbo rinkai, kaip teigia specialistai, pamatysime tik rudenį arba metų pabaigoje, o kol kas džiaugtis dar anksti.

Nors tikėtina, kad karantinas dar birželio viduryje bus nutrauktas, darbuotojai į savo galimybes darbo rinkoje žiūri gana pesimistiškai. Įvairių sektorių atstovai karantino metu neteko darbų arba turėjo susitaikyti su mažesniais atlyginimais, todėl darbuotojai baiminasi, kad net ir po karantino situacija darbo rinkoje bus įtempta. Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis tvirtina, kad situacija kas mėnesį vis geresnė, nes palaipsniui atleidžiamų žmonių skaičius mažėja.

Jau kelias savaites darbo rinkoje stebimi atsigavimo signalai. Fiksuojama, kad naujai įdarbinamų žmonių skaičius viršija atleidimų skaičių, taip pat sparčiai gausėja darbo pasiūlymų skaičius paieškų portaluose. Daugiausiai darbo pasiūlymų dabar sulaukia prekybos, remonto ir statybų sektorių darbuotojai. Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas trečiadienį Vyriausybėje apžvelgė naujausias darbo rinkos tendencijas.

Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų kovo 23 d. buvo registruota 163,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų arba 9,5 proc. šalies darbingo mažiaus gyventojų. Darbo neturinčių asmenų skaičius padidėjo 1704, o registruotas nedarbas 0,1 proc. punkto, palyginti su kovo 1 d., rašoma pranešime žiniasklaidai.  Šalies klientų aptarnavimo skyriuose kovo 1–20 d. užregistruota 16,1 tūkst. darbo ieškančių asmenų, kovo 16–20 d. – 5,9 tūkst. Per tris kovo savaites įregistruota 7,1 proc. (1,0 tūkst.

Ekonominio pakilimo metais palengva mažėjęs nedarbo lygis šiemet turėtų išlikti stabilus arba nežymiai augti, prognozuoja specialistai. Ilgalaikio nedarbo situacija ir vyresnio amžiaus žmonių įdarbinimas tebebus sudėtingi, bet dalį tuščių darbo vietų vis dar galėsime užpildyti imigrantais. Tačiau, jei nesiimsime spręsti, kaip Lietuvoje išlaikyti gyventojus arba nebandysime susigrąžinti emigravusių tautiečių, mūsų laukia rimtos problemos.

Šiais metais darbo rinkos raida pasuko šiek tiek kitu keliu nei įprastai. Nedarbo lygis truputį išaugo, o atlyginimai nors ir toliau kyla sparčiai (apie 8–9 %), tačiau nebe taip užtikrintai, kaip anksčiau. Ar tai reiškia, kad su darbuotojų trūkumu susijusi įtampa darbo rinkoje jau išblėso? Ką rodo darbo rinkos rodikliai? Nedarbo lygis auga jau keletą ketvirčių iš eilės ir dabar sudaro 6,7 proc. Per metus jis padidėjo 0,5 proc. punkto.

Lietuvos savivaldybių vykdoma Užimtumo programa veikia neefektyviai, nes tik mažuma programos dalyvių darbo rinkoje išsilaikė ilgiau nei tris mėnesius, nustatė Valstybės kontrolė. Su tokiais rezultatais susipažinę Seimo nariai piktinasi, kad programa patyrė fiasko ir vadina tai lėšų švaistymu. Savo ruožtu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ketina imtis pokyčių, kad bedarbiams į darbo rinką integruotis būtų lengviau.

Pastaruoju metu politikai lemia finansų rinkų nuotaikas stipriau nei pačio ekonominės nuotaikos. Šios savaitės rezultatas yra 2:1. Nykokai prasidėjęs rugsėjo mėnuo gąsdino investuotojus, tačiau savaitė baigiasi gana neblogai. Pasaulio akcijų kainas atspindintys indeksai vėl įgyja sodrią žalią spalvą. Ketvirtadienį pagrindiniai indeksai kilo virš procentinio punkto ir vėl stiebiasi link rekordinių aukštumų. Priežastys yra kelios ir jos turi ilgalaikį poveikį.

