lietuvos aukščiausiojo teismo

Seimui antradienį pateikta buvusio generalinio prokuroro Evaldo Pašilio bei kitų teisėjų kandidatūros į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjus. Taip pat prezidentas Gitanas Nausėda siūlo Kauno apygardos teismo teisėją Albiną Antanaitį skirti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėju. Į Lietuvos apeliacinį teismą pretenduojantis E. Pašilis šio metu dirba Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose.

Seimo kanceliarija ir Valstybės saugumo departamentas (VSD) apskundė teismo sprendimą, įpareigojusį paskelbti žvalgybos parlamentui teiktos informacijos paneigimą apie buvusį vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrą Raimondą Šukį. „Prašome, kaip ir visada – atmesti jo ieškinį.

Beveik trejus metus viena marijampoliečių šeima bandė įrodyti, kad dėl Marijampolės ligoninės medikų kaltės mirė jų 18-metė dukra. Mergina buvo gydoma nuo bronchito, nors iš tikrųjų jai buvo užsikimšusios plaučių arterijos. Po keturių ligoninėje praleistų dienų jauną merginą ištiko ūmus sveikatos pablogėjimas, ji nugrimzdo į komą ir tą pačią dieną mirė. Draudimo bendrovė tėvams sumokėjo 30 tūkst.

Buvusi teisėja ir Seimo narė Neringa Venckienė iš JAV į Lietuvą pargabenta lapkričio 6 dieną dėl vykdomo dėl jai pareikštų įtarimų, pasipiktino, kad Vilniaus apygardos teismas „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje kyšio ėmimu įtariamam buvusiam liberalų vadovui Eligijui Masiuliui panaikino anksčiau skirtas kardomąsias priemones.

Kauno valdžia, turėjusi sutartį su miškus ir miškų parkus prižiūrinčia ir tvarkančia bendrove „Irgita“, 2016 metais neteisėtai sudarė vidaus sandorį su jos kontroliuojama įmone „Kauno gatvių apšvietimas“ dėl miesto želdinių, miškų ir miško parkų priežiūros, nutarė teismas.  Lietuvos apeliacinis teismas vasario 11 dieną patenkino „Irgitos“ skundą ir pripažino sutartį su „Kauno gatvių apšvietimu“ negaliojančia.

Didelius kiekius klastotų prekių pardavę „verslininkai“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi lieka pripažinti kaltais, jiems skirtos laisvės atėmimo bausmės, jų vykdymą atidedant. Nuteistieji turės atlyginti ir tūkstantinius nuostolius, kuriuos dėl jų padarytų nusikaltimų patyrė įmonės bei valstybė.

Parlamentarai ketvirtadienį iš pareigų atleido Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėją Vytautą Masioką. Jis atleistas pasibaigus įgaliojimų laikui. Už V. Masioko atleidimą balsavo 47 Seimo nariai, vienas buvo prieš. Šis nutarimas įsigalios 2020 metų sausio 16 dieną. V. Masiokas teisėju tapo 1982 metais, LAT teisėju jis dirba 20 metų.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį atleido politinės korupcijos byloje įtariamą Lietuvos apeliacinio teismo teisėją Valdimarą Bavėjaną. Kaip minima šalies vadovo dekrete, teisėjas atleidžiamas dėl teisėjo vardo pažeminimo. Taip pat G. Nausėda dekretu pirmadienį atleido ir savo noru pareigas paliekantį kitą Apeliacinio teismo teisėją Kęstutį Jucį, jam teisėjų korupcijos byloje suteiktas specialaus liudytojo statusas. Šių teisėjų atleidimui anksčiau šį mėnesį pritarė Seimas.

Teisėjų korupcijos byloje įtarimų sulaukęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas už patarimus ir sprendimus Vijūnėlės "dvaro" byloje gavo 5 tūkst. eurų ir kalakutą, rašo naujienų portalas 15min.lt. Pasak naujienų portalo, kyšį – 25 kilogramų kalakutą ir pinigus E. Laužikas priėmė iš sostinės verslininkės Oksanos Sakalauskienės. Moteris patvirtina ilgametę pažintį su teisėju, bet neigia jį papirkusi.

