mineralai

Kalcis – tai svarbus mineralas žmogaus organizme, kuris ne tik padeda formuoti stiprius kaulus ir dantis, bet ir atlieka daugybę kitų gyvybiškai svarbių funkcijų. Šis elementas vaidina esminį vaidmenį nervų impulsų perdavime, raumenų susitraukime ir kraujo krešėjimo procese. Dėl šių priežasčių tinkamas kalcio kiekis organizme yra būtinas norint išlaikyti sveikatą ir gerą fizinę būklę.

Net ir laikantis subalansuotos mitybos, kartais žmonėms vis tiek gali trūkti tam tikrų vitaminų ar mineralų. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jelena Deksnienė pataria, kaip teisingai vartoti vitaminus, kad mūsų organizmas pakankamai jų pasisavintų. Kaip grupuojami vitaminai? „Atkreipkite dėmesį į tai, kada ir kaip vitaminai ar mineralai vartojami. Pavyzdžiui, valgio metu arba prieš valgį, ryte ar vakare, o jeigu sportuojate – prieš ar po treniruotės.

Kalis yra gyvybiškai svarbus mineralas, esantis žmogaus organizme, ir jo vaidmuo yra labai svarbus, kad organizmas galėtų funkcionuoti tinkamai ir efektyviai. Kalis atlieka keletą labai svarbių funkcijų, kurios padeda palaikyti normalų nervų sistemos veikimą, užtikrina raumenų susitraukimo procesus, o taip pat prisideda prie daugelio kitų esminių procesų, vykstančių žmogaus kūne.

Moliūgų sėklos naudingos sveikatai: gerina širdies sveikatą, nes mažina aukštą cholesterolį, reguliuoja cukraus kiekį kraujyje ir padeda geriau miegoti. Jos yra vienas maistingiausių užkandžių, nes jose gausu antioksidantų ir svarbių vitaminų bei mineralų. Kad moliūgų sėklos būtų naudingos sveikatai, galite jų įdėti į salotas, paskrudinti su prieskoniais arba naudoti moliūgų aliejaus padažą.

Esant vitaminų ar mineralų trūkumui jaučiami simptomai gali būti nuovargis, galvos svaigimas, išblyškusi oda, slenkantys plaukai, galūnių tirpimas. Tačiau TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ gydytojas Alvydas Unikauskas papasakojo apie vitaminų ir mineralų perdozavimą bei kaip tą atpažinti. Vitaminų ir mineralų perdozavimas gali pasireikšti tada, kai medžiagų organizme trūksta. Tokiais atvejais žmonės yra linkę imtis drastiškų priemonių, kurios gali baigtis preparatų perdozavimu.

Žiemos metu daugeliui žmonių trūksta vienokių ar kitokių vitaminų ir mineralų. Kaip atskirti, kada trūksta tam tikrų medžiagų, TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ papasakojo gydytojas Alvydas Unikauskas. Vitaminų trūkumas Kaip laidoje teigia ekspertai, trūkstant vitamino C dažniausiai atsiranda nuovargis, silpnumas, raumenų, sąnarių skausmas, gali patinti, kraujuoti dantenos, atsiranda mėlynės, sunkiau gija žaizdos.

Jei kenčiate nuo mažo kraujospūdžio ir norite jį pakelti, TV3 laidos „Kviečiame daktarą“ vedėjas profesorius Alvydas Unikauskas pataria vartoti vieną visiems žinomą ir kiekvienoje spintelėje randamą prieskonį.

Šiandieninė gyvensenos tempas, stresas ir nepalankios išorinės sąlygos gali padidinti organizmo jautrumą ligoms ir sumažinti natūralias gynybines jo galimybes. Imunitetas, kaip svarbi sveikatos dalis, tampa neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi, į kurią turėtume atkreipti ypatingą dėmesį.

Cinko trūkumas pasireiškia kas trečiam lietuviui, vis dėlto, apie šio vitamino stoką susimąsto nedaugelis. TV3 laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas papasakojo, kodėl trūksta cinko ir parodė paprastą būdą, kaip namų sąlygomis patikrinti, ar jums netrūksta šio mineralo. Cinko negali būti nei per daug, nei per mažai, pasakojo A. Unikauskas. Jei puola peršalimo ligos, galbūt dėl to kalti ne virusai, o cinko trūkumas.

