lietuvos pramonininkų konfederacija

Lietuvos pramonininkų konfederacijai daugiau nei penkerius metus vadovavęs Ričardas Sartatavičius pasitraukė iš pareigų. Nuo pirmadienio laikinai konfederacijai vadovauja jos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktorius Tomas Garuolis, pranešė konfederacija. Konfederacijos Komunikacijos departamento direktorė Asta Rinkevičiūtė BNS sakė, kad R. Sartatavičius pareigas nusprendė palikti dėl asmeninių priežasčių. Konfederacija atstovauja 36 verslo asociacijoms ir 3,5 tūkst.

Lietuvos pramonė galėtų gaminti dvigubos paskirties produkciją, pavyzdžiui, ir karinei gynybai tinkamus dronus. Tokių įmonių sąrašą Pramonininkų konfederacija ketina pateikti Nacionalinei gynybos tarybai, kuri Prezidentūroje rinkosi į pirmąjį posėdį. Ši ekspertinė grupė kurs planą, kaip kuo didesnę visuomenės dalį įtraukti į pasirengimą šalies gynybai. Kursams nusiteikti turėtų ir valstybės tarnautojai.

Seimui rudenį planuojant svarstyti Vyriausybės pateiktą mokesčių reformą, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas Mantas Gudas sako, kad nestabili mokesčių aplinka gali atbaidyti potencialius investuotojus.

Šalies ekonomikai šiemet patiriant recesiją Vyriausybės parengta mokesčių reforma pablogintų šalies investicinį klimatą, todėl ją reikėtų atidėti, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.  Jo teigimu, tam pritaria ir kitos verslo bei darbdavių organizacijos.

Mažėjant lietuviškų prekių eksportui, šalies verslui reikia sudaryti sąlygas išlikti konkurencingam ir padėti išlaikyti pozicijas užsienio rinkose, sako Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas. Vidmantas Janulevičius tikina, jog Lietuva pradeda prarasti Europos klientus, kuriuos per pandemiją buvo išviliojusi iš Azijos.  Šalies eksporto mažėjimą labai pajuto konteinerių krovos ir baldų gamybos įmonės, sako jų vadovai.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį aptars kai kurių Seimo narių siūlymą indeksuoti dienpinigių ir kitas komandiruočių išlaidas, o konkrečius dienpinigių dydžius ir jų mažinimo kriterijus numatyti darbo sutartyse. Tokie pakeitimai būtų aktualiausi transporto ir logistikos verslui.  Darbdavių atstovai teigia, kad nelogiška indeksuoti šias išlaidas.

Užimtumo tarnyba jau gauna dešimtis pranešimų apie įmonių ketinimus atleisti grupes darbuotojų, o įmonės, savo ruožtu, kalba apie verslo perkėlimą į Lenkiją, kuri gali užimti didžiąją dalį rinkos. Taip yra ne iš gero gyvenimo, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mantas Gudas. Jei verslas negaus paramos, kokias išeitis matote? Kai kurie verslininkai sako, kad kelsis į Lenkiją.

Trečiadienį Gitanas Nausėda susitiko su svarbiausių šalies verslo organizacijų atstovais. Susitikime buvo aptarta šalies ekonominė situacija, perspektyvos dėl besitęsiančio karo Ukrainoje. Susitikime dalyvavo Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos verslo konfederacijos, Investuotojų forumo, Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos, Smulkiojo ir vidutinio verslo, Statybininkų asociacijų bei pavieniai verslo atstovai, taip pat aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SOCMIN) ir Seimą, pateikdama savo nuomonę dėl siūlymo suteikti „mamadienius“ ir „tėvadienius“ šeimoms, auginančioms 2 ir daugiau vaikų iki 16 m. Pranešime spaudai nurodoma, kad pramonės atstovai primygtinai siūlo svarstant šį įstatymo projektą įvertinti, ar siūlomos priemonės yra geriausios pasiekti norimą rezultatą.

