marcinkevičius

Daugiau nei kas penkta institucija iki šiol nesudaro galimybės vartotojams internetu parsisiųsti įvairių dokumentų, o visuomenei neužtikrinamos kokybiškos elektroninės paslaugos, rodo Valstybės kontrolės (VK) atliktas auditas.  „Kas penkta institucija – 22,9 proc.

Nuošalioje vietoje, netoli Verkių malūno, kaip įtariama, mama nuskandino dvi dvejų ir nė metukų neturinčias dukras. Apie Neryje skęstančią dvejų metų mergaitę ir šalia jos neadekvačiai besielgiančią moterį žmonės pranešė sekmadienį po 11 valandos. Atvykę medikai dar gaivino mergaitę, bet ji mirė. Nors pareigūnams kalbėjo apie norą nusiskandinti, mamos drabužiai buvo sausi, jos ir dukters batus pareigūnai rado ant kranto.

Lietuvos rašytojų sąjunga nepaleidžia vilties poeto Justino Marcinkevičiaus skvere pastatyti skulptūrą pastaruoju metu prieštaringai vertinamam autoriui. Taip pat ataušti nespėja ir diskusijos, ar J. Marcinkevičiaus vardas bei kūryba nusipelnė tokio atminimo, o štai Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad leidimas tokiam įamžinimui nebus svarstomas tol, kol visuomenė nepriims bendro sutarimo.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį paragino skirti daugiau laiko diskusijoms dėl poeto Justino Marcinkevičiaus įamžinimo tam, kad pavyktų rasti „optimalų sprendimą“. „Aš šiame etape pasisakyčiau už tai, kad diskusija tęstųsi, nes nėra vienos tokios dominuojančios nuomonės“, – Žinių radijui sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Visuomenininkai pradėjo rinkti lėšas naujam paminklui, kuriuo būtų įamžintas poetas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Justinas Marcinkevičius. Lėšų rinkimą organizuojančios viešosios įstaigos „Basos mamos“ atstovė, buvusi „valstietė“ Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė sako, kad per šešias iniciatyvos dienas jau surinkta 8 tūkst. eurų, lygiagrečiai ieškoma vietos, kuriame galėtų būti pastatytas paminklas.

Valdančiosios Laisvės partijos atstovas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas sako nepritariantis iniciatyvai sostinės skvere pastatyti paminklą poetui Justinui Marcinkevičiui, argumentuodamas, kad kuriant miesto viešąsias erdves reikia pagalvoti ir apie ateities kartas. „Jeigu galim nestatyti, geriau nestatyti, aš vadovaujuosi tokiu noru, tokia taisykle ir kitų paminklų atvejais.

Viena didžiausių šalies verslo grupių „Vilniaus prekyba“ trečiadienį pranešė pasirašiusi taikos sutartį su buvusiu grupės smulkiuoju akcininku Mindaugu Marcinkevičiumi ginče dėl 81 mln. eurų žalos atlyginimo. Taikos sutartį, kurios detalės neskelbiamos, dar turės patvirtinti teismas, rašoma „Vilniaus prekybos“ pranešime žiniasklaidai.  Sutartis užbaigė daugiau nei penkerius metus trukusį ginčą.  „Vilniaus prekyba“ 2016-ųjų gegužę už daugiau nei 400 mln.

Šių dienų išgyvenamą krizę galima prilyginti tik karo būsenai, tvirtina Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro vadovas, psichiatras Martynas Marcinkevičius. Jo teigimu, pasąmoningai baimė susirgti ir numirti yra didžiausia žmogaus patiriama baimė. Kita vertus, jis įžvelgia ir galimą teigiamą krizės poveikį.

Verslininko Nerijaus Numos (buvęs Numavičius) valdoma viena didžiausių Lietuvoje verslo grupių „Vilniaus prekyba“ kartu su susijusia bendrove „Leksita” ir keturiais fiziniais asmenimis nebereikalaus iš Mindaugo Marcinkevičiaus maždaug 1,6 mln. eurų turtinės ir neturtinės žalos dėl 2015 metais paskelbtų teiginių apie tariamą mokesčių vengimą.