Viena labiausiai atgaivinančių vasaros gėrybių – agurkai. Jie naudojami salotoms, gėrimams bei kitiems patiekalams gaminti. Tačiau daugeliui kyla klausimas – ar reikia prieš valgant agurkus juos nulupti? Ekspertė išklojo visą tiesą, kaip reikėtų elgtis. Agurkuose gausu ne tik vandens, bet ir kai kurių organizmui svarbių vitaminų ir mineralų. Viename agurke yra tik 30 kalorijų ir visai nėra riebalų, juos taip pat yra skaidulų, vitamino C, kalio, mangano.

Cukinijos – dar XX a. pradžioje lietuvių daržus pasiekusios daržovės, kurias dėl išskirtinės išvaizdos galime vadinti tikromis daržo karalienėmis. Įdomios formos, tačiau nesumaišomo skonio cukinijos puikiai tinka ir vasariškiems patiekalams gaminti – nuo sočių blynelių iki grilyje keptų užkandžių su rikotos sūriu bei šlakeliu alyvuogių aliejaus. Pasak gydytojos dietologės dr.

Prasideda lietuviškų braškių sezonas, o daržininkai mėgėjai jau laukia nesulaukia, kada pirmosios uogos užaugs ir jų soduose. Vasarą visi skuba atsivalgyti gardžių raudonų uogų, o ir ne veltui – braškėse gausu organizmui naudingų medžiagų, tačiau specialistė primena – braškes būtina rinktis atsakingai.

Šiuo metu dažnas pasiskundžia, kad nė iš šio, nė iš to raumenis sutraukia mėšlungis. To priežasčių – daugybė, tačiau dažniausiai tai nulemia svarbių mineralų trūkumas. „Camelia“ vaistinės vaistininkas Deimantas Auškalnis naujienų portalui tv3.lt pasakojo, dėl ko gali pasireikšti mėšlungis, kaip palengvinti nemalonų mėšlungio sukeltą skausmą bei kas gali padėti jo išvengti. Anot D. Auškalnio, mėšlungio atsiradimo priežastys yra labai įvairios, jų yra ne viena.

Nuolatinis skubėjimas ir greitas gyvenimo ritmas dažnai priveda prie organizmo išsekimo ir sveikatos pablogėjimo. Tačiau dažnai nesusimąstome, kad egzistuoja paprastas ir visiems prieinamas dalykas galintis padėti pagerinti bendrą organizmo savijautą. Kas yra tas paslaptingas geros sveikatos ingredientas?  Televizijos prodiuserės Vaidos Poderytės-Bernatavičės gyvenime tempo niekada netrūko.

Šaltuoju metų laiku aplinkoje cirkuliuoja daugybė virusų, tačiau dėl to, kad susergame, kalti ne tik jie, bet ir pasikeitę mūsų įpročiai. Mažiau laiko praleidžiame lauke ir skiriame fiziniam aktyvumui, nesilaikome darbo-poilsio režimo ir sveikos mitybos principų. Visa tai sekina organizmą, o kartu mažina atsparumą ligų sukėlėjams.

Vasara – daugelio mėgstamas metų laikas, lepinantis saule ir šiluma. Tačiau derėtų nepamiršti, kad termometro stulpeliui kylant vis aukščiau, didėja rizika susidurti su sveikatos sutrikimais, vienas jų – dehidratacija. Vanduo sudaro didžiąją dalį žmogaus organizmo – net apie 65 proc. ir atlieka daug svarbių funkcijų organizme, naujienų portalui tv3.lt aiškino „Affidea“ įmonių grupės šeimos medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė.

Dėl šiomis dienomis kamuojančio alinančio karščio gausiau prakaituojame, o kartu su prakaitu dideliais kiekiais pasišalina ir žmogui būtinos medžiagos – magnis, kalis ir kalcis. Vaistininkai Evelina Zykienė ir Andrius Rodovičius pasakoja, kaip atpažinti šių mineralų trūkumą ir užtikrinti pakankamą jų kiekį organizme. Magnis, kalis ir kalcis – vieni svarbiausių mūsų organizmo mineralų, kurie yra būtini gyvybinėms funkcijoms palaikyti.

