medžių kirtimas

Artėjant pavasariui ne vienas sodininkas jau ruošiasi sezoniniams darbams ir papunkčiui rašosi, ką nuveikti. Vienas iš darbų – medžių ir krūmynų kirtimas. Vis tik gamtininkai pataria šį darbą iš sąrašo laikinai išbraukti. Gamtininkai kreipėsi į sodininkus, perspėdami apie gamtai padaromą žalą kertant medžius ir krūmynus kovo-rugpjūčio mėnesiais.

Kauniečiai apstulbo pamatę, kad jų mieste įvyko netikėtas krūmynų kirtimas, kurio priežastys jiems tapo mįsle. Kauniečiai nuogąstavo, kas atsakingas už šiuos kirtimus, kodėl buvo pašalinta tiek daug augalų. UAB „Dirbtinis pluoštas“, kurios teritorijoje ir buvo iškirsti augalai, atstovai sako, jog pramonės prospekte esanti įmonė norėjo atlikti tvarkymo darbus. Teigiama, kad iškirsti buvo tik tai teritorijoje esantys krūmai – medžiai liko nepaliesti.

Birštono miesto centriniame parke bus kertami jauni medžiai. Gyventojai baiminasi, kad kurortiniame mieste bus naikinamas pušynas. Visgi Birštono kraštovaizdžio architektė nuramino ir paaiškino priežastis, kodėl bus kertami ne tik seni ir nudžiūvę, bet ir jauni medžiai. Medžių kirtimu ir miškų naikinimu susirūpinęs Andrius pastebėjo, kad Birštono centriniame miško parke, šalia riedlenčių parko, yra pažymėti jauni medžiai.

Vilniuje penktadienį apie 100 žmonių susirinko prie Seimo protestuodami dėl plynųjų miškų kirtimų saugomose teritorijose. Žmonės nešėsi plakatus su užrašais: „S. Gentvilai, STOP Lietuvos miškų genocidui!“, „Šylančio klimato fone – Lietuvos miškų naikinimui – NE!!! Nepjaukime šakos, ant kurios sėdime...“, „Dievas sunaikins niokojančius žemė. Biblija, apsireiškimo kn. 11,18“. Mitingo „Kieno miškas?“ organizatoriai teigia, kad Lietuvos miškai nėra tinkamai apsaugoti.

Penktadienį prie Seime renkantis protestuotojams prieš plynuosius miškų kirtimus saugomose teritorijose, aplinkos ministras sako norintis paneigti mitą, kad Lietuvoje miškai kertami per intensyviai. Tačiau Simonas Gentvilas pripažįsta, kad sanitariniai kirtimai saugomose teritorijose galėtų būti tvaresni.  „Lietuvoje iškertama 70 proc. metinio prieaugio ir Lietuva yra tvariai ūkininkaujanti šalis.

Skandalas dėl iškirstų medžių Verkių regioniniame parke. Prokuratūra pradėjo tyrimą dėl kartu su pažeistomis eglėmis nukirstų sveikų ąžuolų. Po kilusio šaršalo urėdija suskubo keisti taisykles – žmonių poilsiui skirtuose miškuose kirsdama vabalų pažeistas egles ąžuolų ir kitų lapuočių nebepjaus. Nors pripažįsta – nukirsti medžiai neša didžiulius pinigus. Vilnietis Mindaugas pastebėjo, kad Verkių regioniniame parke Vilniuje kertami medžiai. Ir ne po vieną, o kone ištisais hektarais.

Apsiginklavę muzikos instrumentais į Šimonių girią buvo sugūžėjusi grupelė miško gynėjų, pasipiktinusių, kad saugomoje girios teritorijoje miško savininkai kerta savo medžius. Iš įvairių šalies miestų suvažiavę keletas aktyvistų ne tik surengė protesto akciją, bet ir stabdė techniką jėga, reikalavo nustoti niokoti Šimonių girią. Į konfliktą teko įsikišti ir policijai.

Vietoje ilgamečių medžių – vazonai ir sodinukai. Verslininkai nori iškirsti medžius vienoje gražiausių sostinės vietų, jų vietoje padėti vazonus su augalais ir pastatyti stiklinį stoglangį. Savivaldybė sako padariusi viską, kad medžiai būtų išsaugoti. Gyventojai piktinasi verslininkų veiksmais, bet klausimų turi ir miesto valdžiai.

Vilniaus taryba trečiadienį saugotinais paskelbė daugiau nei 45 tūkst. mieste augančių medžių, dešimt kartų padidino kompensacijas už jų nukirtimą. Saugotinais paskelbti centrinėje miesto dalyje, gamtinio karkaso zonoje, prie gatvių augantys, 20 centimetrų ir storesnio kamieno skersmens ąžuolai, uosiai, skroblai, skirpstai, guobos, bukai, vinkšnos, pušys, eglės, maumedžiai, pocūgės, kėniai, beržai, juodalksniai, liepos, gluosniai, šermukšniai, riešutmedžiai, kaštonai, miškinės obelys ir miškinė...