Korupcija įtariamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas Egidijus Laužikas toleravo pateiktus pasiūlymus, kad už suinteresuotiems asmenims palankių sprendimų priėmimą gali būti atsilyginama, aptarinėjo galimą neteisėtą poveikį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjui. Tokias detales pristatydama dekretą dėl teisėjo E. Laužiko atleidimo pažeminus teisėjo vardą antradienį Seime pateikė prezidento Gitano Nausėdos patarėja Jūratė Šovienė.

Uždaryto kalėjimo-tardymo izoliatoriaus Lukiškėse likimas vis dar neaiškus. Kiek anksčiau sakyta, kad jis bus perduotas Turto fondui ir vėliau sprendžiama ką su šiuo didžiuliu pastatu miesto centre daryti toliau. Jau buvo išsakyta daugybė pasiūlymų nuo viešbučio iki kultūrinės erdvės menininkams, išmaniųjų technologijų kūrėjams ar viešbučių verslui. Tikslus pastato likimas turėtų paaiškėti netrukus.

Vilniaus centre įsikūręs Lukiškių kalėjimas bus atlaisvintas liepos pradžioje, antradienį pranešė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, pusmečiu paankstindamas iškėlimo terminą. „Liepos pradžioje yra uždaromas Lukiškių kalėjimas. Pačioje liepos pradžioje (nebus) nė vieno (kalinio)“, – žurnalistams Vilniuje sakė ministras. Pasak jo, ketinimai iškelti kalėjimą iki gruodžio pabaigos buvo atsargus variantas.

Lietuvos aukščiausiasis teismas (LAT) trečiadienį uždraudė įpareigoti tėvus atlikti vaikų DNR ekspertizę, nes tai prieštarauja konstitucinėms teisėms. Teismas tai paskelbė nagrinėdamas bylą, kurioje žemesnės instancijos teismas įpareigojo tėvus atlikti savo vaiko DNR tyrimą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) šią savaitę paskelbė, kad sovietų represijos prieš Lietuvos partizanus gali būti laikomos genocidu. Po teismo sprendimo analizės ir konsultacijų su teisininkais, BNS pateikia svarbiausius klausimus ir atsakymus. Kuo reikšmingas sprendimas? EŽTT sukūrė precedentą ir pirmą kartą sovietų represijas prilygino genocidui. Tai svarbu ir teisiniam, ir politiniam sovietų nusikaltimų vertinimui.

Europos Žmogaus Teisių Teismas antradienį paskelbė, kad sovietų represijas prieš partizanus Lietuvos teismai pagrįstai pripažino genocidu. Strasbūro teismas atmetė partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago sulaikymo operacijoje dalyvavusio buvusio KGB pareigūno Stanislovo Drėlingo skundą. Istorinėje byloje Europos teismas sutiko su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad sovietų okupantų vykdytas sistemingas Lietuvos partizanų naikinimas gali būti laikomas lietuvių tautos genocidu.

Teisėjų korupcijos tyrimas, per kurį sustabdyti aštuonių teisėjų įgaliojimai, išryškino teisėjų stygių ir verčia keisti įstatymus, norint užtikrinti sklandų teismų darbą. Šis klausimas trečiadienį aptartas per uždarą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) posėdį. Komiteto pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė žurnalistams sakė, kad Teisėjų taryba pateikė siūlymus, kaip reikėtų pataisyti Teismų įstatymą, norint spręsti šį klausimą, tačiau atsisakė atskleisti pasiūlymo turinį.

 Teisėjų korupcijos byloje teismas leido suimti su nusikalstamu pasauliu siejamą Giedrių Rimkų. „Šiandien teisme gauti prokurorų prašymai dėl dviejų naujų asmenų suėmimo, teismas tenkino prašymą suimti vieną asmenį mėnesiui“, – BNS patvirtino Vilniaus apylinkės teismo atstovė spaudai Aušra Pocienė. BNS žiniomis, suimtas įtariamasis – su nusikalstamu pasauliu siejamas G. Rimkus. Jį pareigūnai prašė suimti trims mėnesiams.

Tyrime dėl įtariamos korupcijos teismuose teisėsauga sulaikė vilnietį advokatą Gintarą Rusecką ir dar keturis asmenis, trečiadienį atliekamos kratos jų darbo vietose, namuose. Kaip skelbia Specialiųjų tyrimų taryba (STT) ir Generalinė prokuratūra, kiti sulaikytieji – „suinteresuoti teismų sprendimais ar jų tarpininkai“. „Siekiant surinkti tyrimui reikšmingų duomenų, šiandien atliktos kratos sulaikytųjų asmenų darbo, gyvenamosiose vietose, automobiliuose“, – teigiama pranešime.

Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą iškeldinti iš Vilniaus centro planuojama iki 2019 metų galo, antradienį BNS patvirtino teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. „Kitų metų gale planuojame iškeldinti. Yra aiškus terminas, jį paskelbsime ketvirtadienį“, – BNS sakė E. Jankevičiaus. Ministras teigia, kad Lukiškių kalėjimo iškeldinimo procesas sėkmingai vyksta jau 4-5 mėnesius, jis nebuvo sustojęs. Iki šių metų galo bus iškelta apie 150 kalinių.

Vyriausybė rengiasi svarstyti kalėjimų sistemos įstaigų optimizavimą, o tarp reorganizavimo planų patenka ir ketinimai likviduoti iš Vilniaus centro iškeliamą Lukiškių kalėjimą kaip juridinį asmenį. Teisingumo ministerija įregistravo tai numatantį Vyriausybės nutarimą. Jame rašoma, kad sostinės centre įsikūręs Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas bus reorganizuojamas prijungiant jį prie Rasų gatvėje esančių Vilniaus pataisos namų.

Kauno apygardos teismas atmetė Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje už sukčiavimą kalinčio verslininko Sergejaus Rachinšteino paskutinį skundą dėl lygtinio paleidimo. Šis teismo verdiktas reiškia, kad nuteistasis turės atlikti visą jam teismo skirtą laisvės atėmimo bausmę ir į laisvę išeis šiemet liepą. Antradienį teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo nutartį nepaleisti S. Rachinšteino iš laisvės atėmimo vietos anksčiau termino, pranešė prokuratūra.

Klaipėdos apygardos teismas pirmadienį ketina pradėti nagrinėti prekyba poveikiu kaltinamos buvusios prokurorės Ritos Aliukonienės bylą. Su ja bus teisiamas ir kelių ženklinimo bendrovės „Kasandros grupė“ savininkas Arūnas Cicėnas. Ši baudžiamoji byla susijusi su Darbo partijos neoficialios buhalterijos bylos nagrinėjimu Aukščiausiajame Teisme. „Pirmajame posėdyje numatyta ir liudytojų apklausa. Liudytojus planuojama apklausti ir antradienį“, – BNS sakė teismo atstovė Laima Domarkienė.

Medininkų žudynių byloje kalėti iki gyvos galvos nuteistas Konstantinas Michailovas kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre. „Laikantis visų įstatymo reikalavimų viskas yra atlikta ir lauksime Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo. Taip, faktas toks egzistuoja – skundas teisme gautas, toliau laukiame teismo procedūros“, – BNS sakė K.Michailovo advokatas Arūnas Marcinkevičius. Pagal egzistuojančius procedūras pareiškėjui pranešama apie gautą skundą.

Žlugusio banko „Snoras“ sertifikatų turėtojai po penktadienį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) priimto sprendimo gali tikėtis atgauti apie 100 tūkst. eurų palūkanų už ne laiku išmokėtas draudimo išmokas, sako sertifikatų turėtojams atstovaujantis teisininkas. Penktadienį išnagrinėjęs civilinę bylą dėl bankrutavusio banko „Snoras“ indėlių sertifikatų LAT vieniems iš jų turėtojų priteisė procesines 5 proc.

Antradienį parlamentarai žengė pirmą žingsnį, kad veikiančio partnerystės instituto sukūrimas būtų pakeistas jungtinės veiklos sutartimis. Po pateikimo pritarta grupės valstiečių ir dviejų konservatorių pateiktoms Civilinio kodekso pataisoms, kad kartu gyvenantys arba bendro turto turintys asmenys galėtų sudaryti jungtinės veiklos sutartis. Už tai balsavo 45 parlamentarai, prieš buvo šeši, 17 susilaikė. Toliau projektą nagrinės Seimo komitetai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį dekretu kreipėsi į Teisėjų tarybą, prašydama patarti dėl teikimo Seimui atleisti teisėsaugos tyrime figūruojantį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėją Viktorą Aiduką. Aukščiausiojo Teismo teisėjus prezidentės teikimu skiria ir atleidžia Seimas. Dėl patarimo prezidentei penktadienį bus sprendžiama neeiliniame Teisėjų tarybos posėdyje. 63 metų V.Aidukas atsistatydinimo pareiškimą Aukščiausiojo Teismo pirmininkui Rimvydui Norkui įteikė penktadienį.