Dažnai neaišku, kaip geriau vartoti mineralus arba vitaminus – kartu ar atskirai. Žinoma, daug kas priklauso nuo konkrečių žmogaus nusiskundimų ir sveikatos būklės. Bet papildyti kalcio atsargas dažniausiai pravartu drauge vartojant ir magnį bei cinką, nes taip pagerėja šių mineralų įsisavinimas bei teigiamas poveikis organizmui.

Cinkas dalyvauja daugiau nei šimte ląstelėse vykstančių cheminių reakcijų. Nesuklysime jį pavadindami grožio mikroelementu – būtent jis palaiko gerą nagų, plaukų bei odos būklę. Cinkas itin svarbus ir siekiant šeimos pagausėjimo bei savo sveikata besirūpinantiems vyrams, kadangi užtikrina testosterono balansą, yra būtinas spermos gamybai.

Magnis yra nepaprastai svarbus jūsų kūnui ir sveikatai. Magnio trūkumas gali sukelti gana nemalonius pojūčius, o ypač ilgalaikėje perspektyvoje. Bet kaip sužinoti, kad jums trūksta magnio? Magnis yra reikalingas mūsų organizmams, nes jis svarbus hormonų gamyboje. Jis padeda auginti atpalaiduoti nervus ir raumenis. Jis palaiko psichinę sveikatą ir energijos apykaitą bei yra svarbus perduodant nervinius impulsus.

Užklupus vasariškiems karščiams reikia spręsti ne vieną dilemą: karštis darbe, karštis namuose, fizinio krūvio metu, sporto salėje. Sportuojančių ir karščiausiomis dienomis tikrai netrūksta, tačiau specialistai įspėja – kai kuriems žmonėms karštis gali būti labai pavojingas. TV3 televizijos laidoje „Būk sveikas“ Jūratė Bomblauskaitė, „Fitnsweet.lt“ įkūrėja įvardijo, ką svarbiausia žinoti sportuojant atėjus karščiams ir į ką atkreipti dėmesį.

Lietuvė pasiekė pasaulio rekordą – per minutę išgliaudė daugiausiai pistacijų. Dietologai primena, jog šis užkandis išties vertingas ir kupinas naudingų medžiagų, tačiau pataria nepersistengti ir juos valgyti su saiku. „Mados nėra besikeičiančios. Žmonės Lietuvoje ypatingai mėgsta lazdynų riešutus, graikiniai riešutai. Tačiau karaliauja pistacijos, be jokios abejonės. Šių riešutų suvalgoma daugiausiai, bent jau iš mūsų asortimento“, – sako bendrovės direktorius Gražvydas Jukna.

Rytų medicina sako, kad žmogaus veidas atspindi tiek jo sveikatos būklę, tiek gyvenimo būdą. Brightside.me pateikė 9 esminius dalykus, apie kuriuos praneša tik veidas. Be to, organizmu reikia rūpintis ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus. 1. Plonas ir liesas veidas Dažnai gali pranešti apie per didelį nuovargį sporto salėje arba netikusias dietas, kurie išsekino organizmą.

Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, apie trečdalis visų mirčių yra susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis. Žuvų taukai gali užkirsti kelią į didžiules sveikatos problemas. Žuvų taukuose yra nepakeičiamų riebalų rūgščių, tokių kaip omega-3 ir omega-6, kurios padeda išlaikyti mūsų širdį sveiką. Štai, kas atsitiks su jūsų kūnu, jei reguliariai vartosite žuvų taukus.

Žemės gelmėse slypi daugiau kaip kvadrilijonas tonų deimantų, šią savaitę paskelbė Masačusetso technologijų instituto (MIT) tyrėjai. Tačiau abejotina, ar ši žinia sukels deimantų karštinę. JAV mokslininkai brangakmenių telkinius aptiko apie 145–240 km gylyje – daug giliau negu siekia visų giliausi kada nors padaryti gręžiniai. „Negalime jų pasiekti, bet deimantų ten esama daug daugiau negu manėme anksčiau, – sakė MIT Žemės, atmosferos ir planetų mokslo departamento tyrėjas Ulrichas Faulis.

