marsaeigis

NASA marsaeigis „Perseverance“ iš antro mėginimo sugebėjo paimti Raudonosios planetos uolienos mėginį, kuris vėliau bus pargabentas į Žemę ir ištirtas mokslininkų, patvirtino JAV kosmoso agentūra. Pirmasis mėginimas atlikti šią procedūrą rugpjūčio 5 dieną nepavyko, nes uoliena pasirodė esanti pernelyg trapi ir aparato grąžtas negalėjo jos pasemti. Tačiau rugsėjo 1-ąją gauti duomenys rodė, kad per antrą bandymą mėginį tikriausiai pasisekė paimti.

Reta proga pasidairyti po Marsą – per beveik tris mėnesius trukusią savo misiją Raudonojoje planetoje kinų marsaeigis užfiksavo įspūdingus vaizdus. Marse kursavo dar gegužę savo misiją pradėjęs pirmasis kinų marsaeigis „Zhurong“. Raudonojoje planetoje saulės energija varomas, 240-ies kilogramų aparatas jau praleido 92 dienas ir surinko 10 gigabaitų medžiagos apie šią planetą.

NASA marsaeigis „Perseverance“ panaudojo grąžtą Marso paviršiui tyrinėti, bet per pirmąjį bandymą nesugebėjo surinkti uolienų mėginių, kurie turėtų būti per vėlesnes misijas parskraidinti į Žemę ir išanalizuoti mokslininkų. JAV kosmoso agentūra penktadienį paskelbė nuotraukų, kuriose šalia marsaeigio matyti krūvelė uolienų dulkių ir išgręžta skylė. Tačiau aparato į Žemę atsiųsti duomenys parodė, kad mėginimas paimti pirmąjį uolienų mėginį ir sudėti jį į sandarią titaninę kapsulę nepavyko.

Netrukus Marsą pažinsime dar geriau – 90 dienų gyvybės čia ieškojęs Kinijos erdvėlaivis po savaitės pradės antrąją misijos raudonojoje planetoje dalį. O joje kinai pasitelks nuotolinio stebėjimo įrenginius, kurie leis pažinti planetą dar nuodugniau.    Erdvėlaivio inžinierius Li Chunlai pasakoja: „Dabar mes kliaunamės marsaeigio galimybėmis. Jis turi šešis tyrinėjimo prietaisus – kameras, spektrometrus ir meteorologinius įrenginius.

Dar vienu žingsniu arčiau galimybės Marse kvėpuoti deguonimi. Marsaeigiui „Atkaklumas“ Raudonojoje planetoje pavyko išgauti pirmąjį deguonies mėginį.  Skrudintuvo dyžio prietaisas „Moxie“, esantis paties marsaeigio viduje specialiu „grąžtu“ pragręžia paviršių ir tiesiog ištraukia mėginį. Tuomet jis įdedamas į specialią kapsulę ir yra išsiunčiamas į Žemę tyrinėjimams. Tiesa, tai nereiškia, kad prietaisas planetoje surado deguonies. Marse atomosferą sudaro net 96 procentai anglies dioksido.

Istorinė akimirka: NASA Marso skraidyklės „Išradingumas“ valdymo komandos narys praneša apie sėkmingą jos nusileidimą. Vadinamajam Marso „sraigtasparniui“ pavyko sėkmingai pakilti ir nusileisti. Tai yra pirmasis valdomas skraidyklės skrydis virš kitos planetos paviršiaus.  Tad NASA komanda iš džiaugsmo net pašoko nuo kėdžių ir ėmė ploti. O viena komandos narė iš džiaugsmo net perplėšia popieriaus lapą.

NASA mokslininkai ir toliau pluša, kad daugiau sužinotume apie Raudonąją planetą. Šiuo metu jie ruošiasi sraigtasparnio „Išrandingumas“ skrydžiui. Kol kas skraidyklė yra pritvirtinta prie marsaeigio „Atkaklumas“. O vos po poros savaičių jis turėtų atlikti pirmąjį valdomos ir varikliu varomos skraidyklės kelionę kitoje planetoje.   NASA mokslininkams – įtemptas metas – dar kelios savaitės ir net 2 kilogramų nesveriantis sraigtasparnis „Išradingumas“ pakils  Marse.

