mikologas

Prasidėjus grybų sezonui žmonės plūsta į miškus ieškoti šių gėrybių. Specialistai pastoviai primena, kad reikia rinkti tik pažįstamus grybus, kuriuos tikrai žinote, kad galite valgyti, tačiau to neužtenka – būtina teisingai juos paruošti bei vartoti, kad ši smagi pramoga nesibaigtų nelaime – apsinuodijimu.  „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ Gamtos tyrimų centro darbuotojas, mikologas dr.

Vienoje grybautojų grupėje Andrius pasidalino grybo, kuris sukėlė jam susidomėjimą, nuotraukomis. „Sveiki, grybautojai. Na, kokios jūsų  nuomonės apie šį grybą?“, – klausė jis. Atsakydami į Andrius klausimą kiti grybautojai ėmė tvirtinti, kad nuotraukose yra matomas violetinis nuosėdis.  „Tai – violetinis nuosėdis. Valgomas grybas ir man ganėtinai skanus, kaip ūmėdė, tik žymiai tvirtesnis“, – rašė viena moteris.

Prasidėjus grybų sezonui labai svarbu ne tik žinoti, kaip atpažinti valgomuosius grybus nuo nuodingųjų, tačiau ir kaip grybauti. Tad specialistas atsakė į amžiną klausimą: grybus pjauti ar rauti? Grybą galima nupjauti, išrauti arba išrauti pasukant, tačiau vienos taisyklės nėra. „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ Gamtos tyrimų centro darbuotojas, mikologas dr. Jonas Kasparavičius pasakojo, kurį grybų rinkimo būdą geriausia naudoti.

Jau visai netrukus į miškus pradės plūsti grybautojai iš visos Lietuvos kraštų. Rinkti grybų skubės ir patyrę, ir dar tik naujokai. Nors atrodo, kad didžioji dalis lietuvių moka pažinti tinkamus vartoti grybus, tačiau kasmet medikai praneša apie atvejus, kuomet ligonines užplūsta netinkamais grybais apsinuodiję gyventojai.

Dauguma grybautojų žiemos metu sėdi namuose nukabinę nosį, kad nėra ko lėkti į mišką – grybų nėra. Tačiau tokia nuomonė klaidinga, kadangi žiemos metu užsiimti šia veikla taip pat galima, mat miške ar net miesto parke galima kuo puikiausiai atrast juodkočių ugniabudžių. Dairytis šių grybų žiemos metu galima per atlydžius – nutirpus sniegui, pasipila grybai. Mikologas Almantas Kulbis pasakoja, kad dažnai juodkotes ugniabudės žmonės sumaišo su kelmučiais.

Neretai užėjus į mišką galima rasti įvairiausių gėrybių: grybų, uogų. Tačiau kartais nutinka ir taip, kad įpratę matyti grybus augančius iš žemės, pastebime juos ir kitose netikėčiausiose vietose, pavyzdžiui, augant ant sveiko medžio. Taip nutiko ir Daivai Rasickienei, kuri keistai augančius grybus pastebėjo Sakalinės miške. Kas tai per grybai sutiko plačiau papasakoti mikologas Jonas Kasparavičius.

Vakarų Europoje vis labiau populiarėja savo vaistinėmis savybėmis pasižymintis juodasis beržo grybas. Gamtininkas Almantas Kulbis tikina, kad nors grybas ir populiarus, tačiau norint jį rasti Lietuvoje, teks gerai paplušėti. Kuo jis yra ypatingas ir kur reikėtų jo ieškoti, mikologas sutiko papasakoti ir naujienų portalo tv3.lt žurnalistams.

Lietuviai jau kurį laiką puikuojasi laimikiais, rastais miške – džiaugiasi pilnomis pintinėmis grybų. Vis dėlto kasmet pasitaiko apsinuodijimų grybais atvejų ir apsinuodijama ne tik nuodingais, bet ir valgomais grybais. Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas dr. Jonas Kasparavičius primena, ką svarbu žinoti grybautojams ir kodėl apsinuodijama net gerais grybais.

Lietuviai vis dažniau traukia į miškus, iš kurių grįžta pilnomis pintinėmis grybų. Tačiau kartais į jas nugula ne tik puikiai pažįstami baravykai ar voveraitės. Mikologas primena, kad Lietuvos miškuose auga ir nuodingi grybai, kuriuos lengva sumaišyti su valgomais. Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas, mikologas dr. Jonas Kasparavičius naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kokie nuodingi grybai auga Lietuvoje ir kaip jų nesumaišyti su valgomais.

Atvėsus orams ir prasidėjus mokslo metams nemaža dalis tautiečių patraukia į mišką, nes prasideda intensyvus grybų sezonas. Nors šių metų grybų sezonas jau eina į pabaigą, vilnietis Žilvaras grybų dar randa su kaupu, o ir grybauti nuo miesto toli nevažiuoja. „Šiemet daug kartų nebuvau, bet paskutinį savaitgalį 111 baravykų su sūnumi šalia Santariškių, Verkių regioniniame parke, o prieš porą savaičių radome 84“, – pasakojo Žilvaras.

Nors Aurelijos Plūkės diplome parašyta, jog baigė socialinį darbą ir daug metų dirbo nevyriausybinėse organizacijose, yra vadovavusi nakvynės namams, dirbusi su socialiniais verslais, turizmo srityje, pastaruoju metu vis daugiau laiko skiria gilinti žinias apie grybus. Aurelija socialiniuose tinkluose dalinasi atradimais apie grybus, kerpes ir kitus laukinius augalus, jų nuotraukomis ir detaliais prašymais. „Esu tokia gamtos entuziastė“, – tokiais žodžiais save vadina Aurelija.

Pasibaigusi vasara džiugina grybautojus, kada pastarieji pradeda knibždėti miškuose ir krauti į pintines gėrybes. Tiesa, dėl karštos ir sausos vasaros grybų sezono pradžia kiek vėlesnė nei įprastai, tačiau mikologas Jonas Kasparavičius tikina, kad šiuo metu jau galima džiaugtis pirmaisiais rudeniniais grybais. „Kokių grybų galima rasti – priklauso nuo miško: viename gali būti voveraičių, kitame daugiau raudonviršių, kazlėkų, meškučių ar net baravykų.

Kitaip nei dauguma Vakarų Europos gyventojų mes drąsiai traukiame į miškus, renkame ir valgome įvairiausius grybus. Dar daugiau, pasakojo mikologas Jonas Kasparavičius, neretai avantiūristai lietuviai vien iš smalsumo linkę paragauti ir nežinomų, kartais nuodingų grybų. Lietuvoje auga 1 200 kepurėtųjų grybų rūšių, iš kurių daugiau ar mažiau valgomų yra keli šimtai. Žinoma, dalis jų menkaverčiai, kiti puikiai žinomi grybautojams, treti – nematyti ir bauginami. „Ir pats paragauju žalių grybų.