Lietuviai yra emocingi ir nemėgsta, kai yra judinamas jų tikėjimas „dievukais“, o ir nostalgija sovietiniams kūriniams, herojams ir laikams niekur nedingsta, sako mokslininkė, filosofė Nerija Putinaitė išleidusi naują knygą „Skambantis molis, dainų šventės ir Justino Marcinkevičiaus trilogija“.  Mokslininkė savo knygoje kalba apie tai, kad dainų šventės, Rumšiškės ir Justino Marcinkevičiaus kūryba niekada nebuvo ir nėra tai, kuo mes juos laikome.

  Didžiausios Lietuvoje verslo grupės „Vilniaus prekyba“ smulkusis akcininkas Žilvinas Marcinkevičius galės parduoti maždaug 15 proc. jo valdomus grupės įmonių akcijų paketus pagrindinio akcininko Nerijaus Numavičiaus kontroliuojamai bendrovei „Bertona Holdings Limited“.   Vilniaus apygardos teismas (VAT) antradienį atmetė JAV gyvenančio buvusio „Vilniaus prekybos“ akcininko Julius Numavičiaus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti sudaryti akcijų pirkimo-pardavimo ...

Nesutarimai tarp „Vilniaus prekybos“ akcininkų Nerijaus Numavičiaus ir Mindaugo Marcinkevičiaus išsivystė į realias teismines sankcijas. Vilniaus apygardos teismas dėl neva neteisėto N. Numavičiaus ir jo brolio Juliaus akcijų apsikeitimo pritaikė apsaugos priemones beveik trečdaliui pirmojo akcijų. Veiks kaip įprasta „Vilniaus prekybos“ grupės atstovė advokatė Olga Petroševičienė teigia, kad šios priemonės įmonei didelės įtakos neturės.

Gegužę smulkusis „Vilniaus prekybos“ akcininkas Mindaugas Marcinkevičius dar kitaip vadinamas „Akropolių“ tėvu kreipėsi į teismą, teigdamas, kad prekybos centrų perdavimas „Vilniaus prekybai“ yra neskaidrus ir pažeidžia jo interesus. Nuo tos dienos prasidėjo didžiausios Lietuvos įmonių grupės rietenos, o M. Marcinkevičius nesąžininga veikla kaltina dabar jau buvusį verslo partnerį didžiausią „Vilniaus prekybos“ akcininką Nerijų Numavičių.

Vienos didžiausių verslo grupių Lietuvoje „Vilniaus prekybos“ smulkusis akcininkas Mindaugas Marcinkevičius, teisme ginčijantis grupės bendrovės „Leksita“ (buvusi „Vilniaus prekyba“) sprendimą dėl 90 mln. eurų paskolos suteikimo, siekia gauti informacijos apie visus nuo 2012 metų pradžios „Leksitos“ ir jos antrinių įmonių sudarytus paskolų, kredito linijų, finansinės nuomos ir kitus panašius sandorius.

Trečiadienį Mindaugas Marcinkevičius Vilniaus apygardos teismui pateikė atsiliepimą į „Akropolį“ prie Vingio parko turėjusios statyti bendrovės „Geležinio vilko projektas“ ieškinį, kuriuo siekiama prisiteisti 5 mln. eurų dėl verslininko veiksmų neva kilusių nuostolių. Tuo tarpu „Vilniaus prekybos“ įmonių koordinacinės grupės atstovų teigimu, M. Marcinkevičius savo vadovavimo veiklos metu turėjo įtartinų epizodų, tad teismų maratonas tik prasideda.

Smulkusis „Vilniaus prekybos“ akcininkas Mindaugas Marcinkevičius dar kitaip vadinamas „Akropolių“ tėvu, kreipėsi į teismus kaltindamas toks pačios grupės akcininką Nerijų Numavičių neva šis nori sutelkti „Akropolių“ kontrolę savo rankose. Turtingiausiu Lietuvos žmogus tokius kaltinimus neigia kontrargumentais neva pats M. Marcinkevičius gviešiasi „Akropolių“. Dar balandį M. Marcinkevičius kreipėsi į prekybos ir pramogų centrus „Akropolis“ valdančią įmonę „Relvit Ltd.

