lustai

Tarptautiniai lustų pardavimai finansine išraiška liepą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, išaugo 18,7 proc. iki 51,32 mlrd. JAV dolerių, skelbia Puslaidininkių pramonės asociacija (angl. Semiconductor Industry Association, SIA). Lustų paklausa Šiaurės ir Pietų Amerikoje ūgtelėjo 40,1 proc., Kinijoje – padidėjo 19,5 proc., Japonijoje – sumenko 0,8 proc., kitur Azijoje (išskyrus Kiniją ir Japoniją) ir Ramiojo vandenyno regione – išaugo 16,7 proc., Europoje – sunyko 12 procentų.

Lietuvos aukštųjų technologijų įmonių grupė „Teltonika“ per artimiausius mėnesius ketina įdarbinti beveik dvi dešimtys specialistų, kurie prisidės prie puslaidininkių lustų pramonės kūrimo. Teigiama, kad ateityje jų skaičius gali išaugti iki kelių tūkstančių. 2023 metų pabaigoje „Teltonika“ su partneriais iš Taivano Pramonės technologijų tyrimų instituto (ITRI) užbaigė pirmąjį technologinio bendradarbiavimo etapą.

Kinijos telekomunikacijų įrangos milžinė „Huawei Technologies Co.“ savo šalyje kuria slaptą lustų gamyklų tinklą, skelbia agentūra „Bloomberg“, remdamasi Puslaidininkių pramonės asociacijos (angl. Semiconductor Industry Association, SIA) duomenimis. Anot agentūros, tikėtina, kad šis šešėlinis tinklas leis Kinijos bendrovei apeiti JAV sankcijas ir palengvins Pekino technologinių ambicijų įgyvendinimą.

Taivano lustų gamybos milžinei TSMC pirmąją gamyklą Europoje nusprendus atidaryti Vokietijoje, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad toks įmonės pasirinkimas nenustebino. Jos teigimu, Lietuvos bendrovės taip pat yra sulaukusios Taivano pažadų, kurie turėtų būti įgyvendinti.

JAV valdžios institucijos rengia naujus mikroschemų dirbtinio intelekto (DI) sistemoms eksporto į Kiniją apribojimus, taip tikėdamosi apsunkinti karinio pobūdžio technologijų patekimą į šią valstybę, rašo „Financial Times“. Prekybos departamentas ketina atnaujinti pernai spalį įvestos atitinkamos eksporto kontrolės priemones, o atnaujinimai gali būti įvesti jau per artimiausią mėnesį, teigė leidinio šaltiniai.

JAV technologijų milžinė „Intel“ penktadienį pranešė planuojanti į naują lustų gamyklą Lenkijoje investuoti iki 4,6 mlrd. JAV dolerių (4,26 mlrd. eurų), sukurdama apie 2 tūkst. darbo vietų. Naujoji „Intel“ gamykla Vroclave „padės padengti kritinį gamybos ir bandymų pajėgumų poreikį, kuris tikėtinas iki 2027-ųjų“, teigiama korporacijos pranešime.

Lustų pardavimai pasaulyje finansine išraiška balandį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, sunyko 21,6 proc. iki 40 mlrd. JAV dolerių, skelbia Puslaidininkių pramonės asociacija (angl. Semiconductor Industry Association, SIA). Per mėnesį (balandį, palyginti su kovu) pardavimai padidėjo 0,3 procento.

Jungtinės Valstijos pirmadienį sukritikavo Kiniją už tai, kad ši apribojo amerikiečių milžinės „Micron“ lustų pardavimus.  „Esame labai susirūpinę dėl pranešimų, kad Kinija apribojo „Micron“ lustų pardavimą tam tikroms vidaus pramonės šakoms“, – pažymėjo Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris.

Kinijos institucijos pradėjo tyrimą pirmaujančios JAV atminties lustų gamintojos „Micron Technology“ atžvilgiu, sakoma Pekino užsienio reikalų ministerijos pirmadienį paskelbtame pranešime, kuriame teigiama, jog sprendimu siekiama „užtikrinti nacionalinį saugumą“. Tyrimas greičiausiai sustiprins jau ir taip įnirtingą Pekino ir Vašingtono kovą dėl pirmavimo puslaidininkių sektoriuje, toliau blogėjančių dvišalių santykių fone.

JAV technologijų milžinė „Apple“ ketvirtadienį paskelbė skirsianti dar 1 mlrd. eurų (1,1 mlrd. JAV dolerių) savo mikroschemų kūrimo centrui Vokietijos mieste Miunchene plėsti. Investicijos, kurios bus paskirstytos per ateinančius šešerius metus, papildys ankstesnį 1 mlrd. eurų įsipareigojimą, paskelbtą 2021-aisiais, kai „Apple“ pavertė Miuncheną savo „Silicio konstravimo centro“ būstine Europoje.

