m. saakašvilio

Kalinamas Sakartvelo eksprezidentas ir opozicijos lyderis Michailas Saakašvilis, jau beveik tris savaites tęsiantis bado streiką, antradienį bus apžiūrėtas gydytojų, pranešė jo advokatas. M. Saakašvilis bado streiką paskelbė įkalintas po sugrįžimo į tėvynę iš Ukrainos spalio 1 dieną. 53 metų eksprezidentas sako, kad jo areštas buvo politiškai motyvuotas. M. Saakašvilio gydytojas išreiškė susirūpinimą dėl galimos neatitaisomos žalos jo sveikatai.

Sakartvelo ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis pareiškė, kad buvusiam šalies prezidentui Michailui Saakašviliui gali būti iškelta baudžiamoji byla dėl neteisėto valstybės sienos kirtimo. „Teismo spendimu M. Saakašviliui mūsų kalėjime teks praleisti šešerius metus. Gruzijos prezidentė Salomėja Zurabišvili gana tiesiai pareiškė, kad jam nebus suteikta malonė“, – sakė I. Garibašvilis. Premjeras taip pat atmetė M. Saakašvilio perdavimo Ukrainai galimybę.

Sakartvelo valdžia pareiškė, kad suimtas buvęs šalies prezidentas Michailas Saakašvilis turės atlikti visą jam skirtą šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, ir perspėjo dėl naujų kaltinimų, jeigu jis „gerai nesielgs“. „Niekas šioje planetoje negali mūsų įtikinti paleisti M. Saakašvilį“, – per televiziją sekmadienį vakare sakė ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis.

Sakartvelo rinkimų komisijai sekmadienį paskelbus, jog parlamento rinkimuose pirmauja valdančioji partija, opozicinės partijos atsisakė pripažinti išankstinius balsavimo rezultatus ir paragino surengti demonstracijas.  Rinkimai beveik 4 mln. gyventojų turinčioje šalyje nuolat išprovokuoja masinius protestus. Valdžia tvarkingai buvo perduota tik vieną kartą – po 2012 metais įvykusių parlamento rinkimų. Suskaičiavus balsus iš daugiau kaip 58 proc.

Sakartvele šeštadienį 8 val. vietos (6 val. Lietuvos) laiku prasidėjo parlamento rinkimai. Prie Juodosios jūros esantis kalnuotas Sakartvelas laikomas vienu iš retų demokratijos pavyzdžių tarp buvusių sovietinių respublikų. Tačiau rinkimai šioje beveik 4 mln. gyventojų turinčioje šalyje reguliariai išprovokuoja masinius protestus, o tvarkingas valdžios perdavimas čia įvyko tik kartą – po 2012 metų parlamento rinkimų.

Gruzijos tūkstančiai opozicijos šalininkų šeštadienį surengė sostinėje Tbilisyje naujas protesto eitynes, reikalaudama vidaus reikalų ministro Georgijaus Gacharijos atsistatydinimo dėl griežtų veiksmų prieš anksčiau šį mėnesį vykusią demonstraciją. Vienas naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas sakė, kad šįkart demonstracijoje, pavadintoje „Laisvės eitynėmis“, aktyviau dalyvauja opozicinis Vieningasis nacionalinis judėjimas, mobilizavęs savo šalininkus iš Sakartvelo regionų. Apie 3 tūkst.

Prieš kelias dienas Gruzijoje kilę kruvini protestai įbaugino ne tik vietinius žmonės, bet ir politikos apžvalgininkus. Kas vyksta šalyje, kuri prieš daugiau nei dešimt metų kariavo su Rusija, o vėliau keitė ne tik prezidentus, bet ir požiūrį į agresyvią didžiąją kaimynę. Ekspertai teigia, kad protestai – ne tik neapykantos Rusijai, bet ir nemeilės savo valdžiai išraiška, o susitarimo ieškoti nėra galimybių, nes nėra politiko, kuriuo pasitikėtų visa tauta.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sekmadienį pasveikino inauguruotą Gruzijos prezidentę Salomės Zurabišvili. „Malonu pasveikinti naujai išrinktą prezidentę, pirmąją moterį, išrinktą šalies vadove. Linkime sėkmės ir prezidentei, ir visai šaliai nuosekliai siekti užsibrėžtų pokyčio tikslų,“ – sakė inauguracijos iškilmėse Telavyje dalyvavęs V. Pranckietis.

