monetarinė politika

Lėtas ekonomikos augimas ne tik paveikia verslininkų lūkesčius, bet ir gyventojų: lėčiau auga atlyginimai, iškyla šešėlinės ekonomikos grėsmių. Europos centrinis bankas (ECB) bandė išjudinti ekonomiką skatindami vartojimą – nustatė rekordiškai žemas palūkanų normas. Tačiau šiai strategijai nepasiteisinus, žvilgsniai krypsta į pačių šalių valdžias. ECB vadovas Mario Draghi ketvirtadienį pranešė, kad bazinių palūkanų norma išlieka žemumose – 0 proc.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad euro įvedimas Lietuvai yra ilgalaikis ir ne tik piniginis projektas. Pasak jo, tai yra investicija, kuri ilgalaikėje perspektyvoje atsipirks.   „Euras yra ilgalaikis projektas. Ta nauda, kurią mes kaip Centrinis bankas, ekonominių tyrimų kompetenciją turintis subjektas, esame paskaičiavę, – kad vidutiniu laikotarpiu euro įvedimas darys teigiamą poveikį BVP.

Ispanai 500 eurų banknotą praminė binladenu, nes visi apie tokį yra girdėję, tačiau niekas savo akimis nematė. „Bank of America“ analitiko Athanasios Vamvakidi teigimu Europos centrinis bankas (ECB) turėtų išimti iš apyvartos šiuos banknotus, kurie yra didžiausios vertės kupiūros tarp svarbiausių dešimties pasaulio valiutų, rašo „The Wall Street Journal“. Anot jo, šis sprendimas susilpnintų eurą ir suteiktų postūmį euro zonos ekonomikai.

Finansų rinkos įklimpo į savotišką narkomanijos liūną. Centrinių bankų inicijuotos kiekybinio skatinimo programos ir žemos palūkanų normos pripratino finansų pasaulį prie pigių pinigų, todėl dabar investuotojai laukia naujos pinigų injekcijos, o jos negavę ima šiauštis ir gąsdinti finansine apokalipse, rašo „The Guardian“. Praėjusią savaitę JAV federalinių rezervų bankas užsiminė apie ketinimus sulėtinti kiekybinio skatinimo programą.

Pastaruoju metu netyla kalbos apie pasaulyje įsiplieskiančius valiutų karus. Nors šios kalbos pernelyg smarkios, nuo valiutų svyravimų kenčia Europa, o su ja kartu ir Lietuva. Kalbas apie šalių manipuliacijas savo valiutomis paskatino Japonijos nauja monetarinė politika. Ši stagnuojanti Azijos šalis ėmėsi didelio kiekybinio lengvinimo, kad atgaivintų savo jau du dešimtmečius praktiškai vietoje stovinčią ekonomiką.

Kaip ir tikėtasi, Japonijos centrinio banko monetarinės politikos komitetas antradienį vieningai balsavo už esamų trumpalaikių palūkanų normų išlaikymą ir nepadidino obligacijų išpirkimo programos masto, informuoja MNI. Bankas paliko galioti 0-0,1 proc. palūkanų normas ir nepadidino 91 trln. jenų (1,118 trln. JAV dolerių) obligacijų išpirkimo programos. Bankas taip pat išlaikė atsargią ekonomikos prognozę.

Europos lyderiams besiginčijant, kaip suvaldyti euro zonos skolų krizę, 14 Afrikos Užsachario šalių galėtų pamokyti juos, kaip išlaikyti disciplinuotą ir stabilią valiutos sąjungą, rašo BBC. Šių šalių bendra valiutos sistema, CFA frankas, garantuoja žemą infliaciją, išlaiko investuotojų pasitikėjimą ir pastaraisiais metais užtikrino tokį ekonomikos augimą apie kurį Europa gali tik pasvajoti.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas savo mėnesiniame komentare pastebi, kad rugpjūčio mėnesis buvo atostogų mėnuo bankų sistemoje. Nepaisant to, indėliai suma bankuose pasiekė naują rekordą, tačiau, anot jo, jie nelieka nepanaudoti. „Kai kam, matyt, atrodo, kad bankai tiesiog turi tokią krūvą pinigų ir jų neskolina.

