lietuvos jūrų muziejus

Lietuvos jūrų muziejų pasiekė duomenys, kaip gyvena šiemet į laisvę Baltijoje išleisti ten išslaugyti ruoniukai. Mokslininkai jiems užkabino specialius siųstuvus, tad dabar seka 12 mažylių gyvenimą. Pasirodo, vieni nukeliavo į Švediją, kiti Estiją. Vienas ten ir žuvo. Mokslininkus pritrenkė žinia, kad per dieną ruoniukai įveikia net 100 kilometrų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Lietuvos jūrų muziejus pristato išskirtinę naujovę. Pažinti, koks turtingas yra povandeninis mūsų planetos pasaulis, galės ir įvairias negalias turintys suaugusieji bei vaikai. Ten bus galima paliesti jūrų arkliuką, išgirsti, kaip tarpusavyje šnekasi krevetės, jūrų vėpliai, pingvinai, o klausantis ir stebint jūros bangas nusiraminti privačiame kambaryje. Klaipėdietė Neringa tyrinėja Lietuvos jūrų muziejų.

Lietuvos jūrų muziejų pasiekė duomenys, kaip gyvena pavasarį į laisvę Baltijoje išleisti ten išslaugyti ruoniukai. Mokslininkai jiems užkabino specialius siųstuvus, tad dabar seka dešimties mažylių gyvenimą. Pasirodo, prie Lietuvos krantų nei vienas neužsibuvo – vieni pasirinko Daniją, kiti Estiją. Mokslininkus pritrenkė žinia, į kokį gylį ruoniai sugeba nunerti, ir kad per dieną įveikia net 100 kilometrų. Ruoniukus dar pavasarį Lietuvos jūrų muziejaus biologai paleido į laisvę.

Lietuvos jūrų muziejus pristato didžiausią karo jūrininkų kardų bei durklų kolekciją Baltijos šalyse. Tai ne šiaip surinkti šaltieji ginklai – kiekvienas turi savo istoriją, žinomi daugumos savininkai bei jų likimai. Tolimiausias svečias yra iš Japonijos.  Lietuvos jūsų muziejuje realių bei žinomų jūrininkų XVIII amžiaus pabaigoje – XX-ojo pradžioje naudotų kardų bei durklų ne vienas.

Jūra atidengė prieš pusšimtį metų nuskendusio ir iki šiol niekam nežinomo laivo liekanas. Radinys nepaprastai sudomino istorikus. Anot jų, prie Lietuvos krantų yra nuskendę įvairiausių laivų.  Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai, dronu fiksuodami Lietuvos paplūdimių pokyčius, nepastebėjo kažko neįprasto, tačiau peržiūrėdami nufilmuotus vaizdus, išvydo iš vandens ir smėlio kyšančius laivo griaučius. Vis tik, radinys agentūros darbuotojus labiau sudomino nei nustebino.

Į Baltijos jūrą iškeliavo dešimt naujajame Jūrų muziejaus reabilitacijos centre išslaugytų ruoniukų. Juos nusilpusius bangos išmetė į krantą, tad biologai mažyliais rūpinosi, o sustiprėjusius paleido. Tai – pirmoji šio centro ruoniukų laida. Biologai pastebi, kad nors jiems patiems darbo padaugėjo, ruoniukams ten labai patiko. Pirmoji Jūrų muziejaus reabilitacijos centro ruoniukų laida ruošiasi išleistuvėms.

Balandžio 25-ąją pasaulis mini pasaulinę pingvinų dieną. Būtent šią dieną prasideda šių mažųjų džentelmenų migracija. Pingvinai gyvena ir Lietuvoje – jūrų muziejuje. Ten dirbantys biologai pingvinus taip gerai pažįsta, kad net gali išversti, ką šie kalba. Dvi dešimtys Lietuvos jūrų muziejuje gyvenančių pingvinų sveikina TV3 žiūrovus su pasauline pingvinų diena. Būtent balandžio 25-ąją prasideda šių mažųjų džentelmenų migracija. Tiesa, muziejaus pingvinai niekur nemigruoja.

Lietuvos jūrų muziejus pasidalino kvapą gniaužiančia istorija – antradienio vakarą į ruoniukų gelbėjimo centrą gabenti net trys ruoniukai. Socialiniuose tinkluose jūrų muziejaus atstovai patikslino, kad vienas ruoniukas gabentas iš Smiltynės, du – iš Šventosios. Ruoniuką išgelbėti pavyko Nors vieno iš pastarųjų išgelbėti nepavyko, kitam dviejų neabejingų moterų dėka nusišypsojo sėkmė. „Tačiau antrajam šventojiškiui likimas nusišypsojo.

