mindaugas pakalnis

Buvęs Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis laimėjo Statybos sektoriaus vystymo agentūros (SSVA) skelbtą naujo Urbanistikos padalinio vadovo konkursą. Darbą agentūroje M. Pakalnis pradės spalio 23-ąją, pranešė SSVA. „Laukia rimtas profesinis iššūkis“, – pranešime teigia M. Pakalnis. SSVA direktorius Aidas Vaičiulis sako, kad Urbanistikos padalinys prižiūrės darnią urbanizuotų teritorijų plėtrą.

Darbo inspekcija pradėjo tyrimą dėl dvigubo buvusio Vilniaus savivaldybės vyriausiojo architekto Mindaugo Pakalnio įdarbinimo, skelbia naujienų portalas „Delfi“. „Galime patvirtinti, jog tyrimas pradėtas dėl Darbo kodekso nuostatų galimų pažeidimų (bet ne dėl fiktyvaus įdarbinimo). Kol kas plačiau komentuoti negalime, renkami duomenys“, – portalui nurodė inspekcija. Tuo metu prokuratūra nurodė dar nėra priėmusi sprendimo, ar pradėti tyrimą.

Iš Vilniaus savivaldybės vyriausiojo architekto pareigų pasitraukęs Mindaugas Pakalnis gavo net dvi išeitines išmokas. Pirmoji siekė aštuonis tūkstančius eurų į rankas, o antroji – pusšešto tūkstančio eurų. Ją M. Pakalnis gavo iš savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“, kurioje, kaip paaiškėjo, visą mero Remigijaus Šimašiaus kadenciją prisidurdavo dar vieną algą, maždaug tūkstantį eurų į rankas.

Buvusiam sostinės vyriausiajam architektui Mindaugui Pakalniui Vilniaus savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ išmokėjo 5,5 tūkst. eurų išeitinę. Įmonėje jis ėjo projektų vadovo pareigas. „Abipusiu šalių susitarimu Mindaugui Pakalniui pasitraukus iš pareigų SĮ „Susisiekimo paslaugos“ išmokėtos išeitinės dydis siekė 5507,61 Eur „į rankas“. M. Pakalniui jokios papildomos premijos skirtos nebuvo“, – komentare BNS trečiadienį nurodė įmonės „Susisiekimo paslaugos“ atstovė Greta Vasiliauskaitė.

Pareigas šalių susitarimu palikusiam sostinės vyriausiajam architektui Mindaugui Pakalniui išmokėta trijų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija, antradienį informavo Vilniaus miesto savivaldybė. „Pagal Valstybės tarnybos įstatymą, karjeros valstybės tarnautojas gali raštu pateikti pasiūlymą įstaigos vadovui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu, kas ir įvyko šiuo atveju.

Vyriausiasis Vilniaus architektas Mindaugas Pakalnis bendru šalių sutarimu nuo rugpjūčio 7 d. palieka Vilniaus miesto savivaldybę. Šias pareigas architektas ėjo daugiau nei 5 metus. „Mindaugas Pakalnis, eidamas vyriausiojo architekto pareigas, į Vilniaus miestą atnešė daug gerų pokyčių – buvo įtvirtinti modernūs architektūros ir urbanistikos principai, parengti Bendrojo plano sprendiniai, kuriais vadovaujamasi planuojant miesto plėtrą, standartizuoti kai kurie vidaus procesai.

Šeštadienį Vilniuje kilo skandalas – sostinės centre savavališkai nupjautas šimtametis ąžuolas. Brutaliu veiksmu pasibaisėję Vilniaus miesto savivaldybės atstovai, meras Valdas Benkunskas ir vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis, susitiko su aplinkos ministru Simonu Gentvilu.

Vilniaus centre brandų ąžuolą nupjovusiai bendrovei „Rinktinės NT“ sostinės savivaldybė skyrė 141 tūkst. eurų baudą, pranešė meras Valdas Benkunskas.  „Po šeštadienio įvykio ir pirmadienį mūsų išsiųsto kreipimosi į Generalinę prokuratūrą yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl savivaldžiavimo. Savivaldybė pagal savo tvarką taip pat yra paskaičiavusi atkuriamosios vertės baudą ir ta suma susidarė 141 tūkst. eurų.