Kol NASA marsaeigis „Atkaklumas“ tyrinėja Marso paviršių ir ieško galėjusių būti gyvybės ženklų, mokslininkai Žemėje misijos metu surinktais duomenis naudojasi ne kur kitur, o Turkijoje. Tiksliau, tyrinėdami žydrą ežerą Turkijos pietvakariuose. NASA mokslininkų teigimu, mineralų ir uolienų telkiniai Turkijos ežere yra artimiausi esantiems aplink Jezero kraterį Marse. Šalia kurio ir nusileido „Atkaklumas“. „Šis ežeras yra puikus analogas buvusiam Marse. Žinoma, supaprastinta versija.

Visas pasaulis prilipę prie naujų vaizdų: kalnuotos vietovės, erezijos paveiktos uolienos, virstančios smėliu – visa tai matyti vaizduose iš Marso, kuriais pasidalijo NASA. Taip atrodo Jezero kraterio delta, apsupta kalnų. Būtent ši delta yra priežastis, kodėl NASA į Raudonąją planetą išsiuntė marsaeigį „Atkaklumas“. Mat uolienose gali būti įvairių fosilizuotų mikrobinių gyvybės formų. Mokslininkai mano, kad anksčiau čia buvo ežeras.

Po septynių mėnesiu kelionės, įveikęs beveik pusę milijardo kilometrų, Marse sėkmingai nusileido visų laikų moderniausias NASA tyrimų zondas. Paskutines septynias sudėtingo nusileidimo minutes inžinieriai galėjo tik stebėti, kaip daugiau nei pusantro tūkstančio kilometro per valandą greičiu skriejantis aparatas išskleidžia parašiutą, o tada Kalifornijoje esantis NASA misijos kontrolės skyrius sprogo nuo džiaugsmo šūksnių.

Daugiau nei pusmetį trukusi NASA marsaeigio kelionė baigėsi. Jis ruošiasi nusileidimui Raudonojoje planetoje. Tai yra pažangiausia robotizuota astrobiologijos laboratorija kada nors skraidinta į kitą planetą. Misijos vadovai sako, kad erdvėlaivis nusileis planetos Jezero krateryje. NASA inžinieriai tikisi, kad nusileidimas įvyks dar šį vakarą ir gaus pirmuosius Marso paviršiaus vaizdus.

Neatpažintų skraidančių objektų (NSO) medžiotojai yra tiek daug jų aptikę Žemėje, mūsų planetos kaimynystėje, Mėnulyje ir kitose planetose, kad naujausias pranešimas apie NASA kosminio aparato padarytoje nuotraukoje matomą NSO turbūt mažai ką benustebins. Šį sykį NSO aptiktas vienoje iš NASA marsaeigio „Curiosity“ padarytų panoraminių nuotraukų. Į kadrą pateko Marso padangės sritis virš horizonto, kurioje aiškiai matomas kažkoks baltas objektas, praneša „Dailymail.co.

Į kosmoso tyrimus vis aktyviau įsijungia „naujos kartos“ kosminės valstybės – Kinija ir Indija, tarp kurių akivaizdžiai vyksta tikros kosminių technologijų lenktynės. Šiomis dienomis, kai po Mėnulį važinėja pirmasis Kinijos mėnuleigis „Yutu“, Indijos kosmoso tyrimų organizacija (ISRO) pranešė planuojanti artimiausioje ateityje nuskraidinti į Marsą pirmąjį savo marsaeigį.

Marsaeigis „Curiosity“ laikinai sustabdė mokslinius tyrimus, kol JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) inžinieriai patikrins jo elektros sistemoje aptiktą gedimą. Kosmoso agentūra trečiadienį pranešė, kad įtampos pokyčiai elektros sistemoje buvo aptikti sekmadienį, o inžinieriai mano, kad galėjo įvykti tam tikras trumpasis jungimas. Šešiaračio branduolinės energijos varomo marsaeigio darbo programa dėl visa pikta buvo sustabdyta.

