mindaugas bilius

Jau ne vienerius metus besitęsianti šalies paralimpiečių ir rotariečių draugystė augina naujas paralimpines viltis, kuria naujas paralimpines sėkmės istorijas, įkvepiančias siekti neįmanomo. Lietuvos Rotary bendruomenės nariai šį savaitgalį dalyvaudami Palangoje vykusiame tradiciniame paramos, kultūros ir sporto renginyje Rotariadoje surinko ir žmonių su negalia sportui paremti skyrė 15 tūkst. eurų.

Prancūzijos sostinėje oficialiai atidaromos Paryžiaus vasaros paralimpinės žaidynės. Miesto centre – Eliziejaus laukuose ir Konkordijos aikštėje – vykusioje atidarymo ceremonijoje žygiavo ir mūsų šalies delegacija, nešina Lietuvos Trispalve. Mūsų šalies komandą atidarymo ceremonijoje palaikė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja šalies ponia Diana Nausėdiene, o taip pat Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, viceministrė Aistė Zedelytė.

Netrukus Paryžiuje prasidėsiančios paralimpinės žaidynės vėl prikaustys sporto aistruolių dėmesį visame pasaulyje. Daugiau nei 4 tūkst. sportininkų su negalia susirungs 22-ejose individualaus ir komandinio sporto šakose. Tarp paralimpiečių – ir Lietuvos rinktinė, kurią šiemet sudaro devyni sportininkai.

Nuo beveik 17 tūkst. iki kiek daugiau nei 83 tūkst. eurų. Tokios premijos šiemet laukia Lietuvos sportininkų, kurie išvyksta kovoti dėl medalių į Paryžiaus paralimpines žaidynes. Nors premijos bus dvigubai mažesnės nei olimpiečių, lyginant su ankstesnėmis paralimpinėmis, jos gerokai išaugusios. Lygiai taip pat, kaip ir olimpiečių, paralimpiečių premijų už sporto pasiekimus skyrimas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos Sporto Įstatyme.

Visai neseniai praūžė olimpinės žaidynės, bet Paryžiuje sportinė nuotaika niekur nedingsta. Jau netrukus Prancūzijos sostinėje prasidės ir paralimpinės žaidynės, į kurias išvyks ir 9 Lietuvos paraatletai.  2024 m. rugpjūčio 28 – rugsėjo 8 d. Paryžiuje varžysis lengvaatlečiai Andrius Skuja, Aušra Garunkšnytė, Donatas Dundzys, Oksana Dobrovolskaja ir Eivydė Vainauskaitė, plaukikai Edgaras Matakas ir Gabrielė Čepavičiūtė, dziudo imtynininkas Osvaldas Bareikis ir šaulė Raimeda Bučinskytė.

Lietuvos paralimpinės komandos simbolis – gilė – atkeliavo į Radviliškį ir papuošė šio miesto baseiną. Tai reiškia, kad prieš kelerius metu atidarytas baseinas yra draugiškas negaliai – čia aktyviai leisti laisvalaikį gali visi miesto gyventojai ir svečiai – ir turintys negalią, ir gyvenantys be jos. Specialų lipduką su gilės simboliu Radviliškio baseinui suteikė Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.

Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius interviu žurnalui „Įveik save“ apžvelgia svarbiausius 2024 m. iššūkius, darbus ir projektus. - Mindaugai, metus pradėjote gera žinia apie naujuosius Lietuvos paralimpinio komiteto mecenatus „Bitė Lietuva“ ir TV3. Ką jau pavyko drauge nuveikti? - Su mecenatais pasirašėme ketverių metų sutartį, o bendrus mūsų su „Bitė Lietuva“ ir TV3 tikslus galime skirstyti į ilgalaikius ir trumpesnės perspektyvos.

Lietuvos paralimpinis komitetas (LPAK) pradeda įgyvendinti naujas programas, skirtas didinti žmonių su negalia įsitraukimą į sportą, o taip pat padėti profesionaliems sportininkams siekti aukščiausių rezultatų. Svarbius sprendimus dėl paramos įvairioms paralimpinio sporto grandims patvirtino LPAK Vykdomasis komitetas. Naujosios paramos programos bus įgyvendintos iš LPAK rėmėjų lėšų.

