mažumos

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį išvyksta pirmojo vizito į Lenkiją. BNS pristato penkias svarbiausias vizito temas: 1. Asmeninė diplomatija. G. Nausėda sieks užmegzti asmeninį ryšį su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda ir galbūt sutarti su juo dėl reguliarių kontaktų. Vizito išvakarėse A. Duda interviu LRT sakė manantis, kad jiedu yra panašūs konservatyviu požiūriu į tradicijas.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis trečiadienį perspėjo, kad kuriai nors iš keturių partijų palikus derybas dėl naujos valdančiosios koalicijos, jam tektų svarstyti formuoti mažumos Vyriausybę.

Kai kurie politikos ekspertai sako, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) nepagrįstai įsitraukė į politines diskusijas, kai perspėjo dėl „išskirtinių teisių“ suteikimo Lietuvos lenkams.

Lietuvai kol kas sunkiai sekasi užtikrinti vaikų teises ir kovoti su mažumų diskriminacija, perspėjo Jungtinės Valstijos kasmetinėje ataskaitoje apie žmogaus teisių situaciją pasaulyje. „Rimčiausios žmogaus teisių problemos yra susijusios su teisingumo sistema, vaikų gerove ir netolerancija mažumoms“, - rašoma šią savaitę paskelbtame dokumente, kuriame Vašingtonas nevengė kritikuoti ir savo sąjungininkų.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) antradienį pranešė, kad trečiadienį tautinių mažumų mokyklose bus surengtas įspėjamasis streikas, per kurį tėvai neleis vaikų į mokyklas. LLRA spaudos atstovė Elžbieta Sadaiska BNS sakė negalinti nurodyti, kiek mokyklų apims streikas. „Tai priklauso nuo to, kiek mokyklų nuspręs prisijungti“, - sakė ji. LLRA kritikuoja ketinimus reorganizuoti tautinių mažumų mokyklas. Dėl to antradienį prie Vyriausybės buvo surengtas mitingas.

Žinių radijas Neigiamiausiai Lietuvos žiniasklaidoje yra vaizduojami romai, žydai nušviečiami kraštutinėse situacijose, o musulmonai vaizduojami neetiškai, „Media4Change“ tyrimo apie stereotipus viešojoje erdvėje rezultatus „Žinių radijui“ apibendrino sociologė Neringa Jurčiukonytė. „Musulmonai yra viena iš tų grupių, kurie žiniasklaidoje vaizduojami neetiškai.

Rusija pažeidžia pamatinius Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) principus ir tuo griauna Europos saugumo pamatus, pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. ESBO ministrų susitikime Niujorke ministras teigė, jog reikia strateginių diskusijų dėl kolektyvinių instrumentų, kuriuos reikėtų taikyti vienos ESBO valstybės karinės agresijos prieš kitą ESBO narę atveju.

Penktadienį posėdžiausianti valdančiųjų partijų politinė taryba ketina grįžti prie Tautinių mažumų įstatymo projekto. „Kalbėsime apie senos redakcijos Tautinių mažumų įstatymo priėmimą (...). Jis žodis žodin toks, koks buvo anksčiau, V.Landsbergio (buvusio Aukščiausiosios Tarybos pirmininko - BNS) pasirašytas.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas antradienį dar kartą sukritikavo Lietuvos valdžią, kad ji nepriima prašomų sprendimų lenkų tautinės mažumos atžvilgiu. Lenkijos ministras pirmininkas sakė, kad jo susitikimas su Lietuvos premjeru Algirdu Butkevičiumi galėtų būti surengtas balandį, bet prieš tai "turi įvykti kas nors konkretaus". "Mes labai kantriai klausėmės skirtingų premjerų pareiškimų.

„Normali reakcija būtų jo atleidimas iš Seimo pirmininkės pavaduotojo pareigų, – pokalbį pradėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma apie Seimo vicepirmininko Jaroslavo Narkevičiaus poziciją, kad lietuviai nori sunaikinti šalyje gyvenančius lenkus. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) narys J. Narkevičius, pasak delfi.lt, prabilo laikraščiui „Nasz Dziennik“ apie lietuvių ryžta sunaikinti lenkus.

