lukiškės

Lukiškių kalėjimo komplekso laikinos nuomos sutartis su renginių organizavimo bendrovės „Aštuntas elementas“ vadovaujama įmonių grupe pratęsta trims metams, nuomos kaina didėja 9 proc., iki 31 tūkst. eurų per mėnesį, pranešė Turto bankas. Turto banko valdybos pirmininkas Laimonas Belickas sako, kad sutartis pratęsiama iki 2025-aisiais planuojamo skelbti koncesijos konkurso.

Vilniuje, Lukiškių aikštėje, antradienio vakarą apie šimtas žmonių surengė pirmąją Ukrainoje žuvusių karių ir civilių pagerbimo ceremoniją – Lydėtuves. „Nuolatinės grėsmės akivaizdoje dauguma ukrainiečių niekada negavo progos atsisveikinti su tais, kuriuos mylėjo, kurie iki paskutinio savo atodūsio juos gynė“, – sakė viena iš renginio organizatorių, viešosios įstaigos „Laimingas žmogus“ atstovė Elena Patamsė.

Liberalų frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas inicijuoja praėjusios kadencijos Seimo priimto Lukiškių aikštės įstatymo atšaukimą. Jis parengė ir Seimo teisės aktų bazėje registravo atitinkamą įstatymo projektą. Parlamentaras teigė, kad pernai birželį skubiai priimtas įstatymas yra ydingas. „Visų pirma tas įstatymas parengtas ir priimtas per keturias dienas pernai birželio 29 dieną nesikonsultuojant nei su savivaldybe, nei su interesų grupėmis, nei su menininkų organizacijomis.

Du vyrus už nužudymą įkalinimo įstaigoje teismas nuteisė iki gyvos galvos ir 25-eriems metams laisvės atėmimo, pirmadienį pranešė prokuratūra. Dėl grasinimų ką nors nužudyti iš Pravieniškių pataisos namų iškeldinti Darius Eriksonas ir Armandas Gonta, atvežti į Lukiškių kalėjimą 2018 metų gruodį, norėdami patekti į pageidaujamą bausmės atlikimo vietą, nužudė kitą nuteistąjį.

Lukiškių kalėjimas nuo šiandienos tampa kultūros ir meno erdve. Nuo šiol komplekse vyks koncertai, parodos. Kalėjime jau įsikūrė ir 250 Lietuvos ir užsienio menininkų. Lukiškes atgaivinti nusprendę projekto iniciatoriai sako, kad tai – unikalus projektas. Daugiau nei šimtmetį skaičiuojantis istorinis Lukiškių kalėjimo kompleksas Vilniaus centre pradeda naują gyvenimą.

Lukiškių kalėjimo komplekso nuomos konkursą dvejiems metams laimėjusi renginių organizavimo bendrovė „Aštuntas elementas“ už visą nuomos laiką Turto bankui turėtų sumokėti per 687 tūkst. eurų, rodo BNS skaičiavimai. Turto banko komunikacijos konsultantė Jolita Skinulytė-Niakšu BNS pranešė, jog 18,7 tūkst. kv. metrų ploto komplekso ir 2,2 ha teritorijos mėnesio nuomos kaina konkurse išaugo nuo pradinės 0,97 euro iki 1,53 euro už kv. metrą (be PVM).  „Objektas išnuomotas už 1,53 euro už kv.

Lietuva, o ypač sostinė Vilnius, per pastaruosius metus iki karantino tapo ne tik turistų, tačiau ir užsienio filmų, serialų kūrėjų traukos centru. Garsiausiems serialams naudojamos Vilniaus universiteto patalpos, Fabijoniškių mikrorajono gyvenamųjų namų kiemai, jau nebeveikiantis Lukiškių kalėjimas. Tiesa, nei Lukiškių kalėjimo, nei amerikiečių kūrybinės grupės galėjo Vilniaus senamiestyje ir nebūti.

Turto banko vadovas Mindaugas Sinkevičius sako, kad šiai valstybės įmonei perėmus buvusio Lukiškių kalėjimo kompleksą, svarstoma galimybė jį valdyti perduoti verslui su sąlyga, kad būtų užtikrinti visuomeniniai poreikiai. M. Sinkevičius BNS sakė, kad artimiausiu metu buvusį kalėjimą ketinama laikinai išnuomoti, tačiau ilgainiui bus vertinama ir viešosios ir privačios partnerystės galimybė – perduoti verslui visus pastatus mainais už dalies patalpų pritaikymą edukacinėms ir kultūrinėms veikloms.