Žiemišką pirmadienio rytą Lietuvos paralimpinis komitetas pristatė mūsų šaliai tarptautinėje arenoje atstovausiančią komandą bei planus Paryžiaus paralimpinėms žaidynėms. Kartu oficialiai paskelbta, kad „Bitė Lietuva“ ir TV3 oficialiai tapo Lietuvos paralimpinio komiteto mecenatais.

Penktadienį Tarptautinis paralimpinis komitetas priėmė sprendimą leisti rusų sportininkams dalyvauti 2024 m. Paryžiuje vyksiančiose paralimpinėse žaidynėse. Kiek vėliau bus sprendžiama, ar jie dalyvaus kaip neutralūs sportininkai, ar galės vilkėti ir šalies simboliką. Po tokio sprendimo situaciją komentavęs Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius neslėpė nusivylimo.

Valstybei skiriant nepakankamai lėšų neįgaliųjų sportui, Lietuvos paralimpinis komitetas skelbia pradedantis kampaniją papildomai paramai surinkti. „Kodėl svarbūs surinkti pinigai, svarbūs todėl, kad Lietuvos valstybė nepakankamai skiria lėšų neįgaliųjų sportui, norisi, kad mūsų kuo daugiau dalyvautų paralimpinėse žaidynėse. Tokijo buvo 12, į Paryžių norime 15-16 sportininkų“, – LRT radijui teigė Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.

Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius sveikina Seimo sprendimą suvienodinti stipendijas paralimpiečiams ir olimpiečiams, tačiau ragina politikus imtis ir valstybės rentų klausimo. Šalies paralimpinio judėjimo vadovas atkreipia dėmesį, kad dabar rentas gauna žaidynių čempionai ir vicečempionai, o bronzos medalių laimėtojai įstatymuose yra palikti už brūkšnio.

Lietuvos paralimpinio sporto atletai nuo 2022 m. liepos 1 d. gaus didesnes valstybės stipendijas, kurių dydžiai bus tokie patys kaip olimpiečių gaunamų išmokų. Tai yra numatyta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtose Sporto įstatymo pataisose. Pataisas dar turi patvirtinti Seimas. „Labai džiaugiuosi, kad ministerija atsižvelgė į mūsų pastabas ir pateikė pataisas, atitinkančias lygybės principus.

Vyriausybė keliskart padidino valstybines premijas aukščiausius laimėjimus pasiekusiems neįgaliems sportininkams. Ministrų kabineto sprendimu, valstybės premijos sportininkams ir jų treneriams už paralimpinėse ir kurčiųjų žaidynėse iškovotas 1–4 vietas didėja daugiau nei tris kartus. Pasak ministerijos, taip pat siekiama, kad palaipsniui paralimpiečių ir kurčiųjų sportininkų premijos būtų vienodo dydžio, kaip atitinkamas vietas olimpinėse žaidynėse iškovojusių sportininkų.

Lietuvos paralimpinio komiteto (LPAK) prezidentas Mindaugas Bilius dalyvaus Europos paralimpinio komiteto (EPK) valdyme. Paralimpinis čempionas Kipre, Limasolyje vykstančioje EPK Generalinėje asamblėjoje išrinktas tarp devynių organizacijos Vykdomojo komiteto narių. „Mano išrinkimas į šią struktūrą yra pirmiausiai didelis Lietuvos paralimpinio komiteto darbo įvertinimas.

Trečiadienį Seime surengtas „Lietuvos sporto ateities forumas“, kurio iniciatoriai – šalies olimpiečiai, su baime žvelgiantys į artėjančias permainas. Nors forumo tikslas buvo diskusija, kurios labiausiai ir pasigenda sportininkai, bet pranešimai ir renginio eiga priminė vienpusį eismą. Oficialiais sporto ateities forumo rengėjais įvardinti trys sportininkai – irkluotojas Mindaugas Griškonis, penkiakovininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir dviratininkė Simona Krupeckaitė.

Vilniaus miesto centre, šalia Neries upės oficialiai atverta nauja erdvė – Paralimpiečių krantinė. Čia įamžintos Lietuvos sportininkų pergalės paralimpinėse žaidynėse, jos vilniečiams ir miesto svečiams pasakoja šalies sporto istoriją, įkvepiančią gyventi aktyviau ir atkakliai siekti tikslų tiek sveikuosius, tiek žmones su negalia. Paralimpiečių krantinės atidarymo renginys trečiadienį Neries pakrantėje subūrė paralimpinius atletus, šalies sporto bendruomenę, sostinės ir šalies vadovus.

Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo narius, kviesdamas inicijuoti plačią diskusiją apie šalies sporto ateitį. Paralimpinio čempiono kvietimas parlamentarams nuskambėjo svarbių sprendimų šalies sportui išvakarėse. Ketvirtadienį Seime bus svarstomos įstatymų pataisos, kurios lems, kaip ir iš ko ateityje gyvens Lietuvos sporto organizacijos.  Daugelį metų Lietuvos sportas iš dalies yra finansuojamas iš loterijų, dalį savo pajamų skiriančių paramai.

Tokijo paralimpinės žaidynės įžiebė ugnį ministerijos koridoriuose. Viena pusė nesupranta diskriminacijos, o kita aiškinasi priežastis, bet konkrečių veiksmų dar neatliko. Šiai dienai žiniasklaidos antraštėse skamba septynių kartų premijų skirtumas olimpinių ir paralimpinių žaidynių prizininkams. Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius antradienį feisbuke rėžė tiesiai šviesiai – premijos paralimpiečiams yra neadekvačios. Nuo sveikųjų jos skiriasi bent septynis kartus.

Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius viešai sukritikavo premijų skyrimo tvarką neįgaliesiems sportininkams. Rio de Žaneiro paralimpinių žaidynių vicečempionas mano, kad septynis kartus mažesnės premijos nei sveikųjų sportininkų – nesąžiningos. Šiuo metu Tokijuje vykstančiose paralimpinėse žaidynėse jau du Lietuvos atletai iškovojo bronzos medalius – dziudo atstovas Osvaldas Bareikis ir plaukikas Edgaras Matakas.

Prieš ketverius metus Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentu išrinktas Mindaugas Bilius sieks antrosios kadencijos. Tai 2016 m. Rio de Žaneiro paralimpinis čempionas atskleidė paralimpinio judėjimo žurnalui #ĮVEIKSAVE, kuriame apžvelgė svarbiausius pirmos kadencijos pasiekimus, įvykdytus ir vykdomus projektus bei tikslus, kuriuos formuluoja sau ir savo komandai artimiausiems ketveriems metams iki 2024 m. Paryžiaus vasaros paralimpinių žaidynių.

Daugelį metų Lietuvos neįgaliųjų sportas buvo tarsi visuomeninio gyvenimo užkulisiuose: egzistavo, bet kažkur šalia, kažkaip kitaip. Kas ketveri metai geriausi neįgalieji sportininkai būdavo iškilmingai išlydimi į paralimpines žaidynes, taip pat iškilmingai sutinkami, net apdovanojami, o paskui vėl keleriems metams pamirštami.  Kelis kartus skyrėsi pasaulio čempionatams ir paralimpinėms žaidynėms besirengiančių sportininkų stipendijų dydžiai, premijos už iškovotus medalius.

Šeštadienį baigėsi dvi dienas Palangoje vykęs Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas, kuriame Lietuvos paralimpiečiai varžėsi su geriausiais šalies lengvaatlečiais. Palangos stadione vykusioje atidarymo ceremonijoje Lietuvos trispalvę iškėlė šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė ir Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionato prizininkas Andrius Skuja. Lietuvos paralimpinio komiteto (LPAK) prezidentas Mindaugas Bilius šį čempionatą vadina istoriniu.

„Karantinas nesumaišė mūsų planų. Mes bėgsime olimpinę mylią“, – birželio 23-osios rytą džiūgavo aktyvaus užimtumo centro „Eik“ lankytojai. Visa komanda buvo pasiruošusi triračiais bėgti kartu su bėgimo profesionalais ir entuziastais visame pasaulyje.  Kol pastarieji dar tik ruošėsi startui, pakalbinome vilnietę Jurgą. Mergina jau metai intensyviai treniruojasi aktyvaus užimtumo centre „Eik“. „Dviračiu važiuoti man per sunku, nes skauda sąnarius, o bėgdama su triračiu jaučiuosi stabiliai.

Trečiadienio vakarą į didžiausio Lietuvoje sporto baro „O‘learys“ atidarymą plūdo daugybė žinomų sporto ir pramogų pasaulio veidų. Oficialaus atidarymo proga čia surengtas turnyras „O’Learys iššūkio taurė“, kuriame jėgas išbandė net keturiasdešimt skirtingų komandų.

