lesto

„Lietuvos energijos“ grupės suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekimo ir prekybos bendrovę „Litgas“ paliekantis vadovas Vytautas Čekanavičius karjerą tęs didžiausią mažmeninės prekybos tinklą Baltijos šalyse valdančioje „Maximos grupėje“. V. Čekanavičius nuo kovo 12 dienos dirbs grupės įmonės „Franmax“ operacijų vadovu, BNS pranešė bendrovės „Maxima LT“ Komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Naujasis valstybės valdomos energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ vadovas Darius Maikštėnas sako, kad per 10-20 metų energetikoje įvyks didžiulių pokyčių, todėl reikia mokytis iš bankų ir telekomunikacijų bendrovių, siekiant daryti mažiau klaidų. Pasak D. Maikštėno, Lietuva yra šalis, kurioje galima greitai išbandyti naujas inovacijas, todėl ji turi didelį šansą šalia „fintech“ ir telekomunikacijų būti ir regiono energetikos inovacijų lydere.

Nelegalios statybos ir statiniai, deja, bet nėra retas reiškinys Lietuvoje. Kol tarnybos gaudo ir baudžia tokius statytojus bei savininkus, kiti statiniai metų metus stovi ramiai. Taip daugiau nebestovės reklamos stendas Vilniaus pakrašty. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Tomas, papasakojęs apie jau seniai už akių kliūvantį reklamos stendą sostinėje.

Į didžiausių Vidurio Europos sąrašą įmonių pateko 11 Lietuvos bendrovių, o tai - viena mažiau nei pernai. Mažėjančią tendenciją parodė tarptautinės audito ir verslo konsultacijų įmonės „Deloitte“ 500 didžiausių įmonių ataskaita, kurioje įvertintos 2015 metų įmonių pajamos.

Praėjusiais metais įmonių pelnai beveik pasiekė rekordinius 2007 m., kuomet uždirbtas pelnas sudarė 4,6 mlrd. eurų. Pernai įmonės uždirbo 4,2 mlrd. eurų ikimokestinio pelno, o tai buvo net 40 proc. daugiau nei 2014-aisiais. Lėmė keturios priežastys Tokį didelį pokytį lėmė keturios priežastys.

500 daugiausiai mokesčių sumokančių įmonių pernai valstybei sumokėjo 3,803 mlrd. eurų - 7,2 proc. (255 mln. eurų) daugiau nei 2014 metais, kai sumokėta 3,548 mlrd. eurų mokesčių. Daugiausiai mokesčių į valstybės biudžetą pernai sumokėjo naftos koncernas „Orlen Lietuva“ - 309,764 mln. eurų. Antroje vietoje buvo tabako gamybos bendrovė „Philip Morris Baltic“, - 188,087 mln.

Sumažėjus viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) tarifui ir efektyviau veikiant elektros skirstymo bendrovei „Lesto“, nuo sausio 1-osios mažėja elektros kainos gyventojams. Tačiau gamtinių dujų kainos išlieka nepakitusios - tam didžiausios įtakos turi vis dar galiojanti „Gazprom“ dujų kainos nuolaida. Elektros kainos, priklausomai nuo plano, buitiniams vartotojams mažėja 1-3 proc.

Naujos elektros jungtys su Lenkija ir Švedija leis kitais metais atpiginti elektrą namų ūkiams, sako „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas, kuris prognozuoja, kad 2016 metų viduryje elektros kaina buitiniams vartotojams gali būti perskaičiuota. „Aš manau, kad mes dar metų viduryje mažinsime (elektros - BNS) kainą, nes atsiranda galimybės pigiau įsigyti elektros per naujai pastatytas jungtis.

Nuo kitų metų sausio 1 dienos veiklą pradės „Lesto“ ir „Lietuvos dujų“ pagrindu įkurta nauja bendrovė – „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Šiai bendrovei yra iškelta tikslai pagerinti paslaugų kokybę ir mažinti sąnaudas, tačiau niekas nekalba apie konkurencijos praradimą ir kaip tai gali atsiliepti vartotojams. Šiuo metu elektros vartotojai, kurie nėra prisijungę prie dujotiekio arba namuose naudoja elektrines virykles, gali gauti specialų tarifą ir už elektrą mokėti pigiau.

Energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ valdomų elektros ir dujų skirstymo įmonių „Lesto“ ir „Lietuvos dujos“ akcininkai pritarė bendrovių sujungimui. Akcininkai gruodžio 3 dieną pritarė jų sujungimui, įsteigiant naują bendrovę Energijos skirstymo operatorius (ESO), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Lesto“ ir „Lietuvos dujos“. Naujoji įmonė pradės veiklą nuo 2016 metų sausio 1 dienos, jai vadovaus dabartinis „Lesto“ generalinis direktorius Aidas Ignatavičius.

Dujų skirstomojo tinklo operatorė „Lietuvos dujos“ šiemet per devynis mėnesius iš tęsiamos dujų skirstymo veiklos uždirbo 6 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno - 73 proc. daugiau nei pernai sausį-rugsėjį, kai įmonė iš šios veiklos buvo uždirbusi 3,5 mln. eurų pelno. Įmonės pardavimo pajamos šiemet, palyginti su devyniais 2014-ųjų mėnesiais, padidėjo 4 proc. iki 36,8 mln.

Nuo kitų metų sausio 1 d. bus sujungiamos bendrovės „Lesto“ ir „Lietuvos dujos“, o jų vietoje įkuriama nauja įmonė AB „Energijos skirstymo operatorius“ (trumpiau – ESO). Skaičiuojama, kad dėl įmonių sujungimo, metinis sutaupymo efektas bus 3,6 mln. eurų. „Energijos skirstymo operatorius“ taps viena didžiausių Lietuvos įmonių, jos turtas sieks apie 1 mlrd. eurų. Tačiau šis susijungimas turi ir liūdnąją pusią – dalis darbuotojų neteks darbo.

Elektros kaina nuo sausio mažės tiek gyventojams, tik verslui, teigia premjeras Algirdas Butkevičius. Anot jo, tai lėmė sprendimas neberemti elektros gamybos termofikacinėse elektrinėse ir Lietuvos elektrinėje. „Tokį mažėjimą pasiekti mums leido spalį Vyriausybėje priimtas sprendimas dėl mažesnio VIAP poreikio“, – pranešime teigė A.Butkevičius. Kainų komisija penktadienį nustatys kitų metų visuomeninės elektros kainos viršutines ribas: gyventojams jos mažės 5,4 proc.

 Šeštadienio vakaras Palangos gyventojams ir svečiams pateikė staigmeną – daugiau kaip valanda nebuvo elektros. O dėl to, žinoma, sutriko ir įvairių pramogų bei maitinimo įstaigų veikla. Gelbėti situacijos iš karto išvyko „Lesto“ atstovai. Apytiksliai 21.15 elektros tiekimas buvo atnaujintas. Anot „Lesto“ atstovų, sutrikimo priežastis – karštis. Dėl joi sugedo elektros kabeliai.

Ketvirtadienio rytą Lietuvoje yra apie pusantro tūkstančio vartotojų, neturinčių elektros energijos, pranešė LRT radijo žinių tarnyba. „Apie tūkstantį vartotojų, neturinčių elektros energijos, buvo Kaišiadorių rajone, apie 500 – Marijampolėje. Daugiausia gedimų lėmė vėjo nutraukti laidai arba ant jų užvirtę medžiai arba šakos. Tai apsunkina mūsų galimybes greitai šalinti gedimus“, – LRT sakė elektros skirstymo bendrovės „Lesto“ atstovas Martynas Burba.

 Sostinės Savivaldybės valdomai bendrovei „Start Vilnius“ pradeda vadovauti naujas direktorius. Buvusį įmonės vadovą Simą Ramutį Petrikį keičia Marius Baranauskas (40 m.), anksčiau vadovavęs AB Lesto paslaugų ir skolų valdymo departamentui. Paskelbusi, jog ieško šiuolaikiško, progresyviai mąstančio vadovo/-ės vienai savo valdomų įmonių, Savivaldybė iš viso sulaukė 48 kandidatų pasiūlymų, tarp jų ir užsienyje dirbančių profesionalų.

Elektros skirstymo bendrovė LESTO, siekdama supaprastinti elektros įvedimą naujiems vartotojams, nuo šiol vienu metu išduoda visus reikalingus dokumentus. Apjungus elektros įvedimo etapus, elektra klientus pasiekia greičiau. Dėl to naujo vartotojo prijungimo prie skirstomųjų elektros tinklų trukmė sutrumpėjo vidutiniškai dviem dienomis.