Pramonės lūkesčiai antrajam šių metų ketvirčiui yra pozityvūs, prognozuojamas augimas, tačiau iššūkių kelia sparčiai augančios žaliavų kainos, rodo Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) sudarytas Lietuvos gamintojų lūkesčių indeksas.  Pasak jo, gamybos apimtys balandį-birželį didės visose pramonės šakose, ypač elektronikos, plastikų ir chemijos pramonėje.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LVK) naująjį prezidentą rinks iš vienos kandidatūros – pakeisti po dviejų kadencijų pasitraukiantį Robertą Dargį pretenduoja tik dabartinis konfederacijos viceprezidentas Vidmantas Janulevičius. Naująjį prezidentą LVK antradienį rinks parodų ir konferencijų centre „Litexpo“. Konfederacijos atstovė Asta Rinkevičiūtė BNS patvirtino, kad vienintelis kandidatas į prezidentus yra V. Janulevičius.

Naujasis Darbo kodeksas turėtų įsigalioti nuo liepos. Tuo metu Mokesčių pakeitimai, viešojoje erdvėje kartais skambiai vadinami „reforma“, dar laukia svarstymo Seime. Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis sako, kad abi šios garsiai išdiskutuotos pertvarkos yra nežymios ir stipriai lietuvių gyvenimo nepakeis. Pirmą kartą liberalizuoti Darbo kodeksą užsimota dar 2009 metais.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas mano, kad „auksinių šaukštų“ kariuomenei pirkimo istorijoje reikėtų surasti visus už tai atsakingus asmenis. Pasak Roberto Dargio, nagrinėjant viešuosius pirkimus, reikėtų aktyvaus Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) darbo. „Tie pirkėjai, kurie organizuoja pirkimus, ne vakar ir ne šiandien atsisėdo. Man kelia nuostabą, kad mes vėl į kitus šalutinius veiksnius nukrypome - diskusija apie ministro atsakomybę, diskusija, ar jis turi atsistatydinti.

Premjerui Algirdui Butkevičiui paskelbus, kad socialinį modelį planuojama priimti iki liepos 1 dienos, pramonininkų konfederacijos nariai sunerimo dėl tokio skubotumo. Jų nuomone, kai kurie siūlymai skamba naiviai, o neatidus jų priėmimas Seime paliko daugybę spragų. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas, Trišalės tarybos pirmininkas Jonas Guzavičius pasakoja, kad nors klausimai ir buvo aptarti, patekę į Seimą jie staiga įgavo kitą formą.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis sako, kad Lietuva pasaulio mastu negarsėja konkrečiais produktais ir paslaugomis, todėl didžiausią sėkmę gali garantuoti ilgalaikių prioritetų nustatymas ir konkrečių sričių stiprinimas. Sveikatos technologijas jis įvardina kaip vieną perspektyviausių sektorių, galinčių būti tvirta konkurencingumo atrama Lietuvai, jei verslas, mokslas ir politikai vieningai sutars šiai sričiai skirti didesnį dėmesį bei reikalingus resursus.

Šiandien, balandžio 18 d., pramonininkai susitiko su Vyriausybės nariais ir pateikė savo vertinimą, kaip mato jos darbą. Bendrame Vyriausybės kabineto ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumo posėdyje atkreiptas dėmesys į opias Lietuvos verslo aplinkos ir konkurencingumo problemas, kurios iki šiol nėra išspręstos. „Dar 2015 m. pradžioje pagal ekonomikos augimo tempą Lietuva dar buvo ES valstybių trejetuke, bet metams einant į pabaigą, dalį pozicijų praradome.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK)  kas pusmetį atlieka 83 didžiausių Lietuvos turizmo sektoriui priskiriamų įmonių ir organizacijų vadovų nuomonių ir prognozių apklausos analizę – turizmo lūkesčių indeksą (TLI), kuris prognozuoja Lietuvos turizmo sektoriaus tendencijas ateinančiam pusmečiui. 2016 m. I pusmečio TLI yra aukščiausias per pastaruosius dvejus metus ir rodo Lietuvos turizmo sektoriaus gyvybingumą ir optimistinį nusiteikimą.

Energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas nesupainiojo interesų, eidamas Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidento pareigas, pareiškė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Vis dėlto, etikos sargai rekomenduoja D.Misiūnui atsisakyti pareigų konfederacijoje.

Europos Komisija ir Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) neseniai įvairiais pjūviais įvertino Lietuvą. Tarptautiniai ekspertai atkreipė ypatingą dėmesį į prastėjančią Lietuvos demografinę situaciją. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio, artimiausi darbai, norint suvaldyti laukiančią demografinę krizę, valstybės turto efektyvesnis valdymas ir investicijų pritraukimas.

Lietuvos verslo konfederacija nepalaiko siūlymo steigti fondą, iš kurio būtų mokamos išmokos ne dėl savo kaltės atleistiems darbuotojams. Pramonininkai sako, kad toks fondas reikalingas, nes leistų kurti lankstesnę darbo rinką, tačiau jie nesutinka, kad darbdaviai į fondą mokėtų papildomai. Fondo veiklą numatantis įstatymas Seimą jau yra pasiekę, bet parlamentiniai komitetai jo dar nesvarstė.

 Nauja Lietuvos dujų prekybos bendrovės „Litgas“ ir Norvegijos „Statoil“ sutartis yra „skylių lopymas“, sako energetikos ekspertas Vidmantas Jankauskas. Pasak jo, mažesnis perkamų suskystintų gamtinių dujų kiekis ir dėl to sumažėję SGD terminalo kaštai yra teigiamas žingsnis pramonei, tačiau to nepakanka - siekiant išspręsti pagrindinę problemą - mažą dujų vartojimą, reikia strateginių sprendimų.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) svarbiausių partijų vadovų iki Seimo rinkimų likus metams prašo vykdyti atsakingą finansinę politiką, siekiant sumažinti biudžeto deficitą, liberalizuoti darbo santykius, imtis ryžtingų švietimo sistemos reformų. „Šiandien, kai pasaulis toks neramus ir vyksta tiek daug pasikeitimų, labai geras laikas diskutuoti, kas yra svarbiausi darbai mums artimiausiais metams.

Žinių radijas Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Gediminas Rainys „Žinių radijo“laidoje „Verslo pozicija“, paklaustas apie svarbiausius 2014 metų įvykius, teigė, jog tai neabejotinai buvęs Ukrainos ir Rusijos konfliktas: „Atrodė, kad besibaigiančių metų pagrindinis, kertinis įvykis bus euro įvedimas. Tikėkimės, kad jis daugeliui dešimtmečių suponuos mūsų ekonomikos reguliavimą.

Lietuvos pramonininkų konfederacija pirmadienį surengtame kasmetiniame Verslo forume pristatė visuomenei savo artimiausių darbų programą bei išdėstė verslo visuomenės pageidavimus, siūlymus bei lūkesčius politikams, besiruošiantiems Seimo rinkimams.

Pirmadienį Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) pristatė visuomenei  12 pasiūlymų politinėms partijoms paketą, kuris bus pristatytas ir  Seimo rinkimuose dalyvaujančioms partijoms.  Visuomenei taip pat pristatyti LPK artimiausių ketverių metų veiklos prioritetai.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos VIII-jame suvažiavime nominacijos „Lietuvos metų eksportuotojas - 2011“ apdovanojimu pagerbtos 22 šalies įmonės. Apdovanojimus įteikė Ūkio ministras Rimantas Žylius ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Birželio 21 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO vykusiame Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) VIII neeiliniame Suvažiavime, po netikėtos ilgamečio Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovo dr. Bronislovo Lubio mirties praėjusių metų spalį, pramonininkai naujuoju LPK prezidentu ketverių metų kadencijai išsirinko Robertą Dargį, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentą, įmonių grupės „Eika“ valdybos pirmininką.