Kinijos centrinis bankas per pastarąją rugsėjo savaitę skyrė kapitalo rinkoms 365 mlrd. juanių (57,92 mlrd. JAV dolerių). Kaip praneša „The Economic Times“, ši parama bankams - didžiausia per visą Kinijos istoriją. Taip Kinijos centrinis bankas mėgina paremti komercinius bankus ir užkirsti kelią likvidumo trūkumui šalies finansinėje sistemoje. Po šių naujienų juanio kursas ėmė kristi. Ketvirtadienį JAV dolerio kursas sudarė 6,3 juanio.

JAV federalinis rezervų bankas (FED) pristatė jau trečiąją kiekybinio skatinimo programą (angl. quantitive easing, QE3), kurios tikslas – atgaivinti šalies ekonomiką. Rinkos tokį sprendimą sutiko palankiai, bet realia jos nauda abejojama. Į buvusias augimo vėžes niekaip negrįžtanti JAV ekonomika privertė šalies centrinio banko vadovą Beną Bernanke paskelbti apie naująjį ekonomikos gaivinimo planą. Tai jau trečias toks bandymas nuo 2008 metų.

Rugsėjo pirmą savaitę Kinijos vyriausybė paskelbė apie naujus būsimus šalies infrastruktūros projektus. Kinija žada aktyviai šalyje vystyti metro sistemą, nutiesiant daugiau kaip 2000 km metro linijų, investuoti į aplinką, susijusią su metro sistemos vystymu.

Jungtinių Valstijų federalinis atsargų bankas paskelbė, kad atnaujins vadinamąją kiekybinio skatinimo programą, skirtą skatinti ekonomikos augimą, informuoja BBC. Bankas ketina kas mėnesį už 40 mlrd. JAV dolerių pirkti būsto paskolomis dengtus vertybinius popierius. Jeigu ekonomikos būklė negerės, suma bus padidinta. Banko Atvirosios rinkos komitetas ketvirtadienį ir vėl paliko galioti bazinę palūkanų normą, kuri siekia 0-0,25 proc.

Naujas tyrimas rodo, kad Kinija, o ne Volstrytas yra kalta dėl 2008 m. krizės ir po jos sekusios recesijos, rašo CNBC. Erasmus vadybos tyrimų institutas teigia, kad Kinijos karštinė sukūrė daug pigių pinigų, kurie pakurstė JAV nekilnojamojo turto burbulą ir jo sprogimą. Heleen Mees iš Tilburgo universiteto sako, kad dešimtmečio pradžioje JAV federalinis rezervas ėmėsi laisvos monetarinės politikos, kuri lėmė refinansavimo bumą 2003 ir 2004 metais bei asmeninių išlaidų augimą.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėjo, kad, nepaisant euro zonos skolų krizės jau padarytos žalos, blogiausia dar laukia ateityje, rašo „The Guardian“. Didelis sukrėtimas regione euro zonai kainuotų daugiau nei 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), neigiamas poveikis Didžiajai Britanijai būtų beveik toks pat didelis, o JAV gali netekti 2 proc. BVP. Japonijos ekonomika dėl sukrėtimo gali susitraukti daugiau nei 1 proc.

Euro kūrimo pradžioje tylėję specialistai dabar pripažįsta, kad Europos valiutos schema yra ydinga. Kintant pasaulio ekonomikai ir finansams prie jų taikosi ir valiutų sistemos. Tačiau euro zona sumeistrauta taip, kad šalims tenka tarnauti eurui ir taikytis prie jo, o ne atvirkščiai. Bendra Europos Sąjungos (ES) valiuta buvo sukurta siekiant įgauti ekonominį stabilumą, išvengti devalvacijos ir kainų šuolių.

Kokia centrinių bankų ateitis? Ji bus užimta, nes dabar iš bankų tikimasi tiek monetarinio, tiek finansinio stabilumo užtikrinimo, rašo „Financial Times“. Ji bus kontroversiška, nes jų sprendimai turi didelę įtaką pajamų pasiskirstymui, žmonių prieigai prie finansų, finansinės sistemos veiklai bei valstybių mokumui. Prieš krizę atrodė, kad iškilus moderniems sofistikuotiems finansams, centrinių bankų, kaip finansinio stabilumo sergėtojų, vaidmuo tapo nereikalingu.