Nuo 2010 metų intelektualių inžinerinių sprendimų bendrovė FIMA aktyviai dalyvauja modernizuojant Lietuvos elektros pastotes – valdymo sistemas keičia moderniomis dispečerinių valdymo ir ryšių sistemomis SCADA. Pernai įdiegus tokias sistemas Jonavos ir Kaišiadorių rajono elektros pastotėse baigtas visų elektros skirstymo bendrovės LESTO dispečerinių valdymo centrų modernizavimas. Atnaujintų pastočių eksploatacija ženkliai efektyvesnė.

Pagrindinė priežastis, kodėl šiluma vilniečiams nepinga, yra valstybės nustatyta prievolė „Vilniaus energijai“ apie du trečdalius reikiamų dujų kiekio pirkti iš Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo. Šios dujos yra maždaug 16,6 proc. brangesnės nei biržoje ir 35,7 proc. brangesnės nei „Vilniaus energija“ galėtų nusipirkti iš bendrovės „Lietuvos dujų tiekimas“, su kuria sudarė sutartį vasario pradžioje.

Karolina KIRTIKLYTĖ Prieš keletą dienų į redakciją kreipėsi Žemaičių Naumiesčio seniūnijos Degučių kaimo gyventojas su prašymu padėti bėdos ištiktam vyriškiui. Vyras, neseniai grįžęs iš įkalinimo įstaigos, savo namus rado visiškai suniokotus. Suskubome aplankyti bėdžių ir išsiaiškinti, kas, kaip ir kodėl? Namelis ant vištos kojelės Žvarbų sausio 27-osios rytą iškurnėjome aplankyti nelaimėlio.

Energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ valdoma elektros skirstymo bendrovė LESTO per artimiausią dešimtmetį planuoja iš esmės modernizuoti skirstomąjį tinklą. Siekdama užtikrinti patikimas, saugias ir išmaniai valdomas paslaugas, bendrovė į tinklo modernizavimą ir atnaujinimą iki 2025 metų numato investuoti 1,7 mlrd. eurų. Tokius planus vasario 3 dieną spaudos konferencijoje pristatė LESTO generalinis direktorius Aidas Ignatavičius.

Jolanta GRUBLIAUSKAITĖ Šiaulių miesto valdžią puola virusai? Savivaldybės tinklalapį „nulaužė“ programišiai? Panašiais klausimais antradienį „Šiaulių naujienų“ žurnalistus užvertė sunerimę šiauliečiai. Tokius gyventojų įtarimus sukėlė visą dieną neveikęs Savivaldybės tinklalapis. Šiaulių miesto valdžia ramina – mūsų niekas nepuola. Trikdžius esą sukėlė dingusi elektra.

Elektros skirstymo bendrovė LESTO paskelbė išmaniojo tinklo projekto – išmaniųjų skaitiklių įrengimo gyventojams – viešojo pirkimo technines specifikacijas. Numatoma, jog kitąmet trims tūkstančiams bendrovės klientų bus įdiegti išmanieji elektros skaitikliai, kurie leis racionaliau vartoti elektrą ir taupyti namų ūkio išlaidas, pranešė LESTO atstovai. Pasak jų, išanalizavus suinteresuotų šalių pastabas, artimiausiu metu bus paskelbtas ir tarptautinis viešasis pirkimas.

 Po sekmadienį siautusio uragano pirmadienio vakarą be elektros dar buvo likę apie 3,5 tūkst. vartotojų. Bendrovės „Lesto“ duomenimis, 18 val. dėl smarkaus vėjo sukeltų padarinių elektros neturėjo maždaug 2 tūkst. vartotojų Klaipėdos regione, 810 - Kauno regione, 420 – Vilniaus regione. Kituose regionuose elektros neturinčių vartotojų skaičius buvo mažiau nei 100. Gedimus šalina 120 operatyvinių komandų.

 Sekmadienio naktį kilusi audra šalyje sutrikdė elektros tiekimą - kai kuriuose šalies regionuose 12 val. duomenimis, elektros tiekimas buvo sutrikęs 15 tūkst. elektros vartotojų. „Lesto“ specialistai siekia kuo greičiau pašalinti gedimus, tačiau dėl nerimstančio vėjo gaunama naujų pranešimų apie sutrikimus“, - rašoma bendrovės pranešime. Daugiausia – 13 tūkst. – vartotojų be elektros yra Klaipėdos regione, 2 tūkst. vartotojų elektros neturėjo Kauno regione.