Vienas NSO gerbėjas tikina, kad jis vienoje iš Marso nuotraukų pastebėjo akmenį labai primenantį suakmenėjusios iguanos fosiliją, rašo mirror.co.uk. Kosmoso entuziastas tyrinėjo Marsaeigio „Curiosity“ padarytas nuotraukas, kai nustebo išvydęs šokiruojantį vaizdą. Nuotraukoje matoma Marso paviršiuje esanti uoliena, labai panaši į iguaną. Vyras, nuotraukas įkėlė į socialinį tinklapį „YouTube“, kur NSO fanatikai pradėjo aptarinėti matomus vaizdus.

Apie skrydį į Marsą žmonija svajoja jau seniai, ir, sprendžiant iš visko, svajos dar ilgai. Antra vertus, nors homo sapiens atstovo koja į Marsą dar nežengė, tačiau jos gruntu jau laksto žmonių sukurti robotizuoti marsaeigiai. Beje, rugpjūčio 6 d. sukaks lygiai metai, kai „Curiosity“ nusileido ant Marso paviršiaus. Žemiau pateiktame dviejų minučių vaizdo klipe matyti visas kelias, kurį įveikė marsaeigis Raudonosios Planetos paviršiumi.

Jau kone dešimtmetį Raudonojoje planetoje besidarbuojantis marsaeigis „Opportunity“ rado įrodymų, kad Marse kadaise tekėjo ne šiaip vanduo, o gėlas vanduo, praneša NASA specialistai. Tai reiškia, kad vanduo buvo tinkamas gyvybei. Iki šiol Marse buvo randama pėdsakų vandens, kuris savo sudėtimi labiau buvo panašus į sieros rūgštį, informuoja „RIA.ru“. Ankstesni automatinių zondų surinkti duomenys bylojo, kad Marso paviršiumi labai seniai tekėjęs vanduo galėjo būti nepaprastai sūrus ir rūgštus.

Mes jau pripratome, kad marsaeigiai į Žemę atsiunčia statines fotografijas, o kartais naujų kadrų tenka laukti gana ilgai. Tačiau kodėl gi nesudėjus jau dabar turimas nuotraukas į vieną vietą ir taip mėgautis gauta vaizdine medžiaga? Būtent taip ir pasielgė Karlas Sandfordas. Sumontuotos fotografijos leido gauti maždaug vienos minutės trukmės vaizdo klipą – visas fotografijas atsiuntė marsaeigis Curiosity. Dabar galite pamatyti tai, kas vyksta Marse, Curiosity akimis ir per trumpą laiką.

Marsą tiriantis NASA marsaeigis „Curiosity“ jau ketvirtą parą veikia vadinamuoju „saugiu“ režimu: jis buvo priverstas nutraukti mokslinius tyrimus dėl penktadienį įvykusio vieno iš šio aparato kompiuterių sutrikimo. NASA inžinieriai perkrovė šį marsaeigio kompiuterį, tačiau paliko „Curiosity“ veikti saugiuoju režimu. Nors ryšys su Žeme ir toliau palaikomas, „Curiosity“ funkcionalumas yra apribotas. Jis laikinai nutraukė savo vykdomus tyrimus, pranešė NASA atstovai.

Po sėkmingo marsaeigio „Curiosity“ nuleidimo rugpjūtį NASA nariai drauge su viso pasaulio mokslo entuziastais dar tik vylėsi, kad už 250 milijonų kilometrų esančioje planetoje apsilankęs robotas neužges ir kartu neužgesins mokslininkų vilčių. Tačiau šiandien, praėjus keletui mėnesių, jie gali lengviau atsikvėpti – marsaeigis „Curiosity“ (liet. „Smalsumas“) įvykdė savo pirmąsias užduotis.