Kelią Seime skinasi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos iniciatyva (LLRA) priimti atskirą Tautinių mažumų įstatymą. Trečiadienį Žmogaus teisių komitetas, apsvarstęs pritarė dar praėjusią kadenciją pateiktam LLRA atstovo Jaroslavo Narkevičiaus įregistruotam projektui, siekiama, kad jis ketvirtadienį būtų svarstomas plenariniame posėdyje. „Lenkų rinkimų akcijos žmonės dirba, kad būtų įtraukta į posėdį.

Kai kas nors ima dejuoti dėl lietuvių netolerancijos, aš prisimenu ne tik kunigaikštį Gediminą, kvietusį Vilniun visus, nepaisant nei tautybės nei religijos. Prisimenu ir kitą, liaudies išsiugdytą toleranciją, sudėtą į paprastą, rupų posakį – duok durniui kelią. Ginčai dėl to, kas kiek tolerantiškas, prasideda tada, kai bandoma pasirodyti teisesniais ir protingesniais už savo mažiau prakutusius brolius ir seseris.

 Kai kurios mažos tautinės bendrijos kritikuoja ruošiamą Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuris joms buvo pristatytas trečiadienį, rašo "Lietuvos žinios". Lietuvos žydų bendruomenės tarybos narys Vitalijus Karakorskis piktinosi, kad įstatymo projekte tautinėmis mažumomis išskiriama tik 15 etninių grupių. Abejonių kai kurioms bendrijoms sukėlė ir įstatymo projekte nustatytos proporcijos, pagal kurias jos savo atstovus galės deleguoti į Tautinių bendrijų tarybą.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ Vakar penkių tautinių mažumų bendrijų atstovai Šiauliuose sutarė raštu kreiptis į miesto Savivaldybę, kad „Santarvės“ mokykloje būtų skirtos patalpos daugiakultūriniam centrui steigti. Šiuo metu vienintelė apskrities žydų bendruomenė turi savo patalpas, kurias patys ir išlaiko. Veikia penkios bendruomenės Kad rusakalbė „Santarvės“ mokykla – puiki vieta plėtotis tautinėms bendrijoms, kovo pabaigoje sakė mokykloje lankęsis ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Jaroslav Narkevič.

LRT radijo laida „LRT aktualijų studija“ Darbo grupė, įpareigota parengti pasiūlymus, kaip spręsti tautinių bendrijų problemas, baigė savo darbą. Siūloma suteikti galimybę tautinės mažumos pavardes rašyti originaliai, lotyniškais rašmenimis, o gausiai tautinių mažumų gyvenamose vietose vietovardžių ir gatvių pavadinimus – ir tautinių mažumų kalba, teigia darbo grupės narys Antanas Valionis.

Antradienį Lenkijoje lankęsis Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad aukščiausi Lenkijos vadovai yra susidarę įspūdį, jog Lietuva nenori spręsti tautinių mažumų problemų, ir kad prie tokio įvaizdžio kūrimo prisideda ir kai kurių Lietuvos politikų pasisakymai. "Lenkijos vadovai yra susidarę tam tikrą nuomonę, kad Lietuvos valdžia ignoruoja arba nenori tų klausimų (tautinių mažumų, - ELTA) iškilusių spręsti, arba tiesiog negirdi.

Jungtinės Valstijos, statistikos departamento duomenimis, vis labiau tampa mažumų šalimi. Baltaodžiai gyventojai, kurie yra ne Lotynų Amerikos kilmės, nuo 2043 metų nebebus dauguma, paskelbė departamentas, kuriuo remiasi agentūra AFP. 2024 metais ši gyventojų dalis pasieks 199,6 mln. ir tada pamažu pradės mažėti. Tuo tarpu kitos etninės grupės didės. Pirmiausiai Lotynų Amerikos kilmės gyventojų skaičius iki 2060 metų išaugs iki 128,8 mln. Manoma, kad azijiečių tada padaugės iki 34,4 mln.

