lukas vosylius

Būsimi vairuotojai gali sulaukti pokyčių – užsimota keisti vienos iš kategorijų laikymo tvarką, dėl kurios tektų išlaikyti ne tik teorijos, bet ir praktikos egzaminą. „Regitroje“ vairavimo egzaminą su automobiliu išlaikę ir B kategorijos vairuotojo pažymėjimą gavę vairuotojai turi teisę vairuoti ne tik tokią transporto priemonę, bet ir mopedą ar lengvąjį keturratį.

Tūkstančiai gyventojų kiekvieną mėnesį įregistruoja naudotus ar naujus automobilius. Nors tokia procedūra daugeliui vairuotojų yra ne naujiena, tačiau net ir čia gali pasitaikyti klaidų. Pavyzdžiui, dėl „Regitros“ specialisto klaidos iš policijos galima sulaukti netikėto reikalavimo – susimokėti baudą. Tuo galėjo įsitikinti ir portalo tv3.lt skaitytoja, neseniai pirkusi užsienyje registruotą transporto priemonę. Tačiau Monika (tikrasis vardas redakcijai žinomas – aut. past.

Nusidriekusios eilės „Regitroje“ ir kai kuriose techninių apžiūrų stotyse Vilniuje išbando vairuotojų kantrybę. O neretam tenka pralaukti savo šanso ir kone mėnesį arba du. Įstaigų atstovai vardija, kokių pokyčių klientai gali sulaukti ateityje. O „Regitra“ taip pat meta akmenį ir į pačių būsimų vairuotojų daržą – esą eilės susidaro ir dėl to, kad į būsimą egzaminą pažiūrima pro pirštus.

„Regitros“ egzaminuotojai nuo kovo 1 d. būsimus vairuotojus vertins vadovaudamiesi nauja tvarka. Tiesa, vairavimo instruktoriai sutinka ne su visais pakeitimais ir vardija spragas.  Naujienų portalas tv3.lt jau anksčiau rašė, kad „Regitra“ parengė ir patvirtino nuo kovo 1 d. įsigaliosiantį Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašą.

„Regitros“ egzaminuotojai jau už mažiau kaip mėnesio būsimus vairuotojus vertins vadovaudamiesi nauja tvarka. Tačiau vairavimo instruktoriai su kai kuriais pakeitimais griežtai nesutinka ir beda pirštu į paliktas spragas. Esą ateityje jos gali padaryti meškos paslaugą pareigūnams drausminant pažeidėjus šalies keliuose.

Infliacija ne tik brangina mašinas, bet ir didina jų registracijos mokestį. „Regitra“ praneša toliau didinanti lengvųjų automobilių registracijos mokestį. O labiausiai pinigines dėl didėjančio mokesčio teks patuštinti dyzelinių mašinų pirkėjams, kurių Lietuvoje yra daugiausiai. Šiaulietis Dovydas nusprendė parduoti japonišką 12 metų automobilį. Už 5 tūkst. eurų vertės dyzelinę mašiną „Regitra“ iš naujo šeimininko reikalauja 40 eurų registracijos mokesčio.

Kiekvieno vairuotojo automobilis privalo turėti valstybinius numerio ženklus, kuriuos galima nusipirkti „Regitroje“. Tačiau kai kurie gyventojai, norėdami įmantresnių numerių, juos suranda skelbimuose ir vėliau nusiperka iš kito žmogaus. Tačiau vairuotojai raginami neapsigauti ir nepakliūti į sukčių pinkles. Socialinio tinklo „Facebook“ grupėse galima surasti daugybę skirtingų grupių, kuriose internautai siūlo nusipirkti įmantresnius, išskirtinės kombinacijos valstybinius numerio ženklus.

Vairuotojų noras kuo greičiau gauti vairuotojo pažymėjimą gali baigtis dideliais nuostoliais. Gyventojai įspėjami nepasikliauti sukčių vilionėmis, net jei jie ir prisistato „Regitros“ darbuotojais. Sukčiai pasitelkia vis naujesnius būdus, kaip būtų galima išvilioti pinigus iš gyventojų. Štai visai neseniai Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) specialistai įspėjo nepakliūti į apgavikų rankas, mat dabar kai kurie atsiųsti laiškai gali atrodyti labai informatyvūs.

Lietuvos golfo federacija (LGF) plečia savo vadovybę – pirmą kartą įsteigta LGF generalinio sekretoriaus pareigybė. LGF Vykdomojo komiteto posėdyje narių sutarimu naująsias pareigas nuo šių metų pradeda eiti Lukas Vosylius. Generalinis sekretorius buvo renkamas iš 3 kandidatų, teigiama pranešime spaudai.

