mašalai

Susiruošus išvykoms į gamtą ar tiesiog ilsintis kieme, ramybę dažnai trukdo įvairūs vabzdžiai ir voragyviai. Tokiais atvejais apsišarvuoti kantrybe nepakanka, mat nemalonūs įkandimai gali baigtis rimtomis alerginėmis reakcijomis ar sudėtingomis ligomis. BENU vaistinės ekspertė Laura Mockutė pasakoja, kaip apsisaugoti nuo įvairių mašalų, erkių ir kitų poilsį gamtoje trikdančių bei pavojų sveikatai keliančių vabzdžių.

Kuršių nerijoje esantis Juodkrantės miestelis skendi tamsiuose debesyse. Uodų trūklių čia devynios galybės. Vietiniai bei poilsiautojai spjaudosi, o gamtininkai aiškina, kad šiuo metu žmonės dalyvauja trūklių vestuvių šokyje. Šis truks tik kelias dienas, o tada visi vabzdžiai žus. Maža to, dėl užplūdusių vabzdžių kalti patys žmonės. Jie, žinoma, nekanda, tačiau lenda į akis. Gerai, kad yra kaukė. Vis tik karantinas davė savo. Savaitgalį šių vabzdžių Kuršių nerijoje buvo dar daugiau.

Neringoje ilgąjį savaitgalį leidęs naujienų portalo tv3.lt skaitytojas Sigitas pasidalijo neįtikėtinu vaizdo įrašu. Jame matyti tūkstančiai prie vandens šėlstančių mašalų. Specialistai pabrėžia, kad dėl šiltos žiemos mašalų antplūdis jau gegužės pradžioje neturėtų stebinti. Šių kraujasiurbių tiek gausu, kad po susidūrimo su jais lieka itin daug įkandimo žymių, tos vietos parausta, jaučiamas skausmas, gali patinti.

 Alytaus rajono savivaldybės taryba skyrė dalį lėšų, reikalingų kraujasiurbių upinių mašalų populiacijos pokyčių stebėjimui ir reguliavimui. Kaip praneša portalas alytausgidas.lt, iš Alytaus rajono savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų kraujasiurbių upinių mašalų populiacijos kontrolei skirta 6,554 tūkst. eurų.

Kiekvienas laukė vasaros: šiltų vakarų, dažnesnių susitikimų su draugais ir išvykų prie vandens telkinių. Vis dėlto šiltuoju metų laiku yra viena didelė problema – uodai ir mašalai. Vieni žmonės kandančius ar šiaip įkyrius vabzdžius bando baidyti laužais, kiti apsirūpina brangiomis priemonėmis. Egzistuoja šimtai pasiūlymų, kaip išvengti įkyruolių, tačiau tik šis variantas tapo tikra interneto sensacija. Užsienyje gyvenanti moteris atskleidė savo kovos su vabzdžiais būdą ir sužavėjo internautus.

Vasara – ne tik malonumų metas. Šiltuoju sezonu susiduriame su įvairių vabzdžių, uodų vakarėliais namuose ir gamtoje, kai jie kanda, dūzgia ir neleidžia jums miegoti. Bet ar žinote, kad uodų kiekis smarkiai išauga po vieno reiškinio, kuris beje, dabar ir vyksta. Uodai puola po lietaus Pagal, gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vyresniąją mokslo darbuotoją dr. Rasą Bernotienę, uodų padaugėja vasaros pradžioje ir po didelio lietaus.

Prasidėjus vasarai neišvengiamai susiduriame su uodų bei kitų kraujasiurbių vabzdžių antplūdžiu. Uodai aktyviausi būna būtent vasaros pradžioje, o besitęsiant klimato atšilimui juos vaikyti galėsime pradėti ir žiemą. Mašalų Dzūkijoje užsiveisė tiek, kad po penkių metų pertraukos, šiemet vėl imtasi biologinio naikinimo. Tiesa, vasaros džiaugsmus gali sutrikdyti ir ant kelio išsirangiusi angis, kurių dabar galime pamatyti daugiau nei bet kokiu kitu metų mėnesiu.

  Aplinkos ministras žada, kad Vyriausybė padės Druskininkų valdžiai, kitąmet naikinant Dzūkiją kamuojančius upinius mašalus. Kęstutis Trečiokas pripažįsta, kad problema yra rimta, ją bus bandoma spręsti kartu su vietos valdžia. Anot ministro, tam nereikia daug pinigų.   „Iki šiol (iki 2010 metų - BNS) Vyriausybė iš rezervo skirdavo lėšų tai problemai spręsti, dabar tapome labai - šiais metais neskyrėme ir pasirodė, kad nevykęs sprendimas.

Pastaruoju metu vis daugiau žmonių skundžiasi, kad išvykus į gamtą, juos itin agresyviai puola kraujasiurbiai mašalai dar žinomi kaip „moškės“. Šių kraujasiurbių tiek gausu, kad po susidūrimo su jais lieka itin daug įkandimo žymių, tos vietos parausta, jaučiamas skausmas, gali patinti.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Lietuvoje liepa – pačios gražiausios vasaros metas. Tiesa, kol kas gamta mūsų labai nelepino. Tik dabar, rodos, baigsis vėsos periodas, plūstelės šiluma, ir mes vėl pasijusime ten, apie ką buvome svajoję. Jau kitą savaitę žadamas tikras vasaros karštis, kurio laukėme ir bijomės, juk ne visi jam esame atsparūs ir pasiruošę, ypač dabar, po tokios vėsos. Kai kas klausia, ar šis vėsos periodas ką nors reiškia, ar gamta viską darė turėdama savo planų.

Antrus metus Vyriausybė neskiria pinigų upiniams kraujasiurbiams mašalams naikinti, pinigų nerasta ir moksliniams tyrimams. Druskininkų savivaldybė sako nepajėgianti pati vykdyti tokio projekto. Aplinkos ministerija siūlo neskambinti pavojaus varpais ir nesikišti į gamtos procesą be reikalo.

Šiemet biologiniu preparatu nebus naikinami kraujasiurbiai mašalai prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos. Vyriausybė tam neskyrė pinigų, o Druskininkų savivaldybė sako taip pat neturinti papildomų lėšų. Tuo metu mokslininkai baiminasi, kad kraujasiurbių vėl daugės ir jų dešimties metų darbas nueis niekais, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Pietų Lietuvos žmones ir gyvulius kamavę kraujasiurbiai mašalai gegužės mėnesį buvo naikinami dvylika metų.

Gegužės 20 d. į Nemuną ties, Lietuvos-Baltarusijos valstybine siena Varviškės kaime buvo išpiltas biologinis preparatas VectoBac 12 AC, skirtas upinių kraujasiurbių mašalų lervoms naikinti. Sparčiai šylantis Nemuno vanduo paspartino upinių kraujasiurbių mašalų lervų vystymąsi, todėl nuspręsta nebelaukti ir jas naikinti. Pagrindinės kraujasiurbės Lietuvoje upinių mašalų rūšies - Simulium maculatum - lervų aptikta Nemuno ruože nuo valstybinės sienos iki Birštono.