Retas kuris žinome, kad Lapkričio 16-oji yra Tarptautinė tolerancijos diena. Mažai apie tai girdėjome. Beveik nesidomime, nes tolerancijos problemas bloškiame į vieną krūvą su baltomis varnomis. O jei balta varna, tai štiš! Kodėl štiš? O todėl, kad balta. Koks paradoksas: vaikydami baltas varnas, pasaulio akyse patys tampame baltomis varnomis.Kalbant apie toleraciją norėtųsi paminėti Aristotelio mintis, kad tolerancija ir abejingumas yra pirmieji mirštančios visuomenės požymiai.

Nuo birželio 11 d. prasidės lietuvių kalbos kursai mokytojams, dirbantiems mokyklose tautinės mažumos kalba. Pirmajame kursų etape dalyvaus 160 pedagogų iš Vilniaus, Trakų, Šalčininkų rajonų, Klaipėdos ir Vilniaus miestų. Kursai padės tobulinti lietuvių kalbos vartojimo įgūdžius bei pasirengti trečiosios (aukščiausios) valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos egzaminui. Mokymuose gali dalyvauti visų dalykų mokytojai. Kursų trukmė – 48 akademinės valandos.

Vokietijos romų centro taryba kreipėsi į teismą, siekdama, jog būtų uždraustas šveicarų savaitraštis „Die Weltwoche“ po to, kai ant jo viršelio buvo išspausdinta nuotrauka, kurioje pavaizduotas romų berniukas su ginklu rankose, skelbia BBC. Žurnale „Die Weltwoche“ išspausdintas straipsnis „Romai ateina“ prilygsta rasinio nepakantumo kurstymui, pareiškė Vokietijos romų centro tarybos delegacija. Šią nuotrauką pateikusi agentūra „Laif“ tvirtina, kad jos prasmė buvo iškreipta.

Trečios pagal dydį Suomijos parlamento partijos „Tikrieji suomiai“ („Perussuomalaiset“) atstovė Helena Eronen pasiūlė palengvinti policijos ir migracijos tarnybų darbą techninėmis naujovėmis. Pagal jos pasiūlymą turistams, migrantams ir seksualinėms mažumoms turėtų būti įstatytos specialios mikroschemos, leisiančios juos identifikuoti iš tolo. Pasak H. Eronen, specialius raiščius ant rankų rištis turėtų ir visi Suomijoje gyvenantis ne suomių tautybės žmonės.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) gali keisti pavadinimą. Apie savo ketinimą LLRA lyderis Valdemaras Tomaševskis pranešė Vilniaus rajono skyriaus susirinkime , rašo  delfi.lt. Anot V. Tomaševskio, rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose LLRA startuos dabartiniu pavadinimu. Tačiau vėliau jis gali keistis dėl kintančios pačios partijos specifikos – politinio bendradarbiavimo su Rusų aljansu bei siekio parodyti, kad LLRA atstovauja ne vien tautinių mažumų interesams.

Romų bendruomenės Europoje diskriminuojamos, teigia „Amnesty International“. Už žmogaus teises kovojanti organizacija teigia, kad valstybės nepakankamai kovoja su šokiruojančia diskriminacija. Atlikus romų bendruomenių Europoje apžvalgą, paaiškėjo, kad jos dažniausiai neturtingesnės už kitus gyventojus, jų sveikata prastesnė ir mažesnis raštingumas. Manoma, kad Europoje gyvena apie 12 milijonų romų ir klajoklių.

