medikų algos

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) ragina valdžios atstovus peržiūrėti Vidaus reikalų ministerijos (VRM) Medicinos centro gydytojų algas, kadangi, anot profsąjungos, atlyginimais jie smarkiai atsilieka nuo kitose gydymo įstaigose dirbančių gydytojų. VRM savo ruožtu pastebi, jog Medicinos centro medikų algos per pastaruosius ketverius metus didėjo beveik 80 procentų.

Didžiulis medikų trūkumas, milžiniškos eilės pas daugelį gydytojų specialistų, pralaimima konkurencija su privačiomis gydymo įstaigomis – nuolat linksniuojamos problemos viešajame sveikatos sektoriuje. Šiaulių regiono gydymo įstaigos ne išskirtinės – ypač įgyvendinant reformą savivaldybių vadovai nuogąstauja, iš kur reikės paimti gydytojų, mato nelygias sąlygas viešajame ir privačiame sektoriuje.

Kardiologas Audrius Šimaitis, po 18 metų darbo emigracijoje grįžęs ten, kur pradėjo gydytojo kelią, ką tik stojo prie po reorganizacijos atsiradusios naujos įstaigos – Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) – vairo. Nors pripažįsta, kad problemų įstaigoje – ne viena, naujasis ligoninės vadovas viliasi ją paversti gydytojų traukos centru.

Paviešinus sostinės viešosiose gydymo įstaigose dirbančių gydytojų ir slaugytojų vidutinį darbo užmokestį patys medikai tik gūžčiojo pečiais. Jie stebėjosi, iš kur traukiami tokie dideli skaičiai, mat realybė kur kas liūdnesnė – į rankas gaunama alga ne tik mažesnė, bet ir krūviai daug didesni. Praėjusią savaitę Vilniaus miesto tarybos narys prof.

Nors viešojoje erdvėje girdimi gydytojų skundai apie per mažus atlyginimus, ne vienoje sostinės gydymo įstaigoje pastaraisiais metais vidutinis darbo užmokestis kilo ir 25, ir 32 proc. Kitaip sakant, vidutinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ kai kur padidėjo ir virš 1 tūkst. eurų. Tiesa, kitur pokyčiai kuklesni ir algos didėjo tik keliais procentais. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys prof.

Algos per mažos, krūviai per dideli – tokie žodžiai iš medikų lūpų pastaruoju metu skamba kaip mantra. Vis tik išvydus darbo skelbimus ir gydytojams siūlomas algas kai kuriems pakyla antakiai. Štai Skuodo poliklinika ieško šeimos gydytojo siūlydama 4 tūkst. atlyginimą „į rankas“ ir dar apmokamą apgyvendinimą. Įstaigos vadovas sako, kad norint prisivilioti jaunus specialistus kiekvienas rajonas sukasi, kaip išmano.

Skelbdama pagrindinius sveikatos apsaugos sistemos rodiklius Valstybinė ligonių kasa (VLK) nurodė, kad didėjo ir gydymo įstaigų darbo užmokesčio rodikliai. Štai gydytojų vidutinis darbo užmokestis (VDU), tenkantis vienam etatui, pernai sausio – spalio mėnesiais sudarė 3 649 eurų, o lapkričio – gruodžio mėnesiais jau kilo 13 proc. ir siekė 4 137 eurų. Slaugytojų VDU atitinkamai kilo 16 proc.

Gydytojai rezidentai džiaugiasi – pagaliau pajudėta iš mirties taško ir pamiršti jų atlyginimai augs. Tarp Vyriausybės siūlomų pokyčių – ir daugiau praktikos laiko regioninėse gydymo įstaigose. Vis tik patys universitetai čia įžvelgia iššūkių ir nuogąstauja, ar visoms regiono įstaigoms pakaks kompetencijų būsimiesiems gydytojams ugdyti. Bene skaudžiausia jaunųjų gydytojų seniai pažymima sveikatos sistemos vieta – per žemi, dvejus metus apskritai nedidėję atlyginimai.

Nors jau COVID-19 pandemija atrodė kaip didžiausia gydymo įstaigas galėjusi ištikti neganda, panašu, kad tai – dar ne pabaiga. Ligoninių vadovai pripažįsta, kad laukia naujas sunkmetis – kaip ant mielių augančios elektros ir šilumos energijos kainos verčia sukti galvas, kokiomis lėšomis reikės padengti išaugusias išlaidas. Neatmetama, kad tai gali prireikti daryti net medikų algų sąskaita. Savo ruožtu ministerija ramina, kad to tikrai neprireiks, ir ruošia taupymo rekomendacijas.