Nedarbo lygis šalyje – tarsi sūpuoklės. Tai pakyla į neregėtas aukštumas, tai leidžiasi kone iki pažemės, tačiau šioks toks svyravimas išlieka nuolat. 20 metų Lietuvos nedarbo lygio tendencijos rodo, kad priartėjome prie ikikrizinio scenarijaus. Ar šiandieninė situacija darbo rinkoje rodo, kad netrukus sulauksime finansinio kracho? Per du dešimtmečius nedarbo kreivė Lietuvoje kito itin spalvingai – nuo 3,8 proc. 2007 m. prieš pat ekonominę krizę iki 18,2 proc. 2010-aisiais.

Nedarbo lygis 2018 metų pradžioje šalyje buvo 8,7 proc. – 1 punktu didesnis nei pernai gruodžio pradžioje ir 0,2 punkto didesnis nei prieš metus. Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2017-ųjų pabaigoje šalyje buvo 152,5 tūkst. bedarbių – 17,4 tūkst. (12,9 proc.) daugiau nei pernai lapkričio pabaigoje ir 503 (0,3 proc.) daugiau nei prieš metus. 52,5 proc. registruotų bedarbių buvo vyrai, 47,5 proc. – moterys, arba atitinkamai 0,3 proc. mažiau ir 1,1 proc. daugiau nei prieš metus.

Nedarbo lygis gruodžio pradžioje šalyje buvo 7,7 proc. – 0,3 punkto didesnis nei spalio pradžioje ir 0,1 punkto didesnis nei prieš metus. Lietuvos darbo biržos duomenimis, lapkričio pabaigoje šalyje buvo 135 tūkst. bedarbių – 4,6 tūkst. (3,6 proc.) daugiau nei spalio pabaigoje, bet 294 (0,2 proc.) mažiau nei pernai lapkričio pabaigoje. Metams baigiantis, sezoniškumas darbo rinkoje vis labiau juntamas – lėtėja visus metus augusi paklausa.

Nedarbo lygis Lietuvoje šių metų liepą buvo 7,6 proc. ir buvo artimas Europos Sąjungos (ES) vidurkiui, kuris siekė 7,7 proc., skelbia Eurostatas. Per metus - liepą, palyginti su 2016-ųjų liepa - šis rodiklis Lietuvoje sumažėjo 0,4 punkto, o palyginti su šių metų birželiu - ūgtelėjo 0,6 punkto, rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Liepos pabaigoje Lietuvoje darbo neturėjo 111 tūkst. gyventojų.

Paspartėjus ekonomikos augimui, nedarbo lygis Lietuvoje antrąjį metų ketvirtį nukrito iki 7 proc. Panašu, kad kaistant darbo rinkai, kylančių atlyginimų ir kainų spiralė suksis ir toliau. Nors nedarbo lygis Lietuvoje kurį laiką tolygiai mažėja, jau galima įžvelgti neigiamus demografinių tendencijų padarinius: užimtų gyventojų skaičius per metus sumažėjo 0,4 proc.

Nedarbo lygis Lietuvoje šių metų birželį buvo 7,2 proc. ir buvo mažesnis už Europos Sąjungos (ES) vidurkį, kur jis buvo 7,7 proc., skelbia Eurostatas. Per metus - birželį, palyginti su 2016-ųjų birželiu - šis rodiklis Lietuvoje sumažėjo 1 punktu, o palyginti su šių metų geguže - 0,1 punkto, rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Birželio pabaigoje Lietuvoje darbo neturėjo 105 tūkst. gyventojų.