Žurnalistė, TV laidų vedėja Daiva Žeimytė šiuo metu su sutuoktiniu Mindaugu Biliumi išgyvena vienas gražiausių akimirkų. Pora tapo tėvais rugpjūčio 19-ąją. Šia žinia Daiva pasidalijo socialiniame tinkle. Feisbuke D.Žeimytė atskleidė ir vaikelio vardą. Pirmągimį sūnų pora pavadino Mykolu.  Dar praėjusią vasarą slapta už parolimpinio čempiono Mindaugo Biliaus ištekėjusi moteris puikiai nuslėpė paslaptį apie tuoktuves.   Daiva apie savo nėštumą prabilo renginio metu.

Lietuvos paralimpinis komitetas pristatė judėjimą „Parateam Lietuva“, kuriuo siekiama didinti paralimpinio sporto populiarumą, mažinti socialinę atskirtį, įgyvendinti švietimo projektus ir kuo daugiau negalią turinčių žmonių integruoti į visuomenę per sportą.

Lietuvos paralimpinė komanda turi naują vardą – „Parateam Lietuva“. Naują judėjimą pristatęs Lietuvos paralimpinis komitetas šalies sporto istorijoje verčia puslapį, kuriame yra nubraižyta novatoriška vizija ir iškelti aiškūs tikslai: paralimpino sporto populiarumo didinimas, socialinės atskirties mažinimas, švietimo projektų įgyvendinimas ir žmonių, turinčių negalią, integracija į visuomenę per sportą.

Vilniuje vyko išskirtinė Ernesto Jankausko ilgametražio vaidybinio filmo „Čia buvo Saša“ peržiūra. Kino juostoje pasakojama poros istorija, kuri norėjo įsivaikinti mažą mergaitę, tačiau dėl įsivėlusios klaidos globos namuose suorganizuojamas susitikimas su 12 metų berniuku.

Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate rutulio stūmimo rungtyje Lietuvai bronzos medalį padovanojęs Donatas Dundzys savo geriausią sezono formą pasiekė pačiu tinkamiausiu metu. „Esu patenkintas, nes pasiekiau asmeninį rekordą ir iškovojau trečią vietą. Tikėjausi geresnio rezultato. Na, bet ką padarysi. Dabar užteks ir tokio“,- po iškovos bronzos rutulio metimo sektoriuje kalbėjo D. Dundzys.

Dvi savaitės intensyvių golbolo treniruočių būsimų olimpinių ir paralimpinių žaidynių šeimininkėje Japonijoje! Pažintis su sporto arenų infrastruktūra, šalies kultūra, gyvenimo būdu, draugiškos rungtynės su Japonijos golbolo komanda. Lietuvos vyrų golbolo rinktinė dar neturi kelialapio į Tokijo paralimpines žaidynes, bet tikisi jį iškovoti jau šiais metais ir atsakingai ruošiasi tiek paralimpinio kelialapio „medžioklei“, tiek būsimoms žaidynėms.

Viešbutyje „Vilnius Grand Resort“ Lietuvos paralimpinio komiteto surengtus Lietuvos geriausių neįgaliųjų sportininkų apdovanojimus šįkart lydėjo intriga – jie vyko pagal visiškai naują scenarijų. Daugelį metų rinktą geriausiųjų 10-uką pakeitė 5-ukas, paskelbti „Metų proveržio“ ir „Metų trenerio“ nominacijų nugalėtojai, pagerbti geriausių rezultatų 2018 m. pasiekę sporto klubai.

 Daugiau nei pusė šimto lūžių – tiek jų patyrė Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas, paralimpinis čempionas Mindaugas Bilius, kai į jo automobilį atsitrenkė girtas vairuotojas. Ilgos savaitės komoje, neįgaliojo vežimėlis, nevaldoma pusė kūno. Tokioje padėtyje jis grįžo į Lietuvą po devynerių metų gyvenimo Jungtinėse Amerikos Valstijose. Iki tol Mindaugui puikiai sekėsi – buvo įkūręs statybų kompaniją, tačiau, kaip pats prisipažįsta, negerbė pinigų, nepasitikėjo žmonėmis.