Žmonės sugalvoja daugybę keistų dalykų, kurie neva stebuklingai suteikia energijos, sveikatos ar padeda atsikratyti papildomų kilogramų. Internautus prajuokino ir gerokai nustebino naujas gėrimas, dėl kurio teikiamos naudos prisiekia tūkstančiai žmonių. Tai beveik 40 dolerių kainuojantis gėrimas, kurio pagrindinis ingridientas yra dešrainiams skirtos dešrelės.

Jei mėgstate mineralinį vandenį, tikriausiai susimąstėte, jog jį gerdami padedate sau, o savo organizmui suteikiate papildomą mineralų kiekį. Tačiau ar kada nors domėjotės, kokią įtaką šis gėrimas turi mūsų sveikatai? Kiekviename mineraliniame vandenyje aptinkami vis kitokie mineralai, kurie, kaip ir skirtingos maistinės medžiagos, suteikia skirtingą naudą.

Kiekvienas akmuo turi vibracinį dažnį ir jis žmogų nori nenori veikia, sako mineralų žinovė, terapeutė Jūratė Gliaudelytė. Akmenys, sako pašnekovė, ne tik gali nuimti skausmą, suteikti žmogui daugiau meilės sau, ramybės, ryžto ir motyvacijos, bet ir apsaugoti nuo nelaimių ar gydyti ligas. Mineralai į Jūratės gyvenimą prieš ketverius metus, kai jai buvo 21-eri.

 Natūralus gamtos produktas, turintis begalę naudingų ir gydančių savybių, naudojamas medicinoje jau tūkstančius metų ir kaip vaistas, ir kaip profilaktinė priemonė. Štai toks atrodo kasdienis ir įprastas produktas – medus, o iš tiesų ypač vertingas ir reikalingas mūsų organizmui bei sveikatai.

Po atliktų eksperimentų su didžiuliu slėgiu bei aukšta temperatūra mokslininkai išsiaiškino deimantų formavimosi ypatumus. Pagal atliktą tyrimą, kuriame buvo sukurtos sąlygos, panašios į esančias giliai Žemėje, tektoninių plokščių susidūrimo vietos gali būti ideali vieta formuotis deimantams. Deimantai susiformuoja nepalyginamai aukštesnėje temperatūroje bei didesniame slėgyje nei esančiuose žemės paviršiuje.

Per pirmuosius 550 milijonų Žemės egzistavimo metų joje buvo tik maždaug 420 rūšių mineralų, nustatė amerikiečių mokslininkai. Jų tyrimo rezultatus paskelbė mokslinis žurnalas „American Journal of Sciences“. Dabar mūsų planetoje esama apie 4 800 skirtingų rūšių mineralų. Mokslininkai mano, kad pirmieji mūsų planetoje mineralai atsirado dėl magminės veiklos bei įvairių medžiagų sąveikos su vandeniu.

 Aštuoniose Europos valstybėse ištyrus, kiek jų gyventojai su maistu suvartoja pagrindinių mikroelementų, nustatyta, kad kai kurių esminių vitaminų ir mineralų gaunama nepakankamai. Tyrimas atskleidė, kad daugiausiai nuo rekomenduojamų normų atsilieka vitamino D suvartojimas, tačiau visų amžiaus grupių gyventojai – tiek moterys, tiek vyrai, nepakankamai vartoja geležies, kalcio, cinko, vitaminų B1, B2, B6 ir folio rūgšties.

Tūkstančius menopauzę išgyvenančių moterų apimantis tyrimas parodė, kad invaziniu krūties vėžiu susirgusios moterys gali turėti naudos iš multivitaminų ir mineralų papildų. Žurnale „Breast Cancer Research and Treatment“ šią savaitę paskelbta tyrimo ataskaita nurodo, kad multivitaminus ir mineralus vartojusioms moterims tikimybė mirti nuo invazinio krūties vėžio buvo 30 proc. mažesnė nei toms, kas tokių maisto papildų nevartojo.

Kuo įvairiausių vitaminų ir mineralų trūkumas žmogaus organizme gali lemti psichinį nestabilumą ir agresyvų elgesį. Pripažinta JAV mitybos specialistė dr. Sylvia Onusic paskelbė didelį straipsnį „Agresyvus elgesys: sprendimas ranka pasiekiamas“, kuriame ieško priežasčių, kodėl JAV išplito agresyvus elgesys, ypač tarp paauglių.