Ministras Arūnas Dulkys dar rudenį džiugiai kartojo, kad pirmą kartą medikų algos didės jau nuo sausio, tačiau realybė rodo ką kita. Pasirodo, piniginės papilnėjimo medikai gali tikėtis tik pavasarį. Tačiau jie neslepia nusivylimo, kad lūkesčiai dėl darbo užmokesčio augimo eilinį kartą liks nepateisinti, mat tai nepadengs nė pusės infliacijos.

Po ilgų derybų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir devynios medikų profsąjungos pirmadienį naujai pasirašė Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinę sutartį. Komentarus apie tai teikia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė ir profesinių sąjungų atstovė Aldona Baublytė. Nauja LNSS šakos sutartis galios 2022–2024 metais.

Dėl priedų už darbą su įtariamais COVID-19 pacientais teisme kovoję Panevėžio medikai liko nusivylę. Teismas nusprendė, kad iš 400 tūkstančių eurų, kurių reikalavo medikai, jiems turi būti išmokėta vos devyni tūkstančiai eurų. Teismo priteistos sumos nuo keliolikos eurų iki kiek daugiau nei tūkstančio skaičiuojant su delspinigiais. Teismas aiškina, kad pagal  įstatymą priedai priklauso tik dirbusiems su pacientais, kuriems patvirtintas koronavirusas, o ne su visais.

Paskelbus žinią apie didinamą medikų darbo užmokestį jaunuosius gydytojus vienijančios organizacijos kreipėsi į pagrindines šalies valdžios institucijas ragindamos prisiimti atsakomybę ir atsižvelgti į kiekvieną sistemos dalyvį. Jie skundėsi, kad jaunųjų medikų algos nėra peržiūrimos, nors jie ne kartą atsiliepė į pagalbos šauksmą valdant krizes.

Peržiūrėjus Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą medikų priedams dėl COVID-19 šiemet paskirta arti 200 mln. eurų. Nors ministras Arūnas Dulkys nepaliauja kartoti, kad pinigų bus, netyla kalbos, ar pandemijos ypač nuvarginto sektoriaus darbuotojai šiemet išvis sulauks atlyginimų augimo.   Seimo sveikatos reikalų komitete trečiadienį sveikatos apsaugos ministrui teko atremti klausimus dėl laukiamo medikų algų didėjimo.

Medikų profsąjungos skundžiasi ministerijos vilkinamomis derybomis dėl kolektyvinės darbo sutarties ir įspėja, kad šią savaitę pasiekiant finišo tiesiąją joms neįvykus gali net grėsti streikas. Tuo metu kitos medikus vienijančios organizacijos teigia čia įžvelgiančios ne ministerijos kaltę, o paklodės tempimą tik į vieną pusę ir kai kurių profesinių sąjungų norą jaustis labiau privilegijuotomis.

Nors kai kurios savivaldybės gydytojus į regionus vilioja įspūdingomis sumomis, patys medikai sako, kad pavojingas procesas jau stipriai „užvestas“. Jų teigimu, buvusio premjero Sauliaus Skvernelio paraginimas rezidentams išvažiuoti puikiai veikia, o į regionų gydymo įstaigas atsigręžta COVID-19 krizei tik kaip reikiant surakinus pagrindines šalies ligonines.

Jauniems gydytojams vis dažniau pasirenkant išvykti į užsienį, o likusiųjų šalyje amžiui perkopiant pensinį, norint prikviesti specialistus į regioną savivaldai tenka kaip reikiant paplušėti. Štai Akmenės rajono savivaldybė gydytojus atvykti dirbti 5 metams kviečia siūlydami 60 tūkst. eurų sumą įsikūrimui.

Seimas pritarė Sveikatos reikalų komitetui ir grąžino Vyriausybei tobulinti 2021 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma patvirtinti kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą (PSDF) – numatoma, kad pajamos ir išlaidos kitais metais sieks po 2,37 mlrd. eurų.

 2021 metų biudžete kol kas nenumatyta lėšų didinti medikų atlyginimus, sako valdantieji. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodo, kad pagal susitarimą medikų algų didinimas buvo suplanuotas iki 2020 metų.  Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sako, jog pandemijos metu medikų atlyginimai turi būti didinami, todėl nauja Vyriausybė ir Seimas turės dėl to sutarti. „Numatyti pinigai atlyginimus mokėti tik tokius, kiek jie padidinti šiais metais.

Su koronaviruso infekcija nuo kovo kovojantys gydymo įstaigų darbuotojai, kaip ir buvo žadėta, vėl gaus padidintus atlyginimus. Išmokoms už gegužę, kaip ir už balandį, skirta 7,6 mln. eurų. Iš viso per pustrečio mėnesio šiam tikslui jau išmokėta beveik 18 mln. eurų.