Pagrindine šalies reprezentacine aikšte vadinama Lukiškių aikštė Vilniuje pagal panaudos sutartį galėtų likti valdoma sostinės savivaldybės, jeigu būtų vykdoma įstatyme numatyta jos memorialinė ir reprezentacinė funkcija, sako premjeras Saulius Skvernelis.

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas sako, kad Vyriausybės ir Vilniaus savivaldybės derybose dėl Lukiškių aikštės taškas dar nepadėtas ir galutinio atsakymo, ar savivaldybė sutinka keisti panaudos sutartį, laukiama iki pirmadienio.

Trečiadienį Vilniuje, Lukiškių aikštėje, išardytas didelį rezonansą visuomenėje sukėlęs paplūdimys. Antradienį surinkti paplūdimį žymėję ženklai, gultai, hamakai, trečiadienį išvežtas smėlis, nuplautos trinkelės. Sostinės savivaldybės teigimu, Lukiškių paplūdimio smėlis išgabentas į kitus Vilniaus paplūdimius.

Išpuoliais prieš įvairias įstaigas pagarsėjęs šiaulietis Vilniuje vidury dienos Lukiškių aikštės pliaže į smėlį pripylė fekalijomis dvokiančio skysčio. Policija šiaulietį trumpam sulaikė, surašė protokolą ir paleido. Su šakėmis 70-metis Jonas Mileris šiandien atžygiavo į sostinės Lukiškių aikštę. Apie 14-ą valandą Vilniaus centre pasirodęs šiaulietis atžygiavo su dujokauke ir pirštinėmis, rankose jis nešėsi ir mašiuką su neaiškiu turiniu.

Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus sprendimas Lukiškių aikštėje supilti paplūdimį net su „vaizdu į jūrą“ suskaldė visuomenę į dvi dalis. Vieni šią idėją gyrė ir gynė, o kiti, tarp kurių ir Seimas, stojo prieš šią mintį. Dar katik Seime buvo priimtas įstatymas, pagal kurį pliažo aikštėje likti neturėtų, tačiau pats miesto meras tikina, kad jis bus iki pat rudens. Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius ir politologas Lauras Bielinis.

Sostinės Lukiškių aikštėje įrengtas paplūdimys kelia epidemiologinę riziką, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Ginreta Megelinskienė. Pasak jos, NVSC iki šiol nėra gavusi oficialios informacijos iš Vilniaus miesto savivaldybės, koks tai yra objektas, tad nežino, kokie reikalavimai turėtų būti taikomi jo priežiūrai. „Bet be jokios abejonės, reikėtų atkreipti dėmesį, kad epidemiologiškai tai vis dėlto yra rizikinga, kadangi yra supiltas smėlis, jame žaidžia vaikai.

Aštrias diskusijas sukėlęs laikinas paplūdimys sostinės Lukiškių aikštėje nėra kiršinantis veiksnys, tačiau panašaus pobūdžio veiklai būtų galima rasti kitą vietą, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Manau, kad tikrai galėtume rasti kitą vietą panašaus pobūdžio relaksacijai ir tikrai visi liktų patenkinti“, – po dalyvavimo Darbėnų miestelio šventėje žurnalistams sakė G. Nausėda.

Emocijos dėl Lukiškių aikštėje supilto paplūdimio pamažu slūgsta. Viešojoje erdvėje matoma vis mažiau kritikos ar pagyrų dėl Vilniaus miesto mero sprendimo sukurti kitokią erdvę istoriškai svarbioje aikštėje. Tuo tarpu pats Remigijus Šimašius sekmadienį savo „Facebook“ profilyje paskelbė įrašą, kuriame pateikė savo požiūrį ir dėkojo žmonėms prisidėjusiems ar kritikavusiems. „Tai turėjo būti tik smėlis. Smėlis žmonėms mieste, jų džiaugsmui, geram buvimui kartu miesto erdvėse.

