memorial

Maskvos teismas penktadienį nurodė konfiskuoti Rusijos teisių gynimo grupės „Memorial“ būstinę Maskvoje, pranešė Rusijos naujienų agentūros. Sprendimą teismas priėmė praėjus kelioms valandoms po to, kai gerbiamiausiai Rusijos teisių gynimo grupei buvo skirta šių metų Nobelio taikos premija.

„Memorial“, gerbiamiausia Rusijos teisių gynimo grupė, penktadienį tapo Nobelio taikos premijos laureate, praėjus mažiau nei metams po to, kai ją buvo įsakyta uždaryti, Maskvai vykdant represijas prieš kritikus. Grupė, kuri XX amžiaus 10-o dešimtmečio pradžioje per chaotišką Rusijos perėjimą prie demokratijos tapo vilties simboliu, praėjusių metų pabaigoje buvo išformuota – tai buvo ženklas, kad valdant prezidentui Vladimirui Putinui stiprėja autoritarinės tendencijos.

Žymiausia Rusijos teisių gynimo grupė „Memorial“ antradienį pranešė, kad šalies Aukščiausiasis Teismas atmetė prašymą atidėti grupės uždarymą, kol nepriimtas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas.

Rusijos policija penktadienį vykdo kratas garsiausios šalies teisių gynimo organizacijos „Memorial“ biuruose. Organizaciją buvo nurodyta uždaryti praėjusių metų pabaigoje, tai sukėlė tarptautinį pasipiktinimą.

Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli sukritikavo Rusijos sprendimą likviduoti tarptautinę švietėjišką draugiją „Memorial“. „Smerkiu Rusijos Aukščiausiojo Teismo sprendimą likviduoti teisių gynimo ne pelno organizaciją „Memorial“, kurią įsteigė Andrejus Sacharovas ir kuriai Europos Parlamentas 2009 metais skyrė Sacharovo premiją“, – parašė D. Sassoli socialiniame tinkle „Twitter“. „Šis žingsnis nesustabdys kovotojų už demokratiją ir laisvę.

Maskvos teismas trečiadienį nurodė uždaryti žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ padalinį, kovojantį su dabartiniais teisių pažeidimais Rusijoje. Diena anksčiau Rusijos Aukščiausiasis Teismas uždraudė pagrindinę grupės struktūrą „Memorial International“, fiksuojančią Stalino laikų nusikaltimus. Šis sprendimas sukėlė priešišką tarptautinę reakciją, jį pasmerkė JAV ir Europos Sąjunga.

Jungtinės Valstijos smerkia Rusijos Aukščiausiojo Teismo nurodymą uždaryti autoritetingą žmogaus teisių organizaciją „Memorial“ ir ragina Maskvą liautis persekioti nepriklausomus teisių gynėjus, antradienį pranešė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.

Rusijos Aukščiausiasis teismas padėjo tašką – žinomiausia žmogaus teisių organizacija „Memorial“ turi būti uždaryta. Šis verdiktas – galutinis ir neskundžiamas. Užsienio agentu paskelbta organizacija esą nežymėdavo savo turinio ir taip klaidino visuomenę. Tačiau „Memorial“ gynėjai sako, kad tai – politinis susidorojimas. Istorinė diena Rusijoje.

Rusijos nevyriausybinė istorinio švietimo ir žmogaus teisių organizacija „Memorial“ yra padėjusi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC) rasti svarbių duomenų apie gulage, lageriuose kalintus, nužudytus lietuvius. Buvusios šio centro vadovės Birutės Teresės Burauskaitės teigimu, žinia apie „Memorial“ uždarymą yra labai liūdna, o gal net ir kraupi. „Nežinau, kas mūsų kaimynystėje iš tikrųjų darosi. Sunkiai suvokiama.

Rašytojas, sovietmečio disidentas Tomas Venclova sako, kad žmogaus teisių centras „Memorial“ daug metų ugdė istorinę atmintį ir teisinę visuomenę, o Rusijos teismo sprendimas organizaciją uždaryti yra „pasaulinis skandalas“. „Memorialas“ pirmiausia palaikydavo Rusijoje atmintį apie aukas, apie nelaimes, apie represijas, bet ir tuo pačiu jis darė, ką galėjo, jog parengtų Rusiją teisinei visuomenei, teisinės visuomenės įsigalėjimui.