 Sekmadienio naktį kilusi audra sutrikdė elektros tiekimą kai kuriuose šalies regionuose. Sekmadienio 8 val. duomenimis, elektros tiekimas buvo sutrikęs 10 tūkst. elektros vartotojų. Daugiausia – 8 tūkst. - vartotojų be elektros buvo Klaipėdos regione, 2 tūkst. vartotojų elektros neturėjo Kauno regione. „Gedimus daugiausia lėmė smarkaus vėjo padariniai - nutrauktos oro linijos, ant jų virtę medžiai ar šakos“, - rašoma bendrovės „Lesto“ pranešime.

Po vėjuoto šeštadienio sekmadienio rytą Lietuvoje elektros neturėjo apie 700 vartotojų, BNS informavo bendrovė „Lesto“. „Padėtis yra kur kas stabilesnė nei buvo vakar. Iš esmės visi gedimai, kurie mums buvo žinomi iki vakar (šeštadienio - BNS) vakaro pašalinti, ir tiems vartotojams elektros energijos tiekimas atkurtas. Tačiau šeštadienio vakarą ir sekmadienio naktį gauta pranešimų apie naujus gedimus“, - sakė „Lesto“ atstovas ryšiams su visuomene Martynas Burba.

Šeštadienio pavakare be elektros tebėra maždaug 4 tūkst. vartotojų. Atkūrus energijos tiekimą anksčiau nuo vėjo nukentėjusiems Klaipėdos ir Utenos regionams, dabar elektros neturi dalis pietryčių Lietuvos gyventojų. „Iki vakaro elektra buvo atkurta beveik visiems Klaipėdos ir Utenos regionų gyventojams, bet nauji gedimai fiksuoti Prienų, Marijampolės ir Lazdijų rajonuose“, - BNS informavo bendrovės „Lesto“ atstovas ryšiams su visuomene Martynas Burba. 17 val.

Stiprus vėjas įvairiuose Lietuvos vietose nutraukė elektros laidų, dėl to be elektros energijos šeštadienį prieš vidurdienį buvo apie 5 tūkst. vartotojų. „Šiuo metu yra apie 5 tūkst. vartotojų be elektros. Klaipėdos regione mums pavyko elektros energijos tiekimą atstatyti didžiajai daliai vartotojų. Šiuo metu Klaipėdos regione elektros neturi apie 1 tūkst. vartotojų. Dabar daugiausia - apie 2 tūkst.

Penktadienį sustiprėjęs vėjas Lietuvoje laužė medžių šakas, traukė elektros laidus - sudaužyti trys automobiliai, 4 tūkst. vartotojų liko be elektros energijos. Per pastarąją parą ugniagesiai gelbėjai 40 kartų vyko šalinti vėjo išverstų medžių ir nulaužtų šakų, šeštadienį BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyriuje. Daugiausia - dešimt - iškvietimų būta Klaipėdos apskrityje, šeši - Telšių, penki - Vilniaus.

Elektros kaina vartotojams nuo sausio mažės beveik 3 centais. Kainų komisija patikrino ir antradienį paskelbė naujus bendrovės „Lesto“ tarifus. Lapkričio pabaigoje komisija jau buvo patvirtinusi vidutiniškai 1,2 cento mažesnius tarifus kitų metų pirmajam pusmečiui. Tačiau dar labiau sumažinti kainas įgalino tai, kad praėjusią savaitę komisija paskaičiavo, jog „Lesto“ 2011-2013 metais turėjo apie 61 mln. litų netinkamų sąnaudų ir ji privalo šias lėšas per metus grąžinti vartotojams.

Kainų komisijai nusprendus, kad bendrovė „Lesto“ 2011-2013 metais turėjo apeie 60 mln. litų netinkamų sąnaudų ir ji privalo šias lėšas grąžinti vartotojams, elektros kaina kitąmet turėtų mažėti beveik 3 centais. Kainų komisija dėl naujų elektros tarifų spręs antradienį. Lapkričio pabaigoje komisija jau buvo patvirtinusi vidutiniškai 1,2 cento mažesnius tarifus kitų metų pirmajam pusmečiui.