Vitaminai ir mineralų papildai gali sustiprinti protinę energiją ir savijautą ne tik sveikiems suaugusiems žmonėms, bet ir tiems, kas linkęs į nerimą ir depresiją. Apie tai šią savaitę buvo kalbama kasmetinėje JAV maisto technologų instituto konferencijoje ir maisto parodoje, vykusioje Čikagoje. Organizatoriai teigia, kad dalyvavo daugiau kaip 23 tūkstančiai maisto srities profesionalų, praneša sciencedaily.com. Vienoje diskusijų Kalgario universiteto medicinos fakulteto prof.

Visos moterys – ir ne tiek jau mažai vyrų – turi bent po vieną papuošalą su akmeniu, bet tik vienetai, užsimaudami žiedą ar įsiverdami auskarus, galvoja apie naudą sveikatai. Puošdamiesi mes nepratę siekti kokių nors kitų tikslų išskyrus estetinius. O juk vertingieji mineralai ir pusbrangiai akmenys nuo žilos senovės žinomi ne tik kaip materialinė vertybė, bet ir kaip tam tikrų gydomųjų savybių turinti materija.

Moksliškai įrodyta, kad žuvis naudinga  mūsų psichikai. Vis dėlto, dauguma žmonių daro prielaidą, kad žuvį reikėtų vartoti 1 – 2 kartus per mėnesį. Svarbu žinoti, kad žuvies produktai yra maistas mūsų smegenims. Žuvyje gausu omega – 3 riebalų rūgščių, kurios gerina smegenų veiklą. Tačiau mūsų organizme naudingosios omega – 3 riebalų rūgštys pačios nesigamina, taigi turėtume žuvies produktus įtraukti į savo racioną 1 – 2 kartus per savaitę.

2012 m. rugsėjo 1 d. 12.00 val. antrą kartą startuos Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro internetinis sveikatos žinių vertinimo konkursas „Reikia išmokti sveikam išlikti“. Konkurso tikslas – gerinti gyventojų sveikatos raštingumą, skatinti visuomenę domėtis sveika gyvensena, ligų ir traumų prevencija.

Pasaulyje yra žinoma atvejų, kai netikėtai vandens telkiniai nusidažo labai ryškiomis spalvomis. Tvenkinys, kuris staiga be aiškios priežasties, tapo kraujo spalvos, gali atrodyti kaip apokaliptinis košmaras. Bet kartais įmanoma tokias gamtos paslaptis įminti: Prancūzijos upės spalva gavo tokį egzotišką atspalvį dėl specialios druskos. Unikalų reginį galima pamatyti Prancūzijos pietuose, Camargue, kur Ronos upė įteka į jūrą.

Juodieji serbentai pranoksta daugelį kitų sodo uogų pagal juose esančių vitaminų, mineralų ir kitų naudingų medžiagų kiekį bei koncentraciją. Augalo vaisiuose gausu ląstelienos, karoteno, fosforo, kalio, magnio, geležies, natrio bei vitaminų  P, B1, B2, B3, B6, E, C (daugiau šio vitamino turi tik erškėtrožės). Juodųjų serbentų lapuose ir pumpuruose yra rauginių medžiagų, eterinių aliejų, organinių rūgščių.

Maisto papildų pasiūla rinkoje yra didžiulė ir išsirinkti tinkamiausią – nelengva. Maisto papildas – tai maisto produktas Maisto papildai – tai maisto produktai, turintys sudėtyje koncentruotą tam tikrų medžiagų kiekį. Esant būtinybei, kaip aiškina Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI)  specialistai, šiomis medžiagomis galima papildyti mitybos racioną.

Būdvardžio „gražus“ reikšmė dažniausiai susijusi su kiekvieno iš mūsų asmeninėmis asociacijomis ir gražiais kartais pavadiname daiktus ar reiškinius, kurie anaiptol neatspindi jokių pozityvių dalykų. Būtent žodžiu „gražu“ dažnai apibūdinami ir vandens telkiniai, kurie iš tiesų yra toksinių atliekų kapinynai ir nusausinus šiuos telkinius iškiltų rimtas pavojus aplinkinėms ekosistemoms ir gyventojams, rašo tinklalapis Environmentalgraffiti.com.

