lietuvos geologijos tarnyba
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „lietuvos geologijos tarnyba“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „lietuvos geologijos tarnyba“.
Gręžinių savininkams – svarbi žinia: suskubkite, kitaip skirs baudas
Gyventojams primenama nedelsti ir jau dabar suskubti įregistruoti savo turimą gręžinį gręžinio ir negavę jo paso, gali sulaukti baudų ir kitų nemalonumų.
Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad visi gėlo požeminio vandens gavybos gręžiniai privalo būti įregistruoti Žemės gelmių registre.
Turite vandens gręžinį? Mokėsite 15 eurų, o to nepadarius – baudos
Iki šiol asmeninėms reikmėms vandens gręžinius savo namų valdose įsirengę gyventojai gali naudotis nevaržomai. Tačiau jau dabar jie yra įspėjami nedelsti – laiku neregistravę gręžinio ir negavę jo paso, gali sulaukti baudų ir kitų nemalonumų.
Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) specialistai naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad visi gėlo požeminio vandens gavybos gręžiniai privalo būti įregistruoti Žemės gelmių registre.
Įspėja, ką turite padaryti, jei turite vandens gręžinį: kainuos 15 eurų
Lietuvos geologijos tarnyba primena: ir tą vandens gręžinį, kurį patys įsirengėte sode, privaloma registruoti Žemės gelmių registre (ŽGR). Įteisinti reikia ir negilius, naudojamus sezoniškai ar tik daržams laistyti gręžinius. Taigi registruojami visi gręžiniai, nepriklausomai nuo jų gylio ar vandens naudojimo poreikių ir paskirties.
Lietuvos geologijos tarnybos direktoriumi tapo Egidijus Viskontas
Lietuvos geologijos tarnybai nuo penktadienio pradėjo vadovauti direktoriaus konkursą laimėjęs teisininkas Egidijus Viskontas.
Jis šias pareigas eis penkerius metus, pranešė Aplinkos ministerija.
„Tikiuosi, kad naujasis tarnybos vadovas įkvėps komandą toliau modernizuoti įstaigą, plačiau atverti aktualius geologinius duomenis gyventojų poreikiams, mokslui ir verslui.
Lietuvoje – 256 infekcijos židiniai: šia liga gali užsikrėsti ir žmonės
Lietuvoje nustatyti 256 juodligės taršos židiniai, pranešė Lietuvos geologijos tarnyba.
Tarnyba pirmadienį pranešė baigusi inventorizuoti šiuos židinius – vietas, kur užkasti dėl juodligės nugaišę gyvuliai.
2015–2020 metais Geologijos tarnybos specialistai, bendradarbiaudami su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), inventorizavo 189 iki šiol valstybinėje geologijos informacinėje sistemoje GEOLIS neregistruotus, bet VMVT žinomus juodligės kapinynus, išsidėsčiusius 32 savivaldybėse.
Ekspertai išskyrė šiuos Lietuvos regionus: ne visiems turi gerų žinių
Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, didžiausi gėlo požeminio vandens ištekliai susikaupę didžiųjų upių slėniuose, Rytų Lietuvoje, o štai vidurio Lietuvoje ir Suvalkijoje gero požeminio vandens reikia paieškoti. Specialistai nurodė, kur geriamasis vanduo kokybiškiausias. Tuo tarpu sveikatos specialistai įspėja apie būtiniausius vandens tyrimus.
Grėsmingos geologų žinios dėl Gedimino kalno – plyšiai neišvengiamai didėja
Lietuvos geologijos tarnybos specialistai nuolatos stebi Gedimino kalną – atlieka tiesioginius vizualinius stebėjimus ir deformacijų matavimus, be to, stebi deformacijų daviklių poslinkius nuotoliniu būdu. 2017-11-06 d. duomenimis, deformacijos – grunto poslinkiai ir įtrūkimais stebimi beveik visose kalno pusėse.
Beveik pusšimtis naujų įgriuvų – tiesiausias kelias į pragarą
Aplinkos ministerija pranešė, kad šiemet Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) šalyje užregistravo 48 naujas karstines įgriuvas, vadinamąsias smegduobes. Septyniolika iš jų susidarė pernai. Plečiasi teritorija Nors pastaraisiais dešimtmečiais daugiausia naujų paviršinių karstinių reiškinių paprastai susiformuodavo pavasarį ar rudenį, pernai tokių įgriuvų atsirado jau baigiantis metams, gruodžio mėnesį.