Nedarbas Lietuvoje šių metų birželio pradžioje buvo 7,3 proc. - per mėnesį jis sumenko 0,6 proc. punkto, o per metus - 0,3 proc. punkto. Lietuvos darbo biržos duomenimis, gegužės pabaigoje šalyje buvo 129,2 tūkst. bedarbių - 12 tūkst. (8,5 proc.) mažiau nei balandžio pabaigoje ir 7,5 tūkst. (5,5 proc.) mažiau nei pernai gegužės pabaigoje. Darbdaviai per gegužės mėnesį užregistravo beveik 33,5 tūkst. laisvų darbo vietų - 11,3 proc. daugiau nei balandį, bet 5,9 proc. mažiau nei 2016-ųjų gegužę.

Lietuvos ekonomika šiemet ir kitąmet turėtų augti 3,2 proc., teigia Tarptautinio valiutos fondo misijos vadovas Christophas Klingenas. Tai daugiau nei fondas prognozavo dar prieš mėnesį. „Ekonomikos perspektyva 2017 ir 2018 metams yra teigiama, prognozuojamas 3,2 proc. augimas kasmet.

  Europos Komisijos (EK) analitikai nekeičia Lietuvos šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės, tačiau kitąmet tikisi spartesnio šalies ekonomikos augimo. Lietuvos BVP šiemet turėtų augti 2,9 proc., o 2018 metais - 3,1 proc., teigiama ketvirtadienį paskelbtose EK pavasario prognozėse. Šiemet vasarį EK analitikai prognozavo, kad Lietuvos ekonomika 2018 metais augs 2,8 procento.

Nedarbas Lietuvoje vasario pradžioje buvo 8,7 proc. - per mėnesį jis padidėjo 0,2 proc. punkto, tačiau per metus - sumažėjo 0,7 proc. punkto. Pirmąjį metų mėnesį darbdaviai labiausiai ieškojo suvirintojų, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų, reklamos ir rinkodaros specialistų, administravimo sekretorių, siuvėjų ir dažytojų, pranešė Lietuvos darbo birža (LDB). „Kaip įprastai, sausį padidėjęs norinčiųjų dirbti savarankiškai ir gauti paramą įsigyjant verslo liudijimą srautas tradicišk...

Nedarbo lygis šių metų trečią ketvirtį Lietuvoje, palyginti su atitinkamu 2015 metų laikotarpiu, buvo 0,8 procento mažesnis - 7,5 procento. Toks nedarbo sumažėjimas atitiko lūkesčius. Tiesa, bedarbių skaičius vis dar dvigubai didesnis, palyginti su geriausiu laikotarpiu darbo rinkoje prieš 2008–2009 metų ekonomikos nuosmukį. Be to, nedarbo lygis Lietuvoje, nepaisant labai garsių kalbų apie darbuotojų trūkumą, yra vienas didžiausių Vidurio ir Rytų Europoje.

Vartojimo paskolos yra populiariausia paskolų rūšis, pernai jos sudarė net 38 proc. visų namų ūkiams išduotų paskolų skaičiaus. Subtili infliacija, augančios pajamos, besitraukiantis nedarbo lygis ir žemos palūkanų normos stiprina gyventojų pasitikėjimą bei skatina vartojimą. Paskolos vartojimui atsispyrė nuo dugno ir šiandien yra viena sparčiausiai augančių kredito kategorijų.

Šią savaitę finansų rinkų dalyvių dėmesys bus nukreiptas į JAV, kur vyks dvi dienas truksiantis Federalinės rezervų sistemos (FED) susitikimas. Tuo tarpu euro zona skelbs bendrojo vidaus produkto (BVP) ir nedarbo lygio duomenis. Rinkos iš FED netikėtumų nelaukia Manoma, kad JAV centrinis bankas po dvi dienas vyksiančio posėdžio šios savaitės viduryje, staigmenų nepateiks – bazinės palūkanų normos turėtų išlikti 0,25-0,5 proc. ribose.

Nedarbo lygis Lietuvoje šių metų vasario mėnesį buvo 8,9 proc. ir buvo šiek tiek mažesnis už Europos Sąjungos (ES) vidurkį, skelbia Eurostatas. ES nedarbo lygis vasarį sudarė vidutiniškai 8,9 proc., rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Per metus - vasarį, palyginti su 2015-ųjų vasariu - šis rodiklis Lietuvoje sumažėjo 0,5 punkto, o palyginti su sausiu - 0,2 punkto. Vasario pabaigoje Lietuvoje darbo neturėjo 130 tūkst. gyventojų.

