mažakraujystė

Nuovargis ir energijos stoka gali byloti ne tik apie vitamino D stygių ar skydliaukės bėdas. Šeimos gydytoja Jurga Dūdienė atkreipia dėmesį į itin tarp pacientų dabar dažnai pastebimą bėdą – feritino, tai yra geležies atsargų, stygių. Gydytojos pastebėjimu, hemoglobino kiekis tyrimuose gali būti normalus, tačiau ištyrus feritiną paaiškėja, kad jo rodmuo yra vos keliolika skaičių aukščiau apatinės normos ribos, o neretai – ir žemiau normos.

„Mažakraujystė – uždelsto veikimo bomba! Daugelis žmonių mažakraujystės nelaiko labai rimta liga. Visgi šis negalavimas yra gana rimtas, sukeliantis ne tik varginančius pojūčius, bet ir rimtesnes sveikatos problemas“,– praneša Šeimos gydymo klinika. Mažakraujystė, kitaip anemija – liga, kurios metu kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) kiekis. Todėl sumažėja ir hemoglobino – baltymo, kuris atsakingas už deguonies pernešimą iš plaučių į visus organizmo audinius.

Į energijos stoką, nuovargį ir dirglumą žmonės dažnai numoja ranka, mano, kad tai persidirbimo ar pasikeitusių orų pasekmė. Tačiau už to gali slypėti daug rimtesnė priežastis – mažakraujystė, kurią dažniausiai lemia gyvybiškai svarbių mikroelementų trūkumas.   Apie tai, kaip atpažinti šią klastingą ligą ir kaip jos išvengti komentuoja budinčios „Benu“ vaistinės vedėja vaistininkė Laura Kairiūkštienė ir „Eurovaistinės“ farmacijos specialistė Elvyra Ramaškienė.

Nacionalinis kraujo centras (NKC), siekdamas didinti kraujo donorų gretas, nuo šiol visiems šalies gyventojams, kurie ateis dovanoti kraujo, tačiau to padaryti negalės dėl netinkamų rodiklių – per žemo hemoglobino ar feritino kiekio, dovanos maisto papildus su geležimi. Suvartojus dalį papildų kurso, pakartotiniam tyrimui ar donacijai į vieną iš NKC padalinių gyventojai galės sugrįžti jau po mėnesio.  Pernai dovanojusiųjų kraują donorų iš viso buvo kiek daugiau nei 40 tūkst.

Dirbant kasdieninius darbus ir įsisukus į rutiną, galime pamiršti laikytis visavertės mitybos. Geležis yra esminis mineralas organizmui, atliekantis svarbų vaidmenį daugybėje biologinių procesų. Nepakankamas geležies kiekis organizme gali sukelti daugybę sveikatos problemų ir sutrikdyti įvairius kūno funkcijų veikimus.

„Mažakraujystė arba anemija – būklė, kurios žmonės pradžioje dažnai nepastebi. Tai būklė, kai kraujyje randamas per žemas hemoglobino arba eritrocitų kiekis“, rašoma socialinio tinklo „Facebook“ „Gerovės klinikos“ puslapyje. Dėl to sutrinka gyvybiškai reikšmingas deguonies perdavimas į organus ir audinius.

Kodėl kamuoja amžinai šąlančių rankų ir kojų pojūtis? Jei ir jums kyla šis klausimas, profesorius Alvydas Unikauskas turi atsakymą – pasirodo, šį negalavimą gali sukelti net keletas skirtingų priežasčių. Susiduria daugelis Su šąlančių galūnių problema susiduria daugybė žmonių. „Kviečiame daktarą“ laidos vedėjas pasakoja, kad dažniausiai šį nemalonų pojūtį pacientai bando spręsti namų sąlygomis.

Anemija (arba kitaip – mažakraujystė) – dažną kankinanti liga. Duomenys rodo, jog ji paliečia net iki 25 proc. žmonių visame pasaulyje. Mažakraujystės priežastys gali būti įvairios, tačiau geležies stokos anemija yra labiausiai paplitusi iš visų anemijos rūšių.  Sergantieji anemija gali susidurti su pastoviu nuovargiu, juos gali kankinti galvos skausmai, spengimas ausyse, vidurių užkietėjimas, apetito praradimas.

