lgbt bendruomenė

Lapkričio 7 d. Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL Vilniuje organizavo tarptautinę projekto „Nieko apie mus be mūsų: LGBT jaunimo įgalinimas kovoje prieš patyčias“ konferenciją.

Apie drago karalienių pasirodymus žino daugelis, tačiau drago karaliai – naujiena. Lietuvoje šiuo metu yra vienas drago karalius, save įvardijantis „Drag King A“ (Drago karalius A). Į vyrišką personą įsikūnijantis pašnekovas sutiko pasidalyti savo istorija ir įžvalgomis apie skirtumus tarp drago karalienių ir karalių. Pašnekovas papasakojo, kad viskas prasidėjo nuo svarbaus hobio – kosplėjinimo. Jo metu žmonės, apsivilkę įvairius kostiumus, įkūnija animacijos, komiksų, filmų personažus.

Prie Seimo tikras chaosas ir sumaištis: Lietuvos gėjų lyga šiandien surengė protestą – reikalavo iš politikų, kad jie keistų įstatymą ir leistų vaikus informuoti apie homoseksualius santykius. Gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko prisipažino, kad tokį protestą surengė, nes už jį jiems iš Europos Sąjungos fondų sumokėti 5 tūkstančiai eurų. Tačiau ramiai turėjęs vykti nedidelis protestas baigėsi chaosu, mat susirinko LGBT bendruomenės priešininkai.

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas sako pats nepalaikysiantis ir kolegas raginsiantis nepalaikyti Lietuvos šeimų sąjūdžio iniciatyvos priimti deklaraciją „Dėl genderizmo propagandos ir LGBTQ+ ideologijos stabdymo savivaldybėje“.  Apie ketinimus teikti tokią deklaraciją feisbuke paskelbė tarybos narys Viktoras Kura, išrinktas kaip „Tautos ir teisingumo sąjungos“ atstovas, tačiau kol kas, savivaldybės teigimu, tokio siūlymo nėra gauta.

Šeštadienį pagrindinės sostinės gatvės nusidažė ryškiomis spalvomis. Daugiau nei 5 tūkst. žmonių susirinko žygiuoti kasmetinėse Vilnius Pride eitynėse. LGBTIQ+ bendruomenė ir su kartu žygiuojantys gyventojai siekia atkreipti dėmesį į netradicinės orientacijos žmonių patiriamą diskriminaciją ir kitus socialinius bei ekonominius sunkumus. Kiekvienais metais birželį pasaulyje yra minimas LGBTIQ+ bendruomenei skirtas „Pride“ (liet. pasididžiavimo) mėnuo.

Vilniuje prasideda LGBTQ+ bendruomenėes eitynės Vilnius Pride. Renginio dalyviai žygiuodami siekia atkreipti dėmesį į diskriminaciją, socialinę atskirtį, teisinį neužtikrintumą, tapatybių kvestionavimą. Nuo 12 val. prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos renkasi pasipuošę renginio dalyviai. Jų atvyko ir iš kitų šalių: Latvijos, Baltarusijos. Kartu žygiuos daug Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių. Pasižiūrėti renginio renkasi šeimos, kai kurie su mažais vaikais.

LGBTQ+ bendruomenės nariai kviečia prisijungti prie „Vilnius Pride 2023“ eitynių. Renginio organizatoriai pabrėžia, kad „LGBTQ+ žmonės turi išgyventi ne tik globalias ir lokalias krizes, augančias maisto, nuomos, pragyvenimo kainas, bet ir diskriminaciją, teisinį neužtikrintumą, tapatybių kvestionavimą“. Organizatorių teigimu, metai iš metų situacija Lietuvoje beveik nesikeičia, o jų balsai kalbant apie jų pačių gyvenimus – negirdimi.

Kovo 29 dieną Vilniuje vykusios konferencijos „Kryptis: Įsidarbinimas. LGBTI įtraukties darbe stiprinimas“ metu aptartos įvairovės, lygybės ir įtraukties temos, naujausios tendencijos, iššūkiai ir geroji patirtis, atvirumo darbo vietoje svarba. Renginio metu buvo akcentuojama, kaip įtrauktis sukuria naudą pritraukiant talentus ir juos išlaikant, gerinant finansinius ir bendrus veiklos rezultatus, stiprinant pasitikėjimo santykius tarp įmonių, jų darbuotojų ir kitų suinteresuotųjų šalių.

Nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL emocinės paramos platformos su patyčiomis dėl seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės ir lyties raiškos susiduriantiems moksleiviams, jų tėvams ir mokytojams savanorė Violeta ne tik padeda sunkumus patiriantiems LGBT jaunuoliams, bet ir aktyviai įsitraukė į paramos Ukrainai telkimą. Violeta pasakoja apie savanorystę LGL platformoje ir karo baisumus išgyvenantiems ukrainiečiams teikiamą paramą.

Kandidatė į Kelmės rajono meres ir Kelmės „Aukuro“ pagrindinės mokyklos direktorė Asta Zavadskienė sukrėtė savo pasisakymais apie pedofiliją, kurią viešai tapatino su homoseksualumu. Jaunimo politikos stebėsenos tinkle „Žinau, ką renku“ moteris pasidalino savo nuomone apie homoseksualius asmenis. „Diskutuojant homoseksualumo klausimais, reikėtų akcentuoti, kad tai yra liga, kuria dažniausiai serga apie 1 proc. visų vyrų populiacijos.

Lietuvos LGBT bendruomenė įvertino pirmadienį valstiečių partijos paviešintą reikalavimą nuo valstybinių pastatų pašalinti LGBT simbolikos vėliavas. Toks reikalavimas, jų manymu, yra nesąmoningas, bet bendruomenės narių nenustebino. Lietuvos gėjų lygos pirmininkas Vladimiras Simonko, sako, kad su tokiu reikalavimu nesutinka, tačiau priduria, kad panašių idėjų dar gali tekti išgirsti.

Šią savaitę Seimas pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui – alternatyvai jau ne vienerius metus diskusijas keliančiam Partnerystės įstatymui. Visgi, ne visi LGBT bendruomenės nariai šiuo pasiekimu džiaugiasi – lesbietė mokytoja Ausma Sakalauskaitė sako, jog tai joks kompromisas. „Mačiau, kad pritarta, džiaugiuosi, vertinu žmonių, kurie stengiasi, darbą. Šitas kompromisas yra piktinantis. Dalį LGBT žmonių jis piktina, tai nėra kompromisas, nėra lygiavertis.

Iš antro karto pavyko – Seimas ėmėsi partnerystę įteisinančio civilinės sąjungos projekto ir jam pritarė po pateikimo. Susiskaldė konservatorių krikdemų blokas, opozicija sako, kad nenorėdami nuvilti koalicijos partnerių, konservatorių lyderiai ėmėsi spaudimo taktikos frakcijos nariams. Procesą stebėjo ir homoseksualų bendruomenė, dalis jų net apsiverkė – tačiau ne iš džiaugsmo, o dėl to, kad po balsavimo juos užsipuolė ir išplūdo Petras Gražulis.

Aistros 2021-aisiais Lietuvoje virė ne tik dėl skiepų. Pirmieji mitingai prasidėjo visai dėl kitų valdžios sprendimų. Laisvės partijos noras įteisinti homoseksualų teises priėmus Partnerystės įstatymą vėl suskaldė visuomenę ir „pagimdė“ šeimų maršą, kuris sukvietė tūkstančius šalininkų protestuoti prieš lygias gėjų ir lesbiečių teises. Deja, patyčios ir grasinimai tęsiasi iki šiol. Kodėl? Apie tai plačiau domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Vestuvės yra viena gražiausių gyvenimo švenčių, tačiau, rodos, tokia įprasta ir prasminga vedybų ceremonija prieinama ne visiems – LGBTQ+ poros Lietuvoje vis dar negali legaliai susituokti, o apie tokią šventę dažnai pagalvoti sau net neleidžia. Čia į pagalbą atskuba Gabrielė Bernotaitė, visai neseniai pradėjusi planuoti LGBTQ+ porų vestuves.

