melavimas

Socialiniuose tinkluose ir toliau netyla Lietuvos pramogų pasaulio Viktorijos Siegel-Suodaitės ir Lauryno Suodaičio santykių drama. Stebėdami poros pareiškimus soc. tinkuose žmonės nespėja susigaudyti, kur tiesa, o kur melas. Apie tai, kaip atpažintį melagį kalbamės su psichologu, psichoterapeutu Andriumi Kaluginu. Apie melą savo sekėjams vakar viešai pripažino ir pati Viktorija Siegel-Suodaitė.

Galime kalbėti pašnekovo ausiai mieliausius žodžius, nuslėpti tiesą, stengtis manipuliuoti, tačiau mūsų kūno kalba, rankų gestai ar net žvilgsnis gali išduoti, kas išties dedasi mūsų galvoje. Kūno kalbos specialistas Laurynas Pečkaitis atskleidžia, kaip atpažinti, kada žmogus manipuliuoja, meluoja ar jaučiasi už jus viršesnis. „Veido lietimas, jo kasymasis yra prigimtiniai melagių kūno kalbos signalai. Be to, juos labai akivaizdžiai galima pamatyti stebint vaikus.

Tiesą sakyti lengva ir malonu. Taip mums yra sakyta dar nuo vaikystės, taip parašyta ir amžinose knygose. Tačiau nėra žmogaus, kuris nepameluotų. Kas daugiau, kas mažiau, kai kas dėl naudos, kai kas dėl to, kad sumeluotų. Kai kurie iš mūsų gražina tikrovę, kai kurie stengiasi išvengti nemalonumų, užmaskuoti klaidas ir nesklandumus. Tačiau kartais melas tiek įsigeria į mūsų gyvenimą, kad žmogus pradeda meluoti ir pats sau, sugalvoja įvykius, kurių niekada nebuvo, ir tuo įtikina aplinkinius.

Mes pameluojama kartą, kartais – du kartus per dieną, o per savaitę vidutinis melų skaičius pasiekia 11. Sakome netiesą, nes nenorime užgauti kitų, arba pagražiname, kad istorija atrodytų įdomesnė. Tačiau ar tai būtų baltas, ar juodas melas, visi jie žaloja sveikatą. Mokslininkai nustatė, kad mažiau meluojantys žmonės pasižymi ir geresne fizine, ir protine sveikata nei tie, kuri nuolat blefuoja.

Melas yra neatsiejama visuomenės kasdienybės dalis. Melas yra mūsų pasaulio istorijos ir kultūros dalis. Melas yra senas kaip oras. Pagalvokite patys: grožinė (nuo žodžio “pagražinta„) literatūra, bulvariniai laikraščiai, teatras, “holivudiniai“ filmai, religija, Dievas ir t.t. Mums, kaip tam tikroms gamtos rūšims, melas padidina šansus išgyventi. Mokslininkai ištyrė, kad juo sumanesnė gamtos rūšis, juo didesnė jų galvos smegenų žievė (lot.

Balandžio 1-oji – pokštų, juokų ir melagysčių dieną. Naujienų portalo „Balsas.lt“ komanda pasižvalgė po pavasarėjančio Vilniaus gatves ir pasiteiravo praeivių, kaip jie pokštauja balandžio 1-ąją ir kas, jų nuomone, Lietuvoje yra gabiausias melagis. Daugiau žiūrėkite vaizdo įraše.

Vienas iš trijų Didžiojoje Britanijoje atlikto tyrimo apklausos dalyvių pripažino, kad norėdamas turėti laisvą nuo darbo dieną, išsigalvoja melagingus pasiteisinimus. Tyrimas atskleidė, kad dažniausios tokių pasiteisinimų priežastys – geras oras, skaudanti galva po vakarėlio arba romantiški pasimatymai, rašo „The Daily Telegraph“. Du trečdaliai apklaustųjų teigė skambinę savo vadovams telefonu ir apsimetę sergantys dėl patiriamo nuobodulio arba depresijos darbe.

„Maždaug 80–90 procentų prezidentės Dalios Grybauskaitės metinio pranešimo teksto iš anksto jums galėčiau papasakoti“, – teigia Darbo partijos (DP) pirmininkas, Europos parlamento narys Viktoras Uspaskich. Pasak V. Uspaskich, jis nesitiki jokių staigmenų iš šalies vadovės metinio pranešimo, kuris antradienį bus perskaitytas Seime. „Visa esmė to, kas bus pasakyta, yra maždaug tokia: gerėja situacija, gerėja ekonomika, tie ir anie blogi, o aš gera, aš stengiuosi.

Džordžijos technologiniame institute (JAV) atliktas pirmas eksperimentas, kurio metu robotas geba apgauti priešininką ir (jei reikia) partnerį. „Mes sukūrėme algoritmus, leidžiančius robotui klaidinti žmogų arba mašiną su dirbtiniu intelektu, o taip pat išmokėme jį rinktis geriausią strategiją, esant skirtingoms aplinkybėms“, – teigia mokslinės grupės vadovas Ronaldas Arkinas. Šis sugebėjimas bus reikalingas ne visada; greičiausiai, robotas neturės jo atlikdamas specialius uždavinius.