Automobiliai jau tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Daugelis mūsų kiekvieną dieną vairuoja. Tačiau ar visada įsipilame kokybiškus ir gerus degalus? Atsakymus išgirsite pirmadienį per Pirmąjį Baltijos kanalą laidoje „Gyvenamoji aplinka. Benzininė apgaulė“ 14 val.

Slidžius kaip gyvatė ir sunkiai prognozuojamus – tokius ateinančius metus žvelgdami į galimas būtiniausių produktų ir paslaugų kainas žada specialistai. Kaip ir kasmet, beveik visuose svarbiausiuose sektoriuose prognozuojamas produktų brangimas, bet maisto kainos žymiai kilti neturėtų.

Visų šventųjų dieną ir per Vėlinės eismo srautas šalyje kiek pasikeis ir taps gerokai intensyvesnis, mat prie automobilius kiekvieną dieną vairuojančių žmonių prisijungs ir gyventojai, kurie savo techniką iš garažų išsivaro tik tokios, ypatingomis progomis. Didžiuosiuose miestuose vairuotojai psichologiškai ruošiasi eilėms degalinėse ir nuogąstauja dėl išaugusios švenčių dienomis paklausos galimai padidėsiančių kuro kainų.

Kuro kainos kyla kylant naftos kainoms, o šios visų pirma kyla dėl finansinių spekuliacijų, o ne dėl realių priežasčių. Lietuvos valstybė svertų mažinti kuro kainas turi nedaug – ji negali paveikti pasaulinių naftos kainos tendencijų, taip pat ją varžo įsipareigojimai Europos Sąjungai (ES), tačiau ji galėtų peržiūrėti akcizų dydžius, pakeisti importo tvarką, sumažinti kuro kokybės reikalavimus.

Į pabaigą artėjant vasaros sezonui, ties 5 litų už litrą riba pradėjusios suktis benzino kainos ketvirtadienį, rugpjūčio 9 d., Vilniaus „Statoil“ degalinėse vėl ją pasiekė.

Neatsiejama naktinio miesto gyvenimo dalimi buvusių degalinių parduotuvių laukia niūri ateitis. Alkoholio prekybos ribojimai pakeitė jų svarbą eiliniam vartotojui ir nesulaukdami klientų dalis buvusių „karštų punktų“ užsidarė, o jei degalinės ir liko savo vietose, tai darbuotojo prižiūrimas parduotuves pakeitė kasos automatai.

Biržoje jau kurį laiką fiksuojamas naftos pigimas, barelio kaina nesiekia 100 JAV dolerių ribos. Kartu su naftos pigimu pastebimas ir dolerio brangimas euro atžvilgiu. Tačiau paskutinėmis savaitėmis, Lietuvoje benzino kaina nežymiai brangsta arba išlieka pastovi. „Brent“ rūšies nafta per mėnesį atpigo beveik 13 proc. Gegužės mėnesį „Brent“ naftos kaina krito nuo 120 iki 98 JAV dolerių už barelį.

Pradėjus Lietuvoje prekiauti standarto neatitinkančiu dyzelinu, kuriame ne mažiau kaip 7 proc. sudėties sudaro biodegalai, vežėjai sunerimo. Aplink sklando įvairios pozicijos apie galimą dyzelino įtaką vilkikų varikliams, tačiau tikslios informacijos apie naujo dyzelino įtaką vilkikams, neturi. Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos (LNPPĮA) vadovas Lukas Vosylius pasakojo, kad sunkiajam transportui biodegalai kelia dar didesnę riziką nei lengviesiems automobiliams.

Pastaruoju metu netylant aštrioms diskusijoms apie benzino kainas, kurios jau peršoko 5 Lt/1 l ribą, prekybą dyzelinu, neatitinkančiu jokių standartų, ieškojome to, kuris galėtų atsakyti, kas vyksta iš tikrųjų. Lukas Vosylius, dirbęs LR Seime, turintis ilgametę darbo patirtį asocijuotose struktūrose šiuo metu jau antrus metus vadovauja  Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijai (LNPPĮA), todėl gerai žino visas pastarųjų savaičių aktualiausių įvykių priežastis.