Mažakraujystė yra būklė, kuomet organizme sumažėja hemoglobino kiekis, o dažniausiai pasitaikanti mažakraujystės rūšis – geležies stokos anemija. Lietuvoje žmonės anemija serga daugiau nei Europoje ar Amerikoje, o visame pasaulyje dėl jos kenčia 30–50 proc. įvairaus amžiaus žmonių. Vaistinėse yra didelis maisto papildų ir vaistų su geležimi pasirinkimas.

Žmonės, kurį laiką jaučiantys nuovargį, silpnumą ir sumažėjusį apetitą, dažnai net nepagalvoja, kad tai gali būti pirmieji mažakraujystės požymiai. Ši liga gali būti labai klastinga, tad labai svarbu kuo greičiau ją diagnozuoti. Sveikatos ir sveikos gyvensenos laidoje „Sveikas rytojus“ buvo diskutuojama apie anemiją, dar kitaip vadinamą mažakraujystę. Gydytojai pateikė šios ligos atsiradimo priežastis, tyrimų metodus ir gydymą.

Susidūrus su lėtiniu nuovargiu, silpnumu, fizinio krūvio netoleravimu, galvos skausmu, svaigimu, pastebėjus, kad susilpnėjo nagai, plaukai, bet kuris šeimos gydytojas pirmiausiai rekomenduos atlikti bendruosius kraujo tyrimus ir pasitikrinti geležies lygį kraujyje. Pasak šeimos medicinos gydytojos Gintarės Trainavičienės, geležies trūkumas yra labiausiai paplitęs mitybos sutrikimas visame pasaulyje, šio mikroelemento trūksta net 30 procentų pasaulio gyventojų.

Mažakraujystė – viena labiausiai pasaulyje paplitusių pasaulyje sveikatos būklių, ligų. Pagrindinė anemijos priežastis yra ne bet kas kitas, kaip geležies trūkumas. Sužinokite, ką reikėtų daryti norint užkirsti kelią mažakraujystės atsiradimo rizikai. Mažakraujystė arba kitaip vadinama anemija, yra ir būklė, ir liga, rodanti, kad žmogaus organizme trūksta raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų.

Nors pasaulyje mažakraujyste serga labai daug žmonių, dažnai ši liga nustatoma atsitiktinai, pavyzdžiui, tiriant kitas ligas. TV8 laida „Sveikas rytojus“ domėjosi, kokia tai liga ir kokie jos simptomai. Šeimos gydytoja Neringa Sakalauskė aiškino, kad sergant mažakraujyste kraujyje sumažėja eritrocitų, raudonųjų kraujo kūnelių ir (arba) hemoglobino kiekis. Pastarasis atsakingas už deguonies pernešimą į audinius.

Mažakraujystė (kitaip – anemija) – klastinga liga, galinti lėtai alinti organizmą žmogui apie tai nieko nė neįtariant. Nors anemija dažniausiai užklumpa vaisingo amžiaus moteris, kai kada, ypač jei diagnozuojama vyrams, ši būklė gali išduoti ir kitas klastingas ligas, pavyzdžiui, vėžį. Plačiau apie mažakraujystę ir jos gydymo būdus papasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojas hematologas Andrius Degulys.

Į energijos stoką, nuovargį ir dirglumą žmonės dažnai numoja ranka, mano, kad tai persidirbimo ar pasikeitusių orų pasekmė. Tačiau už to gali slypėti daug rimtesnė priežastis – mažakraujystė, kurią dažniausiai lemia gyvybiškai svarbių mikroelementų trūkumas. Mažakraujystė, dar vadinama anemija, dažniau užklumpa moteris, tačiau neaplenkia ir vyrų. Ši liga nesirenka ir amžiaus, tačiau laiku diagnozuota ir gydoma gali nekenkti gyvenimo kokybei.

Nuovargis, silpnumas, slogi nuotaika – simptomai, kuriuos galima įžvelgti, kaip tuos, kurie įspėja apie geležies trūkumą. Vis dėlto, kaip pastebi gydytojai, ne viskas taip paprasta.

Apklausų duomenimis, daugelis žmonių negali tiksliai atsakyti, ką veikia gydytojai hematologai ir kada reikėtų kreiptis į šiuos specialistus. Apie tai, o taip pat apie dažniausias ligas, su kuriomis jiems tenka susidurti, pasakoja gydytoja hematologė Eglė Simaškienė. „Hematologija – tai mokslas apie kraują ir kraujo ligas. Hematologai yra aukštos kvalifikacijos sveikatos priežiūros paslaugų specialistai, kurių specializacija yra kraujo ir kraujo komponentų ligos.