Vyriausybės posėdyje bus svarstomos valstybės valdomų įmonių (VVĮ) reformos gairės, turinčios užtikrinti geresnį ir skaidresnį jų valdymą bei didesnį indėlį į biudžetą. Tačiau kai kurie pramonininkai abejoja ar politikai išdrįs nusikapoti pirštus ir panaikinti galimybę užsidirbti ar pakreipti įmonės veiklą naudinga kryptimi. Šiandien valstybė valdo 149 įmones. Pernai jos į biudžetą įnešė per 86 mln. litų, o 2010 metais – 42 mln. litų.

Lietuvos pramonės ir verslo bendruomenė yra susirūpinusi dėl pastaruoju metu kilusio diplomatinio konflikto tarp Europos Sąjungos ir Baltarusijos valdžios institucijų. Verslas baiminasi, kad tokių sankcijų kaina Lietuvos ekonomikai gali siekti 7 milijardus litų. „Mes suprantame, jog susidariusi situacija yra 2010 m. gruodžio mėn. 19 d. Baltarusijoje įvykusio susidorojimo su taikiais demonstrantais ir vėlesnių priemonių prieš opoziciją taikymo pasekmė.

Gera žinia Lietuvai – dalis pramonininkų galvoja peržiūrėti galutines savo produkcijos kainas. Taip turėtų nutikti dėl atpigusių žaliavų kainų finansų rinkose. 2012 metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos apdirbamoji pramonė ir toliau turėtų iš lėto augti, eksporto apimtys išlikti stabilios.

Įsibėgėjant „Snoro“ bankroto procedūrai, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) paskelbė pramonės įmonių lūkesčių analizę. Jos išvadose apibendrinama, kad nuo „Snoro“ bankroto nukentėjo 14 proc. didžiųjų Lietuvos gamintojų. „Banko „Snoras“ bankrotas labiausiai paveikė medienos bei maisto pramonės šakas, kuriose su sunkumais susidūrė atitinkamai 32 ir 21 proc. respondentų“, - Pramonės įmonių lūkesčių indekso  pristatyme sakė LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas.

Antradienį Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumas paskelbė, kad laikinojo konfederacijos prezidento pareigas perima LPK viceprezidentas Gediminas Rainys. Jį išrinko kas ketvirtį posėdžiaujantis LPK prezidiumas, kurį sudaro 50 šalies pramonės ir verslo asociacijų prezidentai. G. Rainys  šias pareigas eis iki birželio, kada ir bus šaukiamas kitas LPK suvažiavimas. Iki šiol LPK 18 metų vadovavo  Bronislavas Lubys.

Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius, didesnę sumaištį prognozuoja pirmadienį, kai planuojama atnaujinti banko „Snoras“ veiklą, rašo „Lietuvos žinios“ „Nė neabejoju, kad nemaža dalis banko klientų - ir gyventojų, ir juridinių asmenų - pasistengs savo indėlius ir sąskaitas perkelti į kitus bankus.

(Papildyta 10:30) Vilniuje, Mokslų akademijoje, tęsiasi atsisveikinimas su verslininku B. Lubiu: nuo 10 iki 11val. su velioniu atsisveikina Seimo ir Vyriausybės nariai, parlamentarai, Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narių delegacija, politinių partijų atstovai. Piliečiai tai galės daryti nuo 11 iki 21 val. Prie velionio B. Lubio karsto padėtas vainikas nuo Lietuvos Respublikos prezidentės Dalios Grybauskaitės.