Miesto gyventojui tokie simptomai, kaip chroniškas nuovargis, išsekusi išvaizda ir padidėjęs dirglumas, jau seniai laikomi norma. Sausa ir jautri oda, slenkantys plaukai, lūžinėjantys nagai irgi nieko nestebina: kalta prasta ekologinė aplinka ir nesibaigiantys stresai. Tiesos tame, savaime suprantama, yra. Tačiau tai, kaip mes atrodome ir jaučiamės, taip pat labai priklauso ir nuo mūsų pačių arba, tiksliau, nuo to, kaip mes rūpinamės savo kūnu.

Auksas visuomet simbolizavo prabangą, rašo „Business Insider“. Šis metalas buvo siejamas su turtu ir gerove. Vis dėlto ši iškasena yra daug kartų pigesnė už brangiausias medžiagas, kurias galima atrasti arba sukurti mūsų planetoje. Žemėje egzistuoja daugybė vertingo turto, kurį, priešingai nei auksą, galima panaudoti labai pragmatiškai. Pateikiame brangiausių žemės turtų šešioliktuką 16. Šafranas Vieno gramo kaina – 11,13 JAV dolerių.

Dažnai mes net nesuvokiame, kodėl mus taip masina vienas ar kitas produktas. Visiems žinomas klasikinis pavyzdys – jei moteris vis užsinori ko nors sūraus, vadinasi galima laukti šeimos pagausėjimo. Tokiu būdu organizmas, nedalyvaujant sąmonei, reaguoja į kažkokių medžiagų trūkumą, kurį sukelia tam tikri vidiniai pasikeitimai. Nurodytame pavyzdyje priežastis yra natūrali, o kitais atvejais nenumaldoma trauka tam ar kitam produktui gali reikšti medžiagų apykaitos sutrikimus ir ligos pradžią.

Dvi nedidelės vandens suformuotos įdubos yra taip prisotintos mineralais, kad jose sąlyginai neseniai galėjo egzistuoti gyvybė. Moklininkai atrado vietas, kuriose gausu vandens suformuotų mineralų. Atrasta magnio ir geležies prisotinto dumblo, kuris yra sąlyginai jaunas, lyginant su kitomis Marso uolienomis. Tai reiškia, kad šiose dviejose įdubose galėjo egzistuoti visiškai kitokios sąlygos gyvybei, nei bet kur kitur Marse.

Apie vegetarizmą sklandantys gandai yra, švelniai pasakius, prieštaringi. Ir daugiausia dėl to, kad mes vis dar per mažai žinome apie šį specifinį mitybos būdą. Vegetarizmas jau seniai ne šiaip tik dieta, bet gyvenimo būdas ir net savotiška filosofija. Tačiau mokslininkai vis dar turi apie ją savo nuomonę, anaiptol ne visais klausimais sutampančią su pačių vegetarų. Nauda Savaime suprantama, mėsos atsisakymas turi privalumų.

Tyrimais nustatyta, kad motinos, kurios nori, kad jų vaikai mėgtų daržoves, turėtų pačios jas valgyti nėštumo laikotarpiu. Daugybė tėvų kovoja su savo vaikų nenoru valgyti daržoves. Tačiau mokslininkai mano, kad mamos pratinti vaikus valgyti daržoves turėtų pradėti labai anksti – dar jiems būnant gimdoje. Tyrėjai atskleidė, kad motinos įsčiose kūdikiai jau gali formuoti savo skonį sveikam maistui, praneša dailymail.co.uk. Per gimdoje esančius skysčius mama gali perduoti vaikui kvapus.

Japonų mokslininkai teigia Ramiojo vandenyno dugne radę didžiulius retųjų žemės mineralų klodus, praneša BBC. Retieji žemės mineralai naudojami gaminant aukštųjų technologijų prietaisus. Geologai apskaičiavo, kad Ramiojo vandenyno dugne yra maždaug 100 mlrd. tonų retųjų mineralų. Šiuo metu Kinijoje išgaunama 97 proc. retųjų žemės mineralų. Analitikai teigia, kad, jeigu atrastus mineralus bus galima naudoti gaminant aukštųjų technologijų prietaisus, Kinijos dominavimui gali kilti grėsmė.