Pirmieji JAV aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) marsaeigio roboto „Curiosity“ baigti tyrimai rodo, kad Marso uolienų mineralinė sudėtis yra panaši į Havajams būdingą išdžiūvusį vulkaninės kilmės bazaltinį gruntą, remdamasi NASA skelbia „RIA Novosti“. „Curiosity“ neseniai paėmė pirmąjį Raudonosios planetos grunto mėginį, kuris buvo ištirtas robote įmontuota diagnostine įranga „CheMin“. Gauti rezultatai rodo, kad „pirmojoje rentgeno spinduliais atliktoje analizėje Marse matyti išgryninti i...

Marso robotas „Curiosity“ Raudonojoje planetoje rado iki šiol nežinomą uolienos rūšį. Šis radinys skiriasi nuo kitų akmenų Marse, nes jo sudėtyje yra daugiau natrio ir kalio, teigia mokslininkai. Rastas akmuo labiau panašus į vulkaninę uolieną Žemėje, kokių randama, pavyzdžiui, Havajuose. „Curiosity“ piramidės formos objektą pirmą kartą savo ranka palietė prieš dvi savaites ir, be kita ko, tyrė jį lazeriu. Akmens amžius neaiškus. Radinio reikšmė dar nežinoma.

Gale'o kraterį Marse tiriantis NASA marsaeigis „Curiosity“ darbuojasi neįprastai šiltomis oro sąlygomis, nors pavasaris šiame planetos regione dar neprasidėjo. „Curiosity“ įrengta meteorologinė stotelė REMS (Remote Environment Monitoring Station) popietėmis registruoja maždaug +6 laipsnius pagal Celsijaus skalę. Nuo to laiko, kai REMS stotelė buvo įjungta, daugiau nei pusės Marso dienų oro temperatūra buvo aukštesnė nei 0 laipsnių, pranešė „Space.

JAV aeronautikos ir kosmoso administracijos  (NASA) robotas „Curiosity“ Marse aptiko kažkada buvusios smarkios vandens srovės pėdsakus, pranešė NASA. Mokslininkai, remdamiesi anksčiau atliktais tyrimais, tiki, kad Raudonojoje planetoje kažkada tyvuliavo didžiuliai plotai vandens. Marsaeigio „Curiosity“ atsiųstos nuotraukos yra pirmos, kuriose užfiksuotos tokios uolienos, liudijančios, kad tekėjęs vanduo akmenis sutrynė į žvyrą.

Praėjus šešioms savaitėms po savo nusileidimo Raudonojoje planetoje Marso robotas „Curiosity“ atsiuntė į Žemę šimtus saulės užtemimo nuotraukų, praneša agentūra AP. Kai vienas iš dviejų Marso mėnulių trečiadienį lėtai pradėjo slinkti pro saulę, „Curiosity“ savo kameras nukreipė į dangų, kad nufotografuotų šį reiškinį. Saulės užtemimai Marse yra dažnesni nei Žemėje, nes aplink Marsą mažesniu atstumu ir greičiau sukasi du mėnuliai nei mūsų mėnulis aplink Žemę.

JAV kosminių skrydžių agentūra NASA paskelbė apie pirmąją marsaeigio „Curiosity“ misijos nesėkmę: sulūžo vienas iš Marso roboto vėjo daviklių, kurių dėka aparatas gauna duomenis apie orus raudonosios planetos paviršiuje, praneša gazeta.ru. Misijos vadovybė pažymi, kad ši problema nėra labai svarbi: „Curiosity“ galės ir toliau vykdyti savo matavimus, tiesa, nebe taip kokybiškai. Kol kas nėra aišku, kas sukėlė įrangos gedimą.

Marso Gale'o krateryje nusileidęs NASA marsaeigis „Curiosity“ ruošiasi pirmajai bandomajai išvykai, kuri gali įvykti jau kitą savaitę. Pasak NASA atstovų, „Curiosity“ tyrimų programos inžinieriai 4 praėjusias dienas skyrė marsaeigio programinės įrangos pervedimui iš nusileidimo į darbo Marso paviršiuje režimą.