Rusijos užsienio politikos slaptasis tikslas yra diskredituoti Latviją kaltinant ją siekiais atgaivinti fašizmą ir perrašyti istoriją. Be to, Rusija siekia pateikti Latviją kaip nesėkmingą valstybę, taip pat tęsia kaltinimus diskriminuojant rusakalbių mažumą, savo metinėje ataskaitoje teigia Latvijos Konstitucijos apsaugos biuras (KAB). KAB pažymi, kad oficialūs Rusijos asmenys nuolat reiškia siekius konsoliduoti užsienio šalyse gyvenančią rusų tautinę mažumą, stiprinti ryšius su tomis bendr...

Sostinėje prasidėjo žmogaus teisių organizacijų renginiai. Dvi skirtingos eisenos nuo V. Kudirkos ir nuo Lukiškių aikščių pajudėjo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos link. Vienai vadovavo Nomeda Marčėnaitė, kitai – Arnoldas Lukošius. Eisenų dalyviai atrodo taikiai, neskanduojami šūkiai, nėra ir provokacinio turinio plakatų. Viešąją tvarką palaiko mažesnės pareigūnų pajėgos, nei dieną vykusiuose renginiuose.

Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas, Sąjūdžio dalyvis Mahiras Gamzajevas, kalbėdamas iškilmingame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime, sakė didžiausiu praradimu laikąs tai, kad Lietuvoje nuo Nepriklausomybės atkūrimo, deja, galutinai nesubrendo atvira pilietinė visuomenė. „Mums nepavyksta išlaikyti lietuvių ir visų čia gyvenančių tautų bendrystės ir atsakomybės jausmo, kuris Atgimimo metais įkvėpė ir suteikė jėgų visai Lietuvai.

JAV prezidento Baracko Obamos motina kadaise į darbą priėmė virėją Ivį. Tačiau priimto samdinio pareigos per kelerius metus apsivertė aukštyn kojomis – jis tapo būsimo šalies prezidento aukle, rašoma „La Repubblica“. Kuomet Ivis, auklė iš Mentengo, pamatė laikraštyje straipsnį, kad vaikelis, kurio aukle jis dirbo, tapo Jungtinių Valstijų prezidentu, jis negalėjo patikėti savo akimis.

Kad vasario 18-ąją Latvijoje vykusiame referendume pavyks pritarti Konstitucijos pataisoms rusų kalbą padaryti antrąja valstybine kalba, nesitikėjo nė šio plebiscito organizatoriai. Ir iš tiesų, daugiau kaip 75 proc.

Pernai priimtas Švietimo įstatymas, kuris galimai diskriminuoja tautinių mažumų Lietuvos gyventojus, atrodo, dar ilgai sės nerimą ir skatins pasipriešinimą. 2011 metais įvykę du masiniai mitingai, kurias buvo siekta apginti tautinių mažumų mokyklas ir iškovoti teisę moksleiviams mokytis gimtąja kalba, deja, nedavė norimų rezultatų. Šiemet tautinių mažumų atstovai toliau sieks ginti savo išsikeltas mokymo ir ugdymo vertybes.

Pietų Afrikoje  lesbietės žeminamos, prievartaujamos mokyklose ir darbe , kartais jas kaltina raganavimu, parodė žmogaus teisių gynimo organizacijos „Human Rights Watch“ tyrimas, informuoja guardian.co.uk. „Lesbietės ir transseksualai gyvena nuolatinėje baimėje, patiria fizinę ir seksualinę prievartą“, – rašoma  ataskaitoje. Homoseksualų teisių gynimo organizacija apklausė seksualinių mažumų atstovus, iš viso 121-ą žmogų, gyvenantį neturtinguose Pietų Afrikos miesteliuose.

Lietuvos švietimo ekspertai nemato priežasčių atšaukti šių metų kovo 17-ąją priimtų Švietimo įstatymo pataisų. Lietuvos ir Lenkijos ekspertams nesusitarus dėl tautinių mažumų švietimo padėties bei perspektyvos vertinimo, Švietimo ir mokslo ministerija laikosi pozicijos šiuos klausimus toliau svarstyti tiesiogiai bendraudama su tautinių mažumų atstovais.