Šilutės bei Tauragės plote – naftos gavybos perspektyvos
Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) duomenimis, Šilutės bei Tauragės plotas yra perspektyvus angliavandenilių, pirmiausia naftos, gavybai, todėl planuojama skelbti šių išteklių žvalgybos ir gavybos konkursą. Šiame plote angliavandenilių ištekliai jau buvo žvalgyti 1970–1980 metais. Tyrimų duomenys leido aptikti 4 naftai kauptis perspektyvias struktūras, parengtinai išžvalgyti Lauksargių telkinį ir Rambyno naftos kaupavietę.
Lietuvoje vėl gali būti kasamas gintaras
Lietuvoje pramoniniu būdu vėl gali būti kasamas gintaras. Kaip rašo dienraštis „Lietuvos žinios“, jau kitą mėnesį Lietuvos geologijos tarnyba gali skelbti gintaro klodų žvalgybos Kuršių mariose ties Juodkrante viešą konkursą. Gintaras bus kasamas, jeigu po tyrimų verslo atstovai nuspręs, kad Baltijos aukso marių dugne yra gana daug, spėjama, apie 112 tonų.
REKLAMA
REKLAMA
Sudarytas naujas hidrogeologinių grėsmių žemėlapis
Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT) pranešė parengusi naują hidrogeologinių grėsmių žemėlapį. Jame parodytos vietos, kuriose gali prasiveržti požeminis vanduo. Pasak LGT direktoriaus Jono Satkūno, pastaraisiais metais šalyje gerokai padaugėjo gyventojų, norinčių individualiuose namuose ar sodo sklypuose įsirengti tiek geriamojo vandens, tiek geoterminius gręžinius.
Pavojingosios šlaitų nuošliaužos – jau prognozuojamos
Nuo šiol Lietuvoje jau galėsime prognozuoti galimas šlaitų nuošliaužas ir užkirsti kelią šiam vienam pavojingiausių geologinių reiškinių šalyje. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) įdiegta sudėtinga programinė įranga leidžia matematiškai įvertinti, kiek pastovūs geologiniu požiūriu itin problemiški šlaitai. Nuošliaužos būdingiausios statiems šlaitams ir ypač kelia grėsmę, jeigu tie šlaitai yra urbanizuotose teritorijose.
Grunto virpesių stebėsena: ar mums gresia žemės drebėjimas?
Nuo žemės drebėjimo, įvykusio Kaliningrado srityje, kuris buvo juntamas ir Lietuvoje, praėjo jau 10 metų. Šis žemės drebėjimas paskatino Lietuvos seismologinius tyrimus ir geologinės aplinkos monitoringą. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, Lietuvos teritorija, kaip ir kitų Baltijos šalių teritorijos, pasižymi nedideliu seisminiu aktyvumu, kurį lemia ankstyvojo prekambro laikotarpiu susiformavusi žemės pluta bei didelis atstumas iki aktyvių seisminių zonų.
Bus vertinamas teritorijų užterštumas
Lietuvos geologijos tarnyba pasirašė sutartį su UAB „Grota“ ir pradėjo įgyvendinti Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamą projektą „Urbanizuotose vietovėse esančių užterštų teritorijų poveikio vertinimas“. Šis projektas – tai 2009–2011 m. tarnybos vykdyto projekto „Užterštų teritorijų poveikio vertinimas“ tęsinys. Dabar pagrindinis dėmesys bus skiriamas būtent urbanizuotose vietovėse esančios taršos išaiškinimui ir ištyrimui.
Senovinio roplio liekanos sugrįžo į Lietuvą
Vilniaus geologus iš Varšuvos pasiekė senovinio roplio fitozauro (phytosaur), gyvenusio prieš 240 mln. metų, liekanos.
Jas užsienio mokslininkai pernai surado viename iš Akmenės rajono karjerų.
Siuntinys su unikaliu radiniu Lietuvos geologijos tarnybai perduotas pirmadienį.
„Naujieną“ apie skalūnines dujas Lietuvos mokslininkai paskelbė jau prieš 6 metus
Straipsnį apie galimai slypinčius skalūninių dujų išteklius Lietuvos mokslininkai paskelbė dar 2004 metais, tačiau tik dabar energetikos ministrui Arvydui Sekmokui nuvykus į Jungtines Valstijas apie tai pranešta kaip apie naujieną. Tuo tarpu geologai sako jau sulaukiantys didžiulio susidomėjimo šiomis dujomis.
Lietuva turi skalūninių dujų išteklius, kurių pakaktų mūsų šalies poreikius patenkinti 30–50 metų.
Lietuva baigia kurti seisminių stebėjimų tinklą
Nors seisminiu požiūriu Lietuva yra gana saugi, didžiulių nelaimių sukėlę pastarieji žemės drebėjimai Japonijoje neleidžia būti pernelyg tikriems, kad ir mūsų teritorijoje kada nors nesuaktyvės žemės plutos tektoniniai lūžiai.