nedarbingumo pažymėjimas

„Sodra“ kasdien sulaukia bent keleto prašymų patikrinti, ar nedarbingumo pažymėjimą gavęs žmogus išties serga. Vasarą padaugėja tokių, kurie nusprendžia pagudrauti – apsimeta negaluojančiais ir nedarbingumą naudoja kaip laisvadienius. Kaip valdininkai išsiaiškina tiesą ir kas gresia tokiems tariamiems pacientams, laidoje „Dienos komentaras“ atsako „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.

„Sodros“ duomenimis, per visą šių metų lapkritį iš viso išduota 210 tūkstančių nedarbingumo pažymėjimų, pirmą gruodžio savaitę – 47 tūkstančiai. Kai kuriais atvejais, jei nedarbingumo pažymėjimas reikalingas nesergančio vaiko priežiūrai, dėl jo galima kreiptis į „Sodrą“. Jos pranešime spaudai atsakoma į 10 dažniausiai užduodamų klausimų apie nedarbingumo pažymėjimų išdavimą.

Šaltuoju metų laiku dažniau serga tiek suaugusieji, tiek vaikai. Taip nutikus, darbuotojams skiriamas nedarbingumo pažymėjimas arba biuletenis. Tačiau daug svarbesnis klausimas – kada bus sumokėti pinigai už nedarbingumo laikotarpį. „Sodra“ primena, kad ligos išmoka yra paskiriama per 10 darbo dienų nuo nedarbingumo laikotarpio pabaigos.

Dėl sveikatos problemų negalintys dirbti asmenys kreipiasi į „Sodrą“ dėl ligos išmokos, tačiau ne visi žino, kad yra privaloma laikytis gydytojo nustatytų taisyklių ir reikalavimų. Pažeidus taisykles ligos išmoka gali būti nutraukiama. Specialistai paaiškino, nuo ko priklauso ligos išmokų dydžiai ir kokias pareigas turi darbuotojai gavę nedarbingumo pažymėjimą.

Augant COVID-19 atvejams, didėja ir išduodamų nedarbingumo pažymėjimų skaičius. Darbdaviai skundžiasi, kad darbuotojai tik ir ieško progos nedirbti. Todėl siūlo, kad visų profesijų darbuotojai galėtų dirbti sirgdami besimptome COVID-19 ligos forma. Tuo metu darbuotojų atstovai tikina, kad tai būtų pavojinga aplinkinių sveikatai. Šią savaitę fiksuotas dar vienas susirgusiųjų rekordas – per vieną parą naujų ligos atvejų fiksuota jau beveik 10 tūkst.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokiais atvejais tėvai gali gauti ligos išmokas už nesergančio vaiko priežiūrą ir ką reikia padaryti, kad ši išmoka po mokinių atostogų būtų mokama ir toliau. Kitą savaitę šalies mokyklose bus mokinių atostogos. Atostogų metu, kaip įprasta, ugdymas vykdomas nebus, todėl pradinių klasių mokinių tėvams nereikės padėti savo atžaloms mokytis nuotoliniu būdu.

Kol užsikrėtimų koronavirusine infekcija skaičius išlieka didelis, vis daugiau žmonių privalo izoliuotis po kontakto su sergančiuoju. Pirmąją lapkričio savaitę išduota per 1200 nedarbingumo pažymėjimų izoliacijai, o paskutinę savaitę tokių nedarbingumo pažymėjimų buvo beveik 6 tūkstančiai. „Sodra“ primena, kokiais atvejais saviizoliacijoje esantys žmonės gali gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką.

Nuo šeštadienio vidurnakčio visoje Lietuvoje prasideda trijų savaičių karantinas. Kaip gauti nedarbingumo pažymėjimą susirgus? Ar bus mokama ligos išmoka, jei žmogus turi privalomai izoliuotis arba jei prižiūri namuose pradinuką, kuris mokosi nuotoliniu būdu?  Išplatintame pranešime „Sodra“ primena svarbiausią informaciją apie nedarbingumo pažymėjimus ir ligos išmokas.