Pastaruoju metu netylant aštrioms diskusijoms apie benzino kainas, kurios jau peršoko 5 Lt/1 l ribą, prekybą dyzelinu, neatitinkančiu jokių standartų, ieškojome to, kuris galėtų atsakyti, kas vyksta iš tikrųjų. Lukas Vosylius, dirbęs LR Seime, turintis ilgametę darbo patirtį asocijuotose struktūrose šiuo metu jau antrus metus vadovauja Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijai (LNPPĮA), todėl gerai žino visas pastarųjų savaičių aktualiausių įvykių priežastis.

Šalies degalinėse litras 95 markės benzino peržengė penkių litų už litrą ribą. Nors kai kuriems vairuotojams tokia kaina gali sukelti šoką, naftos produktų prekybininkų asociacijos atstovai tvirtina, kad daugiau jų kelti neketinama vien todėl, kad tokiu atveju skirtumas, palyginti su kaimyninėmis šalimis, bus pernelyg didelis. Savo ruožtu ekonomistai pabrėžia, kad nelanksčią benzino paklausą lemia didžiulis lietuvių noras važinėti automobiliais.

Antradienį, kovo 20 d. Energetikos ministerijoje vykęs Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos inicijuotas pasitarimas dėl galimų Atsinaujinančių išteklių įstatymo pakeitimų baigėsi be apčiuopiamų rezultatų. Prekybininkai kol kas ketina vykdyti įstatymo reikalavimus, pagal kuriuos šalies degalinėse parduodamo dyzelino sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 7 proc. priedų, nors dėl to daugeliui jų teks perrašyti tiekimo sutartis.

Kovo 20 d. dyzelinius variklius turinčių automobilių vairuotojams gali tapti neramumų laikotarpio pradžia. Maždaug prieš dvi savaites Energetikos ministerija priėmė teisės aktų pakeitimus, pagal kuriuos nustatyti nauji kokybiniai degalų reikalavimai, jog šalyje parduodamo dyzelino sudėtyje turės būti ne mažiau kaip 7 proc. biopriedų.

2016 m. visose Lietuvos degalinėse bus draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Tokiam Sveikatos reikalų komiteto įstatymo projektui pritarė Seimas. Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius šį sprendimą vertino kaip kompromisinį ir džiaugėsi, kad nebuvo pritarta kur kas griežtesniam pirminiam siūlymui iš degalinių išvyti alkoholio prekybą jau nuo 2012 m. sausio.

Besibaigiantys Kiškio metai, vienu metu jau žadėję krizės pabaigą, vasarą netikėtai priminė, kad sunkmetis dar nesitraukia – bus ir kitais metais. Savaitraštis „Ekonomika.lt“ pasidomėjo, kokių naujų mokesčių ir būtiniausių produktų kainų pokyčių galime tikėtis kitąmet. Kitais metais Finansų ministerija žada nekelti akcizo degalams, taigi panašu, kad valstybė neinicijuos degalų kainų didinimo.

Nors valdžia įvairiausiais būdais stengiasi riboti pigesnių degalų įvežimą iš kaimyninių valstybių, taip tikėdamasi padidinti vietinius pardavimus ir surinkti daugiau mokesčių, bent jau kol kas lauktų rezultatų nėra. Vilniuje, Gedimino prospekte, išsibarsčiusios valstybinės institucijos ir toliau lieka kurčios fizinių ir juridinių asmenų raginimui pasistengti sumažinti degalų kainas ir taip skatinti vartojimą. Skaičiai kalba patys už save.

Prisimenate 2005-ųjų vasarą? Tuomet per patį vidurvasarį, atostogų piką, benzino kaina nepaliaujamai kopė aukštyn: 3 litai, 3 litai 5 centai, 3 litai 11 centų,  3 litai, 15 centų... Kurią dieną kokie skaičiai baugino mus iš degalinėse įrengtų švieslenčių, dabar jau nebe taip svarbu ir nerimas,  kad tuoj už benzino litrą mokėsime daugiau negu vieną eurą – jau seniai praeityje. Tačiau kaip važiavome, taip tebevažiuojame: į darbą, į sodą, sodybą, žvejybą ar pas senelius į kaimą.

Pastaraisiais metais degalų kainoms šokant pasiutpolkę, kiekvienam automobilį vairuojančiam tapo itin aktualu žinoti, kiek jo pasivažinėjimas atsieis, bet dabar vartotojai internete galės sužinoti tik vidutines kainas, o tikrąsias mažmenines benzino ar dyzelino sužinos tik nuvykę  į konkrečią degalinę. Anot Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidento Luko Vosyliaus, toks degalinių tinklų sprendimas yra pateisinamas ir suprantamas.