Geležis – gyvybiškai svarbus organizmui mikroelementas. Jo trūkumas gali lemti ne tik prastą savijautą, bet ir tokių ligų, kaip mažakraujystė, vystymąsi. Kodėl šis mikroelementas yra toks svarbus, kokie požymiai išduoda jo stoką ir kaip užtikrinti pakankamas geležies atsargas organizme, naujienų portalui tv3.lt papasakojo gydytojas dietologas Edvardas Grišinas.

Lėtinis nuovargis, mieguistumas, apetito stoka, dirglumas ar net depresija gali signalizuoti apie geležies stoką organizme. Būtent negydomas šio mikroelemento trūkumas ilgainiui iššaukia itin rimtą anemijos ligą arba kitaip dar vadinamą mažakraujystę. Gydytojai tvirtina, kad tam didelės įtakos turi netinkami žmonijos mitybos įpročiai, mat renkantis geležimi praturtintus produktus, daugelio mažakraujystės atvejų galima būtų išvengti.

Energijos trūkumas, bloga nuotaika, išsiblaškymas – tai požymiai, į kuriuos dažniausiai numojate ranka manydami, kad jie praeis savaime? Taip daryti tikrai nereikėtų, mat tokia savijauta gali signalizuoti apie anemiją (mažakraujystę), kurią svarbu laiku diagnozuoti ir gydyti, nes įsisenėjusi liga gali ne tik varginti, bet ir sukelti dar didesnių sveikatos problemų.

Geležis – itin svarbus mikroelementas, darantis įtaką mūsų organizmui ir bendrai savijautai. Visgi specialistai pastebi, kad šio mikroelemento trūksta daugeliui žmonių, o geležies anemija yra labiausiai paplitusi maistinės medžiagos trūkumo liga. Kuo geležis yra svarbi? Kas gali išduoti jos trūkumą? Ir kaip užsitikrinti pakankamas šio mikroelemento atsargas organizme? Apie tai naujienų portalui tv3.lt pasakoja gydytoja dietologė Justina Linauskaitė-Kekė.

Dienos eina ilgyn, saulės vis daugiau, tačiau jėgų – mažiau, o nuotaika prastėja. Gali būti, kad šie požymiai liudija mažakraujystę. Šeimos gydytoja Edita Svikščiūtė pataria, kaip išvengti šios ligos, ją atpažinti ir kaip sau padėti susirgus. Medikės teigimu, pavasarį mažakraujystė pacientams nustatoma dažniau nei kitais metų laikais. Liga gali atsirasti tiems, kas mažai buvo gryname ore, nevartojo papildomų polivitaminų ir neretai buvo kamuojami peršalimo ligų.

Dienos eina ilgyn, saulės vis daugiau, tačiau jėgų – mažiau, o nuotaika prastėja. Gali būti, kad šie požymiai liudija mažakraujystę. Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Edita Svikščiūtė pataria, kaip išvengti šios ligos, ją atpažinti ir kaip sau padėti susirgus. Medikės teigimu, pavasarį mažakraujystė pacientams nustatoma dažniau nei kitais metų laikais. Liga gali atsirasti tiems, kas mažai buvo gryname ore, nevartojo papildomų polivitaminų ir neretai buvo kamuojami peršalimo ligų.

Taip, perskaitėte teisingai, būtent tokie simptomai gali įspėti apie sunkią ir negydomą viso organizmo funkcijas paveikiančią ligą – mažakraujystę. Nors gyvename 21 amžiuje, kai, atrodo, sudarytos visos sąlygos pasirūpinti visaverte mityba, pagerėjo ne tik gyvenimo kokybė, bet gydymo diagnostika, specialistai neslepia, kad geležies stokos mažakraujystė šiandien vis dar išlieka aktualia problema.

Spartus gyvenimo ritmas ir kasdien patiriamas stresas neretai mus verčia galvoti, kad silpnumas, nuovargis ar galvos svaigimas – normali organizmo būsena. Tačiau, anot Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ vidaus ligų gydytojos Rūtos Bartulytės, šie simptomai dažnai byloja apie anemiją, su kuria, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, susiduria kas ketvirtas gyventojas. Specialistė papasakojo, kas yra mažakraujystė, kaip ją atpažinti ir kokie įpročiai gali padėti išvengti šios ligos.