Vyriausybei priėmus galutinį sprendimą, nuo šeštadienio Lietuvoje būtų skelbiamas visuotinis karantinas, taip pat ekstremali padėtis. Nors bus daug naujų ribojimų, vaikų darželiai ir pradinės mokyklos toliau veiks, jei galės užtikrinti rekomendacijas.

Jau šią savaitę Lietuvoje pradės veikti daugelis vaikų darželių. Tuo pačiu metu patikėję vaikų priežiūrą auklėtojoms, tėvai turėtų sugrįžti į darbą ir netekti ligos išmokos. Jeigu darbo yra ir alga bus mokama įprastai, tada viskas aišku. O jeigu darbo yra ne visiems arba darbdavys patiria sunkumų? Kaip skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vien gegužės pradžioje gydytojai buvo išdavę daugiau kaip 36 tūkst.

Pirmadienį baigia galioti dalies tėvų gauti nedarbingumo pažymėjimai vaikų priežiūrai. Tėvams svarbu žinoti, kad nedarbingumo pažymėjimai nebus pratęsiami automatiškai, todėl tėvai patys turi kreiptis į šeimos gydytojus, prašydami pratęsimo. Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerija teigia ieškanti sprendimų, kaip keisti šį procesą. Dviem savaitėms sustabdžius ugdymo procesą švietimo įstaigose, apie 50 tūkst.

Karantiną pratęsus iki balandžio 13-osios, šį pirmadienį baigia galioti dalies tėvų gauti nedarbingumo pažymėjimai vaikų priežiūrai. Jie nebus pratęsiami automatiškai, tėvai patys turi kreiptis į šeimos gydytojus, prašydami pratęsimo, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija teigia ieškanti sprendimų, kaip keisti šį procesą. Dviem savaitėms sustabdžius ugdymo procesą švietimo įstaigose, apie 50 tūkst.

Įsibėgėjus žiemos sezonui, Lietuvoje sparčiai auga sergamumas viršutinių kvėpavimo takų ir peršalimo ligomis. Blogiausia tai, kad kas ketvirtas Lietuvos gyventojas ligai užklupus nepaiso gydytojų rekomendacijų ir sirguliuodamas eina į darbą. Toks pasirinkimas tikrai nėra finansiškai naudingas sprendimas, kadangi rizikuojama sirgti ilgiau ir dažniau. Be to, toks elgesys – didelė rizika užkrėsti kitus.

Neseniai Jungtinėje Karalystėje atlikta apklausa parodė, kad du iš penkių suaugusių apsimeta sergantys, jei jiems reikia laisvos darbo dienos. Lietuvoje tokių atvejų taip pat pasitaiko, tačiau ekspertai teigia, kad čia darbuotojai nėra linkę piktnaudžiauti išduodamu nedarbingumo pažymėjimu. Remiantis „Sodros“ skelbiama elektroninių laikino nedarbingumo pažymėjimų statistika, jų skaičius 2017 m. buvo didžiausias per visą skaičiavimo laikotarpį ir siekė 3,2 mln.

Ką daryti tėvams, kurių vaikai dažnai serga, todėl jie priversti nuolat imti nedarbingumo pažymėjimus? Ar per mėnesį yra tam tikras dienų skaičius, kurį išnaudoję nebegalėsite gauti nedarbingumo pažymėjimo? Atsako teisininkė Inga Michailovienė. Remiantis esamu teisiniu reguliavimu, laikas, kai mokama ligos išmoka šeimos nario slaugai, yra ribotas.

„Sodros“ skaičiavimais, šiais metais trūkumas tarp socialinio draudimo įmokų ir ligos išmokų yra 100 milijonų eurų. Taip esą galėjo nutikti prieš 3 metus padidinus ligos išmokas dirbantiesiems. Pasigirsta siūlymų, jog sergančius darbininkus turi išlaikyti darbdaviai. Pastarieji atkerta, jog įmonei nuostolingų ligonių jie neišlaikys.