Žmogaus teisių organizacijos „Memorial International“ valdybos pirmininkas Janas Račinskis antradienį sakė, kad šios organizacijos veikla negali būti visiškai nutraukta, nes kai kurios jos struktūros nėra juridiniai asmenys.  Tai jis pareiškė Rusijos Aukščiausiajam Teismui antradienį nurodžius uždaryti „Memorial International“ dėl anksčiau grupei suteikto „užsienio agento“ statuso pažeidimų.

Rusijos Aukščiausiasis Teismas antradienį nutarė, kad autoritetingiausia žmogaus teisių organizacija šalyje laikoma grupė „Memorial“ turi būti uždaryta. Teisėja Ala Nazarova nurodė uždaryti šios organizacijos centrinį padalinį „Memorial International“ dėl anksčiau grupei suteikto „užsienio agento“ statuso pažeidimų, konkrečiai – kad ne visos jos publikacijos buvo žymimos atitinkama etikete, kaip reikalauja įstatymas.

Per Europos Parlamento plenarinę sesiją Strasbūre trečiadienį įvyko Andrejaus Sacharovo premijos už minties laisvę, kurį šiemet skirta kalinamam rusų opozicionieriui Aleksejui Navalnui, įteikimo ceremonija. Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli įteikė prestižinį apdovanojimą Kremliaus kritiko dukrai Darijai Navalnajai. D. Sassoli ir D. Navalnaja pasakė kalbas.

Baltijos šalių ir Lenkijos prezidentai bendrame pareiškime pareiškė susirūpinimą dėl Rusijos istorinių tyrimų organizacijos „Memorial“ galimo naikinimo, ketvirtadienį pranešė Lietuvos prezidentūra. „Mes, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos Prezidentai, išreiškiame rūpestį dėl istorinio revizionizmo Rusijoje ir konkrečiai dėl galimo „Memorial“ uždarymo“, – teigiama pareiškime.

Viena Jungtinių Tautų pareigūnė ketvirtadienį perspėjo, kad Rusija „akivaizdžiai nepaisytų“ JT vertybių, jei įgyvendins savo planus uždaryti autoritetingą žmogaus teisių organizaciją „Memorial“. Praėjusią savaitę šalies prokurorai ėmėsi likviduoti šią grupę dėl įtariamų sistemingų konstitucijos ir „užsienio agentų“ teisės aktų pažeidimų bei tariamo „terorizmo ir ekstremizmo“ pateisinimo.

Europos Sąjunga apgailestauja dėl Rusijos generalinės prokuratūros sprendimo reikalauti likviduoti žmogaus teisių centrą „Memorial“, teigiama šeštadienį paskelbtame pareiškime ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrellio (Žozepo Borelio) vardu. „Žingsnis „Memorial“ likvidavimo link yra dar vienas Rusijos „užsienio agentų įstatymo“ panaudojimo atvejis, kuris dar labiau susiaurina erdvę nepriklausomiems aktyvistams, sukuria kliūčių istoriniams tyrimams ir kritiškiems debatams“, – rašoma jame.

Rusijos prokurorai ketvirtadienį paskelbė ėmęsi veiksmų siekdami uždaryti šalies autoritetingiausią žmogaus teisių organizaciją „Memorial“. Tai yra vėliausias rusų teisėsaugos bandymas nutildyti nepriklausomus, prezidentą Vladimirą Putiną kritikuojančius balsus. 1992 metais Maskvoje įkurta NVO pranešė gavusi Rusijos Aukščiausiojo Teismo pranešimą, kad prokurorai reikalauja likviduoti šią grupę dėl sistemingų „užsienio agentų“ teisės aktų pažeidimų.

Rusijos teismas pirmadienį skyrė nuo šešerių iki 18 metų kalėjimo septyniems jauniems anarchistams ir antifašistams dėl kaltinimų terorizmu ir kitais nusikaltimais.  Rusijos vidurio regione esančio Penzos miesto karinis teismas paskelbė verdiktą vadinamojoje „Tinklo“ (rus. „Set“) byloje, naujienų agentūrai AFP pranešė vieno iš septynių kaltinamųjų advokatas Sergejus Morgunovas.