Lietuvos jūrų muziejaus Reabilitacijos centre – rekordinis skaičius ruoniukų. Šiuo metu biologai ten slaugo net 16 nusilpusių ir bangų į krantą išmestų mažylių. Gimęs ruonis sveria apie 15 kilogramų, o į biologų rankas pateko vos 11–12 kilogramų mažyliai. Tad dabar ruonius slaugantys centro darbuotojai džiaugiasi galintys pamiegoti bent keturias valandas per parą.

Lietuvos jūrų muziejus įsitaisė naujus kaimynus. Naktimis ten ėmė lankytis pulkas šernų, tad pievelės šalia įstaigos atrodo tarsi nusėtos kurmiarausių. Darbuotojai bandė šernus ir specialiu skysčiu atgrasyti, ir garsiniais signalais baidė, tačiau laukinėms kiaulėms tai įspūdžio nepadarė. Muziejaus darbuotojai galų gale nuleido rankas, o tai pajutę šernai knisti veją po pat langais pradėjo net dienomis. Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojus naktimis pakeičia šernai.

Lietuvos jūrų muziejuje – pirmasis šiemet Baltijos bangų į krantą išmestas ruoniukas. Nusilpusį mažylį bangos išskalavo per audrą, tad jį ėmėsi globoti biologai. Ir ruoniukui tikrai pasisekė labiau nei dešimtims ankstesnių tokio pat likimo jo brolių ir sesių. Mat mažylis yra pirmasis naujojo reabilitacijos centro pacientas, kuriame gaus profesionalią ir visapusę pagalbą bei nepalyginamai didesnius šansus išgyventi.

Praėjusį ketvirtadienį į Baltijos jūrą paleistos paskutinės dvi Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojų pernai išgelbėtos ruonių jauniklės. Atsisveikinti su ruoniukėmis jų prižiūrėtojams nebuvo sunku, o muziejaus biologų komanda jau ruošiasi priimti naujuosius „pacientus“. Jie bus apgyvendinti moderniame Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre, prie kurio statybų prisidėjo ir „Lidl“ prekybos tinklo pirkėjai.

Meilė ir noras pratęsti giminę nesvetimas ir jūrų bei vandenynų gyvūnams. Vieni antrosios pusės ieško keliaudami tūkstančius kilometrų, kiti kartu praleidžia dešimtis metų. Ir vis tik, neištikimybė gyvūnų pasaulyje yra vertybė – tik lakstymas nuo vieno partnerio pas kitą padeda rūšims išlikti. Linksmas ir triukšmingas įprastas pingvinų gyvenimas Lietuvos jūrų muziejuje. Tačiau skirtingai nei žmonėms, atėjusi meilės diena šiems mažiems džentelmenams yra ramybės ir susikaupimo metas.

Lietuvos jūrų muziejaus biologai vieni pirmųjų iš aplink Baltiją esančių šalių ėmėsi rinkti duomenis apie ruonių gyvenimą laisvėje. Prieš mėnesį mokslininkai išleido slaugytus ruoniukus, o prie šių kailio prikabino siųstuvus. Tad dabar gali tiksliai pasakyti, kaip mažyliams sekasi, kuo jie minta bei kur keliauja.

Biologai į Baltijos jūrą paleido 8 išslaugytus ruoniukus. Nusilpusius mažylius bangos į pakrantę išmetė pavasarį, biologai juos slaugė, o dabar atėjo metas jiems keliauti namo į laisvę. Prie gyvūnų nugarų specialistai pritaisė siųstuvus, kurių pagalbą galės stebėti, kaip ruoniams sekasi savarankiškas gyvenimas. Nepaisydami garsaus pasipiktinimo, Lietuvos jūrų muziejaus baseine į tinklus biologai kelia ruoniukus.

Lietuvos jūrų muziejus demontruoja varpus, ištrauktus iš laivų, nuskendusių jūroje prie mūsų šalies krantų. Tragedijos įvyko per abu pasaulinius karus ir pareikalavo visų įgulų gyvybių. Dabar mokslininkai šiuos laivus tyrinėja, saugo nuo juodųjų archeologų ir visuomenei pristato ne tik liūdnas jų istorijas, bet ir rastus žuvusiųjų daiktus. Baltijoje prie Lietuvos krantų naikinamos abiejų pasaulinių karų jūrinės minos.