Nuo šiol informacija apie vidutinį vieno etato gydytojų, slaugytojų darbo užmokestį net tik skirtingose savivaldybėse, bet ir skirtingose gydymo įstaigose bus prieinama vienoje vietoje, patogiai ir suprantamai visiems, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Nesulaukiami priedai COVID-19 infekcijos židiniuose dirbantiems medicinos darbuotojams, ne visose įstaigose, kiek žadėta, keliami atlyginimai – šie Seimo sveikatos reikalų komitete svarstyti klausimai įplieskė daug emocingų diskusijų. Kol Lietuvos gydytojų sąjunga kaltino įstaigų vadovus, kad lėšos darbo užmokesčiui kelti nepanaudojamos pagal paskirtį, šie atkerta, kad keliami tikslai yra sunkiai įgyvendinami. Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) vadovas prof.

Baigiami rengti paskutiniai formalumai ir jau gegužę visą medikų bendruomenę, t. y. visus sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus, turėtų pasiekti papildomi 130 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Šios lėšos – tai paskutinis visų medikų algų didinimo etapas, dėl kurio buvo susitarta dar 2017-aisiais.

Seimas antradienį renkasi į posėdį, kuriame spręs, ar pritarti priedams prie medikų algų, kainų reguliavimui, didesnėms subsidijoms už prastovas, ir kitus klausimus. Seimas antradienį balsuos, ar pritaria prezidento Gitano Nausėdos teikimui antrai kadencijai vadovauti Valstybės saugumo departamentui (VSD) skirti dabartinį direktorių Darių Jauniškį.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) laikosi medikų bendruomenei duoto pažado, tad šį rugsėjį vieno mėnesio vieno etato gydytojo vidutinis darbo užmokestis didėjo 11 proc., o slaugytojų – 10 proc., palyginus su 2019 metų I ketvirčiu. Tam tikslui buvo padidinti gydymo paslaugų įkainiai ir papildomai skirta 41,5 mln. eurų nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. suteiktų gydymo paslaugų išlaidoms apmokėti. Tačiau ministras kartu prašo kantrybės.

 2019 metais medikų algų didinimui numatyta apie 50 mln. eurų, pranešė Valstybinės ligonių kasos atstovė. Tačiau, pasak Ekonomikos departamento direktorės, kol kas neaišku, kada kitais metas ir kokie medicinos sektoriaus darbuotojai gaus didesnius atlyginimus. „(Numatytas didinimas – BNS) pagal fondo (Privalomojo sveikatos draudimo fondo – BNS) galimybes. Lėšų yra apie 50 mln. eurų.

Sostinės centrą šturmavus protestuojantiems medikams, Vilniaus miesto valdžia pristatė ambicingą planą ir pažadą miesto medikams. Pasak sostinės vadovų, Vilniaus savivaldybė 2018-ųjų biudžete yra numačiusi papildomai skirti apie 4 mln. eurų vadinamojo paciento krepšelio didinimui savivaldybės valdomose sveikatos priežiūros įstaigose. O tai leistų padidinti atlyginimus pirminės grandies medikams – šeimos gydytojams – pediatrams, slaugytojams.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad medikų darbo užmokesčio augimas priklausys nuo to, kaip sveikatos apsaugos sektoriuje vykdomos reformos. „Niekas nekalba, kad to nereikia daryti (kelti medikų algų), bet vėlgi mes žiūrime per dvigubą prizmę, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjeras.

Norint įvykdyti medikų reikalavimą ir nedelsiant 30 – 50 proc. pakelti jiems atlyginimus, reikėtų didinti privalomojo sveikatos draudimo mokestį, teigia premjeras Saulius Skvernelis. „Tas kėlimas galimas tik iš tam tikro pajamų šaltinio. Kalbame apie Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF), prognozuojame didesnį jo surinkimą. (...) Kai matysime, kiek tų mokesčių įkris, bus galima gal kalbėti ir apie didesnį kėlimą. Šiandien kita alternatyva, kalbant apie reikalavimą nedelsiant 30 proc.

Lietuvos slaugytojai teigia, jog valdžios atstovai juos užmiršo, o atlyginimų didinimas tapo farsu. Slaugytojai akcentuoja, kad, jeigu nebus imtasi jokių veiksmų šios srities specialistų šalyje iš viso neliks. Šią savaitę Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK), išklausęs ir išanalizavęs Valstybinės ligonių kasos (VLK) informaciją apie slaugytojų darbo užmokestį, turėtų priimti sprendimą dėl raginimo Vyriausybei didinti minėtų specialistų algas.