m. abramavičius
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „m. abramavičius“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „m. abramavičius“.
„Keliauk kitaip“: Metelių regioninis parkas
Metelių regioninis parkas įsikūręs nepakartojamoje didžiųjų pietų Lietuvos ežerų dubumoje, suformuotoje milžiniško ledyno liežuvio. Net jei leistumėtės iš kosmoso, nesunkiai pataikytumėt į šias vietas, taip jos skiriasi nuo kito kraštovaizdžio. Šių trijų didelių ežerų su niekuo nesupainiosi. O nusileidus ant žemės galima pasidairyti į tolius nuo įspūdingos kalvų grandinių virtinės, kuri tęsiasi Dusios ežero vakarinėmis ir Obelijos ežero rytinėmis pakrantėmis.
„Keliauk kitaip“: Žuvinto biosferos rezervatas
Apie Žuvintą girdėjo daugelis, bet ne kiekvienas matė didžiulius paukščių pulkus, besileidžiančius į rezervato palias, ne kiekvienas braidžiojo paslaptingais ir drėgnais Buktos girios takeliais. Žuvinto rezervatas pirmas ir vienintelis toks. Tai pirmoji saugoma teritorija Lietuvoje, įsteigta dar 1937 metais profesoriaus Tado Ivanausko iniciatyva. Tuomet pradėta saugoti Žuvinto ežerą, išsiskiriantį nepaprastai turtingu ir įvairiu paukščių pasauliu.
„Keliauk kitaip“: Zackagirio pažintinis taku pro Meškos šiknos pelkę
Dzūkijos nacionalinis parkas toks didelis, kad pėsčiam einant ir dairantis, pavasarį pradėjus keliauti, gali ir žiemos sulaukti. O Zackagirio takas tarsi miniatiūrinis atspindys, pristatantis įdomią gamtinę mozaiką ir savitą pusiausvyrą tarp gamtos ir žmogaus veiklos. Zackagirio pažintinio tako ilgis 13,8 km, tačiau galima pasirinkti ir trumpesnes 7 km arba 10,5 km atkarpas. Aš siūlyčiau pradėti nuo bažnyčios ir patraukti link Gaidžių kampo.
Keliauk kitaip: drevinė bitininkystė Musteikoje
Kuomet jau visur bitės gyvena aviliuos, čia Dzūkijoj dar išlikusios drevės, kaip dzūkai sako dravės (taip dzūkai vadina medį su jame iškaltomis drevėmis). Ir išlikusi gyva drevinės bitininkystės tradicija. Drevinės bitininkystės laikotarpiu dravė su bitėmis priklausė tam, kuris pirmas ją rado. Savininkai savo draves žymėdavo tam tikrais ženklais, iškirstais drevinio medžio kamiene. Tai buvo vienintelis nuosavybės įrodymo dokumentas.