Pirmoji mano pažintis su Čečėnija įvyko 2015 metų rudenį. Turiu prisipažinti, kad ne visai legaliu būdu. Kasmet Gruzijoje, Tbilisyje, vyksta tarptautinis dokumentinių filmų festivalis „Cinedoc“. Iš noro pamatyti, kaip atrodo pagrindinis šalies kino teatras, nusipirkau bilietą į filmo „Groznyj blues“ (Grozno bliuzas) seansą. Nesigilinau nei į filmo turinį, juo labiau, į jo pavadinimą.

Rusija šiuo metu laiko 236 politinius kalinius, ir šis skaičius reikšmingai padidėjo per kelerius pastaruosius metus, prezidentui Vladimirui Putinui uoliai stengiantis atremti įsivaizduojamas grėsmes, sakoma pirmadienį žmogaus teisių gynėjų paremtoje studijoje. Naujausias skaičius yra daug didesnis, palyginus su padėtimi prieš ketverius metus – seniai Rusijoje veikiantis pilietinės visuomenės judėjimas „Memorial“ nurodo, kad 2015 metų vasarį šalyje buvo 46 politiniai kaliniai.

Rusijos istorikas, savo tyrimais apie sovietų Gulago sistemą kėlęs susierzinimą valdžiai, buvo oficialiai apkaltintas lytiniu nusikaltimu, po išteisinimo kitoje panašioje byloje, antradienį pranešė tyrimą atliekantys pareigūnai. Visuomenėje gerbiamas istorikas Jurijus Dmitrijevas yra apkaltintas lytiniu smurtu, už kurį jam gresia iki 20 metų laisvės atėmimo, pranešė Rusijos tyrimų biuro regioninio padalinio atstovas Vitalijus Konovalovas naujienų agentūrai AFP.

Rusijoje vėl suimtas anksčiau šiemet išteisintas rusų istorikas Jurijus Dmitrijevas, kuris buvo kaltinamas vaikų pornografijos gamyba, ketvirtadienį pranešė jo advokatas. „Jis buvo sulaikytas dėl naujos baudžiamosios bylos“, – naujienų agentūrai AFP sakė advokatas Viktoras Anufrijevas. Pasak jo, šiandien šiaurės vakarinio Rusijos miesto, kur gyvena J. Dmitrijevas, teismas spręs, ar leisti pratęsti jo areštą.

Užkietėję komunistai pirmadienį nešė gėlių prie Josifo Stalino paminklo Maskvoje, minėdami 65-ąsias jo mirties metines, įsibėgėjant šio sovietinio diktatoriaus reabilitacijai Rusijoje. Nors gėlių padėjimo ceremonija ant diktatoriaus kapo prie Kremliaus sienos kovo 5-ąją organizuojama kiekvienais metais, pastaruoju metu visoje šalyje vis dygsta Stalino paminklai, Rusijos valdžiai siekiant iš atminties ištrinti jo kruvinus nusikaltimus.

Rusijoje minint Sovietinių politinių represijų aukų atminimo dieną Lietuvos ambasadorius Remigijus Motuzas Maskvoje pagerbė režimo aukas. R. Motuzas sekmadienį kartu su kitų šalių ambasadoriais ir diplomatais dalyvavo nevyriausybinės organizacijos „Memorial“ surengtoje akcijoje „Vardų grąžinimas“, pranešė Užsienio reikalų ministerija. Akcijos dalyviai pagerbė nužudytuosius tylos minute ir padėjo gėlių prie paminklinio Soloveckij akmens.

Rusijoje organizacija „Memorial“, dokumentuojanti stalinistinės epochos nusikaltimus, išleido daugiau nei 20 metų rinktų duomenų rinkinį, kuriame yra ir žmones šaudžiusių Josifo Stalino slaptųjų žudikų pavardės, tačiau dabartinė Rusija nėra nusiteikusi tirti tų laikų nusikaltimus, rašoma „The Guardian“. Du dešimtmečius, nuo pat 1993-ųjų, „Memorial“ darbuotojas Andrejus Žukovas ne mažiau trijų kartų per savaitę eidavo į Maskvos archyvą, kur valandų valandas praleisdavo vartant tūkstančius NKVD – ...