Vilniaus miesto savivaldybės lėšos, panaudotos įrengti paplūdimį Lukiškių aikštėje, geriau būtų panaudotos kitiems darbams, pavyzdžiui, paspartinti paplūdimio prie Baltojo tilto įrengimą, sako aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.  „Na iš tiesų, aš turbūt būsiu populiarus, aš vertinu skeptiškai, juolab, kad už kelių šimtų metrų turime baigiamą projektuoti paplūdimį, kur būdavo natūraliai ir smėlio aikštelės, paplūdimys ir parkas, žalioji veja, kur žmonės tikrai maloniai rinkdavosi.

Praėjus vieneriems metams po uždarymo, aiškėja tolesnė istorinio Lukiškių kalėjimo ateitis. Daugiau nei dviejų hektarų ploto teritoriją sostinės centre užimantį pastatų kompleksą vyriausybė nusprendė išskaidyti – trečdalį jų parduoti, trečdalį išnuomoti. Tiesa, kultūrinio Lukiškių paveldo dalis išliks valstybės rankose – ruošiamasi buvusį kalėjimą paversti unikaliu meną, edukaciją ir kultūrą vienijančiu sostinės traukos centru.

Didžioji dalis buvusio Lukiškių kalėjimo komplekso Vilniaus centre bus parduodama, maždaug trečdalis – nuomojama edukaciniams projektams ir kitiems viešiesiems poreikiams. Trečiadienį Vyriausybė priėmė protokolinį nutarimą buvusio kalėjimo patalpas perduoti Turto bankui. Šis turės surengti viešus aukcionus ir parduoti 14,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto patalpas, o likusią pastatų dalį, virš 4 tūkst.

Buvęs Lukiškių kalėjimas tampa geidžiama vieta užsienio filmų kūrėjams. Vilniaus kino biuras šią unikalią vietą žada plačiai pristatyti pasaulinei kino industrijai. Turto bankas iki pavasario turi parengta koncepciją, kaip būtų galima pritaikyti apie 2 hektarus užimančius buvusio kalėjimo pastatus.

Vos savo duris užvėrė Lukiškių kalėjimas-izoliatorius ir paskutinieji kaliniai paliko šimtmečius menančias sienas prasidėjo svarstymai, kas galėtų įsikurti sostinės centre. Diskutuoti, ką daryti su Lukiškių kalėjimu, antradienį susirinko būrys suinteresuotų asmenų ir politikų. Tai vieta, kur, pasak specialistų, susikirs itin daug interesų, todėl svarbu bendrai nutarti, ką daryti sostinės centre.

Antradienį sostinės centre uždarytas daugiau kaip šimtą metų veikęs Lukiškių kalėjimas-tardymo izoliatorius. Visi beveik 700 kalinių, kalėjusių šiame dar carinės Rusijos laikais statytame ir atidarytame kalėjime, iš jo jau išvežti ir pasklido po kitas šalies įkalinimo įstaigas. Lukiškių kalėjimo pastato likimas dar nežinomas, bet dalis šio komplekso yra įtraukta į kultūros paveldo registrą, todėl negalės būti nugriauta.

Lukiškių kalėjimą Vilniaus centre uždarę pareigūnai svarsto, kaip panaudoti ištuštėjusias patalpas. Galimybių investuoti čia mato ir verslas. „Šiandien dar sunku pasakyti, kas čia įsikurs“, – kalėjime antradienį per surengtą uždarymo ceremoniją sakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. Svarstoma, kad pastatų kompleksas galėtų būti perduotas kokiai nors institucijai, kad čia būtų įkurtas muziejus ar kokia nors kita viešoji erdvė.

Pirmadienį iškeldinus paskutinius nuteistuosius, antradienį bus skelbiamas oficialus sostinėje veikusio Lukiškių kalėjimo-tardymo izoliatoriaus uždarymas. Tai pirmadienį pranešė Teisingumo ministerija. „Artimiausiu metu kalėjimas bus perduotas Turto bankui ir tuomet bus nuspręsta, ar objektas bus parduotas, bet tai jau nėra ministerijos klausimas. Mūsų klausimas – iškėlimas“, – BNS sakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius kritiką dėl Lukiškių kalėjimo uždarymo vadina nepagrįsta ir neketina stabdyti uždarymo proceso. „Mes turime visuomenės palaikymą, turime Vyriausybės palaikymą. Esame ryžtingi ir einame vakarietiškos valstybės link. Lukiškių kalėjimo Vilniaus centre nebus – laikomės tvirtai. Viskas jau suplanuota ir beveik padaryta. Laikomės tos pačios pozicijos, kad liepos mėnesį Lukiškių kalėjimo nebebus“, – BNS trečiadienį sakė E. Jankevičius.