Nauja pradžia – tai drąsus žingsnis, kurį žengti kartais labai sunku, o kartais tai padaryti priverčia likimas. Vieną televizijos laidos „Visi mes žmonės“ herojų likimas grasino įkalinti neįgaliojo vežimėlyje, bet vidinė stiprybė nelaimę padėjo paversti didžiausia gyvenimo dovana. Kiti herojai tiesiog žino: sunkiausia priimti sprendimą, žengti žingsnį, o tai padarius – atsiveria nauji horizontai.

Geriausi 2018 m. Lietuvos neįgalieji sportininkai paaiškės sausio 17 d. Vilniuje vyksiančiame apdovanojimų renginyje. Prizai, piniginės premijos ir kitos dovanos atiteks geriausių atletų penketukui, taip pat neįgaliųjų sporto atstovams, nugalėsiantiems naujose „Metų proveržio“ ir „Metų trenerio“ nominacijose. Be to, pirmą kartą įvertinimo sulauks dešimt Lietuvos neįgaliųjų sporto klubų, 2018 m. pasiekusių geriausius rezultatus.

Kai 2016 metais Rio de Žaneire (Brazilija) vykusiose parolimpinėse žaidynėse Mindaugas Bilius iškovojo auksą rutulio stūmimo varžybose retas galėjo pagalvoti, kad lietuvis taip ir neturės progos apginti šio titulo. Tada šiaulietis įrankį nusviedė 16,80 m ir tapo parolimpiniu čempionu, bei įkvėpimo šaltiniu visiems neįgaliesiems sportininkams. Brazilijoje tai nebuvo vienintelis jo laimėjimas.

Muzikantas, laidų bei renginių vedėjas Radistas Rolandas Mackevičius ragina jaunąją kartą nebijoti eksperimentuoti, renkantis savo ateities kelią. Nepasidavęs tėvų spaudimui tapti teisininku, R. Mackevičius rado savo sėkmingos karjeros receptą – keliones, knygas ir pasiryžimą leistis į nuotykius. „Studijos nėra aukso puodas. Nėra tokių studijų, kurios paruoš tave nieko neveikti ir gauti atlyginimą. Pirmiausia, patariu neskubėti, eksperimentuoti ir bandyti.

Japonijoje stovyklaujantys neįgalieji Lietuvos sportininkai apsilankė Japonijos krepšinio lygos mače tarp Tojohašio „NeoPhoenix“ ir Kioto „Hannaryz“ klubų. Mūsų šalies delegaciją keliems tūkstančiams japonų sirgalių pristatė Tojohašio miesto meras Koichi Sahara, o sporto renginys buvo transliuojamas per televiziją. Rungtynės baigėsi įtikinama Tojohašio klubo pergale prieš svečius iš Kioto rezultatu 77:64. Po mačo šeimininkų komanda trumpai pabendravo su svečiais iš Lietuvos.

Mindaugas Bilius yra geriausias pavyzdys, kad niekada negalima nuleisti rankų anksčiau laiko. Sunkią avariją išgyvenęs sportininkas rado savyje jėgų atsitiesti, pradėjo naują gyvenimą ir tūkstančiams žmonių tapo įkvėpimo šaltiniu. Šiauliuose gimęs ir augęs būsimas parolimpinis čempionas vaikystėje dievino futbolą, tačiau būdamas abiturientas pradėjo sportuoti lengvąją atletiką – rutulio stūmimą ir disko metimą.

Pjongčango parolimpinės žiemos žaidynės – populiariausios per visą sporto istoriją. Prabėgus kelioms varžybų dienoms, parduotas rekordinis skaičius bilietų. Vis dėlto parolimpiadoje lietuviai tradiciškai nedalyvauja. Kodėl? Per daug pavojinga Lietuviai žiemos parolimpiadoje dalyvavo kartą – 1994-aisiais. Tada į Lilehamerį vyko slidininkai – Sigita Markevičienė (tuomet Kriaučiūnienė) ir Saulius Leonavičius. Jiedu įveikė Ignalinoje vykusią atranką, kurioje nukonkuravo kelis lietuvius kolegas.

Lietuvos parolimpinis komitetas (LPOK) prašo valstybės institucijų pagalbos dėl trenerių, dirbančių su negalią turinčiais sportininkais, diskriminavimo. LPOK kreipėsi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą dėl daugiau nei metus galiojančios trenerių kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarkos, patvirtintos Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinio direktoriaus Edžio Urbanavičiaus.