Kinija kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), apskųsdama JAV sprendimą apriboti lustų eksportą, pirmadienį pranešė Kinijos prekybos ministerija. Pasak Kinijos, tokie JAV veiksmai kelia grėsmę pasaulinėms tiekimo grandinėms.  Spalį Jungtinės Valstijos paskelbė naujas eksporto kontrolės priemones, skirtas apriboti Kinijos galimybes pirkti ir gaminti aukščiausios klasės lustus, kuriuos būtų galima panaudoti kariniais tikslais.

Lustų pasaulinių pardavimų metinis kritimas spalį, fiksuotas antrą mėnesį iš eilės, buvo didžiausias nuo 2019-ųjų pabaigos, skelbia Puslaidininkių pramonės asociacija (angl. Semiconductor Industry Association, SIA). Jos duomenimis, spalį pasaulyje parduota lustų už 46,86 mlrd. JAV dolerių – 4,6 proc. mažiau nei per tą patį praėjusių metų mėnesį ir 0,3 proc. mažiau nei šiemet rugsėjį.

Lustų pardavimai pasaulyje liepą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, išaugo 7,3 proc. iki 49,01 mlrd. JAV dolerių, skelbia Puslaidininkių pramonės asociacija (Semiconductor Industry Association, SIA). Tuo tarpu per mėnesį pardavimai sumenko 2,3 procento. „Pasauliniai puslaidininkių pardavimai liepą išliko solidūs, tačiau pastaraisiais mėnesiais rinkos augimas gerokai sulėtėjo.

JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį dalyvavo „Intel“ puslaidininkių gamyklos statybos pradžios ceremonijoje, kurioje pareiškė, kad pažangių kompiuterinių lustų gamyba – tai JAV nacionalinio saugumo svarbos klausimas, ypač atsižvelgiant  į konkurenciją su Kinija.  „Visa tai atitinka mūsų ekonominius interesus, taip pat mūsų nacionalinio saugumo interesus“, – kalbėjo J. Bidenas būsimos „Intel“ gamyklos vietoje, kurios statybos atsieis 20 mlrd. JAV dolerių.

JAV prezidentas Joe Bidenas pasirašė 52,7 mlrd. dolerių vertės lustų gamybos ir mokslinių tyrimų subsidijavimo įstatymą, skelbia agentūra „Reuters“. „Subsidijuojant lustų gamybą JAV ir didinant mokslinių tyrimų finansavimą, įstatymu siekiama įveikti nuolatinį jų stygių, kuris paveikė viską – nuo automobilių ir ginklų iki skalbimo mašinų ir vaizdo žaidimų [kūrimo ar gamybos]", – rašo agentūra.

Pasaulinis puslaidininkių deficitas bus juntamas ir ateinančiais metais, tačiau padėtis gali pagerėti metų viduryje, išaugus pasiūlai, prognozuoja vieno didžiausių JAV bankų "JPMorgan" analitikai. Užsitęsęs mikroschemų trūkumas smogė įvairioms pramonės šakoms – nuo ​​automobilių iki buitinės technikos, asmeninių kompiuterių ir išmaniųjų telefonų gamybos.

Pasaulio automobilių gamintojų pajamos dėl visuotinio lustų ir puslaidininkių dalių deficito šiemet sumažės 210 mlrd. JAV dolerių, savo naujausioje ataskaitoje prognozuoja konsultacijų bendrovė „AlixPartners“. Gegužę bendrovė gamintojų šiųmetinius praradimus buvo įvertinusi 110 mlrd. JAV dolerių, o sausį – 60,6 mlrd. JAV dolerių.

Buitinės technikos ir mobiliųjų telefonų pardavėjai pripažįsta, kad šiuo metu prekių kainos auga. Tai lemia ne tik žaliavų ir šioms prekėms ypač reikalingų lustų brangimas ir trūkumas, bet ir transporto išlaidos. Prekybininkai skatina ilgai nelaukti ir jeigu kas galvoja apie kalėdines dovanas, tai tokias prekes pirkti jau dabar, kol kainos dar įkandamos ir prekių trūkumo kol kas nėra.