Kosmoso tyrimų istorijoje atverstas naujas puslapis – JAV kosmoso agentūros NASA robotas sėkmingai nusileido Marse, planetoje, kuri klimato sąlygomis ir geologinėmis savybėmis panašiausia į Žemę. Marso tyrimai visuomet buvo visų kosmoso tyrėjų smalsumo viršūnė. Žemės gyventojams jau siūlomos turistinės kelionės į Raudonąją planetą, kai kurie išradingesni verslininkai jau kuria planus šioje planetoje išplėtoti nekilnojamojo turto verslą. Sėkmingas NASA marsaeigio „Curiosity“ (liet.

Kai prieš savaitę Marse sėkmingai nusileidęs šešiaratis marsaeigis „Curiosity“ nudžiugino milijonus mūsų planetos gyventojų ir Žemėn pradėjo siųsti pirmuosius fotokadrus, Reaktyvinio judėjimo laboratorijos (Jet Propulsion Laboratory, JPL) inžinierių ir mokslininkų dėmesį patraukė keletas dulkėtu objektyvu užfiksuotų žemos rezoliucijos fotokadrų, kuriuose matyti iš kažkur atsiradusi neaiški dėmė. Šįkart – jokio „fotošopo“. Įdomu tai, kad vėlesniuose kadruose tos dėmės nebebuvo matyti.

NASA marsaeigis „Curiosity“ į Žemę persiuntė pirmąjį savo fotokamerų padarytą nuotraukų pluoštą. Mokslininkus nustebino stebėtinas Gale'o kraterio kraštovaizdžio panašumas į Kalifornijos dykumas. „Curiosity“ programos mokslininkai ir inžinieriai baigė tikrinti dvi marsaeigio navigacijos fotokameras, įrengtas vakar iškeltuose specialiuose laikikliuose.

NASA panaudojo vieną savo palydovą ir padarė Marse nusileidusio roboto „Curiosity“ nuotrauką, informuoja BBC. Nuotraukoje matyti ne tik šešiaratis robotas, bet ir nebereikalingi jo nusileidimo sistemos komponentai: nusileidimo kapsulės karščiui atsparus skydas, parašiutas ir specialus kranas, kuris robotą nuleido ant planetos paviršiaus.

Marse vakar nusileidęs NASA marsaeigis „Curiosity“ buvo kuriamas nenaudojant prototipų, pranešė bendrovė „Siemens“. Pasak jos atstovų, NASA inžinieriai naudojo „Siemens“ programinę įrangą skaitmeniniu būdu projektuodami ir virtualiai modeliuodami visureigį be bandomojo prototipo sukūrimo. Pranešama, kad JAV Aeronautikos ir kosmoso agentūros specialistai viso „Curiosity“ proceso kūrimo metu naudojo „Siemens“ produkto gyvavimo ciklo valdymo programinę įrangą.

NASA paskelbė įspūdingą marsaeigio „Curiosity“ leidimosi vaizdo įrašą, sumontuotą iš kelių šimtų marsaeigio fotokameros užfiksuotų nuotraukų. Marsaeigio apačioje įrengta MARDI („Mars Descent Imager“) fotokamera, viena iš keliolikos, kuriomis šį kosminį aparatą aprūpino JAV inžinieriai, buvo skirta vien tik tam, kad fotografuotų „Curiosity“ leidimosi Marso atmosfera procesą, skelbia „Space.com“. Su šia užduotimi  MARDI susidorojo puikiai.

JAV prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) „beprecedenčiu technologiniu laimėjimu“ pavadino sensacingą roboto „Curiosity“ nusileidimą Marse, praneša agentūra AFP. JAV su šiuo pavykusiu manevru įėjo į istoriją, pareiškė B. Obama ankstyvą pirmadienio rytą po marsaeigio nusileidimo Raudonojoje planetoje. Ši misija esą dar ilgai bus šalies nacionalinis pasididžiavimas.

Šįryt apie 8:31 val. Lietuvos laiku Marse vyks mokslinės stoties „Mars Science Laboratory“ su marsaeigiu „Curiosity“ nusileidimas. O tiesioginės transliacijos su mokslininkų komentarais internete jau prasidėjo. Sėkmingai pasiekęs Marso paviršių, „Curiosity“ pradės dvejų metų misiją, kurios metu robotizuotas marsaeigis tyrinės mikrobiologinės gyvybės aspektu labiausiai intriguojantį Marso kampelį.