Šeštadienį Šnipiškėse, prie Rinktinės ir Ceikinių gatvių esančiame sklype, vystytojams nukirtus šimtametį ąžuolą, savivaldybė spręs dėl incidento aplinkybių ir atsakingų asmenų patraukimo atsakomybėn. Pirmadienį į spaudos konferenciją atvykęs Vilniaus meras Valdas Benkunskas teigė, kad po tokio veiksmo atsakas bus labai griežtas ir bekompromisis.

Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis pasidalino, kad ciniškai nukirstą šimtametį ąžuolą sostinės centre buvo liepta išsaugoti. Anot jo, nekilnojamojo turto vystytojas „Rinktinės NT“ visa tai žinojo. Istoriją apie nukirstą ąžuolą Ceikinių g. M. Pakalnis teigia priėmęs asmeniškai – tarsi praradęs artimą žmogų. „Nustekentas nepriežiūros šį pavasarį jis atsigavo, bene pirmas iš visų Vilniaus ąžuolų išskleidė savo pumpurus.

„Man imponuoja stiprūs lyderiai. Visi knygos pašnekovai tokie ir yra – savo sričių autoritetai, įkvepiantys kitus ir žvelgiantys į priekį. Dėkoju, kad visi sutiko atvirai ir be jokių išankstinių nuostatų leistis į nepamirštamą nuotykį bei pasikalbėti net ir apie tai, kas kartais nutylima“, – savo pašnekovus knygoje „Miestas ir meras“, kuri jau pasiekė knygynus, apibūdina Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Populiarus Vilniaus gėjų, lesbiečių, biseksualų ir transeksualų klubas ėmė pyktis su po tuo pačiu stogu gyvenančiais vilniečiais. Miestiečiai ėmė skųsti klubo savininkus dėl naktimis atidundančio vakarėlių triukšmo, o verslui pikta, kodėl Vilniaus miesto savivaldybė leido tame pačiame pastate virš klubo keisti patalpų paskirtį iš administracinės į gyvenamąją: virš triukšmo šaltinio įrengti butus ir įsikurti žmonėms. Naktinis klubas „Soho“ sostinėje, Švitrigailos g. veikia nuo 2008-ųjų.

Sostinės Taryba šiandien bendru sutarimu patvirtino Vilniaus miesto bendrąjį planą (BP), pagal kurį miestas gyvens artimiausius 10–15 metų. Miestas bus patogesnis pėstiesiems ir dviratininkams, daugės žaliųjų plotų, o pastatų aukštis bei kokybė bus kontroliuojami griežčiau.  Pasak miesto mero Remigijaus Šimašiaus, bendrajame plane nugulė pagrindinės miesto strateginės kryptys: darnus judumas, patogūs gyvenamieji rajonai, pietinio Vilniaus plėtra.

Vilniaus miesto vyriausiojo architekto patarėjai nėra deklaravę savo ryšių su įvairiais architektūros ir urbanistikos verslais. Portalas delfi.lt rašo, kad pernai gruodį vyriausiojo miesto architekto Mindaugo Pakalnio patarėju tapo Tadas Jonauskis. Nors Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai jis interesų deklaracijos nėra pateikęs, tačiau, Registrų centro duomenimis, nuo 2014 metų jis vadovauja mažajai bendrijai „Pupa – strateginė urbanistika", kurią pats ir įsteigė.

Vilniuje Žaliųjų ežerų gatvę planuojama sujungti su Nemenčinės plentu – bus tiesiamas naujas kelias, statomas tiltas per Nerį. Tačiau vietiniai gyventojai sunerimę – esą jei projektas išties bus įgyvendintas, naujasis kelias nuguls per sklypus, kur dabar gyvena dešimtys šeimų su mažais vaikais. Taip pat esą nutiesus kelią ir pastačius tiltą, bus stipriai suniokotas praktiškai kurortinis Žaliųjų ežerų rajonas.

Investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management" planai buvusioje „Audėjo“ fabriko teritorijoje Markučiuose, Vilniuje, įgyvendinti didelį biurų ir butų projektą sulaukė ir miesto valdžios, ir bendruomenės kritikos. Valdžia pasigenda projekto architektūrinio charakterio, tuo metu kaimyninių kvartalų bendruomenė nesupranta vystytojų siūlomos vadinamosios co-living koncepcijos privalumų.