Rusijos teisingumo ministerija pirmadienį paskelbė, kad pagrindinė nepriklausoma viešosios nuomonės tyrimų agentūra šalyje – Jurijaus Levados analitinis centras – yra „užsienio agentas“. Levados centras „užsienio agentu“ pripažintas vadovaujantis prieštaringai vertinamu įstatymu, kuris, anot kritikų, buvo priimtas siekiant suvaržyti pilietinę visuomenę.

Per Rusijos žmogaus teisių gynimo organizacijos „ Memorial“ organizuotą apdovanojimų teikimo ceremoniją protestuotojai užpuolė žinomą rusų rašytoją Liudmilą Ulickają. Ketvirtadienį užpuolikai tarptautinį pripažinimą pelniusiai 73 metų rašytojai veidą apliejo ryškiai žalios spalvos skysčiu ir nepadoriais bei antisemitiniais žodžiais išplūdo kitus ceremonijos dalyvius.

Žmogaus teisių gynėjai Maskvoje įgyvendina atminimo projektą „Paskutinis adresas“. Memorialinės lentelės tvirtinamos prie namų, kuriuose gyveno sovietinių represijų aukos. Vokietijoje ir kitose Europos šalyse taip įamžinamas Holokausto aukų atminimas.

„Bolotnoje aikštės“ reikalas yra puikus atvejis, įrodant politinio susidorojimo praktiką ir reikalaujant tarptautinio tyrimo“, - sakoma ketvirtadienį Maskvoje išplatintame Rusijos žmogaus teisių gynimo organizacijos „Memorial“ pareiškime, - praneša Grani.ru. Pasak žmogaus teisių gynėjų centro „Memorial“, nėra reikalo tikėtis teisingo ir objektyvaus teismo. Tai, anot žmogaus teisių gynėjų – beprasmės viltys.

Rusijos pankroko grupė „Pussy Riot“ nominuota A. Sacharovo vardo premijai už minties laisvę. Šiam apdovanojimui grupę pasiūlė europarlamentaras iš Vokietijos Werneris Schulzas, o jo siūlymą palaikė dar 45 parlamentarai, rašo lenta.ru remdamasi Europos Parlamento pranešimu.

Į klausimą „Kas yra holokaustas?“ vieno iš televizinių žaidimų dalyvės Evegenija ir Ksenija Karatyginos neužtikrintai atsako: „Kažkas su kanceliarija... Ne, tai yra klijai tapetams.“ Ar šių dvynių atsakymas yra Rusijos švietimo spraga domėjosi „Le Monde“, praneša „Inopressa“. „Holokausto“ fondo prezidentė Alla Gerber buvo sukrėsta šio epizodo. Jis susitiko su sesėmis Karatyginomis ir konstatavo, kad „sovietiniai ideologiniai rėmai 20 metų po Sovietų Sajungos žlugimo niekur nedingo.

Rusijos VRM specialiųjų techninių priemonių biuro viršininkas Aleksejus Moškovas stoja prieš anonimiškumą internete. Ketvirtadienį laikraštyje „Rossijskaja gazeta“ išspausdintame interviu jis pasiūlė įvesti kibernetinėje erdvėje „išvaizdos kontrolę“, kuri padėtų kovoti su nusikalstamumu. „Įsiregistruok realiu vardu, nurodyk tikrą adresą – ir bendrauk, – pareiškė jis.

Rusijos valstybinė žiniasklaida turi liautis reabilituoti sovietų diktatoriaus Josefo Stalino įvaizdį, o vyriausybė turėtų pareikšti poziciją dėl jo nusikaltimų. Tokią nuomonę trečiadienį išsakė žmogaus teisių gynėjai ir istorikai, praneša naujienų agentūra AP. Net ir praėjus beveik 60 metų po Stalino mirties, jis lieka nesantaiką Rusijos visuomenėje kurstančia figūra.