 Šeštadienio naktį vakarų Lietuvoje praūžus stipriam vėjui, sekmadienį 6 val. ryto be elektros dar buvo likę apie 230 vartotojų. Šeštadienį ryte jų buvo apie 12 tūkst. „Lesto“ atstovas spaudai Martynas Burba BNS pranešė, kad Klaipėdos regione elektros dar neturi apie 120, ir Šiaulių regione - apie 110 vartotojų. Daugiausia jų yra Plungės (102), Joniškio (73), Pakruojo (21) rajonuose.

Dėl stipraus vėjo ir audros šeštadienio naktį vakarų Lietuvoje - daugiausia Klaipėdos ir Šiaulių regionuose - be elektros liko apie 12 tūkst. vartotojų. „Lesto“ atstovas spaudai Martynas Burba BNS pranešė, kad šiuose regionuose paskelbta ekstremali padėtis - įmonės darbuotojų brigados stengiasi atkurti elektros tiekimą. „Vėjas rimsta, todėl jis neturėtų kliudyti greitai šalinti gedimus“, - BNS sakė M.Burba.

Kainų komisija nustatė, kad elektros skirstymo bendrovė „Lesto“ turi daugiau nei 100 mln. litų nepagrįstų sąnaudų ir ketina jas grąžinti vartotojams, taip mažindama elektros kainą. „Lesto“ vadovas Aidas Ignatavičius teigia, kad nesutinka su komisijos sąnaudų skaičiavimu ir sako, kad skaičiavimai kelia neaiškumų, nes audito kompanijos nustatė tik daugiau kaip 2 mln. litų nepagrįstų sąnaudų, o komisija - daugiau nei 100 mln. litų.

Kainų komisijai nuo sausio jau sumažinus elektros kainą daugiau nei 1 centu, tikėtina, kad ji bus dar labiau sumažinta. Komisijai nustačius, kad elektros skirstymo bendrovė „Lesto“ turi daugiau nei 100 mln. litų nepagrįstų sąnaudų, jas bus nurodyta grąžinti vartotojams. Komisijos pirmininkė Diana Korsakaitė BNS patvirtino, kad sprendimą dėl elektros kainos sumažinimo siekiama priimti dar iki Naujųjų metų. „Mes skubėsime ir bandysime dar iki švenčių priimti sprendimą.

Dėl neteisingai apskaičiuotų šilumos kainų Vilniaus vartotojai per kelerius metus Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdomai „Vilniaus energijai“ už šilumą galėjo permokėti dešimtis milijonų litų. Spalio mėnesį šilumos kainą jau sumažinusi Kainų komisija šiuo metu aiškinasi, kiek pinigų bendrovė turės grąžinti vartotojams, kas kaltas dėl neteisingai apskaičiuotų kainų ir kodėl milijoninė investicija į kurą taupantį įrenginį nebuvo suderinta su savivaldybe.

Premjeras Algirdas Butkevičius sako ketinantis kreiptis į prokurorus dėl buvusios Vyriausybės valdymo metu neva netinkamai panaudotų lėšų elektros energetikos sektoriuje. Tai jis pareiškė po to, kai Seimo komisija trečiadienį apsvarstė Kainų komisijos audito išvadas, jog trys šalies energetikos įmonės 2010-2012 metais ne pagal paskirtį panaudojo daugiau nei 400 mln. litų.

Energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ valdoma elektros skirstymo bendrovė LESTO trečiąjį šių metų ketvirtį tęsė tinklo modernizavimo projektus ir efektyvino klientų aptarnavimo tinklą. Tai leis toliau mažinti veiklos išlaidas ir įgyvendinti ilgalaikėje strategijoje numatytus tikslus, susijusius su didesniu tinklo patikimumu ir efektyvesne veikla. Per devynis šių metų mėnesius LESTO investavo 222 mln. litų – 11,5 proc. daugiau nei pernai. Beveik 96 mln.

Elektros skirstymo bendrovė LESTO pranešė pradėjusi bandyti „savaime besigydantį“ tinklą. Įdiegus šį išmaniojo tinklo elementą, beveik 5 tūkst. vartotojų trijuose šalies rajonuose bus užtikrintas patikimesnis elektros energijos tiekimas. Įvykus gedimui, jungtuvai vartotojams automatiškai atkurs elektros energijos tiekimą per kitą šaltinį. Bendrovės investicijos į projektą siekia kiek daugiau nei 1 mln. litų, teigia LESTO atstovai.

 Sumažėjus dujų kainai ir nuo 2015 metų mažėjant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų tarifui, elektros kaina gyventojams nuo sausio turėtų sumažėti maždaug 1 centu.   „Lesto“ Kainų komisijos prašo patvirtinti, kad standartinis vienos laiko zonos tarifas būtų 46,3 cento (su PVM) už kilovatvalandę - 1,1 cento mažiau nei ji kainuoja šiemet.

Elektros skirstymo ir tiekimo bendrovė LESTO daugiau nei pusę – apie 2 mlrd. kilovatvalandžių (kWh) – elektros energijos poreikio šiemet įsigis „Nord Pool Spot“ elektros biržoje. Daugiau elektros įsigydama biržoje, LESTO šiemet jau sutaupė beveik 44 mln. litų vartotojų lėšų. Tai ateityje leis mažinti elektros kainą vartotojams.

Elektros skirstymo bendrovė LESTO pranešė per trejus metus įrengsianti trečdaliu daugiau kontrolinių skaitiklių, kurie nuotoliniu būdu tikrina klientų elektros energijos vartojimą. Numatoma, kad per devynerius metus dėl to bendrovė gaus beveik 16 mln. litų papildomų pajamų ir tai užtikrins palankesnes elektros kainas klientams.

Elektros skirstymo bendrovė LESTO per devynis šių metų mėnesius dėl netinkamo metalinių tvorų ir aptvarų įrengimo įspėjo daugiau gyventojų nei pernai per visus metus. Iki šių metų rugsėjo pabaigos gyventojams išsiųsta trys tūkstančiai įspėjimų, kai per 2013-uosius jų buvo pustrečio tūkstančio.

Elektros skirstymo bendrovė LESTO, Japonijos energetikos ir technologijų bendrovė „Hitachi“ ir Kauno technologijos universitetas (KTU) pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Šia sutartimi šalys sutarė bendradarbiauti, įgyvendinant mokslinius tyrimus, kurių metu bus išbandoma speciali – itin aukštai temperatūrai atspari elektros oro linija, galinti paskirstyti didesnį elektros energijos kiekį ir užtikrinti patikimesnį elektros energijos tiekimą vartotojams.

 Elektros skirstymo bendrovės LESTO prižiūrimų elektros apskaitos prietaisų rodmenis tikrina arba juos keičia tik LESTO arba partnerių, su kuriais yra pasirašytos sutartys, įgalioti darbuotojai. Bendrovė prašo gyventojų būti apdairiems ir įsidėmėti, ar atvykę asmenys nėra jais apsimetę sukčiai.

Liepos paskutinįjį pirmadienį Šilalės rajono laukuose, nutrūkus aukštos įtampos linijos laidui, žuvo Nyderlandų Karalystės pilietis ir jo draugė lietuvė, pranešė Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatorius LESTO. Tą pačią dieną Šiaulių rajono policijos pareigūnai informavo, kad Meškuičių miestelyje pašaliniam asmeniui bandžius patekti į 10 kV vidutinės įtampos elektros transformatorinę, elektros srovė mirtinai jį traumavo.

Politikams trypčiojant vietoje ir neapsisprendžiant dėl naujų elektros energijos gamybos pajėgumų, Energetikos ministerija stoja piestu prieš tai, kad elektrą galėtų gaminti patys gyventojai įsirengdami saulės energijos modulius. Nors Seimas po pirmo skaitymo pritarė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio pakeitimams ir papildymams, politikai nutarė kreiptis į Vyriausybę ir prašyti pateikti savo nuomonę.

LESTO atkreipia gyventojų dėmesį, kad įspėjamųjų ženklų apie elektros srovės keliamą pavojų nepaisymas, neatsargus ir neleistinas elgesys kelia didžiulę grėsmę žmonių gyvybei bei aplinkai. Liepos 28 d. popietę Šiaulių rajono policijos pareigūnai informavo, kad Meškuičių miestelyje pašaliniam asmeniui bandžius patekti į 10 kV vidutinės įtampos elektros transformatorinę, elektros srovė mirtinai jį traumavo.