leninas

Prorusiška veikėja Erika Švenčionienė ir vėl teisme. Užsidirbusi 700 eurų baudą už Lenino atvaizdą, kurį paviešino per jo gimtadienį, Švenčionienė tai apskundė. Ji bando įrodyti, kad tenorėjo informuoti apie buvusį bolševikų vado gimtadienį, jo pasakytas frazes ir tai esą darė švietėjiškais tikslais.  Prorusiška veikėja Erika Švenčionienė ir vėl mina teismų slenkstį. Šį kartą Kauno apylinkės teismo.

Balandis pilnas diktatorių gimtadienių: balandžio 20 dieną gimė Adolfas Hitleris, Vokietijos diktatorius, sukėlęs Antrąjį Pasaulinį karą. Balandžio 22 pasaulį išvydo Vladimiras Leninas, proletariato vedlys, kuriam naikinti kitaip manančius buvo gyvenimo užsiėmimas, raudonasis teroras kiek vėliau pagimdė ir Staliną. Kaip atsiranda diktatoriai, kokios savybės joms būdingos ir kokia tikimybė, kad Lietuvoje galėtų įsigalėti diktatūra, apie tai laidoje svarstė ekspertai.

1921 metais Kronštato karinio jūrų laivyno bazė sukilo. Jūreiviai, kurie per 1917 m. Spalio revoliuciją tarnavo elitinėse pajėgose, badavo, todėl dabar pasiryžo nuversti Lenino diktatūrą. Jauna sovietinė valstybė darė viską, kad tik sutriuškintų sukilėlius. Karinio jūrų laivyno bazės Kronštate jūreiviai žino, kad artėja bolševikų puolimas. 1921 m. kovo 8 d. rytą dar prieš išbrėškus saulei ir jai apšviečiant užšalusią Petrogrado įlanką, jau juda raudongvardiečiai.

Maskvos teismas ketvirtadienį nurodė sulaikyti rusą, kaltinamą bandymu padegti buvusio bolševikų revoliucijos lyderio Vladimiro Lenino mauzoliejų, esantį Raudonojoje aikštėje. Pasak Maskvos Tagankos rajono teismo, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“, Konstantinui Starčiukovui dėl įtariamo išpuolio skirtas kardomasis kalinimas dviem mėnesiams.

Maskvos centre vėlų pirmadienio vakarą vyras bandė padegti Lenino mauzoliejų. Kaip rašo „Obozrevatel“, 37-erių metų vyriškis iš Čitos miesto, esančio Rusijoje, sviedė Molotovo kokteilį į Raudonojoje aikštėje esantį Lenino mauzoliejų.  Tačiau, kaip skelbiama, išmestas butelis su degiu mišiniu atsitrenkė į tvorą ir galiausiai užsiliepsnojo ant grindinio. Kilęs gaisras, pasak Rusijos žiniasklaidos, buvo užgesintas. Teigiama, kad incidentas Rusijoje įvyko apie 22 val.

Vienas Maskvos gyventojas naktį į sausio 6-ąją sumanė pavogti Vladimiro Lenino (Vladimiras Uljanovas) kūną iš mauzoliejaus. Vyras buvo sulaikytas, iškviesti medikai nuovadoje diagnozavo „psichinį sutrikimą dėl alkoholio poveikio“. Paaiškėjo, kad į policijos nuovadą pateko 42-ejų vyras, dirbantis baldų surinkėju. Jis patvirtino, kad ketino pagrobti Leniną, tačiau negalėjo paaiškinti, kam jam to reikėjo, rašoma RBC. Vyrui buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba dėl įtartino elgesio.