Prestižinės Andrejaus Sacharovo premijos žmogaus teisių gynimo srityje laureatais šįmet tapo penki „arabų pavasario aktyvistai“. Tokį sprendimą ketvirtadienį Strasbūre priėmė pagrindinių Europos Parlamento politinių grupių lyderiai.

Šią savaitę Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pareiškė Vokietijos kanclerei Angelai Merkel, kad ryrėjai pagaliau nustatė ir dabar medžioja žmogaus teisių aktyvistės Natalijos Estemirovos žudiką. Tačiau daugelis kritikų galvoja, kad visa tai tėra blefas. Visų pirma pagrindinis įtariamasis yra miręs, o visų antra niekas netiki, kad būtent jis įvykdė žmogžudystę. Vokietijos kanclerės A. Merkel vizitas Rusijoje buvo itin trumpas.

„ES santykiai su Rusija turėtų būti grindžiami bendrais interesais ir bendromis vertybėmis“, – sakoma ketvirtadienį Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje. Europarlamentarai pažymi, jog svarbu sutarti su Rusija dėl prekybos kliūčių pašalinimo, energijos tiekimo saugumo, klimato kaitos tikslų bei žmogaus teisių. Rusija taip pat turėtų gerbti kaimyninių šalių politinį ir ekonominį apsisprendimą, pažymi EP. Prekyba ir ekonominis bendradarbiavimas.

„ES santykiai su Rusija turėtų būti grindžiami bendrais interesais ir bendromis vertybėmis“, – sakoma ketvirtadienį Europos Parlamento (EP) priimtoje rezoliucijoje. Europarlamentarai pažymi, jog svarbu sutarti su Rusija dėl prekybos kliūčių pašalinimo, energijos tiekimo saugumo, klimato kaitos tikslų bei žmogaus teisių. Rusija taip pat turėtų gerbti kaimyninių šalių politinį ir ekonominį apsisprendimą, pažymi EP.

Tremties ir kalinimo istorija, kurią lydėjo žmonių skausmas, vargai, mirtys, badas, po truputį grimzta į užmarštį. Tačiau ateitis yra kuriama ant praeities pamatų. Todėl siekdama puoselėti ir išsaugoti Lietuvos istorijos paveldą bei pagerbti sovietų okupacijos laikotarpiu nukentėjusius lietuvius, bendrija „Lemtis“ tęsia jau prieš daugelį metų pradėtą darbą. Darbo patirties su švietimo įstaigomis turinti bendrija šiemet švenčia 20 – ies metų veiklos sukaktį.

Žymaus Rusijos disidento A. Sacharovo vardo premija pirmą kartą skirta Rusijos žmogaus teisų gynėjams. Šiųmetė Sacharovo premija už minties laisvę paskirta Liudmilai Aleksejevai, Olegui Orlovui, Sergejui Kovaliovui (Žmogaus teisių centras „Memorial“) ir kitiems Rusijos žmogaus teisių gynėjams. Laureatą iš trijų kandidatų išrinko Pirmininkų sueiga, kurią sudaro visų EP politinių frakcijų vadovai.

Ketvirtadienį Europos Parlamente buvo pristatytos 10 asmenų, pretenduojančių gauti Andrejaus Sacharovo vardu pavadintą apdovanojimą, kandidatūros. A. Sacharovo vardo premija skiriama asmenims, pasižymėjusiems kovoje už demokratines vertybes ir žmogaus teises.

Siekdama puoselėti ir išsaugoti Lietuvos istorijos paveldą bei pagerbti sovietų okupacijos laikotarpiu nukentėjusius lietuvius, bendrija „Lemtis“ tęsia jau prieš daugelį metų pradėtą darbą. Darbo patirties su švietimo įstaigomis turinti bendrija šiemet švenčia 20 – ies metų veiklos sukaktį. Per šį laikotarpį buvo surengta virš 20 ekspedicijų  į lietuvių trėmimų ir įkalinimo vietas visoje Rusijos Federacijos teritorijoje. Dar 8-iose dalyvavo bendrijos nariai.