Situacija panaši, kaip ir prieš Sąjūdžio užgimimą. Susibūrę Lietuvos šviesuoliai nutarė imtis veiksmų spausti valdžią, kad ši imtų rūpintis ne tik savais, bet ir viešaisiais interesais. Praėjusį šeštadienį Mokslų akademijoje keli šimtai akademinio sluoksnio atstovų diskutavo, kodėl visuomenę ištiko sisteminė krizė ir kaip ją reikėtų įveikti. Didžiojoje Mokslų akademijos salėje garbūs svečiai vos tilpo.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 m. rugpjūčio mėnesį, lyginant su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, šalies pramonės produkcija ūgtelėjo 6,6%, t.y. šiek tiek lėčiau nei ankstesniais mėnesiais. „Naujausi statistiniai rodikliai liudija, kad Lietuvos pramonė – šalies ūkio atsigavimo lokomotyvas – išlaiko santykinai aukštą augimo tempą, tačiau augimas laipsniškai praranda pagreitį, o pramonė išlieka neigiamų makroekonominių tendencijų pasaulyje įkaite.

Praėjusią savaitę pasigirdo kalbų, kad politines partijas įmonės turėtų remti tik iš gauto pelno. Kitaip tariant, paremti politikus galėtų tik tos įmonės, kurios dirba pelningai. Taip esą būtų išvengta neskaidrių sandorių. Oponentai siūlantiesiems įteisinti rėmimą tik iš gauto pelno atkirto, kad tokie pakeitimai neužkirs kelio korupcijai, ieškantieji įtakingų globėjų ras būdą jiems paremti.

Kaip parodė „CV Online“ atlikta apklausa, 2012 metais didžioji dalis įmonių planuoja didinti atlyginimus. Tokius ketinimus išsakė 67 proc. įmonių atstovų, 31proc. respondentų numatė stabilius atlyginimus. Šiemet darbdaviai kelti algų neskubės. 63 proc. jų nurodė, kad 2011 metais atlyginimai išliks stabilūs, 35 proc. planuoja kelti atlyginimus savo darbuotojams. Patys dirbantieji yra truputėlį mažiau optimistiški. 65 procentai jų mano, kad 2011 metais atlyginimai išliks stabilūs.

Lietuvoje darbuotojų netrūksta, tačiau verslininkai reikalingos darbo jėgos neranda, nes moka per mažus atlyginimus, mano Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Bronislovas Lubys. „Girdima, kad kai kuriose vietose trūksta darbuotojų. Aš negaliu sutikti ir, manau, kad mes neteisingai traktuojame šį klausimą. Šiandien darbo jėgos trūkumo Lietuvoje nėra, net jei nedarbas yra prie visų blogų skaičių. Situacija tokia, kad mes nenorime mokėti tiek.

Ketinimai didinti mažiausią leistiną mokėti atlyginimą darbuotojams baugina vidutinių ir mažų įmonių savininkus, o profesinės sąjungos teigia, jog tai laikytų laimėjimu. Trišalėje taryboje, kurią sudaro verslininkai, valdžios atstovai ir profesinės sąjungos, sutarė, kad minimalusis darbo užmokestis už etatą vasarą turėtų padidėti 100 Lt.

Lietuvos verslo asociacijų vadovai liepos 8 dieną prie apvaliojo stalo diskutavo apie būtinybę gerinti šalies politinę, teisinę aplinką, nuo kurios didžia dalimi priklauso ekonomikos atsigavimas, bei aptarė būdus, kaip tai padaryti.

Daugiau nei dešimtmetį aptarinėjamam "Rail Balticos" geležinkelio modernizavimo projektui paspartinti verslininkai siūlo nedelsiant išnaudoti turimas galimybes - išplėsti logistikos centrą, jau esantį netoli Lenkijos ir Lietuvos sienos. Tačiau pasiūlymui priešinasi lobistinių interesų galbūt turintis Europos pareigūnas. Daugelį metų planuojamas projektas "Rail Baltica" gerokai padidintų krovinių srautus geležinkeliu Lietuvos ir Lenkijos pasienyje.