medvedeva

Penktadienis – itin svarbi diena Lietuvos olimpinei delegacijai Tokijo žaidynėse. Būtent tada Lengvosios atletikos stadione savo pirmuosius pasirodymus surengs trys Lietuvos atletai: disko metikas Andrius Gudžius, trišuolininkė Diana Zagainova ir šuolininkas į aukštį Adrijus Glebauskas. Lietuvai šiose olimpinėse žaidynėse didelė dalis ekspertų ir apžvalgininkų prognozavo vos vieną medalį – ir jį plaukimo rungtyje Danui Rapšiui.

„Jaučiuosi diskriminuojama ir nebereikalinga“, – tokiais nevilties žodžiais antradienį prabilo viena perspektyviausių ir talentingiausių Lietuvos lengvaatlečių 22 metų Dovilė Dzindzaletaitė. Neseniai apie savo nėštumą paskelbusi trišuolininkė socialiniame tinkle piktinosi, kad yra šalinama iš Lietuvos rinktinės sąrašų. Nebereikalinga, nes laukiasi? „Labai liūdna, kad visas mano 10 metų darbas buvo neįvertintas ir tiesiog lengva ranka mane oficialiai išbraukė iš Lietuvos rinktinės sąrašų.

Bratislavoje (Slovėnija) startavo Europos dailiojo čiuožimo čempionatas ir jį sėkmingai pradėjo vienintelė lietuvė moterų varžybose Aleksandra Golovkina. 17-metė čiuožėja pasiekė geriausią asmeninį sezono rezultatą. Trumpojoje programoje tarp 36 dalyvių Lietuvos atstovė užėmė 15 vietą. Dabar jos laukia dienos poilsis ir pasirodymas penktadienį laisvosios programos varžybose. Į jas pateko tik 24 geriausios Europos čiuožėjos.

Lietuvos lengvosios atletikos federacijos generalinė sekretorė N.Medvedeva įsitikinusi - ateis diena, kai mūsų šalies lengvaatlečiai peržengs juodą liniją Europos lengvosios atletikos čempionatas Ciuriche jau praeityje. Įpratę prie medalių, šįkart Lietuvos lengvaatlečiai grįžo be jų. Geriausiai iš mūsiškių pasirodžiusios disko metikė skuodiškė Zinaida Sendriūtė buvo šešta, o maratonininkė šiaulietė Rasa Drazdauskaitė - septinta.

Kovo 29-31 Danijos sostinėje Kopenhagoje vyko kasmetinė Europos lengvosios atletikos asociacijos (EAA) vadovų konferencija, kurioje aptarti Senojo žemyno federacijoms aktualūs klausimai bei sportininkų problemos, teigiama pranešime spaudai. Konferencijos metu didžiulis dėmesys buvo skirtas masinių renginių svarbai. Lengvoji atletika yra daugelio sporto šakų pradžia, todėl svarbu organizuoti masinius bėgimus, skatinti sveikatingumą bei susidomėjimą sportu.

Spalio 30- lapkričio 1 dienomis Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva ir LLAF direktorius Aurelijus Žiedas svečiavosi Ciurichas, kuriame 2014-ųjų rugpjūčio 12-17 dienomis vyks 22-asis Europos lengvosios atletikos čempionatas. Po 60 metų Šveicarijoje vyksiančiame Europos čempionate tikimasi matyti apie 250 tūkst. fanų ir 1,4 tūkst. geriausių Europos lengvaatlečių.

Lietuvos lengvosios atletikos federacijos (LLAF) prezidentas Eimantas Skrabulis ir generalinė sekretorė Nijolė Medvedeva lankėsi Skopjės mieste Makedonijoje, kur vyko Europos lengvosios atletikos asociacijos kongresas. Apie 150 delegatų iš 50 Europos valstybių dvi dienas sprendė įvairius Europą dominančius lengvosios atletikos klausimus.

Teroro aktas Bostono maratone pirmadienį sukrėtė ir Lietuvos sporto bendruomenę. Portalo balsas.lt kalbinti lengvosios atletikos atstovai sunkiai rinko žodžius siaubui apibūdinti ir tvirtino, kad sportą lydintys tokie sprogimai niekaip negali būti pateisinami. Prie kiekvieno policininko nepastatysi „Labai baisu. Mintys liūdnos ir nykios. Maratonas nėra ta vieta, kur reikėtų aiškintis politinius dalykus ir rengti teroro aktus.

Laikraštis „Sportas“: draudžiamos medžiagos koją pakišo ne vienai mūsų šalies sporto garsenybei. Savo nekaltumo neįstengusi įrodyti ir Europos čempionės titulo netekusi maratonininkė Živilė Balčiūnaitė – ne pirma dopingo skandalo sūkuryje atsidūrusi mūsų šalies sportininkė. Draudžiamos medžiagos koją pakišo ne vienai mūsų šalies sporto garsenybei Olimpinius planus šiais metais teks pamiršti. Tokį verdiktą kovo pabaigoje dar kartą išgirdo Lietuvos maratono bėgikė Živilė Balčiūnaitė.

Šįmet 90 metų jubiliejų mininti Lietuvos lengvosios atletikos federacija penktadienį Palangoje surengė šventę, per kurią pagerbė iškiliausius savo sportininkus ir trenerius, prisiminė nueitą istorinį kelią. „Viskas prasidėjo 1921 metais Kaune, Vytauto parke. Aktyvistų būrys suorganizavo pirmąjį šalies čempionatą. Tai dar nebuvo didysis sportas, o bandymas kartoti tai, kas vyko kitose šalyse gerokai ilgiau.