Lenkų nacionalistų partija Suvereniteto gynimo lyga (LOS - Liga Obrony Suwerennosci) paskelbė rengianti piketus Lietuvoje gyvenančių lenkų teisėms apginti. Šią savaitę bus piketuojama Krokuvoje, Gdanske, Katovicuose ir Varšuvoje.

Ryškios kaip vyšnios lūpos, trumputis sijonukas, koketiškas mostas taisantis iki pečių krentančias garbanas, o užkalbinus sududenantis vyriškas balsas. Dėl jo kompleksuoti seniai nustojo į moterį persikūnijantis Valdas.

Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis (Bronislaw Komorowski) pareiškė esąs nusivylęs Lietuvos politika dėl lenkų tautinės mažumos. Pasak jo, Lenkija per ilgai laukė geros valios iš Vilniaus, ir tai buvo klaida, rašo Delfi. „Žinau viena: tikėjimasis iš lietuvių, kad “ateis ožka pas vežimą„, nepasiteisins. “Lietuviška ožka„ pas jokį vežimą neateis“, - Mahometo ir kalno aforizmą radijo stotyje TOK FM savaip pateikė Lenkijos prezidentas.

Lenkijos valdžia apie lenkų tautinės mažumos padėtį Lietuvoje sprendžia ne pagal objektyvius kriterijus, o pagal tai, kaip tai nušviečia Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) ar kitos politinės lenkų organizacijos, ketvirtadienį pareiškė Premjeras Andrius Kubilius.

Lenkų tautinės mažumos padėties klausimas yra ne užsienio, bet Lietuvos vidaus politikos reikalas, o užsienio politikoje Lenkija yra viena pagrindinių Lietuvos bendraminčių, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. „Pastaruoju metu kilusios diskusijos realios lenkų tautinės mažumos padėties klausimais yra ne užsienio, bet Lietuvos vidaus politikos reikalas, kuris turi būti sprendžiamas randant abipusiškai priimtinus sprendimus.

Dėl lenkų tautinės mažumos tariamo diskriminavimo Lietuvą šiuo metu vis labiau kaltinanti Lenkija verčiau apsidairytų savo kieme. Tai net ne Lenkijos lietuvių, o kitų šalies tautinių mažumų nuomonė. Lenkų kilmės Lietuvos europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis šią savaitę sukėlė skandalą arogantiškai pareiškęs, kad ne lenkams Lietuvoje reikėtų integruotis, o lietuviams Vilniaus krašte. Nes čia esą visuomet buvo „lenkų žemė". Tuo tarpu Lenkijoje neseniai kilo visiškai priešingas skandalas.

Gruodžio 10-oji – Tarptautinė žmogaus teisių diena, bet Lietuva negali pasigirti tuo, kad mūsų šalyje žmogaus teisės būtų gerbiamos ir nepažeidinėjamos, atvirkščiai – dažnai tarptautiniame kontekste garsėjame kaip tautininėms, religinėms ir seksualinėms mažumoms nepakantumu bei priešiškumu pasižyminti tauta.

Po pavasarį vykusių Vengrijos parlamento rinkimų vienas pirmųjų valdančiosios dešiniųjų partijos „Fidesz“ ir jos lyderio premjero Viktoro Orbáno žingsnių buvo gegužės 26-ąją priimtas dvigubos pilietybės įstatymas, įsigaliosiantis nuo kitų metų sausio 1-osios. Naujajame įstatyme numatoma, kad apie 3,5 mln. užsienyje gyvenančių etninių vengrų galės siekti gauti Vengrijos pilietybę, jei įrodys savo vengrišką kilmę ir mokės vengrų kalbą.

Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė, jog jo šalis nenusileis ir reikalaus, kad Lietuva laikytųsi europinių standartų lenkų mažumos klausimu. D. Tuskas per spaudos konferenciją Briuselyje informavo, jog gal dar šiais metais įvyks jo susitikimas su Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerais, kurio tema bus „bendri Baltijos valstybių ir Lenkijos interesai“, taip pat lenkų mažumos klausimas.