Jei reikėtų, pirmieji žmonės Marse išsilaipinti galėtų per artimiausią dešimtmetį, pareiškė vienas NASA marsaeigio MSL („Curiosity“) projekto techninių vadovų Adamas Steltzneris. Jis atsakingas už vieną svarbiausių MSL projekto techninių etapų: sklandų marsaeigio nusileidimą ant Marso paviršiaus, skelbia „Telegraph.co.

Pirmadienį Marse nusileis JAV aeronautikos ir kosmoso agentūros (NASA) robotas, skelbia BBC. Robotas „Curiosity“ iš Žemės pakilo praeitų metų lapkritį ir jau beveik įveikė 560 milijonų kilometrų kelią. Erdvėlaivis turi ant Marso paviršiaus nusileisti iš anksto numatytoje vietoje. Ketvirtadienį NASA mokslininkai pranešė, kad erdvėlaivis labai arti tikslo. „Curiosity“ yra kompaktiška transporto priemonė, kurioje sukrauta daugybė Marso paviršiui tirti skirtų instrumentų.

Tiems, kam įdomus artimiausią pirmadienį Marse vyksiantis mokslinės stoties „Mars Science Laboratory“ su marsaeigiu „Curiosity“ nusileidimas Raudonojoje planetoje, yra gerų naujienų. „Universetoday.com“ rugpjūčio 6 d. (pirmadienį), nuo 6.00 val. ryto Lietuvos laiku pradės tiesioginę keturių valandų trukmės transliaciją, kurią bus galima stebėti „Youtube.com“ ir „Google+". Tiesioginės transliacijos metu kalbės ir nusileidimo procedūrą komentuos mokslininkai, inžinieriai ir kiti ekspertai.

Prie Marso artėjantis NASA kosminis laivas su marsaeigiu „Mars Science Laboratory“ (MSL) sėkmingai atliko paskutinį skrydžio trajektorijos keitimo manevrą prieš kitą savaitę planuojama nusileidimą Raudonojoje planetoje. Pasak NASA atstovų, ši skrydžio korekcija buvo nedidelė: MSL gabenančio kosminio laivo raketiniai varikliai buvo įjungti tik 2 kartus, iš viso jie veikė 6 sekundes.

Žinia, kad naujasis marsaeigis „Curiosity“ nusileis Raudonojoje planetoje rugpjūčio mėnesį, kiek užtemdė faktą, kad ten jau yra jo vyresnysis brolis – marsaeigis „Opportunity“, atlikęs precedento neturinčius šios planetos tyrinėjimus. Jis turi galimybę pabaigti pirmąjį nežemišką maratoną – „Opportunity“ Marso paviršiumi jau nuvažiavo 35 kilometrus, ir iki maratono distancijos ilgio beliko tik 7 kilometrai.

NASA gali neturėti galimybių stebėti savo didžiojo marsaeigio progreso iki pat Marso paviršiaus, kai jis bandys planetoje nusileisti rugpjūčio 6-ąją. „Curiosity“ pavadintas aparatas leisis Gale krateryje, praneša BBC. JAV kosmoso agentūra nusileidimą seks naudodama palydovus, tačiau pagrindinis šiai užduočiai naudojamas įrenginys gali būti netinkamoje dangaus vietoje. Inžinieriai bando įspręsti „Odyssey“ palydovo problemą, o jis nebėra geriausioje stebėjimams orbitoje.

NASA kosminis laivas su marsaeigiu MSL (Mars Science Laboratory) įveikė pusę kelio į Marso planetą, pranešė „Universe Today“. Šiuo metu MSL jau yra įveikęs daugiau nei pusę kelio iki Marso, skelbiama, kad kosminis aparatas yra už 78 mln. kilometrų nuo Žemės ir už 50 mln. kilometrų nuo Marso. MSL turėtų nusileisti Marso paviršiuje šių metų rugpjūčio mėnesį. Sausio viduryje kosminis laivas su MSL atliko sudėtingą manevrą, kurio metu jis buvo nukreiptas į skrydžio į Marsą trajektoriją.

