maskvos namai

Latvijos vyriausybė antradienį pritarė Susisiekimo ministerijos parengtam įsakymo projektui, numatančiam „Maskvos namų“ perdavimą Finansų ministerijai. Ministerija parduotų „Maskvos namus“ aukcione, o gautos pajamos būtų skirtos Ukrainai ar ukrainiečiams. Susisiekimo ministerija paaiškino, kad netvarko nekilnojamojo turto, nesusijusio su transporto ar ryšių infrastruktūra, ir neturi pajėgumų valdyti šį pastatą.

Latvijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį balsavo už tai, kad būtų nacionalizuotas sostinėje Rygoje stovintis „Maskvos namų“ pastatas, kuris anksčiau veikė kaip Rusijos kultūros centras ir buvo laikomas Maskvos „švelniosios galios“ įrankiu. Buvusi sovietinė respublika Latvija dabar yra NATO narė ir ištikima Ukrainos sąjungininkė. Jos santykiai su Maskva pašlijo po Rusijos invazijos į Ukrainą.

Priešgaisrinė apsaugos ir gelbėjimo tarnyba praneša apie gaisrą Vilniuje, Maskvos namuose. Pirminiais duomenimis, viduje buvo deginami laidai. Gatvėje jaučiamas svilėsių kvapas. Duomenų apie nukentėjusius neturima.  Pranešimas apie gaisrą gautas 18. val 59 min.

Ugniagesiai pirmadienį po pietų užgesino Vilniaus centre, Maskvos namų pastate, kilusį nedidelį gaisrą. „13.41 val. ugniagesiai gavo pranešimą, kad pirmame pastato aukšte matomos liepsnos, septynių aukštų neeksploatuojamas pastatas A. Juozapavičiaus gatvėje“ , – BNS sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė. Į įvykio vietą buvo išsiųstos dvi ugniagesių autocisternos ir automobilis su kopėčiomis. Pasak E. Zdanevičienės, 14 val.

Šeštadienį pavakare kone visos specialiosios tarnybos sukeltos dėl gaisro vadinamuose Maskvos namuose. Apie degantį apleistą pastatą šalia Rinktinės ir A. Juozapavičiaus gatvių sankryžos ugniagesiams pranešta maždaug 17 val. Gaisras kilo antrajame pastato aukšte. Ugniagesiams gan greitai, maždaug per pusvalandį liepsnas pavyko numalšinti – pirminiais duomenimis, degė šiukšlės. Gaisras pastate neišplito. Spėliojama, kad gaisrą sukėlė arba benamiai, arba vaikai.

Vilniuje šalia Maskvos namų buvo nupjautas senas ąžuolas. Architektė, viena iš „Do Architects“ įkūrėjų Gilma Teodora Gylytė „Facebook“ rašo, kad apie būsimą medžio nukirtimą nei ji nei agentūros komanda informuota nebuvo. „Gavau žinutę iš nepažįstamosios su ąžuolo nuotrauka, tą pačią minutę paskambinau užsakovui UAB „Rinktinės NT“, kuris patvirtino, kad, deja, tai tiesa. Apie būsimą nukirtimą nei aš, nei „Do Architects“ komanda jokios išankstinės informacijos neturėjome.

Rusijos žiniasklaidoje – pirmieji atgarsiai iš Lietuvoje vykusių savivaldos rinkimų. Prokremliškame portale „EA Daily“ skelbiama apie „rusafobiško“ Valdo Benkunsko pergalę sostinėje Vilniuje ir primenama, kad jis Maskvos namus pavadino „šnipų namais“. Rusijos naujienų portale skelbiama, kad „būsimą miesto vadovą galima vadinti karjeros rusofobu“ ir primenama, kad V. Benkunskui dirbant valdžioje nuo 2019-ųjų buvo „aktyviai dekomunizuojamos miesto viešosios erdvės“. Maža to, Rusijos portale aišk...

Vilniaus miesto apylinkės teismas suteikė teisę Statybų inspekcijai nugriauti Maskvos namus bei paskyrė pastatą valdančiai viešajai įstaigai po 300 eurų baudos už kiekvieną dieną, kai sprendimas nevykdomas. „Teismui suteikus teisę Statybos inspekcijai griauti neteisėtai pastatytą statinį, artimiausiu metu bus sudaryta griovimo sąmata ir atliktos viešųjų pirkimų procedūros parenkant griovimo darbus atliksiantį rangovą.

Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija teigia dar liepą antstolei perdavusi vykdyti teismo sprendimą nugriauti sostinėje nebaigtus statyti Maskvos namus bei laukianti tolesnių jos veiksmų. Pati antstolė Asta Stanišauskaitė BNS nurodė, kad procesas vykdomas, tačiau jo detalių teigė negalinti komentuoti.

„Rusų namuose“ Kopenhagoje vyko bendruomenės renginys, kurį po to rusų propaganda pateikė kaip „šąlančių europiečių šildymo akciją“. Prisivilioję Danijoje gyvenančius rusakalbius rusų valdininkai tai pateikia kaip įrodymą, kad danai ateina į pastatą pasišildyti, nes nebeišgali susimokėti už šildymo sąskaitas. Rusijos bendradarbiavimo organizacija („Rossotrudničestvo“) spalio 21-ąją paskelbė akciją „Iš Rusijos su šiluma“, tariamai atvėrusi savo „Rusų namus“ europiečiams pasišildyti.