Paskutiniai gruzinų prezidento tiesioginiai rinkimai

Buvusio Gruzijos prezidento ir Ukrainos opozicijos veikėjo Michailo Saakašvilio, kuris šią savaitę pagal readmisijos procedūrą buvo grąžintas į Lenkiją, šalininkų eisena Kijevo centrinėmis gatvėmis sekmadienį įvyko be incidentų. „Apytikriais skaičiavimais, „Už ateitį“ pavadintoje eisenoje dalyvavo apie 3 tūkst. žmonių. Renginys įvyko be incidentų“, – teigiama Kijevo policijos viešųjų ryšių skyriaus pranešime.

Partijos „Naujųjų jėgų judėjimas“ vadovas, buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis užsakytu reisu išskrido iš Ukrainos į Lenkiją apie 16 val. Kijevo ( ir Lietuvos) laiku pirmadienį, pranešė tinklalapis tsn.ua, remdamasis savo šaltiniais. „Tai ne deportacija, o readmisija – nelegalo sugrąžinimas į šalį, iš kurios jis nelegaliai atvyko“, – rašoma jame. Ukrainos prezidento patarėjas ir gynybos ministro padėjėjas Jurijus Birukovas patvirtino, kad M. Saakašvilis išvyko iš šalies.

Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Sergejus Naryškinas mano, kad Švedija – viena iš pagrindinių Amerikos tariamai vykdomame hibridiniame kare prieš Rusiją. Apie tai saugumietis „paskelbė“ praėjusią savaitę vykusioje buvusių sovietinių respublikų saugumo tarnybų konferencijoje. Ten buvęs Rusijos parlamento pirmininkas suskubo veikimu prieš Rusiją apkaltinti viską, ką galėjo – pradedant JAV ir baigiant Baltijos valstybėmis.

Tarptautiniai ekspertai gali būti įtraukti ištirti kaltinimus buvusiam Gruzijos prezidentui Michailui Saakašviliui dėl neteisėto paramos gavimo iš Rusijos, sako Vilniuje viešintis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka. „Siekiant visiško aiškumo ir pasitikėjimo, neatmetu galimybės, kad tyrimas paprašys papildomos ekspertizės, įskaitant iš tarptautinių organizacijų“, – sakė P. Porošenka per bendrą spaudos konferenciją su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite.

Iš pradžių buvo pavieniai atvejai, o vėliau tai jau tapo tendencija: Ukrainą reformuoti turėję padėti užsieniečiai palieka skurstančią šalį tuo metu, kai jų reikia labiausiai kovojant su endemine korupcija. Į vyriausybėje dirbti pradėjusius užsieniečius Ukrainoje buvo dedama daug vilčių. Ukraina ne tik kovoja su Maskvos remiamais separatistais. Šalis taip pat žinoma, kaip viena iš Europoje prasčiausiai valdomų ir labiausiai korumpuotų valstybių.

„Kaip gi mes klydome, kai galvojome, kad po praėjusių metų siužetų apie nukryžiuotą berniuką Slovjanske ir Nacionalinės gvardijos vergus dugnas jau bus pramuštas“, – „nv.ua“ rašo Aleksejus Minakovas. Pasirodo, kad tai buvo tik pati absurdo „šedevrų“ pradžia. Autorius pateikia labiausiai nuskambėjusius praeinančių metų Rusijos žurnalistikos šedevrus.

Paskutinį spalio sekmadienį Gruzijoje vykę prezidento rinkimai netikėtumų nepateikė nei rinkėjams, nei politikams, nei politikos apžvalgininkams. Kaip ir tikėtasi (tiksliau – kaip prieš rinkimus rodė įvairios apklausos), naujuoju šalies vadovu tapo „Gruzijos svajonės“ (GS) kandidatas Georgijus Margvelašvilis, surinkęs beveik du trečdalius (62 proc.) rinkimuose dalyvavusių gruzinų balsų. Antrąją vietą užėmė Jungtinio nacionalinio judėjimo (JNJ) kandidatas Davidas Bakradzė, gavęs 22 proc.

Algirdas Acus, LRT televizijos laida „Pasaulio panorama“   Gruzijos užsienio reikalų ministrės susitikimuose su Lietuvos valdžios pareigūnais, Tbilisis ragintas vengti veiksmų, kurie galėtų būti traktuojami kaip politinis oponentų, kurie daugiausia yra M. Saakašvilio rėmėjai, persekiojimas. Ministrė bando nuraminti: tikslai judėti Europos link nesikeičia, keičiasi tik taktika. Tačiau opozicijai nerimo kelia specialaus pasiuntinio Rusijai paskyrimas, energetikos projektų stabdymas.