Gyvybė Marso paviršiuje negalėtų egzistuoti, nes planetoje 600 mln. metų tęsėsi „supersausra“, teigia mokslininkai. Raudonosios planetos dirvožemio analizė parodė, kad Marso paviršius sausas buvo taip ilgai, kad bet kokia gyvybė galėtų slypėti tik giliai po žeme, rašo telegraph.co.uk. Tyrėjai padarė išvadą, kad praeityje, šiltesniuoju laikotarpiu, trukusiu iki 5 tūkst. metų, planetoje buvo vandens, tačiau tai pernelyg trumpas laiko tarpas, kad paviršiuje galėtų įsitvirtinti gyvybė.

NASA kosminis laivas, skraidinantis į Marsą marsaeigį „Mars Science Laboratory“ (MSL), sėkmingai atliko pagrindinį skrydžio trajektorijos keitimo manevrą. NASA pranešime sakoma, kad šis manevras truko tris valandas. Jo metu buvo įjunginėjami keli kosminio laivo varikliai, kol kosminis laivas buvo išvestas į reikiamą skrydžio į Marsą trajektoriją. Tai, kad manevras buvo sėkmingas, patvirtino iš aparato į Žemę persiųsti telemetriniai ir nuotolinio stebėjimo duomenys.

NASA šeštadienį paleido sudėtingiausią kada nors sukurtą aparatą, skirtą nusileisti ant Marso, praneša BBC. Vieną toną sveriantis marsaeigis, patalpintas kapsulėje, nešamas „Atlas 5“ raketos iš Floridos pakilo 10.02 val. vietos laiku (17.02 val. Lietuvos laiku). „Curiosity“ („Žinių troškimas“) pramintas aparatas nuo kelionės tikslo jį skiriantį didžiulį atstumą turėtų įveikti per 8,5 mėnesio.

Rytoj arba sekmadienį iš Kanaveralo kyšulio (Florida) turėtų pakilti NASA raketa „Atlas 5“, skraidinsianti į Marsą marsaeigį „Curiosity“. Jei nesutrukdys blogos oro sąlygos, raketa turėtų pakilti šeštadienį 10.02 val. vietos laiku. JAV kariuomenės meteorologai prognozuoja 70 proc. tikimybę, kad planuojamo starto laiku oro sąlygos bus palankios. Jei orai pasikeistų,  starto laikas gali būti atidėtas iki 11.45 val. arba perkelats į sekmadienį, praneša „Space.

Tuo metu, kai Rusijos kosminės pramonės specialistai žūtbūt stengiasi išgelbėti į Marsą turėjusį skristi savo kosminį laivą „Phobos-Grunt“, NASA irgi ruošiasi naujai misijai į Raudonąją planetą. Lapkričio pabaigoje arba gruodžio pradžioje į Marsą bus paleistas JAV kosminis laivas su marsaeigiu „Curiosity“, praneša NASA.

NASA pakviestų mokslininkų grupė pasiūlė geriausią jų manymu vietą marsaeigiui „Curiosity„ nuleisti, pranešė „Nature News“. Galutinį sprendimą, pasitarusi su savo ekspertais, priims NASA vadovybė. Šių metų lapkričio mėnesį į Marsą NASA paleis kosminį laivą su 930 kg sveriančiu marsaeigiu „Curiosity„. Šios šešiaratės kosminės transporto priemonės moduliai jau gabenami į NASA kosmodromą Floridoje, sakoma pranešime. Ši misija į Marsą JAV biudžetui kainuos 2,5 mlrd.

JAV kosmoso agentūra antradienį pranešė nebebandysianti susisiekti su Marse esančiu robotu „Spirit“. Manoma, kad marsaeigis atšiaurios Raudonosios planetos žiemos metu sušalo. „NASA nutraukia bandymus užmegzti kontaktą su ilgai gyvavusiu marsaeigiu „Spirit“, kuris paskutinį kartą komunikato 2010 metų kovo 22 dieną“, – teigiama NASA pranešime.