 „Sodros“ Gydytojų konsultacinės komisijos atstovai vertins, ar seksualiniu priekabiavimu įtariamam parlamentarui Kęstučiui Pūkui gali būti pratęstas nedarbingumo pažymėjimas. „Sodra“ praneša, kad taip reaguojama į žiniasklaidos pranešimus, jog K. Pūkas galbūt pažeidžia elgesio taisykles nedarbingumo metu, t. y. sirgdamas vadovauja sodybos tėviškėje statybų darbams.

„Jei žmogus ilgai nepagyja, jis gali likti be duonos kąsnio, nes praėjus kuriam laikui „Sodra“ nustoja mokėti ligos pašalpą“, – tokią beveik neįtikėtiną žinią portalo balsas.lt žurnalistams pranešė vilnietė Julija (vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Kodėl? Dar suprastume, jei darbdavys vienaip ar kitaip leistų suvokti, kad darbuotojai ligoniai jam nereikalingi. Įstatymai atleisti neleidžia, bet juk „susitarti“ galima visaip.

Panevėžio apygardos prokurorai, ketvirtadienį turėję apklausti ir pareikšti įtarimus buvusiai Kauno apygardos teismo teisėjai Neringai Venckienei, pastarosios vėl nesulaukė – ji prokurorams faksu atsiuntė medicinos pažymą, kurioje nurodoma, kad dėl sveikatos būklės į prokuratūrą atvykti negalinti. Tai jau buvo aštuntasis kartas, kai prokurorai bandė apklausti N. Venckienę. Panevėžio apygardos prokurorai N. Venckienę apklausti ir pateikti jai įtarimus nesėkmingai bando jau porą mėnesių.

Neringos Venckienės interviu ir dalyvavimas viešuose renginiuose užkliuvo „Sodrai“. Ši institucija gavo anoniminį skundą dėl N. Venckienės laikino nedarbingumo pažymėjimo. „Sodra“ teigia, kad dėl N. Venckienės laikinojo nedarbingumo vykdė tyrimą, nes buvo gavusi anoniminį skundą, jog teisėja galėjo pažeisti laikinojo nedarbingumo metu galiojančias taisykles. Teigiama, kad po mergaitės perėmimo N. Venckienė gavo nedarbingumo pažymėjimą.

„Norfos“ įmonių grupė kreipėsi į Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo ministrus, „Sodros“ bei Kėdainių sveikatos priežiūros įstaigų vadovus, prašydama atlikti Kėdainių sveikatos priežiūros įstaigų patikrinimą dėl galimai neteisėtai išduodamų nedarbingumo pažymėjimų.

„Sodros“ specialistai per 2010 metų pirmąjį pusmetį patikrino virš 10 tūkst. apdraustųjų asmenų medicininius dokumentus, kurių pagrindu buvo skiriamos ligos pašalpos. Per 2010 metų pirmąjį pusmetį darbingumo patikrinimui buvo iškviesta beveik 18 tūkst. laikinai nedarbingais pripažintų asmenų. 50,7 proc. šių asmenų gydančio gydytojo pripažinti darbingais dar iki Gydytojų konsultacinės komisijos posėdžio. Apie 10 proc. pakviestų asmenų darbingais pripažįstami posėdžio metu.

Jau už poros savaičių, nuo balandžio 1 dienos, gydytojai nedarbingumo bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimus išduos tik internetu. Asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir „Sodroje“ bus įdiegta speciali elektroninė šių pažymėjimų tvarkymo sistema (EPTS). Nuo balandžio 1 dienos popierinių nedarbingumo bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų nebebus. „Sodra“ teigia, kad naujoji tvarka bus patogesnė ir gydytojams, ir pacientams. Tačiau pastarieji nedžiūgauja.