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja vilnietė Agnė. Pasak moters, Klaipėdos Jūrų muziejuje pamatytas vaizdas ją nejuokais išgąsdino, nes ten gyvenantys pingvinai pasirodė sergantys. Tačiau Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas, biologas Arūnas Grušas skuba įspėti lankytojus, kad pingvinai šiuo metu keičia plunksnas, todėl nėra pagrindo nerimauti.  Agnė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi – aut. past.

Meilė, aistros ir pasiaukojimas vardan giminės pratęsimo egzistuoja ne tik žmonių pasaulyje. Kai kurie vandenų gyvūnai nukeliauja tūkstančius kilometrų ieškodami savo antrosios pusės, kiti net pakeičia lytį. Lietuvos jūrų muziejuje pagarsėjo ir vienas pingvinas. Kazanova pravardžiuojamo paukščio meilės istorijos prilygsta muilo operai. Lietuvos jūrų muziejuje tvyro Valentino dienos nuotaika. Meiliai vienas į kitą žvilgčioja pingvinai.

Šį rudenį apsilankę Palangos ar šalia esančiuose paplūdimiuose, galite būti labai nustebinti. Čia galite pamatyti ant smėlio gulintį ar saulėje besideginantį ruonį. Ką daryti pamačius ruonį, naujienų portalui tv3.lt pasakojo Kultūros komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vedėja Nina Puteikienė. Netoli Palangos esančiuose paplūdimiuose vaikštinėjantys pajūrio gyventojai ir svečiai čia vis dažniau sutinka ruonius, kurių nuotraukomis ne tik dalijasi soc. tinkluose, tačiau ir stengiasi jiems padėti.

Vakar Klaipėdoje, siaučiant audrai ir dangui maišantis su žeme, autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai ir jų tėvai liko pakraupę po apsilankymo Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo kavinėje – per stiprų lietų buvo išprašyti lauk. Vieno vaiko mama Laima (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) vakarykščiu nutikimu pasidalino ir socialiniam tinkle „Facebook“. Moteris neslepia apmaudo, jog šalyje siaučiant koronavirusui žmogiškumas lieka paraštėse.

Jau 17 metų Lietuvos jūrų muziejuje dirbantis Pavelas Kulikov sako, kad gamta ir gyvūnai jį domino nuo pat vaikystės. Ruoniukais pamestinukais ir pingvinais besirūpinantis vyras naujienų portalo tv3.lt skaitytojams papasakojo, kaip atrodo darbas jūrų muziejuje ir atskleidė, koks augintinis yra mylimiausias. Darbą muziejuje Pavelas pradėjo nuo savanoriavimo – 2003 metais pabaigus Klaipėdos universitetą pasitaikė proga pagelbėti muziejuje.

Po pusmetį trukusio slaugymo į Baltijos bangas Lietuvos jūrų muziejus išleidžia rekordinį skaičių ruoniukų. Jie čia pateko į krantą išmesti bangų. Tik gimęs toks žinduolis sveria apie 14 kilogramų, o vienas išgelbėtųjų svėrė vos dešimt. Nors į laisvę išleidžiami ruoniai atrodo žaviai, mokslininkai per daug nesidžiaugia – nusilpusių žinduolių kasmet vis daugiau. Lietuvos jūrų muziejuje išleistuvės. Vienas su kitu atsisveikina čia gerą pusmetį praleidę mažieji ruoniukai.

Lietuvos jūrų muziejus žengė netikėtą žingsnį – ėmėsi pedagoginės edukacinės veiklos, atkreipdamas dėmėsį į tai, kad moksleiviams jis gali tapti įdomia ir kūrybiška mokymo baze.

Šiaurinių jūrų liūtų Markizės ir Pirato jaunikliui jau eina antras mėnuo. Mažasis liūtukas per tą laiko išmoko plaukioti, labai išdrąsėjo ir nepaliauja dūkęs su savo mama, rašoma pranešime spaudai. „Tikras pasiutėlis, – sako Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas. – Nežinau, kaip Markizė ir apsikenčia jo šėliones: jis visą dieną gali lipti jai ant sprando ir su malonumu lyg per kokį kalnelį nučiuožti per nugarą ant žemės.“ Markizė apsivaikavo birželio 11 dieną.

Šiandien, minint Tarptautinę pasaulinio Vandenyno dieną, Jūrų muziejaus delfinariume bus išrinkta ekologiškiausia mokykla. Rengiamose žinių apie vandenų ekologiją „(Ar) Sveikas, pasaulio Vandenyne!“ varžytuvėse dalyvaus vienuolika vyresniųjų klasių komandų iš devynių Klaipėdos ir Kretingos rajono mokyklų. Pasak moksleivius iš Klaipėdos Vydūno pagrindinės mokyklos atlydėsiančios mokytojos Romos Pociutės, vaikai varžytuvėms ruošiasi labai rimtai.

