N. Armstrongas

Kai kurios bendrovės jau rimtai svarsto galimybes užsiimti naudingųjų iškasenų gavyba Mėnulyje. Tačiau juk turėtų būti kažkokios taisyklės, kurios reguliuoją šį procesą. Maža to, kam priklauso teisės į šios Žemės palydovo turtus? Prieš 50 metų Neilas Armstrongas tapo pirmuoju žmogumi, kuris palietė Mėnulio paviršių. „Tai vienas mažas žingsnis žmogui ir didžiulis šuolis žmonijai“, – amerikiečių astronauto citata jau tapo legendine.

Mėnulis turi specifinį savo kvapą. Jei paklaustumėte bet kurio iš jo paviršiumi vaikštinėjusio „dulkėtojo Apollo dvyliktuko“ apie ant skafandrų likusių šviežių Mėnulio dulkių aromatines savybes, kiekvienas patvirtintų, kad Mėnulio regolitas atsiduoda viena sprogstamąja medžiaga. Nuo 1969 iki 1972 m. vykdytų „Apollo“ programos vizitų į Mėnulį metu astronautai šio artimiausio Žemei dangaus kūno paviršiuje praleido nemažai laiko – nuo 2,5 val.

Keletas skirtingų daiktų, kurie susiję su pirmąja žmonių misija į Mėnulį, neseniai vėl pateko į viso pasaulio žiniasklaidos akiratį. Šių metų kovo mėnesį buvo aptikti raketos – nešėjos „Saturnas-5“ du varikliai, kurie į kosmosą pakėlė istorija tapusį laivą „Apolonas-11“ – jie buvo atsargiai iškelti iš jūros kapinių, o visam šiam projektui vadovavo kompanijos „Amazon“ generalinis direktorius Jeffas Bezzosas.

2012 metai patvirtino negerą keliamųjų metų tradiciją: jie pasižymėjo įžymių žmonių netektimis. “Forbes” prisiminė kai kurias asmenybes, mirusias 2012-aisiais. Dainininkė Whitney Houston 1963 rugpjūčio 9 – 2012 vasario 11 Faktas: Gineso rekordų knygoje Whitney Houston figūruoja kaip atlikėja, per savo karjerą gavusi daugiausiai apdovanojimų.

Praėjus trims savaitėms po Neilo Armstrongo (Neil Armstrong) mirties Jungtinės Valstijos atsisveikino su pirmuoju Mėnulyje pabuvojusiu žmogumi, praneša agentūra AFP. Nacionalinėje katedroje Vašingtone ketvirtadienį šimtai žmonių dalyvavo gedulo iškilmėse, skirtose kosmoso pionieriui pagerbti, tarp jų - buvę ir dabartiniai astronautai. 82 metų N. Armstrongas mirė rugpjūčio 25 dieną. Jis buvo žinomas kaip kuklus žmogus, nemėgęs didelių pasirodymų.

Nuo erdvėlaivio trapo žengęs N. Armstrongas 1969 metų liepos 20 dieną tapo pirmuoju žmogumi, išlipusiu ant Mėnulio paviršiaus. Stebint šimtams milijonų nuščiuvusių televizijos žiūrovų visame pasaulyje žengęs šį žingsnį jis paliko pirmąjį pėdsaką nežemiškame pasaulyje. Tačiau iki šiol ši kelionė kelia ne tik susižavėjimą, bet ir klausimus, kurie verčia abejoti nesenai mirusio astronauto žygdarbiu. Buvo ar nebuvo? Šis klausimas kamuoja kas penktą amerikietį.

Jungtinių Amerikos Valstijų rezidentas Barachas Obama išreiškė liūdesį dėl astronauto Neilo Armstrongo mirties. Išplatintame pareiškime sakoma, kad jis buvo „žmogus, kuris parodė mums, kokią didžiulę galią turi vienas mažas žingsnis." „Neilas buvo vienas iš didžiausių Amerikos didvyrių - ne tik savo epochos, bet per visą šalies istoriją“, - sakė B.Obama pareiškime, rašo politico.com.

Jis buvo pirmasis žmogus, pasivaikščiojęs po Mėnulį, todėl jo vardas bus prisimintas amžinai. Tačiau Neilas Armstrongas pasižymi ir dar viena savybe – jis beveik niekada neduoda interviu. Unikalią galimybę pakalbinti gavo australas Alexas Malley. Būtent jam žymusis kosmonautas papasakojo apie savo legendinį skrydį į Mėnulį. Pokalbio metu N. Armstrongas prabilo apie tai, ką jis galvojo prieš pat „Apollo 11“ laivo misiją.

Neilas Armstrongas – pirmasis žmogus, vaikščiojęs Mėnulyje, – buvo įkalbėtas duoti interviu Australijos buhalterių organizacijai. 82 metų kosmonautas nenoriai kalba apie 1969 metais įvykdytą misiją į Mėnulį ir yra sutikęs duoti tik keletą interviu apie šią kelionę, rašo AFP. Tačiau Australijos Buhalterių kompanijai (CPA) pavyko vyrą įkalbėti nusifilmuoti vienos valandos trukmės interviu, kuriame kosmonautas pasakoja apie nusileidimą ir pirmuosius savo žingsnius Mėnulyje.