Peru mokslininkai įsitikinę, kad nykstančius Amazonės atogrąžų miškus galima išgelbėti ir demonstruoja, kaip žada tai padaryti – medžiams sodinti jie pasitelkia robotą, kuris vos per kelias valandas gali pasėti 600 sėklų. Tokio kiekio sodinukų pakaktų užsodinti net 2 futbolo stadionus. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Iš paukščio skrydžio matosi, kaip iškirsti mūsų planetos plaučiais vadinami Amazonės atogrąžų miškai.

Vilniuje – naujas kivirčų židinys, amerikiečių muzikanto Franko Zappos skveras. Žalumoje skendinčio skvero vietoje savivaldybė jau planuoja statyti naują statinį, medžius iškirsti, o paminklą perkelti į gatvę. Skvero gynėjai reikalauja projektą atšaukti ir išsaugoti medžius. Meras Remigijus Šimašius žada miestiečiams daugiau žalumos, tik kitose vietose.

Valdininkų užmačias uostamiesčio skulptūrų parke iškirsti pusę tūkstančio medžių, būrys klaipėdiečių pasitiko išskirtine akcija – sukvietė vaikus, kad šie ant medžių pieštų širdeles ir suskaičiuotų, kiek lapuočių parke nebeliks. Akcijos organizatoriai tikina, jog taip mažieji išmoks socialinio ir pilietinio aktyvumo. Klaipėdos skulptūrų parke vaikai ant medžių piešia širdeles ir rašo skaičius.

Vilniaus centre – miško gyvūnų karnavalas. Taip miškų kirtimais susirūpinę visuomenininkai reikalauja valdžią baigti masinius kirtimus giriose. O ministrui Mažeikai karnavalas patiko, tačiau kirtimų politikos keisti jis vis tiek nesirengia. Su dainomis ir kaukėmis miškų kirtimais pasibaisėję visuomenininkai pradeda eiseną sostinės Gedimino prospektu.

Apie šimtas visuomenininkų sostinėje surengė teatralizuotą protesto akciją „Girios ateina į Vilnių“ dėl medžių kirtimo. Kiškiais, meškomis, vilkais, medžių kostiumais apsirengę protestuotojai reikalavo stabdyti kirtimus saugomose teritorijose ir pradėti derybas dėl ilgalaikės miškų strategijos.

Pirmadienį A. Smetonos alėjoje, Kaune, įvyko protestas prieš mieste augančių medžių kirtimą. Protestuotojams atsisakius pasitraukti nuo medžių, policijos pareigūnai sulaikė ir išvežė į Kauno Panemunės policijos komisariatą tris asmenis, tarp jų ir Lietuvos advokatūros narį advokatą Saulių Dambrauską. Advokatūra tikisi šiame įvykyje dalyvavusių pareigūnų veiksmų teisėtumo tyrimo ir įvertinimo.

Miestiečių ir Kauno valdžios konfliktas dėl medžių kirtimo turėjo būti sprendžiamas dialogu, neveliant į tai policijos, mano ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. „Apie savo sprendimus – ypač galime pasakyti, kad kiekvienam lietuviui medis yra labai brangus – tokiais jautriais klausimais tie, kas priima sprendimus, turėtų aiškiai komunikuoti ir visuomenei paaiškinti – net ir tiems, kurie turi kategoriškai kitokią nuomonę“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė jis.

Nelaimė įvyko Kalvarijos savivaldybėje esančiame Laibikių kaimo miške, kur atliekant miško kirtimo darbus iš šaknų išlūžęs medis užvirto ant individualios įmonės darbininko. 54 metų V. G. mirė vietoje. Į įvykio vietą atskubėję medikai niekuo padėti jau nebegalėjo ir konstatavo jo mirtį. Tyrimą pradėjo policija ir Darbo inspekcija.

Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas kreipėsi į prokuratūrą dėl neteisėtos veiklos Lampėdžio ežero pakrantėje. Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos tarnybos specialistai užfiksavo neteisėtos veiklos atvejį Lampėdžio ežero pakrantėje prieš sklypą, esantį Ežero g. 1A. Čia, pasak Kauno savivaldybės pranešimo, valstybinėje žemėje be leidimo buvo iškirsti želdiniai ir atlikti žemės tvarkymo darbai, dėl to savivaldybei padaryta 60659,80 litų žala.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros pareigūnams dėl įžūlaus aštuonių neteisėtai mišką kirtusių asmenų elgesio teko kreiptis pagalbos į policijos pareigūnus. Šie sulaikė ir į policijos komisariatą pristatė keturis pažeidėjus. Sulaikytieji pažeidėjai įkliuvo ne pirmą kartą. Jie neteisėtai mišką yra kirtę Šalčininkų, Trakų ir Švenčionių rajonuose.