nacionalinis vėžio institutas

Apie 10 procentų visų vėžio atvejų yra paveldimi – dažniausiai moterys paveldi krūties arba kiaušidžių vėžį. Dėl to Nacionalinis vėžio institutas ragina žmones tirtis, jeigu šeimoje ar giminėje kas nors sirgo vėžiu. Genetinį tyrimą galima pasidaryti gavus siuntimą iš šeimos gydytojo, tačiau tyrimų rezultatų pacientams tenka laukti nuo dviejų savaičių iki metų.

Kai kurie sveikatos sutrikimai, tokie kaip kraujavimas ar skausmas tuštinantis, žmonėms Lietuvoje yra nepatogios kalbėti temos net ir gydytojo kabinete. Jurgitai buvo diagnozuotas piktybinis navikas tiesiojoje žarnoje, tam reikėjo ne vienų metų gydymo ir dabar moteris siunčia žinią visiems: skubėkite pasitikrinti, jei yra, kas jums kelia nerimą.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nustatė atvejį, kai Nacionalinio vėžio instituto chirurgė buvo diskriminuojama lyties pagrindu. Tarnybos teigimu, moteris buvo priversta operuoti pacientus tik po pietų, tuo tarpu kolega tame pačiame skyriuje galėjo darbuotis ir rytais. Kaip nurodo Tarnyba, pareiškėjos tikinimu, nuo praėjusių metų birželio ji prašė vadovų pakeisti jos darbo grafiką ir leisti atlikti operacijas rytais bent dvi dienas per savaitę, tačiau to nesulaukė.

Antradienį Nacionaliniame vėžio institute lankėsi garbingos viešnios: Lietuvos pirmoji ponia Diana Nausėdienė ir Maltos Respublikos pirmoji ponia Miriam Vella. Iškilioms viešnioms pristatyta NVI veikla, surengta ekskursija „Paciento kelias“. Joje pirmosioms ponioms buvo papasakota ir parodyta, kaip NVI vyksta krūties vėžio diagnostika ir gydymas, savo istorijomis su iškiliomis viešniomis pasidalijo pacientės, pacientų organizacijos.

Mokslininkų prognozės džiugiai nenuteikia – prognozuojama, kad su vėžio diagnoze per savo gyvenimą susidurs kas antras žmogus. Gydytojai pažymi, kad nėra vieno veiksnio, kurį pašalinus būtų galima visiškai apsisaugoti nuo vėžio. Vis tik pabrėžiama, kad  mityba yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių vėžio atsiradimą.

Nors vėžio gydymo ir profilaktinio išsityrimo galimybės per kelis dešimtmečius šalyje gerokai pasikeitė, gydytojai apgailestauja, kad vis dar ne vieną tikrintis prevenciškai stabdo baimės. Neatmesdamas, kad galbūt tą skatinti reikėtų ir radikalesnėmis priemonėmis, Nacionalinio vėžio instituto (NVI) vadovas Valdas Pečeliūnas teigia pasigendantis ne tik žmonių sąmoningumo, bet ir valstybės dėmesio.

66-erių p. Jonas pasakoja pas gydytoją nesilankęs net kelis dešimtmečius ir nė nenutuokęs, kad serga onkologine liga. Vizito pas medikus vyrui prireikė, kai valgant jį sukaustė itin stiprus skausmas. Paaiškėjo, kad p. Jonui – kepenų vėžys. Tai klastinga liga, kuri ankstyvose stadijose paprastai nepasireiškia jokiais simptomais. Sėkmingo kepenų vėžio gydymo galimybes didina daugiadalykės onkologų komandos darbas – pacientui parenkamas efektyviausias kepenų vėžio gydymas.

Neretai kepenų vėžį žmonės vadina alkoholikų, o burnos – rūkorių liga. Pastarasis susirgimas yra itin klastingas, kadangi neretai jis pastebimas jau ligai įgavus pagreitį. Kokie simptomai išduoda burnos vėžį kalbamės su Nacionalinio vėžio instituto chirurgu-onkologu, otorinolaringologu Ignu Karnu. Onkologinę burnos vėžio ligą vadiname, kuomet burnos ertmėje susiformavo vėžinės ląstelės. Neretai šią ertmę apima skirtingos sritys: lūpos, liežuvis, burnos dugnas, dantenos, gomurys, žandai.

