molotovo-ribentropo paktas

Jau rytoj Lietuvoje bus minimos Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Rytų Europą padalinusio nacių ir sovietų pakto bei „Baltijos kelio“ metinės. Ši diena yra svarbi daugeliui lietuvių, tačiau ne visi jie pamena.  1939 m. rugpjūčio 23 dieną Maskvoje Vokietijos užsienio reikalų ministras J. Ribentropas ir TSRS užsienio reikalų liaudies komisaras V. Molotovas pasirašė abiejų šalių nepuolimo paktą, kuris turėjo įtakos Antrojo pasaulinio karo pradžiai.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) ketvirtadienį Rusijos ambasados atstovui išreiškė protestą dėl šios šalies bandymų reabilituoti Molotovo-Ribentropo paktą ir jo slaptuosius protokolus.

Rusijos valstybinis archyvas pradėjo eksponuoti Sovietų Sąjungos ir Trečiojo Reicho sudarytą nepuolimo sutartį, atvėrusia kelią Antrojo Pasaulinio karo pradžiai ir Baltijos šalių okupacijai, ketvirtadienį pranešė Estijos visuomeninis transliuotojas ERR. Molotovo-Ribbentropo paktas ir jo slaptieji protokolai jau seniai buvo paviešinti, tačiau per parodą „1939. Antrojo pasaulinio karo pradžia“ pirmą kartą eksponuojami šių dokumentų originalai. „Manau, kad tai turėjo būti padaryta prieš 10 metų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia stiprinti kraštutinį rusišką nacionalizmą ir pateisinti agresiją, gindamas Antrojo pasaulinio karo išvakarėse pasirašytą sovietų ir nacių paktą, kuris lėmė Lenkijos ir Baltijos šalių okupaciją, sako Lietuvos diplomatai ir politologai.

Prabėgo lygiai 25-eri metai, kai 1987-ųjų rugpjūčio 23 d. susirinkus į mitingą pirmąjį kartą buvo viešai paminėtos Molotovo–Ribentropo pakto metinės. Tuomet, nepaisydami sovietinės administracijos draudimų, laisvės ištroškę žmonės rinkosi prie paminklo Adomui Mickevičiui. Žmonių susirinkimas buvo didelis. Pamenu tokį epizodą: viena moteris kalbėdama pasakė, kad „tikėkite jau greit ateina laisvė ir nepriklausomybė, tironas palieka Lietuvą“. Gerai įsiminiau tuos žodžius.

Gal ne viskas mūsų valstybėje yra tobula ir gražu, bet pabandykime, nors ir ne visai profesionaliai, apžvelgti, kokį kelią nuėjome ir einame, anot Vinco Kudirkos, „vardan tos Lietuvos“. Prieš 22-ejus metus tauta, degdama didžiuliu noru tapti laisva ir nepriklausoma nuo Sovietų Sąjungos, dėjo kertinį tašką atkurdama Nepriklausomybę.

Antradienį Lietuva minėjo Juodojo kaspino dieną bei 22-ąsias Baltijos kelio metines, kai dar neatgavusios nepriklausomybės trys Baltijos valstybės subūrė ilgiausią visų laikų žmonių grandinę, nusidriekusią nuo Vilniaus iki Talino. Taip tuomet paminėtos 50-osios Ribentropo-Molotovo pakto, padalijusio Baltijos bei kai kurias kitas Europos valstybes Rusijos bei Vokietijos įtakos zonoms, – tai lėmė vėlesnę šių valstybių okupaciją, – metinės.

Tie, kam brangios amžinos vertybės – Tėvynės laisvė ir Nepriklausomybė, antradienį Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, prie Amžinosios ugnies ir Laisvės paminklo, paminėjo Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dieną. Minėjimą organizavo politiniai kaliniai ir tremtiniai bei Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyrius.

Pirmadienį Vilniuje prie paminklo Adomui Mickevičiui paminėtos Ribentropo-Molotovo pakto 61–osios metinės. Minėjime dalyvavo Europos parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis, Seimo narys Rytas Kupčinskas, monsinjoras Alfonsas Svarinskas, sovietinių laikų disidentai Nijolė Sadūnaitė ir Antanas Terleckas. „Atmintimi ir tiesa mes galime pasiekti Europos susitaikymą“, – sakė V. Landsbergis.

Mūsų laisvė prasidėjo ten, kur baigėsi baimė, ilgus dešimtmečius kausčiusi žmonių sąmonę. Per tuos priespaudos dešimtmečius sovietinis okupantas visaip stengėsi sunaikinti pavergtos lietuvių tautos istoriją, paversdamas ją komunistinei sistemai naudingų dogmų rinkiniu. Tačiau tame rinkinyje buvo daug silpnų vietų, kurios ir sužlugdė tą sistemą.

Artėjanti rugpjūčio 23 diena, kai prisimenamas Molotovo ir Ribbentropo sandėris, padalijęs Europą tarp dviejų režimų, lieka skaudi data mūsų tautai. Kolektyvinė atmintis saugo šią dieną kaip blogio, užklupusio jauną Lietuvos valstybę, pradžią. Tai savotiškas atskaitos taškas, kuris lėmė pačius skaudžiausius padarinius (juos jaučiame iki šiol) mūsų kraštui. Nors jau dvidešimt metų esame atkūrę savo valstybingumą, tačiau rugpjūčio 23-ioji vis minima.

Atsisakiusi vertybinės pozicijos santykiuose su Rytų kaimynėmis, Lietuva iš to neišpešė apčiuopiamos naudos. Be to, „naujoji“ ir „pragmatiškoji“ užsienio politika, kurios idėjinė motina yra Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ne tik neaiški, bet ir labai pasyvi.

Rusijos Dūmai pateiktas pareiškimo projektas dėl 1939 m. pasirašyto Molotovo-Ribentropo pakto pripažinimo istoriškai svarbiu. Dokumentą parengė Komunistų partijos frakcijos nariai Viktoras Iljuchinas, Sergejus Pbuchovas, Valerijus Raškinas, praneša „Lenta.ru“. Rusijos Dūmos komunistai mano, kad pareiškimas turėtų būti priimtas iki Pergalės dienos, 65-ųjų Antrojo pasaulinio karo metinių minėjimo.