Daugelį metų neveikiančio kino teatro "Lietuva" pastatą Vilniuje perka su netiesioginiu Vilniaus prekybos akcininku Mindaugu Marcinkevičiumi siejamas nekilnojamojo turto fondas "Lords LB Opportunity Fund II". "Įsigijimas dar nėra baigtas, šiuo metu vyksta procesas. Tikiu, kad jis baigsis sėkmingai. Jau yra paskelbtas konkursas šio pastato rekonstrukcijos architektūriniam projektui", - "Verslo žinioms" sakė M.Marcinkevičius.

Lietuviai Lenkijoje sugeba suderinti du skirtingus dalykus – lojalumą Lenkijos valstybei ir lietuviškos tapatybės išsaugojimą, nenukrypdami nė į vieną iš kraštutinumų, interviu naujienų agentūrai ELTA teigė Lenkijos lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas, punskietis Tomas Marcinkevičius.

Ko­vo 16-ąją mi­ni­me Knyg­ne­šio die­ną.  XIX am­žiaus Lie­tu­vos is­to­ri­jos fe­no­me­nu va­di­na­ma knyg­ne­šys­tė pa­dė­jo pa­ma­tus vals­ty­bės ne­pri­klau­so­my­bės at­kū­ri­mui 1918-ai­siais. Ka­dai­se ša­lį slap­ta pa­siek­da­vo už­sie­ny­je spaus­din­tos kny­gos. Tuo me­tu šian­dien daug jų iš Lie­tu­vos iš­ke­liau­ja sve­tur gy­ve­nan­tiems tau­tie­čiams.

Kaip atrodytų knyga, į kurią būtų sudėti laiškai Lietuvai, kuri kurėtų dvasią ir įkvėptų mylėti bei didžiuotis savo šalimi? Kaip atrodytų knygą, kuri atspindėtų Lietuvos tautos sąmonę, lūkesčius, nuotaikas ir istorinę atmintį? Koks jausmas apimtų vartant tokią knygą, kurioje savo ranka gražiausias mintis užrašė išeiviai iš Lietuvos, tėvai, seneliai, ką tik rašyti pramokę vaikai, savo tėvyne tebetikintys žmonės? Tokia knyga jau parašyta ir vadinasi ji „Tūkstantmečio žiedas". Šių metų kovo 9 d. ...

"Justino Marcinkevičiaus mirties metinėms pasirodanti  poezijos rinktinė, tai knyga, jau  nepalydėta reiklaus autoriaus žvilgsnio. Bet pratęsianti Justino Marcinkevičiaus poezijos gyvenimą, kalbėjimą žmogui lyg iš kokio aukštesnio žinojimo ar įgaliojimo. Po poeto mirties jo kūryba gyvena kitaip. Kitaip imame jausti bei suvokti ir Justiną Marcinkevičių – laisviau ir plačiau.  Kritikai kalba apie Česlovo Milošo kontinentą; apie Justiną Marcinkevičių tinka sakyti – žemė.

Meilėje ieškoti logikos yra taip pat sunku, kaip ir rasti gyvenimo prasmę. Mokslininkai teigia, kad partnerio pasirinkimą mums yra nulėmęs DNR ir pripažįsta, kad dažniausiai į poras žmones suveda priešingybių trauka. Aukšta ir žemas Zita ir Kazimieras Marcinkevičiai ateinantį pavasarį švęs savo santuokos 35 metų sukaktį. Pakruojo rajone, Plaučiškių kaime gyventi pora, tuokėsi ne jaunystės hormonų audroms siaučiant: poniai Zitai tada buvo trisdešimt dveji, Kazimierui — trisdešimt vieneri.