Klastinga liga, kuri neretai apie save „prabyla“ esant pažengus klinikai – žarnyno vėžys. Teigiama, kad tai yra vienas dažniausių onkologinių susirgimų. Laimei, užkirsti kelią šiai ligai galima atlikus vos vieną paprastą ir neskausmingą testą bei leidžia pasirūpinti savo sveikata laiku.

Nacionalinis vėžio institutas praneša apie skaudžią netektį – mirė gerbiamas daktaras Povilas Miliauskas. Jam buvo 70. Habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, gydytojas anesteziologas-reanimatologas, Nacionaliniame vėžio institute Anesteziologijos, reanimatologijos ir operacinės skyriuje dirbo beveik keturis dešimtmečius, yra vadovavęs Operacinės ir reanimacijos skyriui, dirbęs mokslinį darbą.

Nacionaliniame vėžio institute Daivai buvo nustatytas trigubai neigiamas krūties vėžys, kurio gydymą tarptautiniai ekspertai rekomenduoja pradėti nuo medikamentinės terapijos. „Sumažėjus naviko masei ar netgi jam visiškai išnykus vėlesniame etape seka chirurginis gydymas. Neadjuvantinio, t. y. prieš operaciją taikomo medikamentinio gydymo dėka atsiranda galimybė atlikti mažesnės apimties operaciją, išsaugoti krūtį ir sukelti mažesnę traumą ligonei“, – sako NVI gydytoja chirurgė Algė Leveckytė.

Keturiasdešimtmetė Lina nė nenumanė, kad gyvena su kone dvidešimties centimetrų skersmens naviku pilve. Kad reikia apsilankyti pas gydytoją moteris suprato tada, kai ėmė didėti pilvo apimtis, augti svoris, atsirado nemalonūs pojūčiai pilve. Ištyrus pacientę paaiškėjo, kad prastos savijautos priežastis – navikas. Tačiau po blogosios žinios Liną netrukus aplankė ir geroji naujiena – auglys nepiktybinis.

Buvusi laikinoji Nacionalinio vėžio instituto (NVI) vadovė Sonata Jarmalaitė išeina iš instituto – ji sako buvusi spaudžiama palikti darbą, o paskutiniu lašu nesutarimų istorijoje vadina su centrine valdžia nederintą instituto iniciatyvą padėti onkologiniams ligoniams iš Ukrainos.

Šiandien vilnietė Vaiva Mickuvienė sako nieko nebeatidėliojanti – po to, kai išgirdo krūties vėžio diagnozę, blogas oras ar menkas nesusipratimas mėgautis gyvenimu netrukdo. Po kone metus laiko trukusio gydymo šiandien Vaiva drąsiai sako, kad kovą prieš vėžį laimėjo ir kitas moteris skatina nieko nelaukti ir rūpintis savo sveikata.

Lietuvoje kasmet nustatoma daugiau kaip pusantro tūkstančio krūties vėžio atvejų, beveik trečdalis jų baigiasi mirtimi. Nors Lietuvoje dėl krūties vėžio kasmet nemokamai pasitikrinti gali virš 300 tūkstančių moterų nuo 50 iki 69 metų, pernai tai padarė mažiau nei trečdalis. Statistika rodo, kad sergamumas krūties vėžiu didėja tarp jaunesnių nei 50 metų moterų.  Vilnietė Valentina kasmet dėl krūties vėžio tikrinasi pagal prevencinę programą.

Antradienį Tarptautinės Vilniaus Moterų Asociacijos organizuojamoje labdaros iniciatyvoje „Sužydėjusi viltis“ dalyvavo ir Pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė. D. Nausėdienė pasipuošė elegantišku šviesiu kostiumėliu bei baltais aukštakulniais, o prie švarkelio buvo prisisegusi rožinį kaspiną, kuris simbolizuoja solidarumą kovoje su krūties vėžiu.

Veiklos 90-metį švenčianti vienintelė šalies specializuota vėžio gydymo įstaiga – Nacionalinis vėžio institutas (NVI) ir vėl sako esantis reorganizacijos taikinyje. Įstaigos bendruomenė piktinasi, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) toliau stumia pokyčius, kurie gali sužlugdyti vienintelę tokią įstaigą Lietuvoje taip pabloginant paslaugas onkologiniams pacientams. Seimo narys Antanas Matulas tokias permainas pandemijos akivaizdoje įvardija kaip amoralų ir neleistiną dalyką.