Sėsti į nuosavą automobilį, važiuoti visuomeniniu transportu ar minti dviračio pedalus? Tokį klausimą jau svarsto ne viena šeima, matydama, kaip augančios degalų kainos ryja šeimos biudžetą. Ir vis dėlto – dažniau atsisakoma batų negu degalų. Penkių litų ribą už litrą populiariausio benzino turėtume perlipti vasarai neprasidėjus.

Pasaulinis naftos kainų kilimas dėl neramumų Šiaurės Afrikoje ir Arabų šalyse stipriai neramina Lietuvos vežėjus, dirbančius tarptautinėse rinkose. Degalų kainos seniai matytose aukštumose – 116 JAV dolerių už barelį. Neatmetama galimybė, kad naftą eksportuojančios šalys dar labiau didins šios žaliavos kainą. Transporto įmonių savininkai baiminasi, kad jei dyzelino kainos ir toliau kils, uždirbti bus vis sunkiau.

Bergždžias užsiėmimas ieškoti kaltų dėl to, kas atsitiko ir dėsningai tęsis pasaulio ir ypač Lietuvos naftos rinkoje, nes viskas daugmaž aišku: netikėtai prieš šventes šoktelėjus naftos kainai tarptautinėje rinkoje, operatyviai pabrango degalai ir Lietuvoje. Mums tai buvo itin skausminga, idant nuo sausio 1 d. iki Europos Sąjungos nustatyto minimumo teko padidinti dyzelino akcizą.

Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija (LNPPĮA), vienijanti įmones, valdančias didžiuosius degalinių tinklus, atkreipia visuomenės ir atsakingų institucijų dėmesį į vis dažnesnius kai kurių bendrovių bandymus buitines dujas parduoti kaip automobilinį kurą.

Pasieniečių teigimu, į Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos vilkikų bei automobilių bakuose kasdien įvežama apie 40 tonų degalų, kurie rinkoje tiesiog "išgaruoja". Dėl to valstybė kasmet praranda ne vieną šimtą milijonų litų. Dyzelinas ir benzinas iš Baltarusijos bei Rusijai priklausančios Kaliningrado srities iki šių metų dažniausiai buvo gabenamas lengvaisiais automobiliais.

Prieš pusmetį garsiai ir optimistiškai pristatytas ekonomikos skatinimo planas sulaukia vis daugiau kritikos ir nepasitenkinimo. Vyriausybė žadėjo sumažinti ūkio nuosmukį, padėti išsaugoti verslą ir darbo vietas.  Tačiau verslininkai tikina, kad ekonomiką turėjęs gaivinti planas kol kas nepasiteisina. Dauguma valdžios sprendimų didinti mokesčius tampa nepakeliama našta verslui ir puiki pagalba šešėlinei ekonomika.

Valdžia, gelbėdama krovinių vežėjus, užrideno naštą ant kitų vairuotojų pečių. Sumažinus dyzelinių degalų akcizą, jų kainos krito. Benzino kainos liko aukštybėse ir benzininių automobilių vairuotojai priversti pirkti itin brangius degalus - jiems taikomas akcizas viršija ES reikalavimus.

Daugelyje šalių sumažėjęs naujų automobilių pardavimas veikiausiai netruks pasiekti ir Lietuvą. Ekspertai prognozuoja, kad ryškesnio pardavimo nuosmukio realu tikėtis jau kitų metų pradžioje. Didėjanti infliacija ir ekonomikos krizės šmėkla Lietuvoje dar nenuslopino noro pirkti naujus automobilius. Pagal tokių mašinų įsigijimo skaičių mūsų šalis jau pralenkė Latviją ir lipa ant kulnų estams.

Svarstydama, ar suteikti pajamų mokesčio lengvatą naują mašiną perkantiems žmonėms, Vyriausybė sugalvojo, kad gal geriau imti ir atsikratyti senų, aplinką teršiančių transporto priemonių, pavyzdžiui, įvedant ekologijos mokestį, praneša LTV naujienų tarnyba. Nenaujų mašinų pardavėjams tai atrodo neišmintinga. Skaičiuojama, kad iš 10 naujų automobilių tik vieną Lietuvoje nusiperka fizinis asmuo. Kitus – įmonės.

Seimas pagaliau pritarė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisai, kuria numatoma naujus automobilius perkančioms įmonėms grąžinti už juos PVM, primena "Vakarų ekspresas".Automobilių pardavėjai tokį sprendimą sveikina, tačiau teigia, kad iki rugsėjo, kada ši lengvata įsigalios, jiems teks badauti.Panaši lengvata Lietuvoje galiojo iki 2002 metų liepos 1-osios, tačiau tada ji panaikinta.