lenkijos respublika

 Nori taikos – ruoškis karui. Šis senovės romėnų posakis aktualus ir mūsų dienomis. Kaimyninėje Lenkijoje jaunieji šauliai mokosi partizaninio karo taktikos, tikėdamiesi, kad jos galbūt niekuomet neprireiks. Jaunimas – savigynos organizacijose Sirena pradeda kaukti lygiai penktą ryto, ir iškart per megafoną pasigirsta vyriškas balsas: „Keltis, po trijų minučių rikiuotis lauke!“ Karines uniformas vilkintys jaunuoliai stveria kuprines, automatus, dunda laiptais žemyn. Lauke dar tamsu.

 Nuo 1945-ųjų Lenkijoje mirties bausme buvo nuteisti keli tūkstančiai žmonių. Dažniausiai ji buvo skiriama kovotojams už Lenkijos laisvę ir tik vėliau juos pakeitė žiaurūs žudikai. Paskelbtas moratoriumas Praėjusiame „Akistatos“ numeryje rašėme apie tai, kad paskutinį mirties nuosprendį mūsų kaimynai įvykdė 1988 metų balandžio 21 dieną. Tą dieną Krokuvos kalėjime buvo pakartas 1986 metais birželio 12-ąją nuteistas Andžėjus Čabanskis.

Prieš 20 metų gruodžio 29 dieną Lenkijos parlamentas balsavo už tai, kad būtų panaikinta Lenkijos Liaudies Respublika, o ant šalies herbe vaizduojamo erelio galvos būtų grąžinta karūna. Taip šalis vėl tapo Lenkijos Respublika. 1989 metų gruodžio 29 dieną  Lenkijos žemesnieji parlamento rūmai – Seimas – balsavo dėl Konstitucijos papildymo. Už Konstitucijos pakeitimus balsavo 347 parlamentarai, o 11 politikų nebalsavo iš viso. Prieš pasisakė vos 1 Seimo narys.

Premjeras Andrius Kubilius pasiskyrė dar vieną visuomeninį konsultantą. Pirmadienį pasirašytu potvarkiu jis Kauno medicinos universiteto docentą Aurelijų Verygą paskyrė savo visuomeniniu konsultantu narkotikų, alkoholio ir tabako vartojimo prevencijos klausimais. A. Veryga visuomenėje žinomas kaip aktyvus kovotojas prieš alkoholizmą.

Premjerui konservatoriui Andriui Kubiliui patarinės Nacionalinės studentų agentūros direktorius Jonas Okunis. Pagal Vyriausybės vadovo pasirašytą potvarkį buvęs Lietuvos studentų sąjungos prezidentas paskirtas premjero visuomeniniu konsultantu. Jis patarinės švietimo ir jaunimo reikalų klausimais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) Lietuvos vyriausybę informavo, kad Alicijos Cudak bylą prieš Lietuvą perdavė svarstyti Didžiajai kolegijai. Tai antroji byla prieš Lietuvą, dėl savo sudėtingumo, perduodama Didžiajai kolegijai. A. Cudak byla prieš Lietuvą Strasbūro teisme nagrinėjama nuo 2001 metų. Vilnietė EŽTT skundžiasi, kad buvo apribota jos teisė į teismą.

Prezidento Valdo Adamkaus nuomone, net ir didžiausių pavojų akivaizdoje Lenkija išliko ori, nepalaužta ir kovojanti, o šalies istorija yra gyvas didvyriškos kovos už laisvę liudijimas. „Jūs gerai žinote, kas yra ilgi priespaudos ir neteisybės metai. Tačiau net ir tamsiausiais okupacijos metais jūs nenustojote vilties ir didvyriškai kovojote už laisvę.

Prezidentas Valdas Adamkus antradienį vyks į Varšuvą, kur dalyvaus Lenkijos nepriklausomybės 90-mečio renginiuose. Kaip pranešė prezidento spaudos tarnyba, Lietuvos vadovas stebės iškilmingą ceremoniją ir karinį paradą prie Nežinomo kareivio kapo, dalyvaus parodos „Dvidešimtmetis. Modernumo vaizdai“ atidaryme. Per šį darbo vizitą taip pat planuojamas Lietuvos ir Slovėnijos prezidentų V.Adamkaus bei Danilo Turko (Danilo Tiurko) dvišalis susitikimas.

Prezidentas Valdas Adamkus vyks į Varšuvą dalyvauti Lenkijos nepriklausomybės atkūrimo 90-mečio iškilmėse. Kaip BNS sakė prezidento patarėjas Simonas Šatūnas, Varšuvoje V.Adamkus lankysis lapkričio 11 dieną.

2010-uosius Seimas pirmadienį paskelbė Žalgirio mūšio metais. Už tai numatantį Seimo nutarimo projektą balsavo 78 Seimo nariai, nė vieno nebuvo prieš, 2 susilaikė. Priimdamas nutarimą Seimas teigia norįs pabrėžti istorinę Lietuvos ir Lenkijos pergalę 2010 m. liepos 15 d., stiprinti Lietuvos valstybingumą, ugdant patriotizmą ir plėtojant strateginę Lietuvos partnerystę su Lenkija.

Šiandien Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė, TS-LKD pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė kreipėsi į LR Valstybės gynimo tarybą kviesdama iš esmės išnagrinėti dabartinę krašto apsaugos sistemos būklę, kariuomenės kovinę parengtį Gruzijos įvykių fone.

Rugpjūčio 17 d. įvykusiame TS-LKD Tarybos posėdyje priimtas pareiškimas, kuriame raginama LR Vyriausybė peržiūrėti dabartinę nusiginklavimo kryptį ir savo krašto gynybos atsisakymą. TĖVYNĖS SĄJUNGOS – LIETUVOS KRIKŠČIONIŲ DEMOKRATŲ TARYBOS PAREIŠKIMAS Dėl padėties Gruzijoje ir Europos Sąjungoje Europos Sąjungos vadovų laikysena dėl Rusijos agresijos prieš Gruziją kelia didžiulį susirūpinimą.

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ragina prezidentą Valdą Adamkų nedelsiant sukviesti Valstybės gynimo tarybą, kuri iš naujo apsvarstytų krašto gynybos klausimus. Partija tokią iniciatyvą iškėlė reaguodama į paskutinius Rusijos veiksmus Gruzijoje. „Lietuvoje reikia Vyriausybės, kuri neapsimetinėtų, neva iš dabartinės Rusijos nekyla jokių grėsmių, o tuoj pat peržiūrėtų dabartinę nusiginklavimo kryptį ir savo krašto gynybos atsisakymą.

Šiandien Europos Vadovų Tarybos susitikime, kuriame dalyvauja prezidentas Valdas Adamkus ir ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas, toliau buvo tęsiamos kompromiso dėl Europos Sąjungos konstitucinės sutarties paieškos. Atsargiai pranešama, kad Lenkija sutinka ieškoti kompromisų. Valstybių lyderiai svarstė būsimą balsavimo sistemos Europos Taryboje modelį, apie kurį savo atskirą nuomonę turi Lenkijos Respublika.

Į Vilnių sekmadienį atvyksta Lenkijos parlamento Užsienio reikalų komiteto delegacija, vadovaujama komiteto pirmininko Pawelo Zalewskio (Pavelo Zalevskio). Iki antradienio Vilniuje viešėsiantys delegacijos nariai susitiks su Seimo pirmininko pirmuoju pavaduotoju Česlovu Juršėnu, Užsienio reikalų komiteto nariais, Tarpparlamentinių ryšių su Lenkijos Respublika grupės nariais, taip pat užsienio reikalų ir ūkio ministrais.