Suomija antradienį nugriovė paskutinę viešoje vietoje esančią sovietų lyderio Vladimiro Lenino statulą. Susimąsčiusio lyderio su ranka ant smakro bronzinis biustas buvo nuimtas nuo postamento ir išvežtas sunkvežimiu, kai kuriems tai pasitinkant su šampanu rankose, o vienam vyrui protestuojant su sovietine vėliava. „Vienos žiauriausių pasaulyje valdymo sistemų – sovietinio komunizmo – įkūrėjo statulos pašalinimas iš gatvės yra puikus dalykas“, – sakė 77 metų Matti Leikkonenas, stebėjęs procesą.

Rusijos okupuotame Heničeske, Ukrainoje, buvo pastatyta buvusio sovietų lyderio Vladimiro Lenino statula, rodo pirmadienį socialinėje žiniasklaidoje paskelbtos nuotraukos. Skulptūra iškilo praėjus beveik septyneriems metams po to, kai buvo pašalinta vykdant „dekomunizacijos“ pastangas, skelbia CNN. Heničesko miestas yra prie Azovo jūros Chersono provincijoje, į šiaurę nuo sienos su Rusijos aneksuotu Krymu.

Liepos 12-ąją sukanka lygiai 100 metų po 1920 m. Lietuvos ir Sovietų Rusijos taikos sutarties pasirašymo. Tąsyk pagrindiniai derybų klausimai, kuriuos tarsi pavyko išspręsti pasirašant taikos sutartį, buvo Lietuvos, kaip nepriklausomos šalies, pripažinimas ir valstybės sienų įtvirtinimas, Lietuvai priskiriant Vilnių bei jo aplinkines teritorijas. Tačiau tai buvo tik iliuzija.

Ukraina atsikratė sovietinio palikimo – visi 1320 monumentų bolševikų lyderiui buvo demontuoti kiekviename mieste, kaimelyje ar gyvenvietėje, kuriuos kontroliuoja Kijevas, praneša „The Independent“. Praėjus trejiems metams po Kremliaus kontroliuojamo buvusio prezidento Viktoro Janukovyčiaus pabėgimo šalis atsikratė vieno iš buvusios prorusiškos valdžios simbolių – būtent Lenino paminklo kritimą Kijeve 2013-ųjų pabaigoje galima laikyti ukrainiečių pasipriešinimo prokremliškai valdžiai pradžia.

Šiuolaikinės žvaigždės ir žinomi žmonės yra nuolat persekiojami paparacių. Jų gyvenimai yra dokumentuojami ir įrašinėjami vaizdo įrašai, o dažniausiai apie juos galime sužinoti iš amžininkų fotografijų.

Daugiau kaip pusė rusų įsitikinę, kad buvusio šalies lyderio Vladimiro Lenino balzamuotus palaikus reikia palaidoti, naujienų agentūra „Interfax“ trečiadienį citavo Jurijaus Levados analitinio centro atliktos apklausos rezultatus. Iš 1,6 tūkst. apklaustųjų 32 proc. siūlo 1917-ųjų bolševikų revoliucijos vadą palaidoti prie Kremliaus sienos, o 26 proc. – Sankt Peterburge esančiose Volkovo kapinėse. Beveik trečdalis respondentų – 31 proc.

Praėjus ketvirčiui amžiaus nuo Berlyno sienos griuvimo, į miestą vėl sugrįžo Leninas – atkasta granitinė Rusijos revoliucijos vado galva ketvirtadienį sunkvežimiu buvo vežama per Vokietijos sostinę. Seniai užmiršta miesto pakraštyje esančiame miške buvusi palaidota 3,5 tonos sverianti skulptūra taps naujos ekspozicijos eksponatu muziejuje, kuriame bus eksponuojami asmenų, suvaidinusių tam tikrą vaidmenį Vokietijos įvykiais turtingoje istorijoje, atvaizdai.

Justė Petkevičiūtė, Žinios.lt Rusijoje švęsti Tarptautinės darbo dienos, kaip sovietmečiu, į gatves išėjo tūkstančiai žmonių. Demonstracijos vyko net keliose miesto vietose, o kai kurie dalyviai nešėsi Lenino ir Stalino portretus. Prie pat Kremliaus, Maskvos Raudonojoje aikštėje rinkosi dešimtys tūkstančių rusų. Tarptautinę darbo dieną jie švenčia išties triukšmingai. Darbininkus čia subūrė šalies profesinės sąjungos.

Lunasko srities gubernatorius Genadijus Moskalis papasakojo, kodėl Stanica Luhanskaja gyvenvietėje, pranešama valdininko tinklalapyje. Gubernatoriaus teigimu, ketvirtadienį, balandžio 16-ąją, „patriotiškai nusiteikę kaimo aktyvistai aprišo „vado“ veidą geltonai mėlyna „kauke“, o vėliau dar ir „įteikė“ jam nacionalinę Ukrainos vėliavą“. Pasak G. Moskalio, rajono administracijos darbuotojai, kurie yra įsikūrę netoli paminklo, ryte „aptiko Leniną horizontalioje padėtyje“. „Akivaizdu, kad pasaulinis...

Sekmadienį ir toliau vykstant masiniams protestams Ukrainoje, demonstrantai Kijeve nuvertė Lenino paminklą – vieną seniausių ir brangiausių Sovietų Sąjungos mastais Ukrainos monumentą. Apie šį įvykį specialiai portalui Balsas.lt papasakojo protestų dalyvis Jaroslavas S. „Žmonių džiaugsmui nebuvo ribų, aš taip pat negalėjau nuslėpti savo džiaugsmo.

Apsilankymo kaimyninėje Baltarusijoje formalumai gali trukti kur kas ilgiau nei, tarkime, reikiamų dokumentų kelionei į tolimąjį Tailandą sutvarkymas. Ir nors vos už kelių dešimčių kilometrų nuo sostinės esantys gražūs kaimynų miestukai, atrodytų, yra pasiekiami ranka, norintiems ten pasisvečiuoti, teks apsišarvuoti kantrybe ir kruopščiai paisyti itin griežtų sienos kirtimo taisyklių. Tiesa, už vargą visuomet atlyginama, o ši šalis neabejotinai turi kuo nustebinti.

Mauzoliejai, balzamuoti kūnai ir stikliniai karstai. Tai paskutinė atskirų valstybių lyderių ir pasaulyje garsių žmonių poilsio vieta. Tik čia vargu ar galima kalbėti apie ramybę – diktatorių ir popiežių karstai tapo pagrindiniais masinio turizmo traukos objektais. Visam pasauliui demonstruojamos mumijos vieniems atrodo niūrios ir net gąsdinančios, o kitus jos žavi ir įkvepia. Turistus iš viso pasaulio jie traukia tarsi magnetas. Dažniausiai tokio dėmesio sulaukia garsūs didžių valstybių vyrai.

Kai nuo postamento Lukiškių aikštėje buvo nurautas Leninas, jam kojas prisiuvo ir batus užmovė ne koks nusipelnęs chirurgas, o buvęs „Komunaro“ kolūkio (Radviliškio r.) pirmininkas, Grybų karaliumi pramintas Viliumas Malinauskas. Ir štai 2001 m. spalio 4 d. Harvardo universitete jis gavo Nobelio premiją (Ig Nobel) už Lenino parko sukūrimą. Pridursime, kad šio tipo premijos skiriamos už kvailiausius išradimus. Interneto portale ekspertai.

Apie talentingus žmones kartais sakoma: jau kad Dievas davė, tai ir drėbtelėjo. Geriau ir nepasakysi, kai kalbama apie tokias iškilias asmenybes pasaulio istorijoje, kaip Leonardas da Vinči, Mikelandželas, Kopernikas, Mocartas ar Lietuvos žemės sūnūs Vilniaus Gaonas, M.K. Čiurlionis, Steponas Darius ar Justinas Mikutis. Gal jie ir ne to paties kalibro, bet pasaulis be jų tikrai būtų skurdesnis.

Po Venesuelos prezidento Hugo Chavezo mirties tapo žinoma, kad šis kontroversiškasis Lotynų Amerikos šalies lyderis nebus palaidotas. Buvo priimtas sprendimas užbalzamuoti H. Chavezo kūną ir palikti jį Revoliucijos muziejuje,  „kad jis visada liktų su savo tauta". Iš šiuolaikinių pasaulio politinių lyderių pirmieji užbalzamuoti buvo Sovietų Sąjungos vadovai Vladimiras Leninas ir Josifas Stalinas.

Maskvos parodų centre lankytojus stebina naujiena – Lenino skulptūra. Vaškinė gulinčio Spalio revoliucijos lyderio figūra turi išskirtinį bruožą – ji pagaminta taip, kad atrodo, jog Leninas kvėpuoja. Tokia šiuolaikinio meno forma sulaukė įvairių lankytojų nuomonių.

Lenkijoje kovotojai su vulgarumu reklamoje ir komunistinio režimo nusikaltimų tyrėjai pasiekė, kad būtų uždrausta vietinio mobiliojo ryšio operatoriaus reklama, kurioje naudojamas proletariato vado Vladimiro Lenino atvaizdas. „Lenino atvaizdo panaudojimas marketingo veikloje mane suglumino ir papiktino. Tai neatsakingas masinių nusikaltimų ir jų aukų išniekinimas.

Maskvos Raudonojoje aikštėje esančio Mauzoliejaus laukia didelis remontas, kurį ketinama atlikti 2013 metų balandį. Tiesa, Vladimiro Lenino kūno iš jo remonto metu išnešti net neketinama, pareiškė oficialus Federalinės apsaugos tarnybos atstovas, istorijos mokslų daktaras Sergejus Deviatovas. Neliesti sarkofago su Lenino kūnu buvo nuspręsta specialaus posėdžio metu. Remonto metu bus remontuojamos požeminės komunikacijos, išorinės ir laikymo konstrukcijos.

Lietuviams atsibodo gyventi skurdo krečiamoje prezidento Andriaus Kubiliaus Lietuvoje. Mūsų posovietinėje valstybėje ilgimasi Lenino, o vienintelė galimybė išgyventi – apsipirkti turguje... Bent jau taip mano įtakingasis „Bloomberg“, paviešinęs specialų apžvalginį filmuką, skirtą sekmadienį įvyksiantiems Lietuvos parlamento rinkimams. Reportažas pavadintas taikliai – „Kodėl tiek daug lietuvių palieka Lietuvą?“ Taikliai todėl, kad ši problema yra svarbi ir opi.

Spalio 12 dieną, penktadienį, Osle bus paskelbti 2012 metų Nobelio taikos premijos laureatai. Greičiausiai komiteto pasirinkimas daugeliui nepatiks, o jo nariai, kaip jau tapo įprasta, sulauks kaltinimų. Ir vis dėlto Nobelio taikos premija toli gražu nėra blogiausia iš panašių į save, rašoma kommersant.ru Nobelio taikos premija, pirmą kartą įteikta 1901 metais, yra seniausias, tačiau toli gražu ne vienintelis apdovanojimas, suteikiamas taikdariams.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino 60-ojo gimtadienio, kuris įvyks sekmadienį, spalio 7 dieną, proga „Forbes“ nusprendė prisiminti, kokios dovanos buvo dovanojamos Sovietų Sąjungos ir Rusijos lyderiams. Dovanos valstybių lyderiams visada būna Europos simboliai. Be to, tai turi būti daiktai, atspindintys tiek dovanos gavėjo, tiek ir paties dovanotojo asmenybę. Beveik visada pagal žymiausias ar dažniausiai dovanojamas dovanas galima spręsti apie dovanotojo ir dovanos gavėjo charakterio ypatumus.

Už mėnesio Suomijos televizijos žiūrovai galės pamatyti režisieriaus Erkko Lyytineno filmą apie Carlą Gustafą Emilį Mannerheimą. Suomijos maršalą vaidina Savalas Otieno, juodaodis Kenijos aktorius. Mannerheimas kaip Che Guevara Beveik visa juosta nufilmuota Afrikoje, išskyrus kelias Žiemos karo scenas, kurioms prireikė suomiško sniego.

„Jaučiate nostalgiją sovietų laikams? Tuomet keliaukite į Lietuvą – ten yra keli teminiai parkai, padėsiantys lankytojams pasinerti į senus laikus“, – rašo D. Britanijos leidinys „Guardian“. „Negaliu pasakyti, kad nebuvau įspėtas: pasirašiau sveikatos ir saugumo pažymėjimą, kuriame pažymėta: „Dalyvių nepaklusnumo atveju, galimos psichologinės ir fizinės bausmės“. Tai 1984-ieji: išgyvenimas sovietiniame bunkeryje, trijų valandų trukmės pusiau teatrališkas pasirodymas, kurio metu žmonės gali pas...

Vladimiro Lenino rašinius reikėtų patikrinti dėl ekstremizmo, pareiškė Maskvos patriarchato atstovas Dimitrijus Smirnovas. Pasak jo, galbūt toks žingsnis pagaliau paskatintų peržiūrėti buvusio komunistų lyderio įvaizdį, kuris dabartinėje Rusijos visuomenėje yra pakankamai teigiamas, praneša newsru.com.

Rusijoje, Vulkannij kaimelyje Kamčiatkoje, vykdant Lenino paminklo fundamento įtvirtinimo darbus, buvo aptikta kapsulė, kurioje – praėjusio amžiaus aštunto dešimtmečio kolūkiečių kreipimasis į ateities kartas, praneša gazeta.ru. Aptikta kapsulė buvo paslėpta 1979 metų birželio 15 dieną. Laiškas, parašytas ranka ant didelio popieriaus gabalo (1 metras ant 40 centimetrų), buvo adresuotas 2024 metų jaunimui. „Be atminties nėra ateities.

Rusijoje – sujudimas. Kol prezidentas Vladimiras Putinas bando stabilizuoti režimą, protestuotojai kaltina jo administraciją korupcija ir tikina, kad jis yra atgyvena. Tapo madinga ir šiuolaikiška skųstis padėtimi valstybėje. Taip madinga, kad net „vakarėlių liūtė“ Ksenija Sobčiak prisijungė prie nepatenkintųjų, praneša inosmi.ru.

Baltarusijoje, Vitebsko srities Glubokojės rajono centre, demontuotas paminklas Vladimirui Leninui, praneša "Euroradio”. Paminklas stovėjo miesto istoriniame centre, Juzefo Korsako aikštėje. Kaip pažymi "Westki.info”, skiriamasis šios skulptūros bruožas - kreivos kojos. Rajono vykdomojo komiteto architektūros ir statybos skyriaus atstovai pareiškė, kad paminklas išgabentas restauruoti. Kur jis bus pastatytas po restauracijos, kol kas nenuspręsta.

Trumpi, jausmingi ir daug ką pasakantys laiškai – tokius mylimosios rašė viso pasaulio diktatoriams. Prancūzų rašytoja Diane Ducret, kurios knygą „Diktatorių moterys“ netrukus išleis leidykla „Baltos lankos“, į savo kūrinį surinko bene žymiausiems pasaulio diktatoriams moterų rašytus laiškus. Balsas.lt savo skaitytojams leidžia pirmiesiems žvilgtelėti į būsimos knygos puslapius. *** Kai turėdama trisdešimt penkerius metus ji susitiko žmogų nuo Lenos, jos gyvenimas buvo sudužęs į šipulius.

Stresas, šeimos medicininė istorija ir galbūt nuodai lėmė Vladimiro Lenino mirtį, teigia neurologas bei istorikas. Jie nesutinka su paplitusia teorija, jog buvusį Sovietų Sąjungos lyderį pražudė lytiškai plintanti liga, rašo AP. Gydytojas Harry Vintersas ir istorikas Levas Lurie pranešimą apie Leniną pristatė kasmetinėje Merilendo medicinos universiteto konferencijoje, kurioje nagrinėjamos žymių žmonių mirtys.

Sovietų Sąjunga visada pasižymėjo galingu propagandos mechanizmu. Viena iš šio mechanizmo dalių buvo propagandiniai plakatai. Amžiuje be interneto būtent plakatai neretai tapdavo veiksmingiausia propagandos priemone.

Priartėjus eilinėms 1917 metų bolševikų perversmo vado Vladimiro Lenino gimimo metinėms, kaip paprastai, Rusijoje vėl aiškinamasi, ar jis turi būti palaidotas. Dabar 56 proc. šalies gyventojų mano, kad „pasaulio proletariato vadas“ turi būti palaidotas. Per pastaruosius 6 metus taip manančiųjų padaugėjo 10 procentų. Nuosekliai mažėja manančių, kad Lenino mumija ir toliau turi būti palikta mauzoliejuje prie Kremliaus sienos, ir dabar tokių yra 28 proc.

Jeigu Leninas, kaip pasakojama sename anekdote, žmonai sakydavo, kad eina pas meilužę, o iš tikrųjų pats skuosdavo į palėpę mokytis, tai Povilas iš Užkalnių kaimo, pasiuntęs žmoną parnešti bulvių maišo, į svečius pasikvietė meilužę. Povilo žmona Onutė ne tokia kantri, kaip anekdote buvo Vladimiro Iljičiaus išrinktoji, tad ji iš karto paskambino televizijos LNK laidai „24 valandos“. Paaiškėjo, kad Povilas jau seniai užsitraukęs ne tik Onutės, bet ir savo vaikų – dukros bei sūnaus nemalonę.

Panevėžio gyventojui Lenino atvaizdo garbinimas užtraukė nemalonę. Ant namo sienos jo bareljefą pakabinęs vyriškis sulaukė policijos pareigūnų. Nuosavo namo kieme Panevėžio senamiestyje ant sienos kabantis Lenino bareljefas matomas iš toli, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. „Čia jį pritvirtino prieš kokius porą mėnesių“, – tvirtino kalbinta moteris. „Žmogaus namas, daro, ką nori“, – įsitikinusi kita panevėžietė.

Rusijos televizijos kanalo „TVK Krasnojarsk“ vedėja Marija Buchtujeva teisioginiame eteryje pareiškė, kad šiuo metu šalyje aktyviai nagrinėjamas klausimas „Ar reikia palaidoti Vladimirą Putiną“. Vedėja pažymėjo, kad šią idėją neva pasiūlė Michailas Prochorovas. Tiesa, iš tikrųjų tokių radikalių planų Putino atžvilgiu milijardierius neturėjo. Prochorovas buvo užsiminęs apie galimą Lenino kūno laidojimą. „Mano asmeninė pozicija – Leniną reikia palaidoti.

Kandidatas į Rusijos prezidentus milijardierius Michailas Prochorovas yra už Vladimiro Lenino palaikų palaidojimą ir siūlo surengti referendumą šiuo klausimu. Tai ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „RIA Novosti“. „Mano asmeninė pozicija – V. Leniną reikia palaidoti. Bet tai turi būti padaryta neįžeidžiant tų žmonių, kurie mano kitaip. Aš surengčiau referendumą šiuo klausimu“, – pareiškė M. Prochorovas interviu televizijos kanalui RT.

Masiškiausiomis galima laikyti ajatolos Rouhollah Mousavio Khomeinio laidotuves, o didžiausia televizijos žiūrovų auditorija susirinko, kai vyko gedulinga ceremonija, atiduodant paskutinę pagarbą princesei Dianai. Vakar, gruodžio 28 d., Pchenjane buvo laidojamas Kim Jong Ilas – nemirtingasis Šiaurės Korėjos lyderis. Laidotuvės virto grandiozine liaudies sielvarto demonstracija.

Visi šie žmonės paliko nemenką pėdsaką šiuolaikinio pasaulio istorijoje. Visi puikiai pažįsta jų veidus. Tačiau kaip šie lyderiai atrodė jaunystėje ir vaikystėje? Balsas.lt siūlo pažvelgti į senas žinomų politikų nuotraukas.

Rusijoje baigtas tyrimas dėl caro Nikolaujaus II ir jo šeimos sušaudymo. Galutinės išvados Romanovų namų advokatui perdavė tyrėjas ir kriminalistas Vladimiras Solovjovas, praneša RIA Novosti. Dokumente, kurį sudaro 800 puslapių, pateikiamios pagrindinės tyrimo išaiškintos detalės. Jame patvirtinamas caro šeimos palaikų autentiškumas. Solovjovas išreiškė viltį, kad šios išvados pagaliau leis užbaigti caro šeimos laidojimą, palaidojant caraitį Aleksėjų bei Mariją.

Politikai itin greitai pakeitė plokštelę: kalbas apie pasaulinės ūkio krizės pabaigą pakeitė įtikinėjimai, kad antrąją krizės bangą vyriausybės pasiruošusios atremti daug geriau nei pirmąją. Toks blaškymasis kelia įtarimą, kad apie tikrąjį krizės mastą ir pobūdį arba nelabai žinoma, arba nenorima šnekėti. Kokia tai krizė? Pasaulyje kol kas nesiaučia globalios stichinės nelaimės. Tiesa, gamta iškrečia netikėtų pokštų – Žemės drebėjimas supurto net JAV sostinę.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės garsiakalbis Linas Balsys paporino, kad jos Ekscelencija nesiilsi ir nepailsta, o be to ir įstatymas neva neleidžia sapnuoti ko nors kito apart triūsą Tėvynės labui. Kažkur visa šita nesąmonė girdėta.

Buvęs Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas pripažino, kad Lenino kūną vieną dieną reikės perkelti iš Raudonojoje aikštėje esančio mauzoliejaus. Tačiau jis teigė, kad patys rusai supras, kada tam ateis tinkamas laikas, praneša telegraph.co.uk. „Manau, kad kažkuriuo momentu ateisime prie to taško. Tačiau nemanau, kad reikėtų tai skubinti. Vi suomenė pati tai supras“, – naujienų agentūra „Interfax“ cituoja M. Gorbačiovą.

Atlikus naują tyrimą dėl paskutiniojo Rusijos caro Nikolajaus II mirties aplinkybių, nerasta jokių įrodymų, kad jį nužudyti nurodė revoliucijos lyderis Leninas, praneša agentūra AFP. Nėra jokio patikimo dokumento, kuris įrodytų, kad iniciatyvos ėmėsi Leninas, laikraščiui „Izvestija“ sakė tyrimo komisijos pirmininkas, Rusijos prokuroras V. Solovjovas. Esą nebuvo įrodyta ir tai, kad nužudyti carą pavedė Lenino patikėtinis Jakovas Sverdlovas.

Sankt Peterburge į aikštę prieš Suomijos metro stotį atvežtas ir sumontuotas prieš metus čia susprogdintas paminklas Leninui. Apie tai praneša naujienų portalas Fontanka.ru. Atkurtas paminklas į aikštę atvežtas prieš vidurnaktį. Bronzinės skulptūros pastatymas užėmė 40 minučių. Galutinius paminklo restauracijos ir jo postamento atstatymo darbus planuojama baigti iki kito antradienio.