Vilnietė Austėja Račaitė niekad neslėpė, kad priklauso LGBTQ+ bendruomenei – 22-ejų Austėja drąsiai už rankų laikosi su savo mergina, dalyvauja pride eitynėse ir įsitraukia į bendruomenės veiklą. Ji neslepia, kad pradėjusi domėtis žmogaus teisių ir lygybės klausimais pati drąsiai pasakė artimiesiems, kad yra queer, nes homoseksualia savęs neįvardina – kaip pati sako, toks terminas tinkamai jos neapibūdina.

Spalio 28-osios rytą Vilniuje įvyko nevyriausybinės organizacijos „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ prisistatymas žiniasklaidai. Jos įkūrėjos LGBTQ+ vaikų mamos Rasa Račienė, Jolanta Vaitiekūnienė ir LGBTQ+ vaiko teta Lina Plieniūtė teigia, kad laikas parodyti, kad Lietuvoje visi žmonės gali turėti lygias teises.

Richard Hernandez, dabar žinomas kaip Tiamat Legion Medusa, atsisakė savo karjeros, kad taptų „drakone“. Reptilijų mylėtojas per daugybę metų kūno modifikacijoms išleido 61 tūkst. svarų sterlingų. Richard Hernandez anksčiau dirbo bankininkystės vadybininku. Tačiau po kelerių metų finansų srityje, amerikietis nusprendė pakeisti savo gyvenimo kelią.  Richard tapo „drakone“, vadinama Tiamat Legion Medusa. Investavo daugybę pinigų Los Andželo gyventojas išleido 61 tūkst.

„Šeimos gynimo maršo“ metu Vilniuje vyko ir trys protestai, kurie buvo nukreipti prieš šį renginį. Pasak antimitingo dalyvių, „Šeimos maršo“ organizatoriai tik nori atkreipti visuomenės dėmesį nuo realių problemų, todėl jie atėjo pasisakyti ne tik už lygias teises, bet ir už tradicinių šeimų gerovę. Į pievą prie Vingio parko pėsčiųjų tilto susirinko dvi grupelės žmonių. Vienoje jų – 5 protestuotojai, kitoje – iki 30 žmonių.

Santuoka – viena gražiausių ceremonijų gyvenime, užtvirtinanti dviejų žmonių meilę. Tačiau ne visos poros gali laisvai tuoktis, todėl kiek daugiau nei prieš metus laiko gimė projektas „Laisvė mylėti“, homoseksualioms poroms suteikiantis šansą švęsti savo meilę ir įsipareigoti vienas kitam artimiausių asmenų akivaizdoje.

Garsus aktorius ir dainininkas Dominykas Vaitiekūnas ryžosi pasidalinti itin skaudžiu savo išgyvenimu. Tai itin skausmingas gyvenimo laikotarpis, per kurį jaunas vyras patyrė patyčias ir išgyveno nelaimingą meilę. Plačiau apie šį laikotarpį ir apie tos pačios lyties porų santykių įteisinimą aktorius kalbėjo laidoje „Karštai su tv3.lt“. „Ta patirtis yra be galo skaudi.

Vilniaus senamiestis šeštadienį nusidažė vaivorykštės spalvomis – ketvirtą kartą surengtos masinės „Baltic Pride“ 2019 eitynės „Už lygybę!“, toleruojančios lesbiečių, gėjų, biseksualų, translyčių asmenų (LGBT) teises. Vienas iš eitynių organizatorių, Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko džiaugėsi, kad šis renginys pritraukė daugybės žmonių dėmesį. Pasak pašnekovo, Vilniaus miesto valdžia turėtų apsvarstyti, kad tokio tipo renginiai būtų finansuojami iš savivaldybės lėšų.

Birželio 6 dieną Ukrainos sostinėje Kijeve surengtos antrosios LGBT bendruomenės eitynės „Už lygybę“. 300 taikių demonstrantų nuo kelių dešimčių agresyviai nusiteikusių ultradešiniųjų opozicijos atstovų saugojo per 2000 teisėsaugos pareigūnų. Dalyvaudami eitynėse Kijeve vietos LGBT bendruomenei paramą išreiškė Švedijos ambasadorius Ukrainoje bei būrys Europos Parlamento narių. Šalies prezidentas Petro Porošenka asmeniškai pasirūpino, kad eitynių dalyvius saugotų gausios policijos pajėgos.