Nedarbo lygis Lietuvoje gruodžio mėnesį buvo 8,5 proc. ir neviršijo Europos Sąjungos (ES) vidurkio, skelbia Eurostatas. ES nedarbo lygis gruodį sudarė vidutiniškai 9 proc., rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Per metus - gruodį, palyginti su 2014-ųjų gruodžiu - šis rodiklis Lietuvoje sumažėjo 1,5 punkto, o palyginti su pernai lapkričiu - ūgtelėjo 0,1 punkto. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje darbo neturėjo 125 tūkst. gyventojų.

Nedarbas Lietuvoje spalio mėnesį neviršijo Europos Sąjungos (ES) vidurkio ir siekė 8,9 procentai. Kai tuo tarpu ES vidurkis siekė 9,3 proc., rodo paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. DNB vyriausioji ekonomistė Jekaterija Rojaka tikina, Lietuvos nedarbo lygis jau kuris laikas geresnis nei euro zonos ir Europos sąjungos vidurkis. „Dirbančiųjų skaičius Lietuvoje auga gana greitu tempu ir užimtumo lygis yra vienas iš didžiausių per visą Lietuvos istoriją.

Nuoseklų Lietuvos ekonomikos vystymąsi pastaraisiais metais palaiko vidaus paklausa ir euro narystės lūkesčiai tikintis spartesnio investicijų augimo. Tačiau šalies ekonomikos augimo potencialui rūpesčių kelia stringanti eksporto plėtra, o daugiausiai grėsmių ir neapibrėžtumų teikia Ukrainos ir Rusijos konflikto eiga. Atsižvelgdami į šiandieninius iššūkius, „Danske Bank“ analitikai ankstesnę 3,7 proc. Lietuvos ekonomikos augimo 2014 m. prognozę sumažina iki 3 proc.

Bedarbių skaičius Vokietijoje netikėtai išaugo, praneša BBC. Nedarbo lygis didžiausioje Europos Sąjungos ekonomikoje išaugo nuo 6,8 proc. iki 6,9 proc. Pasak analitikų, toks nedarbo lygio didėjimas yra sezoniškas. Nepaisant šio augimo, jis yra pats žemiausias, koks buvo Vokietijoje per pastaruosius 20 metų. Tuo tarpu, kaip parodė nauji duomenys, nedarbo lygis visoje euro zonoje šiek tiek smuktelėjo. Žemiausios nedarbo lygis fiksuojamas Austrijoje – 4,9 proc.

Jaunimo užimtumo programos ir padidintas dėmesys jaunų žmonių įdarbinimui nemažą būrį vyresnių paliko tiesiog ant ledo. Darbo biržos klientai: mes niekam nereikalingi „Darbdaviams jau seniai neįdomūs 50-mečiai ir vyresni, bet dabar, kai už jaunų žmonių įdarbinimą darbdaviams siūlomos visokios lengvatos, su ta pačia problema susiduria ir tie, kuriems dar tik 45+“, – rašo vilnietė Asta (vardas pakeistas). Portalui balsas.lt ji pasakojo, kad darbo ieško jau daugiau kaip dvejus metus.

Didžioji dalis Katalonijos regione Ispanijoje įsikūrusio restorano „La Trobada“ darbuotojų – bedarbiai. Pastarieji savanoriškai nešioja maistą, plauna lėkštes ir valo restorano patalpas. Vietoj atlygio ispanai sulaukia nemokamo maisto, rašoma BBC naujienų portale. Visame restorane tėra vos 4 samdomi darbuotojai – 2 vyriausieji šefai ir 2 restorano vadovai. Visas kitas personalas dirba be jokio atlygio.