Statybos srities teisės aktų korekcijos, naujo Bendrojo plano patvirtinimas, sprendimus dėl miesto plėtros priimančių institucijų bendradarbiavimas – šie klausimai buvo aptarti Vilniaus miesto savivaldybės inicijuotoje profesionalų diskusijoje apie tai, kaip mieste įgyvendinami Architektūros įstatyme įvardinti architektūros kokybės kriterijai.

Vilniaus savivaldybė kreipėsi į paveldosaugininkus prašydama kultūros barui „Kablys“ taikyti teisinę apsaugą. Savivaldybė trečiadienį informavo prašanti,  jog pastato kultūrinė paskirtis būtų pripažinta vertingąja savybe. Tokį prašymą Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai savivaldybė pateikė kilus kai kurių vilniečių pasipiktinimui dėl savininkų sprendimo keisti Kauno gatvėje esančio pastato paskirtį iš kultūrinės į administracinę.

Aiškėja preliminarūs tilto per Nerį, sujungsiančio sostinės A. Goštauto ir Upės gatves, architektūrinių idėjų konkurso laimėtojai – ekspertų komisija pagal konkurso vertinimo kriterijus sudarė darbų įvertinimo sąrašą, kurio viršuje rikiuojasi „INHUS Engineering“ komandos idėja pavadinta „Alberto tiltu“, po to seka architektų „Studija 501“, „SRP projektas”, „LT projektai“ ir „Mutuus“ sukurti „Neries vartai“. Treti – „TEC Infrastructure“ su „Lux semita“ architektūrine tilto idėja.

Sostinės gyventojai dvi savaitės galės įvertinti, kaip atrodys konkursą laimėjęs memorialas „Laisvės kalva“. „Bunkeriu“ ir „kalvele“ visuomenėje praminto kūrinio autorius tikisi, kad teisminiuose ginčuose užstrigęs projektas bus įgyvendintas, o Vilniaus meras siūlo memorialą vertinti, kai jis bus galutinai užbaigtas.  Lukiškių aikštėje antradienį buvo pastatytas skulptoriaus Andriaus Labašausko memorialo „Laisvės kalva“ maketas.

Nacionalinės koncertų salės idėjų konkurso nugalėtoja paskelbta komandos iš Ispanijos „Arquivio architects“ pasiūlyta idėja, praneša Vilniaus miesto savivaldybė. Jų pasiūlyta Nacionalinės koncertų salės koncepcija – objektą kuo natūraliau įlieti į aplink esančią unikalią aplinką. Architektai siūlo ant Tauro kalno statyti keletą atskirų statinio dalių, kurias apjungtų atviras cokolinis aukštas, sukurtas „žaliasis koridorius“, statinyje bus Didžioji ir Mažoji koncertų salės.

Daugiau kaip dešimtmetį kalbama apie antrą prekybos centrą „Akropolis“, kuris turėtų išdygti prie sostinės Vingio parko. Verslininkai žada, kad naujausia versija, kaip atrodys naujas kompleksas, bus pristatyta jau šį rudenį. „Akropolis Group“ komunikacijos departamento vadovas Dominykas Mertinas tv3.lt informavo, kad šiuo metu vyksta daugiafunkcinio prekybos, pramogų, laisvalaikio ir verslo centro projekto korektūros ir aktualizacijos darbai.

Koncertų salės ant sostinės Tauro kalno konkurse geriausia pripažinta ispanų architektų kompanijos „Arquivio architects“ idėja, pirmadienį pranešė Vilniaus savivaldybė. Antrąją vietą savivaldybės ir Lietuvos architektų sąjungos skelbtame konkurse užėmė prancūzai „Fres architects and planners“, tretieji sąraše – lietuvių architektų komanda „Paleko archstudija", ketvirtieji – „SMAR Architecture Studio“ iš Australijos.