Šeštadienį pasirodė „The Times“ straipsnis apie naują fenomeną – savižudybes, kurias nulėmė Europos skolų krizė. Nedarbas, nesėkmės versle ir smunkantis pragyvenimo lygis verčia žmones imtis kraštutinių priemonių. Ekonomikos Nobelio premijos laureatas Paulas Krugmanas dienraščiui „The New York Times“ sakė tikįs, kad ne vienas žmogus perskaitęs tą straipsnį, prieš akis išvydo platesnį reiškinio paveikslą.

Nepaisant silpnos pasaulinės paklausos, besivystančios Azijos ekonomikos augimo tempas artimiausius keletą metų bus tinkamas, teigia Azijos plėtros bankas (APB), kuris prognozuoja, kad Azijos ekonomikos augimas šiemet sulėtės iki 6,9 proc., palyginti su 7,2 proc. pernai, o 2013-aisiais paspartės iki 7,3 proc., informuoja CNBC. Naujausioje savo ataskaitoje APB pažymėjo, kad regiono monetarinės politikos kūrėjams nėra priežasties imtis ekonomikos skatinimo priemonių.

Europos valiuta artimiausiu metu pigs. Prie tokios išvados priėjo „Bloomberg“ agentūros apklausti analitikai. Ekspertų nuomone, valstybės išlaidų mažinimas Ispanijoje ir Italijoje siekiant sukonsoliduoti šalių biudžetus vėl sukels skolų problemų euro zonoje ir pagilins recesiją regione. Dauguma ekspertų įsitikinę, kad bendros Europos valiutos pabrangimas 2,95 proc. pirmąjį metų ketvirtį buvo laikinas reiškinys. Euro kursas iki 2012 m. pabaigos gali nukristi daugiau nei 5 proc.

Penktadienį Valstybės Tarybos Plėtros Tyrimų Centro ekonomistas įspėjo, kad antroje šių metų pusėje vartojimo produktų kainos gali kristi. „Kinija ketvirtajame 2011-ųjų metų ketvirtyje peržiūrėjo perdėtą savo monetarinės politikos suvaržymą, tačiau pokyčių intensyvumas ir greitis buvo nepakankamas“, – Vyriausybės pranešime „China Economic Times“ rašė Wu Qingas. Jis prognozuoja tipiškos defliacijos atsiradimą, jei Vyriausybė nesiims ryžtingų veiksmų.

Jungtinių Valstijų federalinis atsargų bankas nepakeitė bazinės palūkanų normos ir nusprendė toliau tęsti obligacijų pirkimo programas, informuoja BBC. Tokio banko sprendimo tikėjosi tiek rinkos, tiek ekonomistai. JAV centrinis bankas taip pat ganėtinai optimistiškai įvertino šalies ekonomiką, o analitikai tai priėmė kaip ženklą, kad bankas nejaučia poreikio imtis papildomų ekonomikos skatinimo priemonių.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) analitikų nuomone, Baltarusijos vyriausybės antikrizinės priemonės gali apsunkinti ekonominę situaciją šalyje. Kaip pastebima banko medžiagoje, Baltarusija išgyvena sunkią mokėjimo balanso krizę, kurią sukėlė didelės tiesioginio kreditavimo apimtys, sparčiai augančios pensijos ir atlyginimai valstybės sektoriuje bei švelni monetarinė politika.

Antradienį pasaulinėje finansų rinkoje investuotojai vengė rizikingesniais laikomų aktyvų. Akcijų kainos krito žemyn, o valiutų rinkoje dominavo JAV doleris ir Japonijos jena. JAV valiuta brango prieš visas pagrindines porininkes, išskyrus jeną. Ženklesnius kursų kritimus parodė su žaliavomis siejamos valiutos, kadangi naftos ir aukso kainos smuko žemyn. Bendras Europos akcijų rinkos indeksas FTSEurofirst 300 nusileido 1.3 proc.

Penktadienį pasaulinėje valiutų rinkoje euras sugebėjo kiek reabilituotis JAV dolerio atžvilgiu. Buvo sulaukta keleto makroekonominių rodiklių iš JAV ir Europos. JAV akcijų rinkos indeksai Dow Jones ir S&P500 atitinkamai pasistiebė 0.09 ir 0.22 proc. Naftos žaliavos (WTI) barelio kaina sugebėjo pakilti iki 80 JAV dolerių. Kainą teigiamai veikė naujienos apie Graikijos finansinio gelbėjimo planus. Aukso uncijos kaina buvo pakilusi iki 1127 JAV dolerių – aukščiausio šio mėnesio lygio.