 Sveikas maistas ne visada yra skanus, tačiau kalbant apie bananus, malonu žinoti, kad jie yra ne tik skanūs, bet ir turi daug naudos sveikatai. „Bright side“ pateikė įrodymų, kodėl valgydami du bananus per dieną rimtai pagerinsite savo sveikatą. Mažina svorį Bananuose yra krakmolo, kuris sumažina apetitą ir sustabdo svorio padidėjimą. Jis sumažina cukraus kiekį kraujyje ir padidina organizmo jautrumą insulinui. Jei jūsų kūno ląstelės nejaučia insulino, jos negali absorbuoti gliukozės.

 Dažnas žmogus pasiskundžia jaučiantis nuolatinį nuovargį, silpnumą, apetito stoką, tačiau retas pagalvoja, kad šiuos simptomus gali lemti ne tik poilsio stoka – tai gali būti ir vienas iš mažakraujystės simptomų. Net apie trečdalis žmonių vienu ar kitu gyvenimo metu susiduria su mažakraujyste, kitaip dar vadinama anemija.

Nemaža dalis ką tik pagimdžiusių moterų kenčia nuo mažakraujystės (arba anemijos). Tai būklė, kai dėl geležies stokos organizme sumažėja hemoglobino irraudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų). Jei moteris iki pastodama sirgo mažakraujyste, nėštumo metu (ir po jo) anemija gali tik pagilėti, ypač maitinant krūtimi. Mažakraujyste nuo vaikystės sirgusi dainininkė Anžela Adamovič, neseniai su vyru Žygimantu Geču susilaukusi sūnaus Žako, dalijasi patirtimi bei savijauta.

Medikai skelbia pavojų – per penkerius metus sergančiųjų mažakraujyste vaikų padaugėjo kone dvigubai. Gydytojai vardija priežastis, esą kalčiausi dėl vaikų ligos – tėvai, vaikus maitinantys skurdžiai. Akmuo metamas ir į mėsos atsisakiusių vegetarų ar veganų daržą. Vilnietė Čianita su sūneliu vėl mina poliklinikos slenkstį – vaikui nuo gimimo diagnozuota mažakraujystė. Tad tenka sunkiai kovoti su liga ir dažnai lankytis gydytojų kabinetuose. „Nuo pat gimimo jam trūksta geležies.

Pavasarį atkreipiame dėmesį į savo išvaizdą ir jos pokyčius. Jei pastebėjote, kad jums slenka plaukai, o nagai tapo silpni, būtinai kreipkitės į gydytoją – tai gali būti anemijos, arba mažakraujystės, požymiai. Išduoda veidas Pasak gydytojos hematologės Jūratės Daubarienės, sergantieji mažakraujyste pavasarį labiau jaučia šios ligos požymius, nes daugiau tenka pasidarbuoti lauke, sode, aktyviau pasportuoti.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 30 proc. planetos gyventojų serga anemija (mažakraujyste). Lietuvoje ši liga kasmet diagnozuojama maždaug 30 tūkst. gyventojų, daugiausia vaikų. Apie 80–90 proc. jų stokoja geležies. Lietuvoje anemija serga 32–34 proc. vaisingo amžiaus moterų, tarp paauglių šis procentas gali būti dar didesnis.

„Man silpna, norisi tik gulėti, niekas nedomina, pablogėjo atmintis, slenka plaukai – nejaugi senatvė?“ - su tokiais jaunų ar vidutinio amžiaus pacienčių skundais dažnai susiduria medikai. Kraujo tyrimas patvirtina numanomą klastingą ligą – geležies stokos anemiją (mažakraujystę). Pasveikusios moterys aiškiai pasikeičia: jos vėl būna kupinos gyvybinės energijos ir juokauja, kad net namų ruoša suteikia džiaugsmo.

Mažakraujystė (arba anemija) – tai viena iš tų ligų, kuri nelaikoma labai rimta, tik trumpalaikiu negalavimu. Mažakraujystė išsivysto mažiems vaikams, gali prasidėti dėl skrandžio ar žarnyno opaligių, nuolat kraujuojant. Iš pradžių gali nebūti jokių simptomų, tik žmogus tampa blyškesnis, sausėja oda. Susirgęs anemija žmogus greičiau pavargsta, jaučia bendrą silpnumą, skundžiasi mirgėjimu akyse, galvos spengimu.