Birželio 8-ąją minima Tarptautinė pasaulinio Vandenyno diena. Ta proga Lietuvos jūrų muziejus rengia ekologiškiausios Klaipėdos mokyklos konkursą. Toks konkursas – puiki galimybė vyresniųjų klasių moksleiviams turiningai užbaigti mokslo metus.

Ankstų rytą prasidėjo keturių jūrų muziejaus delfinų kelionė į Graikiją. Gyvūnai buvo patalpinti į dėžes su vandeniu, kurios krovininiu automobiliu nugabentos iki Palangos oro uosto. Prieš vienuoliktą valandą iš Palangos oro uosto pakilo lėktuvas su 6 tonas sveriančių ypatingu kroviniu. Graikija taps antraisiais namais Gilei, Bitei, Limai ir Nojui.

Pirmasis šių metų vados ruoniukas buvo pastebėtas praeitą savaitę plaukiojantis Smiltynėje, ties molu. Pilkųjų Baltijos ruonių patelės vaikuojasi vasario pabaigoje – kovo pradžioje ant ledo lyčių. Jaunikliai per tris savaites, maitindamiesi motinos pienu, patrigubėja ir, užaugę veik iki 50 kilogramų, atsiskiria nuo patelių, mokindamiesi prasimaitinti patys.

Kitą savaitę keturi Lietuvos jūrų muziejaus delfinai paliks delfinariumą ir specialiu lėktuvo reisu keliaus į Graikiją, kur įsikurs naujuose namuose, Atikos zoologijos sode, Atėnuose. Tad šis savaitgalis paskutinis, kai pasirodyme kartu su kitais septyniais delfinais dalyvaus Bitė, Lima, Nojus ir Gilė. Pasak muziejaus vet. gydytojo Žilvino Kleivos, penkeri metai Atėnuose jautriausiems ir dažniausiai sergantiems delfinams turėtų būti tikra sanatorija.

Šeštadienio rytą jauniklį atsivedė dar viena Lietuvos jūrų muziejuje gyvenanti Baltijos pilkoji ruonė Baltukė. Ši trisdešimtmetė ruonė yra labai jautri ir nerimastinga mama, perdėtai rūpindamasi naujagimiu, bando jį paslėpti. Yra buvę atvejų, kai jauniklis netyčia nuskandinamas. Todėl, kai muziejaus apsaugos darbuotojas 6 valandą pastebėjo, kad pagausėjo ruonių šeimyna, iš karto suskubo skambinti Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjui Arūnui Grušui, kad atvyktų į muziejų.

Lietuvos jūrų muziejuje – jau pavasario nuotaikos: 22 metų Baltijos pilkoji ruonė Zunda pirmadienio paryčiais susilaukė mažylio. Jauniklis labai gražus, sveikas ir guvus. Pasak gyvūnų prižiūrėtojų, tai yra ruoniukė. Dėl jos sveikatos prižiūrėtojai nesibaimina, nes Zunda – tikrai rūpestinga mama, atidžiai stebinti ne tik mažylę, bet ir kiekvieną smalsuolį, prieinantį prie baseino. Šį savaitgalį ir muziejaus lankytojai jau galės pamatyti mamą su jaunikliu.

Jūros muziejų delfinariume povandeninės karalystės vadovu tapo Kalėdų senelis. „Apsistojau čia, nes Neptūnui dieglys į kairįjį šoną įsimetė. Todėl jis, vargšelis, prie Adrijos jūros pasikaitinti nusprendė. Dar ir nuolaidą iš kelionių agentūros gavo“, - šmaikštavo Kalėdų senelis. Anot Kalėdų senelio, vadovauti povandeninei karalystei – nelengva. Todėl jis čia pasikvietė pagalbininkus. Karalystės apsauga rūpinasi ruonis ir pingvinas, o tvarką prižiūri alavinis kareivėlis ir jūrų piratai.

Šiandien, gruodžio 10 dieną į Lietuvos jūrų muziejų iš Melnragės pargabentos amžiaus senumo laivo liekanos. Jas prieš porą dienų į krantą išplovė bangų mūša. Šių nuolaužų pargabenimą inicijavo Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys. Pasak muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjo Romaldo Adomavičiaus, tai gali būti XIX a. pab.– XX a. pr. burlaivio dugno dalis.