Vilniuje neužbaigti statyti Maskvos namai gali kelti grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Dėl šio statinio sostinės vicemeras Valdas Benkunskas kreipėsi į Statybų inspekciją, paragindamas jį nugriauti. Apie tai V. Benkunskas pranešė antradienį. „Yra praėję visi terminai, kada šito pastato savininkai turėjo nugriauti šitą statinį po teismo sprendimo. Spalio 18 dieną suėjo šita data.

Antradienį Vilniuje vyks spaudos konferencija, kurioje Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narių grupė aptars okupacinių režimų palikimo pertvarką Vilniuje, „Maskvos namų“ griovimą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvių palaikymas Ukrainai neblėsta. Sostinėje Maskvos namų vaiduoklį menininkai papuošė 200 kvadratinių metrų ploto freska, kurioje vaizduojama tautiniais rūbais apsirengusi ukrainiečių savanorė. O Vingio parke prasidėjo specialus performansas: vilniečiai savo rankomis kviečiami supilti didžiulį kalną, kuris simbolizuoja aukas Ukrainoje ir viltį. Ten atsiraitojusi rankoves pluša ir olimpinė bei pasaulio čempionė, plaukikė Rūta Meilutytė.

Vilniuje, ant Maskvos namų fasado per dieną baigtas piešti grafitis, vaizduojantis tautiniais drabužiais vilkinčią jauną ukrainietę. 200 kv. metrų plotą užimantis piešinys, kuriame pavaizduota savanorė iš Ukrainos, ant sienos perkeltas roboto pagalba. Freską aerozoliniais dažais nupiešė robotas „Albertas“ – Estijos menininkų ir inžinierių kolektyvo „Robot Muralist“ išradimas.

Fotografas Mindaugas Dulinskas virš Maskvos namų pakėlęs droną užfiksavo įsimintiną vaizdą. Ant Vilniuje esančių Maskvos namų stogo parašyta garsioji frazė: „Rusų karini laive, eik n*****“. Jo nuotrauką socialiniuose tinkluose pamatę gyventojai pradėjo dalintis.

Sostinės centre esantis vadinamųjų „Maskvos namų“ pastatas bus nugriautas, ketvirtadienį pareiškė Vilniaus savivaldybės meras Remigijus Šimašius. „Maskvos namai bus demontuoti. (...) Jei kas nors klaus, kodėl griaunamas beveik baigtas pastatas, ar jo neįmanoma pritaikyti kitoms reikmėms – jis pastatytas aukštesnis, nei leistina, architektūriškai svetimkūnis, funkciškai neišbaigtas bei neracionalus“, – feisbuke rašė sostinės vadovas.

Prieš 17 metų gimusi idėja Vilniuje pastatyti Lietuvos ir Rusijos  kultūros ir verslo bendradarbiavimo centrą, arba vadinamuosius „Maskvos namus“, galutinai žlugo – Vilniuje tokio centro nebus, galutinai nutarė teismas.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas trečiadienį atmetė statytojų – „Maskvos kultūros ir verslo centro – Maskvos namai“ skundą dėl neišduoto statybos leidimo „Maskvos namams“, pranešė Vilniaus savivaldybė.

Remiantis gauta Valstybės saugumo departamento (VSD) išvada, naujas leidimas užbaigti „Maskvos namų“ statybos darbus nebus išduotas, skelbia Vilniaus savivaldybė.  „VSD išvadų trečiosioms šalims atskleisti negaliu, tačiau galiu patvirtinti, kad jos skamba gana aiškiai ir nedviprasmiškai – šis objektas yra Kremliaus propagandos įrankis ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui“, – trečiadienį išplatintame pranešime teigė meras Remigijus Šimašius.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija trečiadienį kreipėsi į teismą dėl leidimo statyti Maskvos namus panaikinimo. „Statybų inspekcija kreipėsi į teismą dėl 2008 metais išduoto leidimo panaikinimo“, – Vilniaus miesto savivaldybėje žurnalistams sakė sostinės meras Remigijus Šimašius. Pasak jo, savivaldybė teisme pritars, kad statybos leidimas būtų panaikintas.

Vilniaus miesto savivaldybė gavo ieškinį dėl Lietuvos sostinėje statomų Maskvos namų. Kaip BNS sakė Vilniaus mero atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas, ieškinys gautas praėjusią savaitę. „Galime tik pasakyti, kad ieškinį pateikė ne Rusijos ambasada, visą informaciją pateiksime vėliau“, – BNS sakė A.Zubriakovas. Detales apie ieškinį ir savivaldybės poziciją meras Remigijus Šimašius ketina pateikti savivaldybėje 16 valandą.

Vilius Petkauskas, Giedrė Sankauskaitė, Karolis Birgilas Praėjusio dešimtmečio pabaigoje dužo daug svajų. Ekonomikos kilimą keitė krytis, klestėjimą – bankrotas. Užsimiršti sunku, nes kaimynystę darko papilkę pernelyg drąsių svajonių griaučiai. Pabandėme išsiaiškinti, ar akį rėžiantys Vilniaus nekilnojamojo turto projektai bus apsiausti spalvų apsiaustu. Ekspertams rožinėmis spalvomis tapant ekonomikos augimo perspektyvas, nuošalyje nelieka ir nekilnojamojo turto (NT) sektorius.