Vilniaus centre įsikūręs Lukiškių kalėjimas bus atlaisvintas liepos pradžioje, antradienį pranešė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, pusmečiu paankstindamas iškėlimo terminą. „Liepos pradžioje yra uždaromas Lukiškių kalėjimas. Pačioje liepos pradžioje (nebus) nė vieno (kalinio)“, – žurnalistams Vilniuje sakė ministras. Pasak jo, ketinimai iškelti kalėjimą iki gruodžio pabaigos buvo atsargus variantas.

Užmojis iš Vilniaus centro iškeldinti Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą su kiekviena diena įgauna vis ryškesnius kontūrus. Nors apie tai buvo kalbama daug metų, bet realūs darbai prasidėjo tik šiemet. Iš Lukiškių kalėjimo į kitas Lietuvoje esančias įkalinimo įstaigas jau buvo perkelti mažiausiai 55 nuteistieji iki gyvos galvos (iš viso jų yra 92 – aut. past.

Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Vilniuje į pataisos namus visoje Lietuvoje antradienį perkelti 27 nuteistieji iki gyvos galvos, BNS informavo Teisingumo ministerija. „Dabar reikia atlikti kitų kalinių kategorijų perskirstymą. Dalis nuteistųjų iš kitų įstaigų dabar bus atkelta į Lukiškes atlikti trumpalaikių nuobaudų iki pusės metų“, – sakė teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis.

Šalia Vilniaus gali atsirasti visiškai naujas kalėjimas, į kurį būtų deportuojami Danijoje nusikaltimus padarę kaliniai. Tokią žinią paskleidė „Danijos radijas“, remiantis neoficialiais šaltiniais. Lietuvos atstovai tikina jokio siūlymo nesulaukę ir patvirtino, kad oficialiai tokios derybos su Danija nevyksta.

Patiems žiauriausiems nusikaltėliams kiekvienoje šalyje yra skirtas ypatingai griežto režimo kalėjimas. Tokie asmenys, dažniausiai, neatlieka bausmių įprastose įkalinimo įstaigose. Lietuvoje vienintelė tokia vieta yra Lukiškių kalėjimas-tardymo izoliatorius. Tuo tarpu Rusijoje žiauriausi nusikaltėliai įkalinami „Juodajame delfine“. Norime parodyti skaitytojams šias įkalinimo įstaigas iš arti. Nuotraukų galerijose galėsite palyginti kalinimo sąlygas.

Iki šių metų pabaigos Lukiškių kalėjime liks 480 nuteistųjų, sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. Jis artimiausiu metu žada įvardyti tikslią datą, kada bus uždaryta sostinės centre esanti įkalinimo įstaiga. „Per šį mėnesį mes baigiame atlikti savo skaičiavimus ir, manau, galėsime visuomenei labai tiksliai pranešti tikslią datą, kada mes uždarome Lukiškių kalėjimą. Galiu jau šiandien pasakyti, iki šių metų pabaigos Lukiškėse liks apie 480 žmonių. Mažinsime palaipsniui“, – 15min.

Teisingumo ministerija skubina sostinės centre esančio Lukiškių kalėjimo iškeldinimą, o objektą ketina perduoti Turto bankui. Tačiau jeigu pastarasis nuspręstų kompleksą parduoti rinkoje, abejojama, kad jis būtų patrauklus verslui dėl paveldosaugos apribojimų. Ministerijos teigimu, iki 2019-ųjų pradžios iš Lukiškių kalėjimo galėtų būti iškeldinta apie 30 proc. kalinių, tačiau tikslūs visų patalpų atlaisvinimo terminai kol kas neaiškūs.

Iš Lukiškių kalėjimo Vilniuje kalinius per trejus-ketverius metus ruošiamasi perkelti į naujas patalpas kituose pataisos namuose, sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. „Sprendimai yra trejų-ketverių metų laikotarpyje, bet mes nesiruošiame statyti naujo kalėjimo Vilniaus mieste. (...) Nuodugniai išanalizavus esamą infrastruktūrą, mes matome daug neišnaudotos vietos esančiose pataisos namų teritorijose.