Rusijos vyriausybė, dėl Vakarų šalių sankcijų grėsmės pasijutusi pernelyg priklausoma nuo tarptautinių „Visa“ ir „Mastercard“ finansinių tranzakcijų tinklų, neseniai pranešė apie būtinybę kurti nacionalinę mokėjimų sistemą. Nors tokia idėja pačių Rusijos specialistų vertinama gana skeptiškai, jau aiškėja, kad toks Kremliaus sumanymas iš tikrųjų pradedamas vykdyti.

Įsivaizduokite, kad jūsų išmaniųjų telefonų ar kompiuterių lustai galėtų patys susitaisyti, per keletą sekundžių gebėtų atsigauti po tokių gedimų kaip akumuliatoriaus energijos tiekimo sutrikimai ar tranzistorių gedimai. Tai galėtų atrodyti kaip mokslinė fantastika, bet Kalifornijos technologijos instituto („Caltech“) komanda sukūrė pirmąjį pasaulyje save „gydantį“ integruotą lustą.

Kompanija IBM seniai ir intensyviai kuria puslaidininkių mikroschemų aušinimo skysčiu sistemas, kurios būtų tiesiogiai integruojamos į mikroschemų kristalus. Manoma, kad panašus metodas suteiks galimybę kurti iš kristalų daugiaaukštes konstrukcijas, tuo tarpu iš kiekvieno tokio žemiau esančio aukšto paprastais metodais pašalinti šilumą bus sunku arba neįmanoma. Tačiau visa tai kompanijos tikrai nesustabdo.

Kompiuterių lustai gali gesti dėl įvairiausių priežasčių – dažnai nuo elektros srovės svyravimų. Kalifornijos technologijų institute sukurti pirmieji lustai, kurie gali patys atpažinti mikroschemų pažeidimus ir juos „gydyti“. Svetainė „Parity News“ rašo, kad elektroninės mikroschemos genda dėl statinės elektros iškrovų tarp jų elementų, dėl komponentų dėvėjimosi laikui bėgant, dėl staigių aplinkos pokyčių ir dėl netyčinių ar tyčinių fizinių smūgių.

JAV Kalifornijos technologijos instituto (CalTech) mokslininkai sukūrė nebrangų elektroninį lustą, gebantį generuoti ir spinduliuoti terahercinio diapazono (THz) radijo bangas. Šis radijo bangų ruožas yra praktiškai nenaudojamoje elektromagnetinio spektro dalyje: jis yra tarp mikrobangų ir tolimosios infraraudonosios spinduliuotės. Terahercinės bangos gali prasiskverbti pro bet kokią medžiagą be jonizuojančio pažeidimo, kuris būdingas Rentgeno spinduliams.

Silicio pagrindu pagamintoms mikroschemoms yra daugiau nei 50 metų, ir, kai kurių mokslininkų teigimu, greitu metu turėtų užleisti vietą daug perspektyvesnėms medžiagoms. Šiuo atveju labai daug tikimasi iš grafeno, o mikroschemų kūrėjai jau intensyviai tyrinėja šios medžiagos privalumus.

Du britai, kurie buvo visiškai akli daugelį metų, atgavo dalį regėjimo po operacijos, kurios metu jiems buvo įdėti naujoviški implantai. Jie dabar gali matyti šviesą ir netgi kai kuriuos siluetus dėl įtaisų, įmontuotų už tinklainės, praneša BBC. Šios operacijos yra dalis klinikinio tyrimo, kurį atlieka Oksfordo akių ligoninė ir Karaliaus koledžo ligoninė. Tyrimui vadovauja profesorius Robertas MacLarenas ir Timas Jacksonas.

Vario dienos elektronikos pramonėje yra suskaičiuotos – šią tendenciją darkart patvirtina visai neseniai Renselerio politechnikos institute (JAV) atlikti tyrimai. Tai nebloga žinia technofilams, siekiantiems, kad jų elektronikos įtaisai būtų kuo mažesni ir spartesni. Kadangi naujai kuriami kompiuterių lustai tampa vis kompaktiškesni, neišvengiamai turi būti mažinamos ir varinės jungtys, kuriomis tiekiama elektros srovė ir kuriami informacijos tiltai.

Mokslininkai sugalvojo naują kompiuterinių lustų ir elektroninių grandinių, tinkančių ekstremalioms terpėms, gamybos metodą. Pasirodo, tam užtenka panaudoti deimantą. Vanderbilto universiteto (JAV) elektros inžinerijos specialistų komanda sukūrė visus svarbiausius komponentus, reikalingus nanodeimantinių plonųjų plėvelių įrenginių gamybai. Mokslininkai sugalvojo naują kompiuterinių lustų ir elektroninių grandinių, tinkančių ekstremalioms terpėms, gamybos metodą.