Iškiliam poetui Justinui Marcinkevičiui atminti Trakų urėdijoje pasodinta giraitė. Į miškasodžio talką pakviesti poeto giminės, Lietuvos rašytojų sąjungos nariai. Nors neišskirdavęs kurio nors medžio, poetas, pasak jo dukros, mėgęs vaikščioti po Dzūkijos pušynus ir pats mielai sodindavęs medelius.Ketvirtadienį J. Marcinkevičiui atminti plunksnos broliai sodina giraitę Trakų urėdijos Žėronių miške. „Iš viso bus pasodinta 11 tūkst. sodmenų.

Ar esame savo valstybės šeimininkai? Vienareikšmiškai atsakyti sunku. Sunku ne tik mums, bet ir daugeliui demokratiškomis besiskelbiančių valstybių. Šeimininkas – kaip tėvas Pavyzdžiui, tikriausiai primityviai suprantu šeimininko teises ir pareigas – kaimietiškai. Šeimininkas yra dažniausiai tėvas, kuris pirmas keldamasis ir paskutinis guldamasis sužiūrėdavo galvijus ir žmones. Priklausomai nuo oro, iš ryto paskirstydavo darbus ir pats dirbdavo.

Prienų rajono Važatkiemio kaimas, kur 1930 metų kovo 10–ąją gimė Poetas Justinas Marcinkevičius, vakar skendėjo sniege. Laukų ir medžių apsuptyje Baltas, nė kiek nesuvažinėtas sniegas dengė laukus iki pat tolumoje vos įžvelgiamo Pociūnų aerodromo. Ant kalvos, toliau nuo pagrindinio kelio, stovėjo geltonai nudažytas medinis namelis su kaimiškomis “gonkomis". Aplink namelį – didžiulės senos obelys, o dar toliau – maumedis. Pasodintas paties Poeto ir jo tėvo 1937 metais.

Justinas Marcinkevičius mums buvo tapęs įpročiu. Kaip tėvas ar motina, kuriuos matai kasdien, kurių nuolat klausinėji patarimo, kuriais tiki ir net nesuabejoji jų jausmais savo atžvilgiu. Kurie visados yra šalia ir net atrodo, kad bus visados. Kaip, tarkim, maumedis ar Neries linkis, kone kasdien patenkantis į tavo akies vyzdį. Ir mums ramu, kad jie yra, nes tai brangiausias mūsų įprotis. Mums buvo ramu su poetu.

Šiuolaikinis jaunimas poetą Justiną Marcinkevičių pažino jau brandų, solidų, kurio jaunas laikas jau buvo sugulęs kaip kirsto rugio pradalgės eilėmis, raštais ir prisiminimų kupetomis. Nieko keista, kad poeto nusistatymas gyvenimo vertybių atžvilgiu, jo nuoširdus iškentėtas žodis, jo dorumas ir net per nuotolį juntama simpatija žmogui žavėjo, bet ir kėlė abejonių - juk tai labiau tiko šventojo paveikslui, o ne mirtingajam, gyvenančiam toli gražu ne gėrio valdomame pasaulyje.

Advokatas, Asociacijos „Nepartinis demokratinis judėjimas“ įsteigėjas Kęstutis Čilinskas ragina visus piliečius šeštadienį ateiti į Tautos dainiaus Justino Marcinkevičiaus laidotuves, o ne į profesinių sąjungų organizuojamą mitingą. K.Čilinskas pabrėžia, kad Konstitucija užtikrina susirinkimų laisvę ir profesinės sąjungos gali ja naudotis.

Vos juntamas, bet viltingas poeto Justino Marcinkevičiaus būklės pagerėjimas prieš Kalėdas buvo trumpas. Vakar Antrojo reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėja Danguolė Kaladienė neturėjo kuo paguosti: „Šiuo metu ligonio būklė yra sunki ir labai rimta. Ligonis yra intensyviai gydomas". Ji aiškino, kad pacientas vėl yra prijungtas prie kvėpavimo aparato ir dėl to esą sunku vertinti jo sąmonės būklę, nors prieš kelias dienas jis buvo supratęs sakomus žodžius ir vykdęs prašymus.