Beveik 30 onkologinius pacientus vienijančių organizacijų ir bendruomenių kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę, Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę – Nielsen, Seimo Sveikatos reikalų komitetą, Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijas (ŠMSM), prašydami nepriimti skubotų sprendimų dėl Nacionalinio vėžio instituto (NVI) pertvarkos nuo šių metų rugpjūčio 1 d. Organizacijos vieningai sutaria – dėl to labiausiai nukentėtų onkologiniai pacientai, prastėtų jų ...

Pandemija išbandė mūsų sveikatos sistemos stabilumą, privertė sparčiau diegti naujoves, o kasdien skelbiami sveikatos statistikos skaičiai įgavo naują prasmę ir pagaliau buvo įvertinti kaip būtina priemonė veiksmų planavimui. Karantino metu tapo įprasta bene kasdien žiniasklaidoje matyti išsamias suvestines apie COVID–19 atvejus, ligoninių lovų užimtumą ne tik Lietuvoje, bet ir Europos bei pasaulio šalyse.

Pandemijos metu Sigitos vyrui Donatui buvo diagnozuotas vėžys. Vyrui buvo suteiktas gydymas, tačiau nuotolinis, ir jis mirė net nepatekęs į ligoninę. Kodėl Donatą gydė tik nuotoliniu būdu domėjosi TV3 laida „Prieš srovę“.  Sveikas vyras prastai pasijuto netikėtai. Iš pradžių Donatas galvojo, kad susirgo Covid-19, kadangi vyrui kurį laiką buvo aukšta temperatūra. Tada Utenos ligoninė diagnozavo plaučių uždegimą.

Nacionalinį vėžio institutą planuoja pertvarkyti į viešąją įstaigą. Tai numatančiai įstatymo pataisai ketvirtadienį parlamentarai pritarė bendru sutarimu. Dabar Nacionalinis vėžio institutas yra biudžetinė įstaiga. Sveikatos apsaugos viceministrės Danguolės Jankauskienės teigimu, 95 proc. instituto pajamų sudaro lėšos, gautos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo už suteiktas  sveikatos priežiūros paslaugas.

Remiantis naujausia vėžio statistika, kurią paskelbė Nacionalinis vėžio institutas, Lietuvoje su vėžio diagnoze gyvena apie 110 tūkstančių žmonių, net trečdalis su šia diagnoze išgyvena 10 metų ir ilgiau. Paminėjus Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA) kviečia pakalbėti apie lėšas, reikalingas gydantis vėžį. Susirgus vėžiu, gaunamos pajamos paprastai sumažėja, nes kol žmogus gydosi ir vėl gali dirbti, praeina nemažai laiko.

Tyrimai rodo, kad sumažinus planines gydymo paslaugas, kad ir nukėlus vėžiu sergančių žmonių operacijas 3 ar 6 mėnesiams, galima šių žmonių gyvenimo trukmė sumažėja penktadaliu ar net perpus. Kokia situacija Nacionaliniame vėžio institute, kalbėjome su įstaigos direktore profesore Sonata Jarmalaite. Tyrimai rodo, kad nukėlus žmonių, sergančių vėžiu, operacijas, tarkim 3-6 mėnesiams, jų galima gyvenimo trukmė sumažėja penktadaliu arba beveik net per pusę.

Krūties vėžys – vis dar daug moterų gyvybių nusinešantis onkologinis susirgimas. Ieškodami kuo efektyvesnio gydymo, buriasi geriausi Europos šalių specialistai, tarp kurių – ir Lietuvos medikai. Didelės apimties tyrimo metu taip pat bus kviečiami dalyvauti ir šiuo vėžiu sergantys pacientai – tiek moterys, tiek vyrai.

Pernai krūties vėžį gydytis pradėjusi europarlamentarė Aušra Maldeikienė nusivylė Nacionalinio vėžio instituto darbu, nes šis pranešė, kad dėl Lietuvoje įvesto karantino laikinai stabdo planines operacijas. Europarlamentarė stebisi, kodėl institutas priėmė tokį sprendimą ir kas dabar laukia onkologines ligas besigydančių pacientų.