Seksualinę prievartą patyrusio mažamečio apklausų metu Apeliaciniame teisme nebuvo užtikrinta, kad vaikas patirtų kuo mažesnį stresą, nustatė teisėjų veiklą tikrinusi komisija. Iš trijų teisėjų susidedanti Aukščiausiojo Teismo komisija atliko Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos veiklos, nagrinėjant baudžiamąją bylą, patikrinimą ir padarė išvadą, kad nukentėjusiojo mažamečio vaiko apklausoje nesiimta pakankamų priemonių vaiko teisėtiems interesams užtikrinti.

Teisėsaugos tyrime figūruojantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Aidukas žada jau kitą savaitę apsispręsti, ar liks pareigose. V.Aidukas praėjusią savaitę buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas byloje dėl prekybos poveikiu nagrinėjant Darbo partijos bylą LAT, trauktis iš pareigų jį paragino teismo pirmininkas Rimvydas Norkus. „Kažkur kitą savaitę tas sprendimas turi subręsti. Dar reikia pasitarti su savo advokatu, žiūrėsime.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Aidukas jo prašymu nuo pirmadienio išleidžiamas dviem savaitėms atostogų, galimybės teisėjui pačiam laikinai nusišalinti nuo pareigų nėra, patvirtino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Rimvydas Norkus. „Aš patenkinau jo prašymą teisėjui suteikti dviejų savaičių atostogas.

Iki gyvos galvos kalėti nuteistas Henrikas Daktaras per teismą prašo leisti jam į Lukiškių kalėjimą, kur atlieka bausmę, iš laisvės perduoti tušinukų. Nuteistasis sako, kad gauna popieriaus, vokų, tačiau negali rašyti. „Nebent savo kraują į plunksną leisti ir rašyti“, – apie susiklosčiusią situaciją kalbėjo H.Daktaras. Pareikalavus parašyti pasiaiškinimą pareigūnams, jis neturėtų su kuo rašyti.

Akivaizdu, kad neskundžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimas dėl Henriko Daktaro įkalinimo iki gyvos galvos stipriai įsiutino vieną garsiausių nusikaltėlių šalies istorijoje. Prieš kiek daugiau nei savaitę išgirdęs apie tai, kad visą gyvenimą turės praleisti Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, Henytė pirmiausia apmaudą išliejo ant teisėjų ir teismų sistemos. Daugiausia kliuvo nuosprendį perskaičiusiai LAT teisėjų kolegijos pirmininkei Aldonai Rakauskienei.

Šiemet iš pataisos namų lygtinai paleista tik apie 30 procentų visų į laisvę išėjusių asmenų. Kalėjimų departamentas teigia, kad situacija dėl lygtinio paleidimo taikymo kasmet vis prastėja – per dešimtmetį skaičius sumažėjo beveik dvigubai. Palyginti su kitomis valstybėmis, Lietuva atsilieka nuo Švedijos (71 proc.), Estijos (40 proc.) ir Čekijos (37 proc.), tačiau lenkia Latviją ir Lenkiją, kur lygtinai paleidžiama vos penktadalis visų į laisvę išeinančių asmenų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija antradienį paskelbė, kad tris žmones avarijoje neblaivus pražudęs jaunuolis pagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl nužudymo. Kasacinis teismas panaikino Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo vairuotojo veiksmai buvo kvalifikuoti kaip avarija, ir paliko galioti Panevėžio apygardos teismo nuosprendį, kuriuo Utenos rajono gyventojas Mantas Šironas buvo pripažintas kaltu dėl nužudymo ir nuteistas kalėti 14 metų.

Buvusio komercinių bankų „prižiūrėtojo“ Kazimiero Ramono veiksmus, prižiūrint bankrutavusį banką „Snoras“, ir jo atsakomybę vertins Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) išplėstinė 7 teisėjų kolegija. „Tinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas šioje byloje gali reikšti naują teisės normos aiškinimą teismų praktikoje ir būti svarbus vienodos teismų praktikos formavimui. Dėl to byla perduotina nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai“, - rašoma lapkričio 3 dieną priimtoje LAT nutartyje.

Sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo civilinės atsakomybės Prekybos ir pramonės rūmų išduota pažyma dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aklai pasikliauti nevertėtų. Sudarant verslo sandorius ir aprašant sąlygas, kada sandorio šalis gali būti atleista nuo civilinės atsakomybės už sutarties neįvykdymą, gan įprasta, kad į sutarties tekstą šalys perkelia Civilinio kodekso nuostatą, reglamentuojančią nenugalimos jėgos aplinkybę.

Lietuvos Respublikos Seimas galiausiai priėmė Asmens ir turto saugos įstatymo pakeitimus (Paskelbta: TAR, 2014-10-30, Nr. 15177), pagal kuriuos saugos tarnybos galės asmens ir turto saugą vykdyti ir per apsaugos darbuotojus stažuotojus. Įstatymo pakeitimu įteisintas apsaugos darbuotojo stažuotojo statusas, leisiantis darbdaviui priimti asmenį į apsaugos darbuotojo stažuotojo pareigas iki kompetentinga institucija jam išduos (ar atsisakys išduoti) apsaugos darbuotojo pažymėjimą.

 Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė paskyrė du Teisėjų garbės teismo narius. Jais tapo M. Romerio universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto profesorius Vidmantas Egidijus Kurapka ir buvęs teisėjas, eksparlamentaras Konstantas Ramelis. Teisėjų garbės teismas sudaromas iš dešimties narių.

Seimas, vadovaudamasis Konstitucija ir atsižvelgdamas į Prezidentės dekretą, nutarė atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėją Gintarą Kryževičių iš šio teismo pirmininko pareigų, pasibaigus paskyrimo terminui, teigiama Seimo kanceliarijos išplatintame pranešime. Per slaptą balsavimą už G. Kryževičiaus atleidimą balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 13, susilaikė 2 parlamentarai.

Čečėnų tautybės Maliko ir Chadižat Gatajevų šeima, kurios byla bus nagrinėjama 2013 metų birželio 14 dieną Klaipėdos apygardos teisme, ieško ko nepametusi, – mano Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Artūras Paulauskas. Pasak A. Paulausko, klausimas, kurį vėl kelia minėti asmenys, yra seniai išsiaiškintas. „Nebent ten atsirado dar kita mergina“, – ironizavo jis portalui balsas.

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis teigiamai vertina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimą, kuriuo UAB „Saerimner“ uždrausta eksploatuoti kiaulininkystės kompleksą, esantį Kalvarijos savivaldybės Jusevičių kaime. „Žmonių sveikata, jų gyvenimo kokybė bei komfortas – visų svarbiausia. Tai yra principinė mūsų pozicija. Žmonių neturi nuolatos kamuoti blogi kvapai, jie turi teisę gyventi švarioje bei saugioje aplinkoje“, - pabrėžia V. Mazuronis.

Vyriausybė šiandien pasitarime pritarė ir teikia Seimui tvirtinti Gražinos Imbrasienės kandidatūrą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) narės pareigoms užimti. G.Imbrasienė VTEK pakeis kadenciją baigusį Rytį Juozapavičių. Teisininkės išsilavinimą turinti G. Imbrasienė dirbo Specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos viršininko pavaduotoja, 2000 – 2005 metais ėjo Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus pareigas. VTEK sudaro penki nariai.

Metų sandūroje Aukščiausiojo Teismo pirmininkas beveik tuo pačiu metu išdėstė dvi visiškai priešingas pozicijas. Vienu atveju, kuomet buvo kalbėta apie mergaitės paėmimą Garliavoje, griežtai pareikšta, kad teismo sprendimą privalu vykdyti. Kitu atveju – dėl botelių griovimo AT pirmininkas pareiškė, jog reikia ieškoti kompromiso, nors Aukščiausiasis Teismas   dar 2010 m. balandį įpareigojo nugriauti 14 neteisėtai Preiloje pastatytų botelių.

Savo dukros neatgaunanti Laimutė Stankūnaitė nusprendė kreiptis į Strasbūrą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) priėmė nagrinėti jos skundą ir spręs, ar Lietuva pažeidė jos teisę į teisingą teismą ir šeimos gyvenimo gerbimą.