Tarp sostinės geležinkelio ir autobusų stočių esantis transporto žiedas buvo pertvarkytas vos prieš dvejus metus. Tačiau jau kitąmet ši teritorija bus tvarkoma iš naujo. Dar po kelerių metų neatpažįstamai turėtų pasikeisti visas stoties rajonas. Planuojama, kad iki 2025 m. Vilnių pasieks europinės vėžės „Rail Baltica“ geležinkelio atšaka. Iki to laiko tikimasi sutvarkyti visą stoties rajoną. Apie šiems darbams skirtą projektą „Connect Vilnius“ buvo paskelbta dar metų pradžioje.

Skulptorius Andrius Labašauskas sako baigęs rengti sostinės Lukiškių aikštėje turinčio atsirasti partizanų bunkerį primenančio memorialo „Laisvės kalva“ skulptūrinį maketą, pranešė naujienų portalas 15min.lt. Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis tikina, kad maketą birželio pradžioje vertins ekspertų komisija. Tačiau jis abejoja, ar dėl skulptūros verta ardyti sutvarkytą Lukiškių aikštę, ir svarsto diskutuoti su „Laisvės kalvos“ autoriumi, kaip galėtų keistis skulptūros vaizdinys.

Vilniui kasmet pamažu plečiantis, architektai lipdo jo veidą, kurdami naujus pastatus ir rajonus. Tačiau ne visus Vilniaus kampelius gyventojai myli vienodai – esama vietų, kurios sulaukia kritikos rykščių už neapgalvotus sprendimus, užgriozdintas erdves ir infrastruktūros trūkumą. Tačiau Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis mano, kad dalį sostinės trūkumų pataisyti gali ir turi patys gyventojai.

Ukmergės gatvė bus pritaikyta normaliam miesto gyvenimui, sostinės vizija kitam dešimtmečiui orientuota į kompaktiškumo didinimą, o sovietiniai blokiniai namai turėtų išlikti. Apie vykstančius procesus Vilniuje ir sostinės ateitį naujienų portalo tv3.lt studijoje kalbėjo miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.

Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis žada, jog jau rudenį Vyriausybei bus pristatyti planai dėl ministerijų iškėlimo. Pasak kanclerio, kol kas svarstoma į vieną vietą perkelti šešias ministerijas. „Šiandien esame atsirinkę šešias ministerijas, kurios galėtų galbūt susikelti į vieną ofisą.

Vyriausybės inicijuotą konkursą laimėjęs Lukiškių aikštės memorialo – vadinamosios Laisvės kalvos autorius Andrius Labašauskas kaltina Vyriausybę dėl įstrigusių projekto derinimo procedūrų. Savo ruožtu Kultūros ministerija ir Vilniaus savivaldybė tikina, kad procesai vyksta, nors ir ne taip greitai, kaip norėtųsi.

Vilniečiai skundžiasi, kad augančiame mikrorajone daugiabučius statantys verslininkai galvoja tik apie pinigus, stengiasi iškepti kuo daugiau naujų pastatų ir bando apeiti reikalavimus. Perkūnkiemyje esą trūksta mokyklų, darželių, stovėjimo vietų, žaliųjų zonų, o vaikų žaidimų aikštelėse išmetamosiomis automobilių dujomis nuodijami vaikai. Ramunė gyvena sostinėje Perkūnkiemio mikrorajone.

Vilniaus miesto savivaldybė perima buvusius Profsąjungų rūmus – tai atveria kelią planams ant Tauro kalno vietoje rūmų pastatyti naują koncertų salę. Sprendimą palaikė tiek valdantieji, tiek didesnė dalis opozicijos – už balsavo 37 tarybos nariai, prieš balsavusiųjų nebuvo, likę susilaikė. Miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis pabrėžė, kad derybos su pastatą valdžiusios įmonės kreditoriais bus pradėtos kai nepriklausomi vertintojai nustatys pastato kainą.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija – krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA–KŠS) Vilniuje siekia stabdyti savivaldybės siekius investuoti beveik 100 mln. eurų į vadinamųjų kaimynijų teritorijų atnaujinimą, kol nėra grąžinta žemė visiems vilniečiams. LLRA–KŠS ir Rusų aljanso koalicijos frakcija, spalio pabaigoje sulaukusi keliolikos gyventojų prašymo stabdyti šią programą, kreipėsi dėl to į administraciją.

