narystė es

Trečiadienį Lietuva mini narystės Europos Sąjungoje (ES) dvidešimtmetį. ES vadovaujasi laisvės, demokratijos, lygybės ir teisinės valstybės vertybėmis, taikos bei stabilumo skatinimo principais. Lietuvos narystės ES 20-metis Vyriausybės rūmuose buvo paminėtas praėjusį penktadienį. ES, kuriai šiuo metu priklauso 27 valstybės, buvo įsteigta 1993 metais įsigaliojusia Mastrichto sutartimi. Lietuva oficialų prašymą priimti į ES pateikė 1995 metais.

Narystė Europos Sąjungoje (ES) yra svarbiausias žingsnis šaliai atkūrus nepriklausomybę, teigia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, sveikindama Lietuvą įstojimo į Bendriją 20-mečio proga. „Akivaizdu, kad narystė ES buvo svarbiausias žingsnis per visą atkurtos nepriklausomybės laikotarpį.

Lenkijos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Pawelas Kowalas ragina spausti Vakarų lyderius dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES) ir NATO, taip „ištaisant daug istorinių klaidų“. Viena iš šių klaidų P. Kovalas laiko narystės NATO plano nepateikimą Ukrainai ir Sakartvelui 2008-ųjų Bukarešto suvažiavime. „Kaskart turėtume sugrįžti į Bukarešto suvažiavimą 2008 metais. Didelė Vakarų klaida buvo nesuteikti narystės plano (tuometei – BNS) Gruzijai ir Ukrainai.

Derybos su Ukraina dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) galėtų prasidėti birželį, dar iki Vengrijos pirmininkavimo Bendrijai pradžios, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Tikiu, kad tarpvyriausybinė konferencija gali įvykti birželį. Turiu pagrindo taip manyti. Mūsų nuostatai, kad ir susitarimo tekste būtų nuoroda į tai, kad ketiname pradėti derybas kiek įmanoma anksčiau“, – ketvirtadienį po Europos Vadovų Tarybos susitikimo žurnalistams teigė G. Nausėda.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį susitarė su Bosnija ir Hercegovina pradėti derybas dėl jos prisijungimo prie bloko, tačiau pats procesas prasidės tik tada, kai Balkanų šalis įvykdys daugiau svarbių reformų. „Sveikiname! Jūsų vieta mūsų Europos šeimoje. Šiandienos sprendimas yra svarbus žingsnis į priekį jūsų kelyje į ES“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis, vadovams susitikus aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje.

Lietuviai, latviai ir estai daugiausia palaiko Europos Sąjungą, kuri padėjo pradėti laisvės ir gerovės erą. Nepaisant to, kad Baltijos šalyse parama ES yra didelė, kai kurie gyventojai yra kitokios nuomonės apie Bendriją. Naujausios Eurobarometro apklausos duomenimis, 79 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad narystė ES yra „geras dalykas“, 18 proc. teigia, kad tai nėra nei „gerai, nei blogai“, ir tik 2 proc. mano, kad tai „blogai“. Tos pačios apklausos duomenimis, Estijoje (67 proc.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ketvirtadienį paragino surengti platų viešą dialogą dėl galimybės pateikti paraišką prisijungti prie Europos Sąjungos. Tai dar vienas ženklas, kad šalis vis labiau tolsta nuo savo tradicinės sąjungininkės Rusijos. Maskvos plataus masto karas Ukrainoje suaktyvino ES siekį plėstis, o Briuselis neseniai pagaliau uždegė žalią šviesą Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui pradėti ilgą kelionę į Bendriją.

Narystės Europos Sąjungoje (ES) siekiančių valstybių neturėtų gąsdinti institucijų reformos, kurių nepasiekus jos taptų kliūtimi narystei, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras. Gabrielius Landsbergis sako, kad nebūtina keisti priėmimo į Bendriją tvarkos, nes Lisabonos sutartis ir taip suteikia plėtros galimybę, užtektų pakoreguoti kai kuriuos dokumentus. „Tai nėra būtina. Lisabonos sutartis suteikia mums galimybę plėstis, yra dokumentai.

Europos Sąjungos vadovai ketvirtadienį sutarė pradėti narystės Bendrijoje derybas su Ukraina ir Moldova. „Europos Vadovų Taryba (EVT) nusprendė pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova“, – įraše socialiniame tinkle „X“ pranešė EVT vadovas Charles'is Michelis.