Už šnipinėjimą Baltarusijai kalėti penkerius metus nuteistas buvęs valstybės įmonės „Oro navigacija“ darbuotojas Romualdas Lipskis iš valstybės prisiteisė 2,8 tūkst. eurų už netinkamas kalinimo sąlygas Lukiškių kalėjime. Lukiškių kalėjime vilnietis buvo laikomas nuo 2014 sausio iki 2016 birželio – jis buvo suimtas ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Po nuosprendžio įsiteisėjimo jis pervežtas į pataisos namus bausmei atlikti.

  Seimas antradienį po pateikimo pritarė įstatymo projektui, kuris nurodytų – sostinės Lukiškių aikštėje turi stovėti Vytis. Už tokį projektą, kurį toliau svarstys Seimo komitetai, balsavo 43 Seimo nariai, prieš buvo penki su susilaikė keturi parlamentarai.

1957-ųjų gruodžio 12 d. gimė nusikalstamo pasaulio autoritetu iki šiol vadinamas Henrikas Daktaras. Iki gyvos galvos nuteistas ir Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime bausmę atliekantis H. Daktaras būtent šiandien mini savo 60-metį. Nors jubiliejus gražus, bet džiaugtis Henytė neturi dėl ko. Kaip prisimena pats, tik 50-metį jam pavyko atšvęsti laisvėje: „Tiek 20-metis, tiek 30-metis, tiek 40-metis, tiek, štai dabar, ir 60-metis – už grotų. Sunku pasakyti, ar sulauksiu 70-mečio.

Lukiškių aikštėje penktadienį vyko išties neįprastas renginys. Renginys buvo skirtas paremti Lukiškių aikštės memorialo konkursą laimėjusiai „kalvelei“. „Nepaisant to, kad skulptoriaus Andriaus Labašausko projektas laimėjo, kai kurie žmonės labai reiškiasi ir nori paveikti konkurso rezultatus. Kalvelės palaikytojai tyliai laukia, bet yra nepastebimi bendroje viešoje erdvėje.

Buvo 1988-ųjų rugpjūtis. Tuo metu Lukiškių kalėjime bausmę atlikinėjo už nužudymą teistas Remigijus B. Vyras čia buvo perkeltas iš tuometinės Alytaus griežtojo režimo kolonijos. Į Lukiškes jis pervežtas, nes nuolat pažeidinėjo nustatytą tvarką. Planas „chuliganas“ Lukiškėse, vienoje kameroje, Remigijus B. sėdėjo su dar penkiais nuteistaisiais. Tiesa, bėgti iš kalėjimo ruošėsi trise.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbaukis sako neturintis priekaištų Lukiškių aikštės rekonstrukcijos darbams, taip pat ir jų vėlavimui. Kartu su kitais komiteto nariais trečiadienį apsižvalgęs aikštėje R.Karbauskis tvirtino, kad nepaisant kelių mėnesių vėlavimo, projektas vyksta sklandžiai. „Baiginėjami darbai, koncepcija miestui ir visiems lietuviams bus atvira, maloni (...). Mes kitais metais turėsime didelį džiaugsmą – visiškai įrengtą aikštę.

Lukiškių aikštės baigiamiesiems darbams be konkurso pasitelktos trys savivaldybės įmonės - taip, anot savivaldybės, siekiama išvengti galimo viešųjų pirkimų procedūrų vilkinimo ir darbus baigti dar šiemet, Kaip BNS nurodė Vilniaus mero atstovas spaudai Aleksandras Zubriakovas, darbus, sudarius vidaus sandorius, už maždaug 1 mln. eurų atliks bendrovės „Vilniaus vandenys“, „Grinda“ ir Vilniaus gatvių elektros apšvietimo tinklai.

Vilniaus apygardos teismas penktadienį ketina nagrinėti prokuratūros skundą, kuriuo siekiama panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą perkelti Henriką Daktarą į pataisos namus. Iki gyvos galvos už nužudymą ir kitus sunkus nusikaltimus nuteistas 59 metų H.Daktaras dabar kali Lukiškių tardymo izoliatoriuje Vilniuje. Pagal nustatytą tvarką po 10 metų kalinimo nuteistieji gali būti iš Lukiškių perkeliami į pataisos namus.