Sostinės savivaldybė rado sprendimą, kaip mažinti automobilių taršą ir spūstis centrinėje miesto dalyje – šiandien Taryboje priimtas sprendimas, kuris normuos automobilių statymo vietų įrengimą sostinės Senamiestyje ir miesto centre. Sprendimas priimtas remiantis sėkminga užsienio šalių patirtimi mažinant automobilių srautus miestų centruose.

Vilnius – besiplečiantis miestas galintis pasigirti tuo, kad gyventojų skaičius čia nemažėja. Tačiau jau dabar gatves sustingdo kamščiai, tad ar yra dar galimybių šiam miestui plėstis centre, o ne užmiestyje? Analitikai skaičiuoja, kad iki visiško Vilniaus centro užpildymo liko maždaug 10 metų. Kas tuomet? Tuomet žvilgsniai krypsta į senosios statybos namus.

Laimėjęs Lukiškių aikštės memorialo projektas dar turi būti derinamas su akredituotu paveldosaugininku, penktadienį nusprendė Vyriausybėje sudaryta komisija dėl Lukiškių aikštės memorialo. Sprendimų, ar memorialas gali atsirasti aikštėje, ar jį reikėtų keisti, tikimasi kitą savaitę.

Lukiškių aikštės sutvarkymui suburta Vyriausybės komisija kviečiasi Vilniaus savivaldybės atstovus, paveldosaugininkus, konkursą laimėjusio memorialo autorius tartis, kaip suderinti paveldosauginius reikalavimus ir siekį pastatyti partizanų bunkerį ir mišką primenantį memorialą.

Po savaitės paaiškės, kuris projektas bus pasirinktas laisvės kovotojams įamžinti sostinės Lukiškių aikštėje. Nors jau baigėsi visuomenės balsavimas, bent kol kas neplanuojama skelbti jo rezultatų. Kultūros ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Arūnas Malinovskis BNS informavo, kad sekmadienį pasibaigusio visuomenės balsavimo rezultatus šiuo metu vertina e.pilietis sistemos administratoriai – tikimasi juos patvirtinti šį penktadienį. „Skelbsime bendrą, galutinį rezultatą, atskiro ne.

Šešių geriausių Lietuvoje architektų komandų suprojektuoti gyvenamųjų namų kvartalai, modernus verslo kompleksas, kūrybinės ir visuomeninės paskirties erdvės, vaikų darželis ir senamiesčio turgus – visa tai kursis naujame, dar šiais metais startuosiančiame, sostinės rajone pavadinimu „Paupys“. Naujojo rajono plėtotojai tvirtina, kad 5 hektarų buvusi pramoninė teritorija sostinės senamiestyje atgims su nauja jėga ir taps gyvybingu miestiečių bei turistų traukos centru.

Po ilgų derybų Kultūros ministerija išreiškė pritarimą Vilniaus savivaldybės siekiams, jog ant Tauro kalno vietoje sovietmečiu statytų Vilniaus Profesinių sąjungų kultūros rūmų atsirastų moderni koncertų salė. Seimo Kultūros komitete kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson patikino, kad nuo metų pradžios vykusiose derybose su Vilniaus savivaldybe pagaliau pasiektas kompromisas. „Sutarėme, kad apsistojame su vienu sklypu: ten, kur stovi dabar Profsąjungų rūmai.

Vilniaus savivaldybė toliau traukia į dienos šviesą neteisėtas statybas ir, gindama vilniečius nuo nesąžiningų statytojų veiksmų, kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, Statybų inspekciją bei kitas institucijas, nurodydama konkrečius 5 atvejus Žirgo gatvėje, kai statytojas (UAB „Greitistos statyba“) vienbučius namus skaido į atskiras patalpas ir pardavinėja didesniam gyventojų skaičiui, faktiškai paversdamas juos daugiabučiais.

Vilniaus miesto savivaldybė ieško, kas suprojektuotų ir pastatytų viaduką per Narbuto gatvę. Savivaldybės šią savaitę paskelbtame viešajame pirkime pateikti pirminiai projektiniai pasiūlymai, konkurso laimėtojas turės parengti ir techninį projektą, ir vykdyti statybas. Statant 7,5 metro pločio ir 65 metrų ilgio viaduką planuojama įrengti 3 metrų pločio asfalto dangos dviračių taką, kita pusė jo būtų skirta pėstiesiems – čia būtų įrengtas betoninių plytelių šaligatvis.