Šiaulių teritorinės darbo biržos specialistai pastebi, bedarbiai vis dažniau atsisako darbo pasiūlymų. Nuo metų pradžios už pažeidimus darbo paieška nutraukta daugiau kaip tūkstančiui vyrų, perpus rečiau dirbti atsisako moterys. Situacija darbo rinkoje mieste ir rajone gerėja. Ir vyrų, ir moterų darbo biržoje įregistruojama vis mažiau. Šio mėnesio pradžioje Šiaulių teritorinėje darbo biržoje buvo įregistruoti 7882 šiauliečiai ir rajono gyventojai.

JAV nedarbo lygis praėjusį mėnesį krito iki pačio žemiausio lygio nuo 2009 m. sausio mėnesio. Darbo departamento duomenys nustebino analitikus, kurie tikėjosi nedidelio nedarbo išaugimo. Praėjusį mėnesį nedarbo lygis nuo 8,1 proc. rugpjūtį sumažėjo iki 7,8 procentų. Naujausi duomenys taip pat parodė, kad JAV ekonomika rugsėjį sukūrė papildomas 114 tūkst. darbo vietų – tai žymiai daugiau nei tikėtasi.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2012 m. rugpjūčio mėn. nedarbo lygis euro zonoje, atsižvelgiant į sezoninius svyravimus, sudarė 11,4 proc. Šis rodiklis išliko stabilus, palyginti su šių metų liepos mėn. Visoje ES nedarbas 2012 m. rugpjūtį sudarė 10,5 proc., ir, palyginti su liepa, nekito. Nedarbo lygis ir euro zonoje, ir visoje ES padidėjo, palyginti su 2011 m. rugpjūčiu: tada jis atitinkamai sudarė 10,2 proc. ir 9,7 proc. 2012 m. rugpjūčio mėn.

Antrąjį 2012 m. ketvirtį nedarbo lygis šalyje sudarė 13,3 proc. ir buvo 1,2 procentinio punkto mažesnis nei pirmąjį tų pačių metų ketvirtį, informuoja Lietuvos statistikos departamentas. Remiantis gyventojų užimtumo statistinio tyrimo vertinimais, antrąjį 2012 m. ketvirtį šalyje buvo 215,1 tūkst. bedarbių - 15,8 tūkst. (6,8 proc.) mažiau nei pirmąjį. Palyginti su pirmuoju 2012 m. ketvirčiu, vyrų nedarbo lygis sumažėjo 1,2 procentinio punkto ir sudarė 15,3 proc.

Silpni finansiniai pagrindinių pasaulio valstybių rodikliai ir nesibaigianti euro zonos skolų krizė sukėlė pastebimą naftos kainų nuosmukį. Kas ir kodėl turėtų dėl to labiausiai sunerimti? Praėjusią savaitę paskelbti duomenys apie smukusį naujų darbo vietų kūrimą JAV ir išaugusį šalies nedarbo lygį dar įpylė žibalo į pasaulio ekonominių problemų ugnį.

Nors Graikijos ekonomika blogėja, ji net neatsiduria tarp 50 nelaimingiausių pasaulio šalių, pagal nelaimingumo indeksą (angl. misery index). Į šį rodiklį, kurį sukūrė Arthuras Orkumas, įeina šalies nedarbo bei infliacijos lygis. „Business Insider“, remdamasis „CIA World Factbook“ duomenimis, apskaičiavo pasaulio šalių nelaimingumo indeksus ir pateikė 20 pačių nelaimingiausių valstybių sąrašą. 20. Iranas Nelaimingumo indeksas: 37,8 proc.

Tarptautinė darbo organizacija (TDO) perspėja, kad situacija pasaulio darbo rinkoje verčia nerimauti ir neleidžia tikėtis, jog padėtis artimiausiu metu pagerės, informuoja BBC. TDO teigimu, įvestos taupymo priemonės, ypač pažengusiose ekonomikose, neigiamai atsiliepė darbo vietų kūrimo procesui. Organizacijos prognozėmis, situacija artimiausiu metu greičiausiai tik blogės, lėtėjant pasaulio ekonomikos augimui ir vis daugiau žmonių įsiliejant į bedarbių gretas.