Klaipėdos areštinėje bado akciją buvo paskelbęs Rusijos pilietis. Kaip pranešė policija, užsienietis bando akciją paskelbė trečiadienį 10.20 val., jis atsisakė valdiško maisto. 36 metų Rusijos pilietis yra sulaikytas dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo. „Jam kažkas nepatiko, jis turėjo nusiskundimų dėl proceso, gėrė tik vandenį“, – BNS sakė Klaipėdos apskrities policijos atstovė Jūratė Albrektienė.

Antradienį renkasi naujos sudėties darbo grupė, koordinuojanti Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymą. Tai bus pirmasis naujai premjero suformuotos darbo grupės posėdis. Jos pirmininku paskirtas Vyriausybės kanclerės pavaduotojas Alminas Mačiulis BNS sakė, kad darbo grupė tarsis dėl Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimo Lukiškių aikštėje ir kitų klausimų. „Spręsime dėl įamžinimo tolesnės eigos, bet kol kas sunku pakomentuoti, nes tai pirmasis posėdis.

Pirmieji teisti asmenys Lukiškių kalėjime atsidūrė prieš daugiau kaip 100 metų – 1904-siais. Būtent Lukiškėse bausmę atliko patys žiauriausi to meto nusikaltėliai. Bet mažai kam žinomas faktas, kad prabėgus 20 metų – 1924-siais – iš šio kalėjimo vienu metu pabėgo net 74 kaliniai. Viskas vyko tarsi kino filme. Neapsieita be ginklų, smurto ir aukų. Galiausiai dalis bėglių mėgavosi laisve. Nepasisekė tik pirmajam ištrūkusiam.

Iki gyvos galvos nuteisto Henriko Daktaro artimieji, draugai ir jį palaikantys žmonės ėmėsi iniciatyvos, kuria raginama pasirašyti dėl Henytės paleidimo iš kalėjimo anksčiau laiko. Ši internetinė peticija adresuota ne tik šalies Prezidentei Daliai Grybauskaitei, bet ir Malonės komisijai. Šią internetinę peticiją per kelias savaites iš viso pasirašė jau daugiau kaip 2 tūkstančiai žmonių.

Vasario 7 dieną apie 20 val. 46 min. Vilniuje, Kalvarijų gatvėje automobilis „Toyota Corolla Verso“, vairuojamas ne tarnybos metu neblaivaus (2,12 prom.) Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo vyresniojo prižiūrėtojo V. V. (g. 1965 m.), kliudė stovintį automobilį „VW Jetta" (vairuotojo nebuvo). Įvykio kaltininkas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Per eismo įvykį apgadinti automobiliai, žmonės nesužaloti.

Darbas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (LTIK), reikia pripažinti, nėra iš lengvųjų. Vien ko verta tave supanti aplinka, kur tenka prižiūrėti už žiauriausius nusikaltimus nuteistus Lietuvos nusikaltėlius. Šįkart per susitikimą su LTIK direktoriumi Viktoru Davidenko pokalbį pakreipėme apie tai, kas įprastai lieka antrame plane. Ieškojome atsakymų, kokie žmonės tinkami darbuotis už istorinių Lukiškių kalėjimo sienų.

Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (LTIK) yra ta vieta, kurią dauguma praeivių stengiasi aplenkti, bet netrūksta ir smalsuolių, kuriems itin rūpi, kaip gyvena žiauriausi Lietuvos nusikaltėliai. Apie šią išskirtinę, sostinės centre esančią, vietą naujienų portalo tv3.lt žurnalistas kalbėjosi su LTIK direktoriumi Viktoru Davidenko.

Skirtinguose Lietuvos miestuose esančios įkalinimo įstaigos dažnam lietuviui sukelia smalsumą. Ir viskas vien tam, kad pavyktų sužinoti, kokiomis sąlygos gyvena įstatymams nusižengę asmenys. Suprantama, kad įkalinimo įstaigos nėra koks muziejus, kurį galima aplankyti įsigijus bilietą. Tačiau pamatyti galima ir be bilieto. Naujienų portalas tv3.lt šįkart savo skaitytojams siūlo palyginti gyvenimo sąlygas dviejose tokiose įstaigose. Pirmiausia, pasižvalgykite po Vilniaus pataisos namus.