Rusijos žmogaus teisių gynėja Natalija Estemirova žudikų auka galėjo tapti dėl to, kad ruošėsi liudyti žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymo byloje. Liepos viduryje pagrobta ir nužudyta 48-erių N. Estemirova nepasitikėjo teisėsaugos pareigūnais ir bandė pati išsiaiškinti, kas užsakė nužudyti aršią Kremliaus kritikę A. Politkovskają. Ji netgi spėjo duoti pirmuosius parodymus ir galėjo pasirodyti atnaujintame įtariamų žurnalistės žudikų teisme. Tai paskelbė Rusijos naujienų portalas Life.ru.

Šiandien Čečėnijoje buvo rasti pirmadienį pagrobtos vienos humanitarinės šalies organizacijos vadovės ir jos vyro kūnai, praneša BBC. Sarema Sadulajeva ir jos vyras rasti negyvi viename automobilyje su šautinėmis žaizdomis kūne netoli Čečėnijos sostinės Grozno. S. Sadulajevos vadovaujama organizacija „Let's Save the Generation“ („Išgelbėkime savo kartą“) rėmė vaikus Čečėnijoje.

Iškili Rusijos kovotoja už žmogaus teises Natalia Estemirova rasta negyva Šiaurės Kaukaze, praneša BBC. Ji buvo surišta ir prievarta pagrobta kai paliko namus Čečėnijoje šiandien ryte. Vėliau jos kūnas buvo rastas kaimyniniame Ingušetijos rajone su dviem šautinėmis žaizdomis galvoje. N. Estemirova tyrė žmogaus teisių pažeidimus Čečėnijoje. Ji priklausė „Memorial“ grupei. Ši grupė yra viena iš geriausiai žinomų Rusijos grupių, kovojančių už žmogaus teises.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas gegužės 15 dienos įsaku įkūrė specialiąją komisiją, kurios pagrindinis tikslas bus priešintis „mėginimams falsifikuoti istoriją, siekiant pakenkti Rusijos interesams“. Savaitę prieš tai, Pergalės dienos išvakarėse, jis teigė: „Atsidūrėme situacijoje, kai turime atkurti istorinę tiesą ir netgi dar kartą įrodyti faktus, kurie dar visai neseniai atrodė visiškai akivaizdūs. Tai sunku, o kartais, tiesą sakant, nemalonu. Bet tai daryti būtina.

Naujienų agentūros pranešė, kad Rusijos Šiaurės Kaukazo apygardos Ingušijos Respublikos prezidentas Junusas Bekas Jevkurovas pirmadienį per pasikėsinimą buvo sunkiai sužeistas. Apžvalgininkai daro išvadą, kad šis pasikėsinimas yra dar vienas smūgis Kremliaus viltims atkurti stabilumą Kaukaze. Tai jau trečias Ingušijoje per paskutiniąsias tris savaites nužudytas ar sužeistas aukščiausiojo rango pareigūnas ir ketvirtas šį mėnesį Šiaurės Kaukazo regione.

Rusijos žmogaus teisių gynėjai mano, kad 1949 metų masinę estų deportaciją galima laikyti nusikaltimais žmogiškumui, bet ne genocidu. „Mėginimas 1949 metų deportaciją laikyti genocidu ar karo nusikaltimais yra juridiškai nepagrįstas.

Pietų Osetija tapo bene labiausiai nepriklausoma valstybe pasaulyje. Nuo jos niekas nepriklauso - jos saugumą garantuoja rusų kariai, valdo rusų valdininkai, o vidaus tvarka vis labiau primena Rusijos netvarką. Masina tik mandarinais Savaitraščio „Russkij reporter“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad didžiausią korupcijos lygį yra pasiekusi Maskva. Net 42 proc. jos gyventojų reguliariai yra verčiami duoti kyšį. Antroje vietoje - Šiaurės Osetija su 38 proc.

Kremliui ėmus skelbti, kad Vakarų spauda pagaliau suprato, kad rugpjūčio karo metu būtent Gruzija buvo agresorė, o ne auka, Tbilisis antradienį pareikalavo, jog būtų vykdomas nepriklausomas karo priežasčių tyrimas, skelbia „The Guardian“. Gruzijos ambasadorius prie Jungtinių Tautų Iraklis Alasania paragino Europos Sąjungą įvykdyti nuodugnų tarptautinį 5 dienas trukusio karo priežasčių tyrimą.