lina kačiušytė

Lietuvos sportas švenčia pirmąjį šimtmetį olimpinėje šeimoje. 1924 m. gegužės 25 d. Lietuvos futbolo rinktinė Paryžiaus olimpinėse žaidynėse rungtyniavo su Šveicarijos futbolininkais. Būtent šios rungtynės žymi pirmąjį Lietuvos sportininkų startą olimpinėse žaidynėse. Kartu su futbolininkais 1924 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse dalyvavo Lietuvos dviratininkai Juozas Vilpišauskas ir Isakas Anolikas.

Lina Kačiušytė į pasaulio plaukimo elitą įsiveržė staiga ir būdama vos 17 metų jau buvo olimpinė čempionė. Visgi, anksti prasidėjęs karjeros kelias anksti ir baigėsi. Sportininkė karjerą baigė būdamas vos 20-ties. Olimpinė čempionė kartu su kai kuriomis kitomis žaidynių prizininkėmis šią savaitę buvo pagerbta Prezidentūroje.

Trys garsūs sportininkai – Edvinas Krungolcas, Egidijus Balčiūnas ir Lina Kačiušytė – stengiasi rodyti teigiamą pavyzdį šalies žmonėms ir nori juos paskatinti vartoti kuo mažiau alkoholio. Visgi kiekvienas iš jų sutiko, kad autoritetu gali tapti tik teigiamą pavyzdį rodantys, todėl sutiko atskleisti savo istorijas. „Be abejo, sportininkai yra vieni iš matomų žmonių, todėl neretai jų pavyzdžiu seka ir kiti.

Iniciatyva dėl skubios naujo 25 metrų ilgio plaukimo baseino statybos Vilniuje sulaukė olimpinės čempionės Rūtos Meilutytės ir Lietuvos plaukimo federacijos paramos. Šia iniciatyva skelbiamas susirūpinimas, kad Lietuvos sostinė trejus metus neturės baseino ir reikalaujama nedelsiant imtis veiksmų užkirsti kelią šiai padėčiai – skubos tvarka pastatant naują 25 metrų baseiną Vilniuje iki 2016 metų vidurio. „Baseinų reikia ne tik Vilniui.

Vilniaus Lazdynų baseinas miestiečiams tarnaus dar vienerius metus. Po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių 2016 metų vasarą baseinas bus nugriautas ir vietoj jo bus statomas modernus, visus tarptautinius standartus atitinkantis 50 metrų baseinas. Tačiau jo statybos užtruks ir Vilniaus bei jo apylinkių gyventojai naujuoju Lazdynų baseinu galės džiaugtis geriausiu atveju tik 2019 metais.

Legendinė Lietuvos plaukikė, pasaulio ir olimpinė čempionė, Lina Kačiušytė neslepia, kad ši sporto šaka pastaruoju metu Lietuvoje tapo itin madinga. „Gerai, kad šalyje vis daugėja tokių madingų tėvų, kurie savo mažuosius atlydi į plaukimo baseinus. Visų pirma jie gelbsti vaikų gyvybę“, – tokiais žodžiais garsi sportininkė palydėjo su medaliais mažuosius „Impuls plaukimo akademijos“ varžybų čempionus. „Sakoma, kad kai kuriuos žmones kankina vandens baimė.

Olimpinės čempionės Rūtos Meilutytės paskutiniai metrai 100 metrų  krūtine rungties finale Londono olimpiniame baseine buvo atėmę žadą visiems Lietuvos piliečiams (įskaitant ir emigravusiuosius), sirgusiems lemtingą pirmadienį už šią sportininkę. Žadą buvo atėmę ne tik mums, bet ir jos varžovėms, pusei pasaulio.

Ketvirtadienį, kovo 15 dieną, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto būstinėje vyko 2011 metų kilnaus sportinio elgesio  laureatų apdovanojimo ceremonija.

Lietuvos olimpiečių asociacijos (LOA) prezidente ketvirtadienį vienbalsiai išrinkta olimpinė plaukimo čempionė, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Vykdomojo komiteto narė Lina Kačiušytė. Ji pakeitė aštuonerius metus organizacijai vadovavusį Eugenijų Levicką. LOA atsakaitų ir rinkimų konferencija surengta Vilniuje, "Karolinos" viešbučio konferencijų salėje.

Berlyne (Vokietija) surengtose olimpinės ugnies palydose į pirmųjų olimpinių jaunimo žaidynių sostinę Singapūrą Lietuvai atstovavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto narė, Maskvos olimpinių žaidynių čempionė Lina Kačiušytė. Iš Berlyno ugnis iškeliavo į Dakarą, o vėliau ji pasieks Mechiką, Oklendą, Seulą ir Singapūrą. Tuo pat metu Berlyne vyko ir Vokietijos olimpinės delegacijos palydos į Singapūrą.

Šeštadienį 8 val. Kaune, prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Kauno meras Andrius Kupčinskas nuo Amžinosios ugnies uždegs deglą ir perduos jį Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos nariams, kurie neš deglą per visas buvusias Lietuvos sostines - Kauną, Kernavę, Trakus - ir atneš jį į Vilniaus Kalnų parką, kur 19.30 val. prasidės VIII pasaulio lietuvių sporto žaidynių atidarymo šventė. Bėgikai pasiekti Kernavę planuoja 10.00 val., o atbėgti į Trakus - 14.00 val.

Nenumaldomai artėjant Pekino olimpiadai, "Vakaro žinios" skaitytojams primena, kad Lietuva turi kuo didžiuotis ir be dabartinių sporto žvaigždžių. Pateiktame sąraše - visi Lietuvos sportininkai, iškovoję medalius per visą vasaros olimpinių žaidynių istoriją.

Atsakymas lyg ir turėtų būti paprastas. Paimi visų olimpiadų medalius, sudedi ir žinai tiesą. Tik kad skaičiuoti šiuo atveju galima labai įvairiai. Ar sovietiniais laikais iškovotus medalius galima priskirti Lietuvai? O kaip daryti su išeiviais, kurie taip pat kartais neblogai pasirodydavo žaidynėse? Į antrąjį klausimą galima atsakyti gan paprastai.

Vietoj pirmojo Lietuvoje uždaro baseino Vilnius nutarė pasistatyti prabangių apartamentų viešbutį. Dar sovietmečiu Neries krantinėje statytas "Žalgirio" baseinas, kuriame treniravosi pasaulio ir olimpiniai čempionai Lina Kačiušytė, Robertas Žulpa, Arvydas Juozaitis, Aiškutė Buzelytė, jau nugriautas, o jo vietoje iškils prašmatnus Karaliaus Mindaugo komercinis ir apartamentų centras.

Trečiadienį (07.09) Vilniuje (T. Vrublevskio g. 6) duris atvėrė Lietuvos olimpiečių asociacijos (LOA) būstinė, kuri įsikūrė šalia ankstesnių Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) patalpų - buvusiame "5 žiedų" restorane. Patalpos naujai suprojektuotos, suremontuotos bei apstatytos būtiniausiais baldais.