Olimpietė Rasa Drazdauskaitė ir ilgų nuotolių bėgikė Monika Juodeškaitė jau kurį laiką viena kitą vadina ne tik kolegėmis, bet ir draugėmis – jos Kaune atsidarė sporto studiją „StimFit“, kurioje geresnės savijautos, tvirtesnių raumenų, dailesnių kūno formų siekia tiek eiliniai miestiečiai, tiek profesionalūs sportininkai.

2017-ieji metai Lietuvos sportui padovanojo daugybę emocijų - netrūko ne tik skambių pergalių, paženklintų medaliais, bet skandalų ar skaudžių nesėkmių, o kai kurie įvykiai mūsų valstybę nušvietė visame pasaulyje. Portalas tv3.lt kviečiai prisiminti visus šiuos įvykius. Andriaus Gudžiaus metai Disko metikas Andrius Gudžius rugpjūčio mėnesį nutraukė dvylika metų trukusią tylą - Londone vykusiame pasaulio lengvosios atletikos čempionate iškovojo aukso medalį.

Lietuvos parolimpietis, šalies parolimpinio komiteto (LPOK) prezidentas Mindaugas Bilius traukiasi iš didžiojo sporto ir imasi dar aktyvesnių permainų parolimpiniame judėjime. Anot M. Biliaus, šiam nelengvam sprendimui jis brendo beveik pusę metų, o pirmosios mintys stabdyti sportinę karjerą kilo dar vasarą, prasidėjus sumaiščiai dėl Kūno kultūros ir sporto departamento reformos. „Renkuosi kelią, kuris, mano galva, yra sudėtingesnis nei tas, kuriuo ėjau iki šiol.

Mindaugas Bilius ir Donatas Dundzys dominavo Portugalijoje vykstančių IWAS pasaulio žaidynių rutulio stūmimo sektoriuje. Lietuvos sportininkai šios rungties finale užėmė dvi aukščiausias vietas: M. Bilius iškovojo aukso medalį, o D. Dundzys pelnė sidabro apdovanojimą. Abu lengvaatlečiai į Lietuvą parsiveš po du apdovanojimus. Sekmadienį M. Bilius laimėjo aukso apdovanojimą disko metimo finale, kuriame D. Dundzys pelnė sidabro medalį.

Mindaugas Bilius po ketverių metų pertraukos susigrąžino tai, kas jam priklauso – IWAS pasaulio žaidynių disko metimo rungties čempiono titulą. Lietuvos lengvaatletis Portugalijoje vykstančiose žaidynėse diską nuskraidino 50,03 metro ir pranoko visus varžovus. Sidabro medalis irgi keliaus į Lietuvą. Šį apdovanojimą iškovojo alytiškis Donatas Dundzys, kurio mestas diskas Portugalijoje skriejo 41,54 metro.

Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) būstinėje įvyko pirmasis „LTeam apdovanojimų“ tarybos susirinkimas. Jo metu buvo patvirtintos 11 nominacijų, kurių nugalėtojai gruodžio 22 dieną Vilniaus „Siemens“ arenoje bus apdovanoti iškilmingame renginyje.

Mindaugas Kuzminskas paskutinę dieną, prieš išvykdamas į Jungtines Amerikos Valstijas, skyrė labdarai. NBA krepšininkas dalydavo Vilniuje, prie Baltojo tilto, surengtoje akcijoje, kurioje kiekvienas taiklus metimas į krepšį buvo vertinimas renginį rėmusio banko finansine parama, skirta Lietuvos parolimpiniui komitetui (LPK). Žingsnis į NBA lygą – netikėtumas mamai 27-erių M. Kuzminskas savo metimais atidarė renginį. Dvitaškis buvo vertinimas dviem eurais, tritaškis – trimis.

Lietuvos parolimpinio komiteto (LPOK) vadovas Mindaugas Bilius aštuonetu įvertino Lietuvos neįgaliųjų lengvosios atletikos rinktinės pasirodymą Londone įvykusiame pasaulio čempionate, kuriame mūsų šalies lengvaatlečiaii iškovojo du medalius. Abu apdovanojimai iškovoti rutulio stūmimo rungties finale, kuriame M. Bilius pagerino pasaulio čempionato rekordą (16 m 26 cm) ir laimėjo aukso medalį, o Donatas Dundzys su asmeniniu rekordu (13 m 13 cm) pasipuošė bronzos apdovanojimu.