lina laurinaitytė

Lina Laurinaitytė – Grigienė pirmadienį paliko Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės patarėjos komunikacijai pareigas. „Dėkoju L. Laurinaitytei – Grigienei už bendrą darbą tokiu iššūkių kupinu metu – migracijos krizės akivaizdoje. Tikiu, kad ši patirtis „mūšio lauke“ bus naudinga ateityje ir nuoširdžiai linkiu sėkmės“, – sako vidaus reikalų ministrė.

Sausio 3 d., sekmadienį, Vyriausybė susirinko dėl karantino klausimo. Pagal iki šiol galiojusius ribojimus, sausio 3 d. 21 val. turėjo nustoti galioti draudimas gyventojams judėti tarp savivaldybių.

Draudikai grasina, kad vasarinėmis padangomis važinėjančių automobilių vairuotojai, eismo įvykių atveju, liks be draudimo išmokos. „Tam yra draudimo taisyklės, kurios numato, kad jeigu naudojama techniškai netvarkinga transporto priemonė, kas ir buvo tuo atveju, tuomet draudimo išmoka nėra mokama“, – teigė draudimo bendrovės „ERGO Lietuva" Žalų administravimo skyriaus vadovas Nerijus Giedraitis.

Kai kurie Afganistano Goro provincijos atkūrimo misijai besirengiantys kariai sako, kad dėl lėšų trūkumo jie verčiami gyvais taikiniais ir į pavojingą zoną siunčiami be būtinų priemonių. Mat dykumoms skirtų maskuojančių uniformų pritrūkusi kariuomenė karius į smėlėtą Afganistaną siunčia su miškingoms vietovėms pritaikytomis žaliomis. Kariuomenės vadovybė tikina, kad tinkamai ekipuotei pritrūko lėšų.

Sunkmetis verčia žmones atsisakyti gyvybės draudimo. Draudikai tikina, kad sutarties nutraukimas – nenaudingas klientui. Jų teigimu, reikėtų pasidomėti galimybėmis, kaip išgyventi sunkmetį ir neprarasti sukauptų pinigų. Draudimo kompanijos pastebi, kad pernai, lyginant su 2007-aisiais metais, pasirašoma 40 proc. mažiau gyvybės draudimo sutarčių. Be to, klientai nutraukia 2-3 kartus daugiau galiojančių sutarčių.

Vaiko teisių specialistai sako, kad neišgalintiems susimokėti paskolų ir praradusiems būstus tėvams gali tekti išsiskirti ir su vaikais. Pagal dabar galiojančius teisės aktus, be pastogės likusių šeimų vaikams valstybė privalo garantuoti laikiną gyvenamąją vietą, tačiau vaiko teisių gynėjai sako, kad galimybės skirti tokioms šeimoms socialinius būstus nėra, tad grėstų vaikų namai.

Daugiau nei pusę pajamų būtiniausioms prekėms išleidžiantys žmonės sako neplanuojantys nei poilsio, nei galimybės susitaupyti. O ekspertai prognozuoja, kad šiemet būtiniausios išlaidos tik augs. „Buto išlaikymas: nuoma, komunalinės paslaugos, kabelinė televizija, internetas, mokestis už vaikų lopšelį darželį, telefonas – susidaro apie 1,5 tūkst. litų pe r mėnesį. Be to, dar yra isipareigojimai bankui, t.y. vartojamoji paskola, dar 340 litų per mėnesį.

Finansų specialistai prognozuoja, kad artimiausiais metais dalis žmonių sutiks dirbti už atlygį vokeliuose. Oficialios algos, kilusios iki šiol, augs ir toliau, bet augimą „suvalgys“ infliacija, praneša LTV „Šiandien“. Pastaruoju metu statybininkai šypsosi vis rečiau – finansų krizė juos paveikė vienus pirmųjų. Net ir didžiausios statybų bendrovės prisipažįsta atleidžiančios darbuotojus, kitiems – žinios apie mažėjančius priedus prie algų.