Vargu, ar kas nors nematė per pavasarinius ar rudeninius lietus apsemtų senos statybos daugiabučių kiemų. Tai tik padidina ir taip egzistuojančią automobilių vietų trūkumą aikštelėse – žmonės priversti automobilius statyti visose įmanomose vietose. Ši problema itin ryški didžiuosiuose miestuose. Peržiūrėjus Vilniaus miesto savivaldybės elektroninį miesto problemų sąrašą, bene kas antra problema yra susijusiu su automobilių statymu.

Vienintelis Lietuvoje augantis miestas – Vilnius. Kol visi kiti kenčia nuo emigracijos, čia žmonių daugėja. Tad be abejonės miestas plėsis ir keisis. Tačiau kaip? Žvilgsnis krypsta į senos statybos namus, kuriuos net manoma nugriauti. Sostinės Savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovas, vyriausiasis Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis pasitelkęs Eurostato duomenis prognozuoja – Vilniaus išaugs kitų regionų sąskaita. „Iš to seka ir daug kitų dalykų.

Nors būsto pardavimai nuosekliai auga, žmonių elgesys nekilnojamojo turto (NT) rinkoje vis dar išlieka konservatyvus. Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad šiandien sąlygos imti būsto paskolą yra itin palankios, tačiau, žmonės, vis dar pamena krizę, ir elgiasi atsargiai.  „Mes užsisukę toje pokrizinėje mąstysenoje ir pakilimas vykęs pastaraisiais metais nėra šuolis į viršų.

Vilniaus architektūros-urbanistikos ekspertų tarybos posėdyje patvirtinti architektūriniai planai, pagal kuriuos bus statomas naujas A klasės verslo biurų kvartalas Žvėryne, Saltoniškių g., šalia prekybos ir pramogų centro „Panorama“. Naujas modernus statinių kompleksas, kurį plėtoja bendrovės UAB „M.M.M. projektai“ grupės įmonė, bus draugiškas aplinkai – jis jau užregistruotas tvarių pastatų sertifikavimo sistemoje BREEAM.

Sąjungos TAIP pirmininkas Artūras Zuokas surengė verslo pusryčius su statybos ir kelių infrastruktūros plėtotojais. Susitikimo metu A. Zuokas pristatė ne tik Sąjungos TAIP programą, bet ir kandidatą į aplinkos ministrus – SĮ „Vilniaus planas“ vyriausią architektą Mindaugą Pakalnį. „Statybų sektoriaus atsigavimą paspartintų viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas. Galime pasigirti, kad Vilnius yra pionierius šioje srityje.

Nekilnojamojo turto (NT) kainų burbulas sprogo prieš ketverius metus, tačiau neigiamas jo pasekmes sostinėje tebematome ir dabar. Prieš sunkmetį žvėriškais tempais sostinės centre kilusios NT kainos privertė jaunimą keltis į užmiestį. Dėl to Vilniuje dabar turime nuostolingą viešąjį transportą, didelį automobilizacijos lygį ir daug kitų problemų.

Šiandien pirmą kartą Vietos savivaldos dienos proga miesto Rotušėje iškilmingai pagerbti nusipelnę vilniečiai. „Džiaugiuosi, kad už nuopelnus vietos savivaldai galiu įteikti šiuos atminimo ženklus ir padėkos raštus skirti įvairiose savivaldos srityse pasižymėjusiems vilniečiams. Kaip sostinės meras, esu laimingas, kad atminimo ženklais bus apdovanota ir nemažai Vilniaus Savivaldybės darbuotojų.

Sereikiškių parką planuojama pritaikyti kameriniams renginiams, atkurti istorinę takų ir erdvių sistemą, botanikos ir vienuolyno sodus su oranžerija ir viduramžių labirintu, tvenkinį su plaukiojančiu fontanu ir žaidimų aikšteles. „Parko funkcija buvo papildyta naujais traukos objektais. Norėjome, kad parkas būtų patrauklus kuo daugiau socialinių grupių. Norime, kad jis būtų gausiai lankomas tiek miestiečių, tiek turistų“, - žurnalistams pasakojo vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.