Lietuvoje sergamumas onkologinėmis ligomis pamažu didėja, tačiau mirtingumo nuo visų lokalizacijų vėžio rodikliai yra stabilūs, o tarp moterų net stebima mažėjimo tendencija – tokius duomenis atskleidė susisteminti 2012–2015 m. Vėžio registro duomenys. „Lietuvoje sergamumas onkologinėmis ligomis didėja, tačiau ta pati tendencija stebima ir kitose pasaulio valstybėse.

Prostatos vėžys, iš viso šalyje sudarantis 15 proc. visų vėžinių susirgimų, Lietuvoje vis dar nusineša daugiausiai vyrų gyvybių – per metus iš viso 500. Tačiau prostatos vėžiu sergantys pacientai sako jaučiasi diskriminuojami – inovatyvūs vaistai jiems lieka neprieinami. Artėjant rugsėjo 15-ajai, Pasaulinei kovos su prostatos vėžiu dienai, į diskusiją Nacionaliniame vėžio institute (NVI) jau ketvirtą kartą susibūrę medikai, pacientų atstovai aptarė aktualiausias šio vėžio gydymo aktualijas.

Viena iš klastingiausių ir pavojingiausių vėžio rūšių – kasos vėžys. Dažniausiai šis diagnozuojamas tik paskutinėse ligos stadijose, kadangi pirminiai simptomai yra itin nežymūs ir net patiems medikams laiku pastebėti šį vėžį gana sudėtinga. Plačiau apie kasos vėžio pavojus ir kaip pastebėti pirmuosius simptomus pasakoja Nacionalinio vėžio instituto, Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas habil.m.dr Eugenijus Stratilatovas.

Susidūrimas su onkologine liga kelia ne tik fizinius, tačiau ir psichologinius bei dvasinius išbandymus. Tiek sergantiems, tiek jų artimiesiems sužinojus onkologinės ligos diagnozę galvoje ima kirbėti nerimastingos mintys. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) medicinos psichologė-psichoterapeutė Sandra Birbilaitė supažindina, kokius jausmus išgyvena su vėžiu susiduriantys žmonės bei kokios priemonės padeda įveikti psichologinę krizę.

Panašu, kad pacientų eilių neišsprendžia jokios priemonės – gyventojai vis dar skundžiasi arba laukiantys ilgose eilėse, kad gautų nemokamą gydymą, arba sulaukiantys pasiūlymo gydytis mokamai. Ligoninių atstovai kaltina per didelį ir nekontroliuojamą pacientų srautą. Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Asta Kubilienė iškėlė klausimą, kodėl niekaip nepavyksta įveikti eilių nemokamoms sveikatos priežiūros paslaugoms gauti universiteto ligoninėse bei Nacionaliniame vėžio institute.

  Vilniuje iš Nacionalinio vėžio instituto pavogta medicininės įrangos už 300 tūkst. eurų.   Kaip skelbia policija, manoma, kad vagystė įvykdyta trečiadienio naktį tarp vidurnakčio ir 4.30 val. Santariškių gatvėje 1 buvo įsibrauta į instituto antrą aukštą.

Onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams trūko kantrybė - žmonės teismams ketina skųsti eiles pas gydytojus Nacionaliniame vėžio institute. Laukiantys mėnesiais, kol bus priimti ir apžiūrėti, skundžiasi prarandantys gyvybiškai svarbų laiką, o kartais vėžys pakerta taip ir nesulaukus eilės. Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldi įstaiga atkerta, esą eilių būtų kur kas mažiau, jeigu šalies poliklinikos geriau dirbtų savo darbą, arba žmonės nustotų rinktis tik sau patinkančius medikus.

Žinių radijas Konkurso į Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pareigas tvarka sudarė galimybę šią atranką surengti neskaidriai, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikusi konkurso vykdymo tvarkos tyrimą. STT atstovas Ruslanas Golubovas sako, kad tai nereiškia, jog konkursas tikrai vyko neskaidriai, tačiau prielaidos tam buvo: „Mes nesakom,kad konkursas buvo neskaidrus.

Parlamentarai antradienį turėtų pritarti Seimo nutarimo projektui, kuriuo siūloma Vyriausybei reorganizuoti Vilniaus universiteto Onkologijos institutą į valstybinį mokslinių tyrimų institutą - Nacionalinį vėžio institutą, savo sudėtyje turintį kliniką, teigė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė.