leidiniai

Vyriausybė trečiadienį patvirtino didesnius periodinių leidinių pristatymo kaimiškose vietovėse, miesteliuose bei mažesniuose miestuose tarifus 2024 metams. Miestuose, kur paslaugos prieinamumas patogesnis, tarifai kils vidutiniškai apie 15 centų, tuo metu kaimiškose vietovėse – apie 5 centus, pranešė Susisiekimo ministerija.  „Augant ekonomikai ir atlyginimams, bet kasmet mažėjant prenumeratų skaičiams, tarifų perskaičiavimas būtinas. Vien per 2023 metus stebimas beveik 30 proc.

Lietuvos pašto leidinių pristatymo kaimo vietovių prenumeratoriams pagrįsti nuostoliai pernai siekė 8,76 mln. eurų, arba 23 proc. daugiau nei 2021 metais, pranešė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Lietuvos paštas prašė kompensuoti 8,86 mln. eurų, tačiau RRT šią sumą sumažino 100,3 tūkst. eurų. Tarnyba tokią išvadą pateikė Susisiekimo ministerijai, kurios Lietuvos paštas prašo kompensuoti nuostolius. Galutinį sprendimą priims ministerija.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino prenumeruojamų leidinių pristatymo maksimalius įkainius, kuriuos viršijus paslaugos teikėjams kitąmet būtų mokamos valstybės kompensacijos. Susisiekimo ministerijos siūlymu kaimiškose vietovėse šis įkainis nesikeistų ir neviršytų penkių centų, o retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintose vietovėse – septynių centų (be PVM). Kompensacijos bus taikomos kaime bei 96 miestuose ir miesteliuose, kuriuose gyvena mažiau nei 50 tūkst. gyventojų.

Seimas leido valstybei remti prenumeruojamų leidinių pristatymą į 97 vietoves, išskyrus didmiesčius. Seimas ketvirtadienį priėmė tai numatančias Pašto įstatymo pataisas: 129 Seimo nariai balsavo už, o susilaikė du.  Dabar valstybė remia tik spausdintų leidinių pristatymą kaimo vietovėse. Pataisos numato, kad nuo sausio leidinių pristatymas į miestus ir miestelius, kuriuose gyvena mažiau negu 50 tūkst. gyventojų, bus remiamas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir į kaimus.

Seimas ketvirtadienį apsispręs dėl Pašto įstatymo pataisų, leisiančių valstybei remti prenumeruojamų leidinių pristatymą į 97 vietoves, išskyrus didmiesčius. Dabar valstybė remia tik spausdintų leidinių pristatymą kaimo vietovėse. Seimui pataisoms pritarus, leidinių pristatymas į miestus ir miestelius, kuriuose gyvena mažiau negu 50 tūkst. gyventojų,  būtų remiamas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir į kaimus.

Leidėjams nerimaujant dėl Lietuvos pašto didinamų prenumeruojamų leidinių pristatymo, Susisiekimo ir Kultūros ministerijos siūlo, kad kompensacijos už tai būtų skiriamos ne tik kaimiškose vietovėse, bet ir miestuose. Iš viso būtų skiriama iki 10 mln. eurų kompensacijų: be jau skirtos 7,9 mln. eurų valstybės paramos 2023 metams bus numatyta iki 2,1 mln. eurų papildomų lėšų, antradienį pranešė Susisiekimo ministerija.

Situaciją dėl Lietuvos sveikatos mokslo universiteto (LSMU) sunaikintų XIX amžiaus leidinių aiškinsis kultūros ministro sudaryta komisija. Kaip BNS sakė Simonas Kairys, ministerijos, Kultūros paveldo departamento (KPD) ir kitų institucijų ekspertai turėtų „be emocijų“ išsiaiškinti praėjusią savaitę įvykusio incidento aplinkybes, kuomet universiteto biblioteka sunaikino dali fonduose saugotų XIX amžiaus bei XX amžiaus pradžios leidinių.

Senų mokslinių leidinių, saugotų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) fonduose, sunaikinimo istorija verčia peržiūrėti visą tokių dokumentų nurašymo tvarką, sako kultūros ministras. Simono Kairio teigimu, šią savaitę Kaune nutikusi istorija, kai LSMU biblioteka sunaikinti atidavė šimtus XIX amžiaus–XX amžiaus pradžios mokslinių leidinių, kelia daug klausimų ir dėl pačio sprendimo priėmimo, ir dėl jo įgyvendinimo.

Kultūros paveldo departamentas (KPD) pradėjo tyrimą dėl į konteinerį išmestų ir vėliau sunaikintų XIX amžiaus – XX amžiaus pradžios mokslinių leidinių, saugotų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) fonduose. Pats universitetas teigia, kad tai nėra knygos, o seni leidiniai, jie buvo netinkami naudoti ir prieš išmetant suskaitmeninti, be to, nurašyti leidinius gautas Kultūros ministerijos leidimas.

Lietuvos paštas antrus metus iš eilės kelia leidinių prenumeratos pristatymo kainas miestuose. Pernai jos augo dukart, o nuo kitų metų – 10 kartų. Leidėjai tai vadina šantažu ir sako, kad pristatymas taps brangesnis nei leidinys, rašo portalas vz.lt.

Tokia tvarka piktinasi knygas antram gyvenimui prikeliantys ir jas parduodantys prekybininkai. Jie sako, kad utilizuojami ir itin vertingi leidiniai, tad bibliotekos taip pinigus leidžia vėjais. Tačiau bibliotekos atkerta – verslininkai tesiekia naudos už valstybės pinigus. Štai taip pasenusios knygos utilizuojamos užsienyje. Ši literatūra jau surūšiuota ir į popieriaus smulkintuvus pakliūva tik tos knygos, kurių niekam nereikia.

Nedidelės bibliotekėlės atsirado Rusijos miesto Chabarovsko viešajame transporte. Keleiviai, važiuodami viešuoju transportu, gali ne tik pavartyti jiems patikusią knygą, bet ir pasiimti ją namo. Tokiu būdu realizuojama vadinamoji „BookCrossing“ sistema, kuomet knygos keliauja iš rankų į rankas pagal principą „Perskaitei pats, atiduok kitam“. Miniatiūrinės bibliotekėlės įrengtos kai kuriuose miesto tramvajuose.

Nuo kitų metų liberalizavus pašto paslaugos rinką periodinių leidinių pristatymo kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams paslauga nebus priskiriama universaliosioms pašto paslaugoms (UPP), tačiau pašto paslaugos teikėjas, Vyriausybės įpareigotas teikti UPP, privalės pristatyti periodinius leidinius kaimo gyvenamųjų vietovių prenumeratoriams.

Prieš 80 metų pradėtas leisti garsus Jungtinių Valstijų informacinis analitinis žurnalas „Newsweek“ liks tik elektroniniu pavidalu, informuoja BBC. Paskutinė spausdinta jo versija pasirodys gruodžio 31 dieną. Toks žingsnis atspindi nelengvą metą laikraščiams ir žurnalams, kai mažėjant reklamos užsakymams jie atsisako spausdintų versijų.

„Balsas.lt leidiniai“ įsigijo leidybos įmonės „UPG Baltic“ aštuonis vyriškos auditorijos leidinius ir moteriškus žurnalus „Virtuvė“ bei „Viltys ir likimai“. Ši leidinių grupė nuo šiol Lietuvoje valdys daugiau nei 30 interneto portalų ir daugiau nei 20 leidinių, taip gerokai sustiprindama savo pozicijas Lietuvos žiniasklaidos rinkoje.

Išaušus išmaniųjų technologijų erai leidėjai įtikėjo, kad mobilieji kompiuteriai su dideliais spalvotais ekranais pradės naują žiniasklaidos etapą. Tačiau jiems teko skaudžiai nusivilti, rašo „Technology Review“. Leidėjai apsidžiaugė, kad galės pristatyti naujas geresnes skaitmenines leidinių replikas, kurios bus instaliuotos į įrenginio operacines sistemas, tokias kaip „iOS“ ar „Android“. Leidinių programėlės turėjo tapti nauju unikaliu produktų su interaktyviomis funkcijomis.

Šiemet mažiausiai 300 šalies viešųjų bibliotekų pirmą kartą nemokamai gaus apie 30–40 kultūros, šviečiamojo pobūdžio ir jaunimui skirtų leidinių. Tai paaiškėjo po Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdžio, kuriame buvo iškelta ši iniciatyva. Galutinį sprendimą dėl nemokamo leidinių platinimo bibliotekoms Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas tikisi priimti iki vasario mėnesio.

Penktadienį vykusiame Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir akcijos „Knygų Kalėdos" dalyvių susitikime, pirmą kartą šalies vadovei buvo pristatyti statistiniai duomenys, rodantys mūsų spaudos pramonės padėtį kitų Europos šalių kontekste. Duomenis pateikusi Lietuvos spaustuvininkų asociacija (LISPA) atkreipė dėmesį, kad dėl knygoms taikomo 9 proc., o laikraščiams ir periodiniams leidiniams – 21 proc. PVM tarifo, Lietuva nustumta į panašaus dydžio (18-23 proc.

Premjeras Andrius Kubilius teigia nepritariąs siūlymui įteisinti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą spaudai. Šį klausimą Seimas yra nukėlęs ateinančių metų pavasariui.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengta ir Seime registruojama Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisa, kuria siūloma periodiniams spaudos leidiniams numatyti 9 procentų PVM tarifą. Prezidentės teigimu, spausdintas žodis ypač svarbus kuriant pilietišką, informuotą, analizuojančią ir demokratišką visuomenę.

Lietuvoje veikiantys bankai pastaruoju metu daugiausiai pranešimų spaudai išplatino apie jų teikiamas paslaugas, tačiau žiniasklaidai labiausiai aktualios pasirodė bankų paskelbtos makroekonominės analizės. Šiuo periodu pranešimų apie finansinius rodiklius efektyvumo vertė buvo aukščiausia. Tai parodė TNS LT atliktas Lietuvoje veikiančių bankų komunikacijos žiniasklaidoje tyrimas. Jo metu buvo išanalizuoti per šių metų trečiąjį ketvirtį bankų paskelbti pranešimai spaudai.

Viešai užsiminęs, kad buvo šantažuojamas einant aukščiausias šalyje pareigas, kadenciją baigęs prezidentas gali tapti ir prokurorų apklausų dalyviu. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Valentinas Mazuronis generaliniam prokurorui Dariui Valiui vakar registruotu laišku išsiuntė oficialų prašymą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo prezidento Valdo Adamkaus šantažo.

Gimtadienis tiesiogiai susijęs su Saule. Kartą per metus ji sugrįžta į tą vietą, kur buvo, kai žmogus gimė, ir tai mes vadiname gimtadieniu, o astrologai – Soliaru. Gimtadienis ir dvylika dienų po jo – išskirtinis laikas, nes asmeniui lemia visų metų įvykius.

Rūta Mikelkevičiūtė – viena iš tų televizijos žvaigždžių, prie kurių neabejojant galima lipdyti raidę „A“. Visada tobula, visada žinanti, ko nori ir kur ir ką gali pasakyti, o ką geriau nutylėti. Tiesą sakant, daugiau ji visada nutyli. Sėkmingo gyvenimo paslapčių – tokių, kaip išsirinkti vyrą –ji išmoko iš savo senelės – „kietos bobos“, kuri net ligoninės stalčiuje laikė ne piliules, o „Chanel“ kvepalus.

Per savaitgalį praūžusią audrą Lietuvoje - žuvo mažiausiai keturi, sunkiai sužalota dar mažiausiai tiek pat žmonių. Pareigūnai nespėjo gelbėti žmonių iš medžių prispaustų automobilių, apgriauti pastatai, nuplėšti stogai skaičiuojami šimtais, atkirsti kai kurie keliai, dalyje Lietuvos dingo elektra, mobilusis ryšys. Pareigūnų tvirtinimu, ši audra - tragiškiausia šiemet.